Praėjusią savaitę žlugus Ukrainos gynybinėms linijoms Avdijivkoje ir prezidento rinkimų favoritui Donaldui Trumpui pareiškus, kad jis negintų Europos Rusijos puolimo atveju, vis garsiau skamba raginimai didinti karines išlaidas Europoje. Atrodo, kad šie raginimai skamba iš įvairių šalių gynybos ministerijų, tačiau neaišku, ar jos aptaria šiuos planus su savo kolegomis finansų ministerijose.
Tikrovė yra tokia, kad po daugelį metų trukusių išlaidų uždarymui ir energetikos subsidijoms vidutinė Europos šalis patiria ekonominių sunkumų. Situacija Vokietijoje tai gerai išryškina: šio mėnesio pradžioje vyriausybė paskelbė savo biudžetą ir įsipareigojo apriboti skolos vertybinių popierių emisiją iki 39 mlrd. eurų. Taip, jos teigimu, bus laikomasi šalies konstitucinio skolos stabdžio - 0,35 % BVP.
Šiuo metu Vokietija karinėms reikmėms išleidžia 1,4 proc. savo BVP. Tačiau šalies gynybos ministras Borisas Pistorius neseniai iškėlė idėją padidinti šias išlaidas iki 3,5 % BVP. Greitai apskaičiavus galima teigti, kad šiam tikslui pasiekti reikėtų apie 80 mlrd. eurų, todėl kyla klausimas, iš kur, B. Pistoriaus manymu, reikės gauti pinigų. Atotrūkis tarp retorikos apie karines išlaidas ir biudžeto realijų akivaizdus kiekvienoje šalyje, tačiau žiniasklaida niekada nekelia šio klausimo politikams.
Reaguodamas į D. Trumpo komentarus, Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Grantas Shappsas pasakė NATO sąjungininkėms laikytis savo pažadų gynybai skirti 2 proc. savo BVP. Tačiau neaišku, ar gynybai skiriami 2 % BVP apskritai gali daug padėti. 2022 m. Didžioji Britanija savo kariuomenei išleido 2,2 % BVP, o jos būklė vis dar nėra gera. 2023 m. britų kariuomenėje buvo 75 980 aktyvių karių, o Vokietijos Bundesvero kariuomenėje - daugiau nei dvigubai daugiau, 181 670 karių, nors Vokietija savo kariuomenei išleidžia mažiau nei Didžioji Britanija.
Be to, kyla deindustrializacijos klausimas. Ilgus mėnesius neigę, kad Europa deindustrializuojasi dėl pigių rusiškų dujų stygiaus, politikai ir komentatoriai dabar pripažįsta šią realybę. Tačiau kaip Europa gali pertvarkyti savo kariuomenę, jei jos gamykloms gresia uždarymas? Europos karinė produkcija buvo menka dar prieš nutraukiant rusiškų dujų tiekimą; ar dabar, kai žemynas susiduria su besitęsiančia energijos kainų krize, viso žemyno gynybos ministerijos tikrai mano, kad ateityje padėtis pagerės?
Be to, visos Europos ekonomika stovi vietoje, vis atsidurdama recesijoje. Praėjusią savaitę vėl paskelbta, kad Didžioji Britanija vėl patyrė techninę recesiją. Šios techninės recesijos, žinoma, nėra tikros recesijos, nes nematome didelio darbo vietų skaičiaus mažėjimo. Tačiau kada nors dėl šių stagnuojančių ekonomikų pažeidžiamumo prasidės tikra recesija. Tuomet dėl mažėjančių mokestinių pajamų ir didėjančių bedarbių prašymų labai padidės šiuo metu jaučiamas spaudimas biudžetui.
Vis dažniau atrodo, kad mūsų vadovai gyvena fantazijų pasaulyje, visiškai atitrūkę nuo ekonominės realybės, su kuria susiduriame. Atrodo, kad jie mano, jog ginkluoti Europą rengiantis karui su Rusija, kuris greičiausiai niekada neįvyks, yra tik valios klausimas. Tačiau tikrovė yra tokia, kad tokie planai turi realių suvaržymų - tiek biudžetinių, tiek pramoninių. Jei norai būtų arkliai, tai elgetos jodinėtų, kaip sako sena patarlė - ir vis labiau panašu, kad Europos gynybos ministrai ateinančiais metais į darbą eis pėsčiomis.
https://unherd.com/newsroom/higher-defence-spending-wont-save-europe-analysis/
Philipas Pilkingtonas - makroekonomikos ir investicijų specialistas, knygos "The Reformation in Economics" autorius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą