2017-02-17

Holokaustas: tarp tiesos ir netiesos (melo). 1 dalis ( Šauksmas, 2016 02 10 )



Dr. Algimantas Lebionka pakalbino Amerikos lietuvį rašytoją Valdą Anelauską, kuris yra nepriklausomas žydų istorijos tyrinėtojas bei visuomenės švietėjas.

Gerbiamas rašytojau, nespėjo Lietuva atgauti nepriklausomybės, o pas mus jau ėmė lankytis Habado „juodosios skrybėlės“ ir toks ponas Zuroffas, kur buvęs, kur nebuvęs, kaip kipšas iš tabokinės vis pasirodantis ir vis kartojantis: holokaustas – antisemitizmas, holokaustas – antisemitizmas, kaip sugedusi plokštelė. Prieš kelis metus habadnikai Vilniaus centre, Vinco Kudirkos panosėje, savo religinę Hanukos šventę švęsti sugalvojo, kuri paprastai sinagogose yra švenčiama, matomai, kad iš lietuvių pasityčioti, tautinę nesantaiką pakurstyti. Eduardas Hodosas sakė, kad toks Septintojo Liubavičių rebės pagrindinis priesakas ir buvo: kurstyti antisemitizmą ir propaguoti Izraelį. Labai nemaloniai nuteikė ir paskutinis Rūtos Vanagaitės akibrokštas. Kam laukti 60 ar 40 metų, dar sovietų laikais reikėjo visus nusikaltėlius – savo gimines ir pažįstamus saugumui įskųsti, nusikaltimo slėpimas – irgi nusikaltimas. Tie, kurie buvo vokiečių okupacijos metais kuo nusikaltę, vieni tuojau po karo sovietinės valdžios buvo nuteisti ir sušaudyti, kiti į Sibirą ištremti. O dabar, kaip į savo lizdą pridergta, daugiau nieko… Aš esu „Šauksme“ rašęs, kaip ponia Vanagaitė buityje elgiasi, kaip su kaimynais nesiskaito, su klumpėmis per lubas jiems beldžia. O čia ji su mėšlinomis savo klumpėmis visai mūsų tautai per galvas ropoja. Gal, kad („kas galėtų paneigti, kad…“, kaip Vytautas Landsbergis sakė) žmogus iš tokios giminės, kurie fašistams tarnavo, žydus šaudė, vėliau, gal būt, komunistams batus laižė, lietuvius pleškino, į Sibirą vežė, o dabar už 30 šekelių zuroffams tarnauja. Mano giminėje nebuvo tokių, kurie žydus šaudytų. Mano name Vilniuje, Smetonos gatvėje, kur nuo gimimo augau, pusė vaikų buvo žydukai. Mano geriausios draugės vaikystėje buvo kaimynės Cilia ir Sonia, kaimynas Gena Šajevičius, kai studijų laikais dirbau Ekologijos institute – Veronika Šinderytė, Enzimologijos institute – Dima Kunickis, mano moksliniai vadovai ir oponentai Maskvoje buvo žydai ir t.t., po šiai dienai draugauju su Dima Nudeliu. Visi jie buvo ir yra puikūs žmonės ir puikūs bičiuliai. Tik pas labai negerą žmogų gali atsirasti noras vėl ir vėl draskyti istorines žaizdas, tarpusavyje kiršinti tautas. Kas nusikalto, tie buvo nubausti, o šios temos kėlimas ir eskalavimas, tėra užmaskuotas tautinės nesantaikos kurstymas. Tai mano nuomonė. Kaip jūs, gerbiamas Valdai, į visą šį Lietuvoje keliamą šabašą žiūrite, iš už Atlanto? Kiek žinau, jūs esate nuodugniai su šiais sionizmo ir holokausto klausimais susipažinęs, universitete net paskaitas apie žydų istoriją skaitote. Pamenu, pirmą kartą apie jūsų švietėjišką veiklą ir sužinojau radęs 2006 metais „Kauno dienoje“ Dainoro Luko straipsnį „Amerikos žydus supykdė buvusio kauniečio paskaitos“. Taipogi internete yra Čikagoje leidžiamo lietuviško savaitraščio „Amerikos lietuvis“ 2010 metais publikuotas interviu su jums, „Komunizmą pradėjo žydai. Ir tai – ne holokausto neigimas, o faktas“. Na o jau anglų kalba tai internete straipsnių apie jus ir išvis gi apstu. Atrodo, esate tikras šios srities ekspertas. Gal galite ir mus plačiau su šia problematika supažindinti.


Valdas Anelauskas: Ekspertu savęs pavadinti tikrai negalėčiau. Tačiau prie paskutiniu metu tapusio madingu vadinamojo „holokausto švietimo“ prisidedu pagal išgales. Tik aš visada skiriu švietimą nuo propagandos. Ir kadangi visi turime teisę (ar net pareigą) išreikšti savo susirūpinimą dėl pastaruoju metu įsigalėjusio amoralaus žydų tautos tragedijos išnaudojimo, apie tai kalbu ir kalbėsiu. Man neegzistuoja jokių neliečiamų temų, jokių „šventų karvių“. Atrodo Markas Tvenas yra pasakęs, kad iš šventų karvių išeina patys skaniausi mėsainiai… Mes jau gyvenome Tarybų Sąjungoje, kai negalėjome daug ko viešai sakyti. Nesinori, kad ir vėl kas nors panašaus pasikartotų, todėl ir holokausto istorija negali tapti neliečiamu tabu. Pats žodis „holokaustas“ atsirado ir išpopuliarėjo palyginti neseniai. Paimkime kad ir Vinstono Čerčilio keturtomę Antrojo pasaulinio karo istoriją, Dvaito Eizenhauerio karo memuarus ar Šarlio de Golio veikalus ir niekur, (pabrėžiu – niekur!), nė vienoje iš šių solidžių knygų, netgi Čerčilio monumentaliame keturtomyje nėra žodžio „holokaustas“. Tiesiog nėra! Nors ten tikrai nemažai kalbama apie žydų likimą Europoje karo metu. Šis žodis, beje, nebuvo vartotas net ir Niurnbergo proceso metu.

Algimantas Lebionka: Tiesiog fenomenalus reiškinys, ar ne? Graikiškai hólos „visas“ + kaustós „išdegintas“. Kaip Odesoje 2014 metais, Profsąjungų rūmuose, kur sužvėrėję banderininkai sudegino gyvus 48 žmones?! Bet ten buvo ne žydai, ten buvo rusakalbiai ukrainiečiai. Ten, išeina, jau ne holokaustas? Lyg jie patys benzinu apsipylė ir gyvi susidegino… Nukrypau nuo temos kiek, atleiskit.

V.A.: Šiandien gi, žiūrėkit, vaikai mokyklose jau yra mokomi, kad tai, kas atsitiko žydams Antrojo pasaulinio karo metu – tai neva ir yra pats svarbiausias, pats centrinis viso Antrojo Pasaulinio karo įvykis. Prieš keletą metų Maiklas Berenbaumas, JAV Holokausto memorialinio muziejaus projektų direktorius ir teologijos profesorius Džordžtauno universitete (pats, žinoma, žydas), pasakė štai ką: „Holokaustas ilgai buvo laikomas šalutine tema daug platesnės Antrojo pasaulinio karo istorijos kontekste. Dabar, priešingai, apie patį Antrąjį pasaulinį karą jau galvojame tik kaip apie foną, o apie holokaustą kaip pagrindinę istoriją“. Toks pasakymas – tai labai tipiška kolektyviai egocentriško žydų požiūrio į istoriją išraiška.

A.L.: Bet labiausiai stebina tai, kokiu mastu šis žydų požiūris į istoriją rado pripažinimą ir tarp nežydų. Įdomu kodėl?

V.A.: 1990 metais, jau visiškai griūnant Tarybų Sąjungai, tuometinis JAV prezidentas Džordžas Bušas vyresnysis iš Kongreso tribūnos iškilmingai ir, galima sakyt, oficialiai paskelbė apie vadinamosios „Naujosios Pasaulio Tvarkos“ (New World Order) įvedimą, pareikšdamas štai ką: „Tai unikalus ir ypatingas momentas, nes šiandien gimstanti „Naujoji Pasaulio Tvarka“ pakeis pasaulį taip, kad jis visiškai skirsis nuo to, kokį mes ligi šiol pažinojom“. Na ir ką, praėjus vos metams, kažkoks Ianas Kagedanas, tuometinis žydų masonų ložės B’nai B’rith viešųjų ryšių direktorius, atvirai pareiškė, jog būtent „holokausto atmintis šioje naujoje pasaulio tvarkoje užima pačią pagrindinę reikšmę“. „Memory of the Holocaust is central to the new world order“ – būtent šitaip ir buvo pavadintas jo straipsnis Kanados laikraštyje „Toronto Star“, 1991 metų lapkričio 26 dienos numeryje…

A.L.: Todėl vėliau, per pastaruosius kelis dešimtmečius, žydai savo holokausto atminimą ir pavertė vos ne pasauline religija. Privaloma visiems!



V.A.: Žinoma, yra normalu, kad tauta nori įamžinti savo mirusiuosius. Bet žydų holokausto atveju ydinga yra tai, kad iš žmonių, neturinčių su šia tauta nieko bendro yra reikalaujama jausti žydų mirusiems kažką tokio, ką žmonės paprastai jaučia tik saviems. Tai panašiai kaip būtų reikalauti pas kitus žmones, kurie nėra jūsų giminės ar draugai, kad ir jie jaustų tokias pačias emocijas dėl jūsų, sakysim, vaiko ligos ar mirties, kokias jaučiate jūs. Šiandien yra pasiekta tai, kad tik nedaug žmonių Europoje ar Amerikoje mano, jog buvo išvis istorijoje kas nors baisesnio už holokaustą. Ir nemanys – žydai neleis…

A.L.: Gal tada ir pakalbėkim apie tai, kokios šito holokausto atminties kulto priežastys.

V.A.: Viena iš priežasčių – kad žydams patiems darant nusikaltimus Palestinoje, reikia turėti priemonę apsigynimui. Šiuo atveju žydų holokaustas tarnauja tarsi skydas sionistų piktadarybėmis ir genocidui Palestinoje.

A.L.: Kai jūs tai pasakėte, man prieš akis iškyla dokumentinio filmo „Sionizmas prieš istorijos teismą“kadrai apie palestiniečių žudynes Dair Jasinos gyvenvietėje 1948 metais, kurios gyventojus, net ir kūdikius, išžudė sionistai. Nei vienas iš žudikų nebuvo nubaustas.

V.A.: Na taip, Izraelio rašytojas Ari Šavitas labai taikliai tai apibendrino pasakydamas: „Mes galime žudyti nebaudžiami, nes holokausto muziejus – mūsų pusėje“. Šis Dair Jasino „epizodas“, kurį paminėjote – tai tik vienas iš šimtų, ar net tūkstančių panašių nusikaltimų, kuriuos padarė ir tebedaro sionistai Palestinos žemėje. Aš neseniai baigiau studijuoti Palestinos enciklopedijos dvitomį, iš kur tiek sužinojau, kad sunku ir įsivaizduoti. Dabar labai atidžiai skaitau vieno žydų disidento knygą apie religinius fundamentalistus Izraelyje. Reikia pastebėti, kad knygos, parašytos prieš savo tautą maištaujančių žydų, ir yra pačios geriausios bei naudingiausios. Jose viskas nušviečiama iš vidaus ir pateikiama daug informacijos, kuri nežydams būtų visiškai neprieinama. Juk mes su jumis negalėtume, pavyzdžiui, perskaityti viso Talmudo ir sužinoti kas ten parašyta. Man ypač įstrigo kaip žydų Talmudas apibūdina moteris: „Moteris – tai maišas pilnas išmatų“ (Talmud Bavli Tractate Shabbat 152a). Ne į temą, bet kažkodėl prisiminiau.


A.L.: Na, bet pasaulis tai gi mato, kaip Izraelio žydai vykdo Palestinoje šiandien tikrų tikriausią genocidą. Ir kažkodėl kitos tautos taikstosi su tuo kraupiu palestiniečių holokaustu jų pačių žemėje. Pro pirštus žiūri ir politikai, ir žiniasklaida. Visa tai priimama, lyg būtų normalu ir pateisinama. Kaip paaiškinti šitą gėdingą abejingumą žmonių kančioms, jų žudymui?

V.A.: Taip, kalbant apie Izraelio vykdomą agresiją prieš palestiniečius – tai išties galima pavadinti tikrų tikriausiu genocidu. Teritorija, kur gyvena palestiniečiai, aptverta spygliuota viela, visai kaip būdavo Antrojo pasaulinio karo laikų koncentracijos stovyklose.

A.L.: Ne tik spygliuota viela, bet dar ir aukšta betonine siena! Vietomis ta siena – net 8 metrų aukščio, prikaišiota įvairiausių jutiklių, kurie duoda signalą šauti automatiškai, jei kas prieina per arti. Ten tiesiog kasdienis palestiniečių pažeminimas bei etninis valymas.



V.A.: Palestinoje žydai ir yra okupantai, tai ko norėt? Izraelio karo nusikaltimai yra akivaizdūs. Ši valstybė brutaliai taško kraują į visas puses, nesiskaitydama su aukomis ir su pasaulio nuomone. Žinoma, labai dažnai pasaulis būna šokiruotas Izraelio nusikaltimų ir jo agresyvumo ir kartais netgi ieško būdų šiai problemai spręsti, tačiau visi veiksmai yra ribojami baimės įžeisti „šventąją tautą“. Jeigu, sakysim, Rusiją štai net ir kokia senmergė iš Lietuvos drįsta pavadint „teroristine valstybe“ – tai Izraelis visai kas kita! Iš neva Dievo išrinktosios tautos žydai dabar tapo Vakarų pasaulio išrinktąja tauta, kuriai gali būti netaikomos kitoms tautoms galiojančios taisyklės. Holokaustas jiems dabar yra tarsi kokia išankstinė indulgencija. Štai kaip sionistų karą prieš palestiniečius aprašė įžymusis amerikiečių disidentas profesorius Noamas Čiomskis, pats būdamas žydas: „Izraelis naudoja didelio tikslumo puolamuosius reaktyvinius lėktuvus ir bombas, Izraelio karo laivai apšaudo palestiniečių pabėgėlių stovyklas, mokyklas, gyvenamuosius namus, šventyklas, Izraelis pradėjo puolimą prieš tautą, kuri neturi karinių oro pajėgų, neturi oro gynybinės sistemos, neturi karo laivyno, neturi sunkiųjų ginklų, neturi karinių šarvuotų transporterių ir savo veiksmus Izraelis vadina karu prieš palestiniečius?! Izraelio kariniai veiksmai – tai paprasčiausios žudynės.“

A.L.: Praktiškai prieš beginklius žmones kovoja viena iš galingiausių pasaulio armijų ir visi tyli! Kai kada pasako, tiesa, kad jėga naudojama „neproporcinga“. Suvienytų Nacijų Organizacijos rezoliucija kadaise numatė, kad ten bus įkurtos dvi valstybės: Izraelio ir Palestinos. Gi dabar net ir Palestinos vadinamoji autonomija tirpsta kaip varveklis pavasarį. Arielis Šaronas, Izraelio buvęs premjeras, tarytum lyg ir priešinosi izraeliečių gyvenviečių steigimui okupuotoje teritorijoje, bet atsidūrė komoje, po to kai jam rabinai perskaitė kabalistų prakeikimą „pulsa denura“…

V.A.: Ką gi, yra kaip yra, faktai kalba patys už save, tačiau Vakarų šalių politikai, o ir žiniasklaida Izraelio atakas prieš palestiniečius dažniausiai net ir pateisina, nes Izraelis neva tai „kovoja prieš teroristus“. Teroristai – tai palestiniečiai, kovojantys prieš Izraelio okupacinį rėžimą. Čia lygiai taip kaip TSRS propaganda Lietuvos partizanus vadino banditais.



A.L.: Ar žinote, jog vien nuo 2000 metų žydai nužudė jau virš 1400 palestiniečių vaikų? Nors kuo gi čia stebėtis, jei oficialiai skelbiama, kad šiemet Europoje nežinia kur dingo 10 tūkstančių arabų pabėgėlių vaikų, o vien Vokietijoje – 5000! Juk tai irgi tikras genocidas. Organizatoriai – tie patys, pinigai už kuriuos tai daroma irgi tie patys.


V.A.: Taip, žinau, nuo Izraelio atakų žūsta šimtą kartų daugiau palestiniečių, nei žydų žūsta nuo palestiniečių „teroristų“. Izraeliečiai gi tiesiog sąmoningai žudo palestiniečius, o jų vaikus atakose dažnai naudoja net kaip gyvą skydą!.. Neseniai vyriausiasis Izraelio rabinas Šmuelis Elijahus pareiškė, kad reikėtų visus palestiniečius apskritai išžudyti. Izraelio armija, sakė jis, turi liautis suiminėti palestiniečius, o tiesiog juos žudyti, nepalikti nė vieno gyvo. Prieš keletą metų (2012-tų lapkričio 18 d.) Izraelio laikraštis „The Jerusalem Post“ paskelbė straipsnį, kuriame buvusio Izraelio ministro pirmininko Arielio Šarono sūnus Gildonas Šaronas rašė: „Mes turime sulyginti su žeme visą Gazą! Amerikiečiai nesustojo ties Hirosima – japonai dar greitai nepasidavė, tad amerikiečiai dar ir Nagasaki subombardavo. Gazos ruože neturėtų būti elektros, benzino ar važiuojančių automobilių, nieko!“

A.L.: Beje, argi tai neatitinka kažkur labai girdėto raginimo – žudyk gojus, vyrus ir moteris, vaikus ir senelius, jų gyvulius ir griauk jų miestus – tikslų? Prisiminkime, kad žydų Dievas liepė jiems išžudyti visą tautą esančią Palestinos žemėje ir įkurti savo valstybę.

V.A.: Taip, juk būtent Toroje ir parašyta: „Dabar eik ir užpulk Amaleką, ir visiškai sunaikink viską, kas jam priklauso, nieko nesigailėdamas. Išžudyk vyrus, moteris, vaikus ir kūdikius, jaučius, avis, kupranugarius ir asilus“ (1 Samuelio 15:3). Tačiau, kaip paaiškina, pavyzdžiui, rabinas Cvi Vasermanas savo knygoje „Paskaitos apie judaizmą pradedantiesiems“ („Лекции по иудаизму для начинающих“, išleista rusų kalba, beje, 1989 metais Vilniuje, Lietuvos žydų draugijos) čia Amalekas simbolizuoja ne vien Palestiną, bet ir visas kitas pasaulio tautas. Žinoma, išskyrus pačius žydus.

A.L.: Ir tai ne šiaip koks tuščias gąsdinimas. Nereikia pamiršt, kad už holokausto sėkmingai pasislėpęs ir „aukos“ statusu atsiribojęs nuo bet kokios kritikos bei atsakomybės už agresiją, Izraelis iš tikrųjų turi nemažą ir branduolinių ginklų arsenalą.

V.A.: Yra paruoštas toks specialus planas, pavadintas „Samsono pasirinkimu“ (angl. „Samson option“). Pagal jį, jei izraeliečiams (ar apskritai pasaulio žydams) iškiltų grėsmė neva tai būti sunaikintiems, tada Izraelis panaudotų branduolinį ginklą. Tai primena biblinio Samsono pavyzdį, kuris sugriovė šventyklą kartu su nelaisvėje jį laikiusiais filistiniečiais ir žuvo pats. Prieš kažkurį laiką į viešumą buvo prasiskverbusi informacija, kad Izraelis yra nutaikęs savo raketas su branduoliniu užtaisu į kiekvieną didelį Europos miestą. Po raketą kiekvienai sostinei! Na, manau, Vilniui tai skirtos gal net pora, nes kaip bebūtų, Lietuva žydams – „žydšaudžių tauta“.

A.L.: Na o kur dar JAV bei NATO invazijos į kitas šalis, ką irgi dažniausia būna ir režisuoja ir paskui diriguoja pagrindinai vis tos pačios žydų tautos atstovai, pasaulio pinigų savininkais dar vadinami, Rotšildai & Co. Rotšildų mama jau XIX amžiuje yra sakiusi, kad nei vienas karas pasaulyje nevyksta be jos vaikų žinios.

V.A.: Ne be reikalo toks posakis yra, kad karai žydams – kaip derlius, tarsi javapjūtė. Geriausias pavyzdys – JAV labai įtakingi neokonservatoriai (ar kaip juos čia vadina „neokonai“), kurių absoliuti dauguma yra būtent žydų kilmės. Buvę trockistai, jie dabar ir siekia, kad pasaulis būtų pastovioje karo būsenoje. Jiems svarbiausia – kontroliuojamas chaosas, na o jų tikslas, kuris dabar vis labiau aiškėja – išvalyti Artimuosius Rytus nuo arabų, atlaisvinant teritoriją Didžiojo Izraelio sukūrimui. Būtent iš čia ir kyla dabartinis arabų egzodas į Europą. Ir, beje, jau seniai nėra paslaptis, kad Izraelis turi ne tik atominių bei vandenilinių, bet ir neutroninių masinio naikinimo ginklų arsenalą. Kaip žinia, JAV prieš keliasdešimt metų buvo pradėję tokio ginklo kūrimą, bet paskui šio projekto kažkodėl atsisakė. Tada estafetę perėmė Izraelis. Buvo planų neutroninę bombą panaudoti pirmojo karo prieš Iraką metu. Teko girdėti apie Izraelyje sukurtas įvairias cheminio bei biologinio ginklo rūšis, tarp kurių yra kažkoks ginklas neva tai skirtas specialiai palestiniečiams išnaikinti, tarsi genetinė bomba. Bet aš nesu šios srities specialistas, todėl nelabai galėčiau ką nors papasakoti.

A.L.: Jūs palietėte mano kaip tik buvusio darbo sritį – genetinę inžineriją. Mano vienas buvęs kolega dirbo Kanadoje, projekte, kuriame buvo bandoma lyginti arabų ir judėjų genomus. Koks buvo nusivylimas, kai jokio skirtumo nebuvo aptikta. Skundėsi, kad nutraukė finansavimą. O mums „gojams“ tokie rezultatai didelė laimė, kad genetiškai žydų tauta neegzistuoja. Kadaise chazarų Kaganate judėjų tikėjimą juk priėmė gausybė tiurkų. Priešingu atveju, net neabejoju, būtų pridaryta tiek zikų, ebolų, aidsų, kitų virusų, kad neliktų nė vieno arabo, o gal ir europiečio. Patikėkite, jau prieš 30 metų buvo galima konstruoti žmogui patogeninius virusus vidutinės klasės laboratorijoje. Klausimas tik toks, ar pats nenukentėsi, o tai jau žymiai sudėtingesnė problema, kurios, laimei, kol kas nepavyko išspręsti. Nors kas ten žino… Apie naujausius atradimus juk niekas nepraneša. Biologinių ginklų gamybos problema visas išsivysčiusias ir suverenias valstybes liečia. Izraelis, tiesiog, šioje srityje yra lyderis Nr.1 arba Nr.2.



V.A.: O pabandykit šitą žydams viešai, ne į ausį, pasakyti. Kas nors ką nors pasako prieš sionizmą ir Izraelį: viskas – antisemitizmas, vos ne naujas holokaustas!.. Tačiau, iš kitos pusės, reikia nepamiršt, kad toli gražu ne visiems žydams priimtinas sionizmas. Štai mano viena jaunystės draugė, buvusi kaunietė, dvidešimt metų pragyveno Izraelyje ir niekaip negalėjo ten, toje taip vadinamoje žydų „istorinėje tėvynėje“ pritapt, tad neseniai vėl emigravo, šįkart į Kanadą. Teisingai mąstančiam žydui Izraelis dažnai būna atrodo jau nė kiek ne geresniu už nacistinę Vokietiją. Tada žudė žydus, o dabar, Izraelyje, lygiai taip yra žudomi, naikinami tikrieji tos žemės šeimininkai palestiniečiai…

Panaudoti Brazilijos karikatūristo Carlos Latuff piešiniai
















Komentarų nėra:

Rašyti komentarą