Prastėjanti saugumo padėtis Europoje iškėlė klausimą, kaip karo atveju elgtųsi paralelinėse visuomenėse gyvenantys migrantai. Skaičiai aiškiai rodo, kad vadinamosiose pažeidžiamose teritorijose noras gintis yra gerokai mažesnis.
Kai kurie teigia, kad dabartinė padėtis pasienyje - klanai, gaujos ir paralelinės visuomenės - yra daug pavojingesnė nei galima karo grėsmė iš išorės. Tačiau jei šios dvi grėsmės būtų sujungtos, gali susiklostyti dar pavojingesnis scenarijus, kai vienu metu gali tekti kovoti su dviem priešais - vidaus ir išorės grėsme.
- "Kad visa visuomenė galėtų funkcionuoti ir išlikti, reikia didelio pasirengimo gintis ir remti ginkluotąsias pajėgas kare", - dienraščiui "Kristianstadsbladet" teigia Švedijos psichologinės gynybos agentūros vadovas Magnusas Hjortas (Magnus Hjort).
Apskritai noras gintis Švedijoje apibūdinamas kaip aukštas, tačiau jis labai skiriasi priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir yra dar silpnesnis "pažeidžiamose vietovėse". Tai buvo patvirtinta Kristianstade (Švedija) vykusioje konferencijoje apie pasirengimą gynybai.
- "Kuo toliau esi nuo švietimo, darbo ir būsto, tuo mažesnis noras atsistoti ir ginti visuomenę, nes tada nežinai, ką ginti", - laikraščiui sakė Blekinge gubernatorė Ulrica Messing.
Metų pradžioje pristatytos "Demoskop" apklausos duomenimis, 44 proc. respondentų teigė, kad yra pasirengę ginti Švediją. 18 proc. respondentų abejoja, o 38 proc. atsakė neigiamai.
Anksčiau Švedijos nacionalinės tarnybos agentūros atlikta apklausa taip pat parodė, kad imigrantų pasiryžimas ginti Švediją yra mažesnis tarp ne šiaurietiškos kilmės asmenų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą