Tik maždaug kas ketvirtas ukrainietis, atvykęs į Vokietiją nuo Rusijos agresijos karo pradžios, turi darbą. Nauji Vokietijos federalinės vyriausybės duomenys, kuriuos gavo laikraštis „Bild“, rodo: 483 197 ukrainiečių karo pabėgėliai gauna piliečių pašalpą. Šie duomenys pateikti atsakyme į AfD socialinės politikos atstovo René Springerio rašytinį klausimą. Remdamasis Federalinės darbo agentūros duomenimis, R. Springer apskaičiavo, kad užimtumo lygis siekia vos 27,1 procento, o tai yra žymiai mažiau nei keliose kitose Europos šalyse.
„Bild“ leidiniui AfD politikas kritikavo iki šiol vykdytą Vokietijos federalinės vyriausybės darbo rinkos politiką: „Plačiai reklamuotas Vokietijos federalinės vyriausybės „darbo variklis“ yra nesėkmė.“ Remiantis pranešimu, R. Springeris reikalauja, kad ateityje ukrainiečių pabėgėliams nebebūtų skiriama piliečių pašalpa, o vietoj to būtų numatytos išmokos pagal Prieglobsčio prašytojų išmokų įstatymą.
Remiantis Vokietijos federalinės darbo agentūros duomenimis, šių metų vasario mėnesį 325 498 darbingi ukrainiečiai dirbo darbą, už kurį mokami socialinio draudimo įmokos. Dar 51 856 dirbo tik „minijob“ darbą.
Minimalios socialinės išmokos ukrainiečiams kainavo 6,3 mlrd. eurų
Palyginus su kitomis Europos šalimis, matyti akivaizdūs skirtumai. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) duomenimis, 2024 m., kaip praneša laikraštis „Bild“, 31 proc. Ukrainos pabėgėlių Vokietijoje dirbo. Lenkijoje šis rodiklis siekė 78 procentus, Lietuvoje – 72 procentus, o Jungtinėje Karalystėje – 69 procentus. Čekijoje, Danijoje ir Nyderlanduose šis rodiklis taip pat viršijo 60 procentų.
Valstybės išlaidos yra didelės. Remiantis „Bild“ duomenimis, 2024 m. Vokietija ukrainiečių piliečių bazinei socialinei apsaugai išleido apie 6,3 mlrd. eurų.
Kokį vaidmenį atlieka socialinės išmokos?
Diskusijose dėl palyginti žemo dalyvavimo darbo rinkoje lygio taip pat aptariamos piliečių pajamų sistemos finansinės paskatos. IFO instituto tyrimai rodo, kad papildomos pajamos kartais lemia tik ribotą disponuojamų pajamų padidėjimą, nes didėjant uždarbiui mažinamos valstybės išmokos.
Be to, „Bild“ remiasi „ifo“ atlikta ukrainiečių pabėgėlių apklausa. Jos duomenimis, galimas socialinių išmokų praradimas buvo ypač dažnai nurodytas kaip priežastis, dėl kurios dirbama be registracijos. Remiantis ataskaita, kitas instituto tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 3 300 ukrainiečių karo pabėgėlių, leidžia daryti išvadą, kad socialinės išmokos taip pat turi įtakos sprendimui pasirinkti tam tikrą paskirties šalį.
Tačiau palyginti žemą užimtumo lygį Vokietijoje negalima paaiškinti vien finansinėmis paskatomis. Darbo rinkos ir profesinių tyrimų institutas (IAB) be kita ko nurodo Vokietijos požiūrį, pagal kurį iš pradžių daugiau investuojama į kalbos įgūdžius ir integraciją. Daugelis migrantų pirmiausia lanko kalbos ar integracijos kursus, todėl į darbo rinką įsilieja vėliau.
https://nius.de/politik/fast-eine-halbe-million-ukrainer-bezieht-buergergeld
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą