Miltikultūralizmas: Arabo ir lenko pašnekesys Anglijoje (video)

Tiesiog stebina lenko ištvermė. Daugelis tą šiukšlę, kuri visokiais žodžiais kolioja jo žmoną, įpresuotų į asfaltą.

Girtuoklis nutarė: Lietuva Kijeve propaguos sodomiją

Sodomijos propaganda tai geriausia, ką gali pasiūlyti Lietuva Europai, o moterimi apsirengęs beprotis su velnio ragais, matyt, turi simbolizuoti šiandieninę Lietuvą? 

Valio! Ko gi daugiau tikėtis iš girtuoklio, pabuvojusio elektros skydinėje ir, matyt, gavusio elektros iškrovą?

Tik kam mulkinti žiūrovus, vilioti iš jų pinigus, kam užsienio ekspertai? 

Šiandieninis prieš du atrankos turus iš konkurso pašalinto sodomijos propaguotojo įtraukimas į Eurovizijos atrankos finalą - spjūvis Lietuvai į veidą!

Suplanuotas baltosios rasės naikinimas: ES pasiuntinys Nigerijoje pareiškė, kad „Europai reikia migrantų iš Afrikos“

ES pasiuntinys Nigerijoje  Michel Arrion pasakė, kad „Europos gyventojų senėjimas“ reiškia, kad kontinentas turi atsidaryti afrikiečių migracijai. Pasiuntinio žodžiais, „reikia reguliuojamos pagalbos imigracijai iš Afrikos“. Tokius pareiškimus Arrion jau buvo daręs 2015 metais. Jis tada sakė, kad kontinentui reikia „šviežio kraujo“, o imigracija „didina gamybos faktorių judėjimą, ypač darbo, ypač Europoje“.

Ponas Arrion meluoja, jis tiesiog transliuoja baltosios rasės žmonių naikintojų globalistų planus. Europoje yra per daug nuosavos darbo jėgos, jaunimo nedarbas Italijoje siekia 40%, o naujos nekvalifikuotos darbo rankos čia nereikalingos, ypač iš Afrikos, kurios gyventojai nepasižymi aukšta kvalifikacija ir protiniais sugebėjimas, kas yra sąlygota jų genetika.

Jau 20 amžiaus viduryje pasaulyje veikė pilnai automatizuotos gamyklos, kur dirbo tiktai robotizuotą gamybą prižiūrintys aukštos kvalifikacijos specialistai. Iš gamybos proceso šiuo metu galima pašalinti mažiausiai 70 procentų darbuotojų. Jie gamyboje dirba tik todėl, kad nėra kur dėti šio žmonių pertekliaus.

Michel Arrionas kalba apie „šviežią kraują“, tarytum būtų žmogaus genetikos specialistas. Panašių į jį genetikos specialistų Briuselyje apstu.

2016 metų birželio mėnesį Vokietijos Finansų ministras Volfgangas Scheuble interviu laikraščiui die Zeit paaiškino, kad migrantai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos Europai yra reikalingi tam, kad pagerinti baltąją žmonių rasę, nes „dėl inbrydingo ji išsigimsta.“ Vokiečiams atleistina taip kalbėti, pas juos jau buvo vienas genetikos specialistas, jo vardas Adolfas Šekelgruberis (Hitleris). Visi prisimena šio “genetiko” likimą.

Europos komisaras Vytenis Andriukaitis 2016 metų vasarą irgi prašneko apie lietuvių tautos vietą užimsiančius „įvairių genetiškų kompozicijų žmones“, apie „didžiulį uždavinį suklijuoti lietuvybę iš įvairių kompozicijų“.

Į Respublikos žurnalistės klausimą, „kaip išsaugoti tą lietuvybę, kai tirpsta ją sergstintis branduolys - Lietuva išsivaikšto?“ Briuselio renegatas Vytenis Andriukaitis atsakė: „Kaip galima susiaurinti save iki etniškumo? Lietuvybė yra kultūros fenomenas, kuriame vietą gali surasti įvairių genetiškų kompozicijų žmonės. Didžiulis uždavinys suklijuoti lietuvybę iš įvairių kompozicijų, bet tai įmanomas uždavinys, nes valstybės politika lietuvybės atžvilgiu yra įkūnyta ir Konstitucijoje, ir Valstybinės kalbos įstatyme, tik darykite. Suteikite Lietuvai sparnus. Kas kliudo Lietuvos kultūros paveldą paversti galinga ekonomine jėga?“

Tada žurnalistė paklausė: „Galbūt, pagal jus, reikėtų džiaugtis ir dviem tūkstančiais pabėgėlių, kuriuos, neseniai skaičiau, dar ketinama atkelti Lietuvon pagal Europos Komisijos prezidento Žano Klodo Junkerio (Jean Claude Juncker) planą?“

Andriukaitis į tai atsakė: „Čia - iš kitos operos... Čia ne Junkerio planas, čia tos pačios kvotos pagal tas pačias metodikas, kurios buvo nustatytos diskutuojant su visų šalių narių atstovais, čia ir prezidentės Dalios Grybauskaitės, ir visų kitų, kurie už tai balsavo, sprendimas.“

Šaunuolis tas Andriukaitis, beveik kaip Šoiblė ar Adolfas, arba Paneuropos tėvas masonas Kudenhove Kalergi su jo „kokybės“ ir „kiekybės žmonėmis“.

Kudenchove-Kalergi, dar vadinamas „suvienytos Europos tėvu“, savo rasistinę teoriją apie Europos pertvarkymo baigtinius rezultatus išdėstė knygoje „Praktinis idealizmas“ (1925). Pagrindine šio veikalo idėja tapo judaizmo dvasinės lyderystės pagrindimas europinėje civilizacijoje ir būtinybė paversti žydus „Europai vadovaujančia dvasine rase“. Visą europiečių masę Kudenchove-Kalergi suskirsto į dvi grupes: „kiekybės žmones“ ir „kokybės žmones“ (pas fašistus „undermensche“). „Kokybės žmones“ autorius klasifikuoja į dvi rases – kilmingą dvarininkiją ir žydus, kurie kartu sudaro, jo nuomone, branduolį būsimos Europos aristokratijos. Pirmenybė, vis tiktai, atiduodama žydams: dėka „ypatingo etinio santykio su pasauliu“ ir, neva esančio jų proto pranašumo, jie sudaro taip vadinamą „smegenų dvarininkiją“ arba „dvasinę aristokratiją“, užimančią lyderių pozicijas kovoje už kovą dėl žmonijos valdymo.

Apie „kiekybės žmones“ suvienytos Europos ideologas rašo: „Tolimos ateities žmogus bus sumaišyto kraujo. Rasės ir klasės išnyks pasekoje įveikimo erdvės, laiko, prietarų. Būsima eurazijos-negroidinė rasė, išoriškai panaši į senovės egiptiečių, pakeis tautų įvairovę asmenybių įvairove“. T.y. Europos vystymasis Kudenchove-Kalergi atrodė tokiu būdu: europiečiai susimaišo su kitomis rasėmis ir tautomis ir išnyksta kaip skirtingos nacijos, o jų elitas pakeičiamos žydų dvasine vadų kasta.

Štai kam Eurobiurokratams reikalingi atsilikę, dažniausiai beraščiai, žemo IQ afrikiečiai. Štai kodėl ES šeimininkai juos veža iš Afrikos. Štai kas laukia lietuvių tautos, jeigu mes liksime ES.

„Pabėgėlių“ žudoma ir prievartaujama Europa (apžvalga)

Europoje nebeliko žodžio laisvės, demokratijos, čia viešpatauja fašistinis liberalizmas, nieko bendro neturintis su Voltero liberalizmu. Europos valstybių naikinimui šis fašistinis liberalizmas pasitelkė į Europą vežamus islamistus ir neraštingus afrikiečius (IQ 70), kurie melagingai vadinami „pabėgėliais“, „prieglobsčio prašytojais“.

Globalfašistai deda visas pastangas, kad nuslėpti jų į Europą vežamų musulmonų ir negrų nusikaltimus, bet nepaisant to šis nusikaltimų tvanas išsiveržia į dienos šviesą.

Šiems Europos užkariautojams -„pabėgėliams“ jau nebepakankama prievartauti merginas ir moteris europietes, jie jau ėmė prievartauti senutes, senukus vyrus senelių preglaudose, kaip tai padarė „pabėgėlis“ iš Somalio, kuris Vokietijoje išprievartavo du neįgalius senelius senelių namuose, o 87 metų liudininkę nužudė.

„Pabėgėlių“ jaunimas plėšia Švedijos pensininkus ir prievartauja švedes

Kaip praneša Breitbart Švedijos Upsalos mieste seksualinių nusikaltimų per metus padaugėjo 60 procentų.

60 procentų per metus, nuo 2015 ik 2016 metų išaugo ir švedų senelių apiplėšimų skaičius. Šiuos nusikaltimus padaro „pabėgėlių“ jaunimas, daugiausiai - narkomanai, kuriam reikia pinigų narkotikams. Policijos duomenimis, narkotikai yra vienas iš esminių faktorių įtakojančių „pabėgėlių“ jaunimo nusikalstamumo augimą. Aprašomi faktai, kai buvo apiplėšti 66 ir 90 metų seneliai, iš kurių nusikaltėliai išplėšė „iš veido juvelyrinius dirbinius“. Labai paplito parduotuvių apiplėšimai, kai grupė nusikaltėlių sukelia chaosą, o kita grupė, kitoje parduotuvės vietoje, ją tuo metu plėšia.

Upsalos deputatė Marta Obminka kreipėsi į Švedijos VR ministrą dėl nusikalstamumo mieste, dėl kurio „žmonės, ne tik merginos“ vengia išeiti į gatvę. „Tai ne tik naktį. Žmonės vengia turistinio centro ir kai kuriuos miesto rajonus. Jie puola su peiliais arba pistoletais iš užpakalio. Tai ne Upsaloje mes gyvename“. „Apiplėšimai vyksta reguliariai, nuo vakaro iki ryto“.

JAV prezidentas Donaldas Tampas atkreipė dėmesį į Skandinavijos valstybių problemas, kilusias dėl masinės imigracijos.

Per penkis metus Didžiojoje Britanijoje skaičius islamistų pjautynių peiliais, galvų pjovimo ir teroro aktų išaugo 11 kartų

Britanijos globalistai iš Anglijos nori išprašyti migrantus europiečius, tuo tarpu arabus ir negrus jie priima išskėstomis rankomis. To rezultatas – teroras ir pjautynės peiliais, galvų pjovimas, kuris per 5 praėjusius metus čia išaugo 11 kartų. Išties puikūs liberalfašistų pasiekmai terorizuojant vietos gyventojus!

Šie stulbinančio nusikalstamumo augimo duomenys pateikti 1000-puslapių apimties Henrio Džeksono draugijos ataskaitoje, kuri apima islamistų nusikaltimus nuo 1998 iki 2015 metų. Ataskaitoje įspėjama, kad pagrindine grėsme yra „Islamo įkvėptas terorizmas“. Joje užfiksuoti 269 nusikaltimai ir 135 teroro aktai.

Švedijoje islamistai jau sukūrė uždarą paralelinę visuomenę

Švediją valdančių liberalfašistų pastangomis šioje šalyje jau sukurta paralelinė „Brolių musulmonų“ visuomenė. Priminsime, kad „Brolių musulmonų“ organizacija yra uždrausta net musulmoniškame Egipte.

Švedijos vyriausybės ataskaitoje sakoma, kad pasiremdami „tolerancijos“ kultūra, „Broliai musulmonai“ Švedijoje sukūrė „paralelinę“ visuomenę, kuri jau prasiskverbė į politines organizacijas. „Islamistai stengiasi sukurti paralelines socialines struktūras“, - sakoma ataskaitoje.

Sunku suprasti, kuo stebisi švedų liberal-fašistai savo valdžios ataskaitoje, jiems jau praktiškai pavyko sunaikinti švedų tautą, ko jie taip ir siekė, viešai deklaravo.

Liberalfašistinė spauda net senelės žudiką bando vaizduoti vos ne tauriu riteriu

Aršiausias Vokietijos liberazmo oficiozas Bild pakistanietį žmogžudį, kuris apiplėšė ir nužudė 70 metę vokietę pensininkę, pabandė pavaizduoti vos ne kaip taurų didvyri. Šis žudikas, neva, teismo proceso metu paprašė teisėjų, kad jam skirtų „mirties bausmę“, o teismas „atmetė prašymą“.

Tikra fantastika, tikras liberazmo žurnalistikos perlas! Musulmonas banditas — padarytas vos ne Servanteso Don Kichotu! “Mes tai galime“, kaip sakė liberazmo bobutė Angela Merkel.

Pakistanietis banditas senutę Mariją M. pasmaugė 1:50 naktį telefono kabeliu ir šaliku, prasibrovęs į jos namus. Nusikaltėlis į nužudytosios rankas įdėjo kryžių ir maldaknygę, kas sukėlė teisėsaugos įtarimą, kad nužudymas turėjo religinę motyvaciją, o ne buvo paprastas apiplėšimas.

Musulmonas iš Maroko išprievartavo 230 belgių, jam liberastai turėtų įteikti ordiną už sėkmingą jų politikos realizavimą

Belgijos policija pranešė, kad marokietis nuo 2015 metų per 11 mėnesių išprievartavo 230 belgių.

Šis serijinis 36 metų prievartautojas pasižymėjo ne tik prievartaudamas moteris, bet ir plėšimais, užpuolimais, vagystėmis. Belgų policija jį sugavo vasario pabaigoje.

Nusikaltėlis savo aukų ieškojo pažinčių saituose, naudojo dviratininko nuotrauką, melavo, kad dirba interneto paslaugas teikiančioje kompanijoje. Moteris įviliodavo į savo namus, ar į mašiną parkinge. Joms duodavo išgerti gėrimą su „stipriais raminamais ir ekstaziu“, nuo ko moterys prarasdavo sąmonę. Tokioje būsenoje nusikaltėlis jas prievartaudavo.

Feikinė globalistų media bandys teroristus, banditus ir prievatautojus „pabėgėlius“ pavaizduoti, kaip didžiausią gėrį Europai

Pranešta, kad Keturi stambūs feikiniai ES globalistų leidiniai pradėjo projektą, kurio tikslas kvailinti Europos visuomenę, vaizduojant globalistų vežamus islamo teroristus, prievartautojus, narkotikų prekeivius ir banditus, kaip kažkokį angamtinį gėrį europiečiams. Šiame 18 mėnesių trukmės projekte dalyvaus šie globalistinės propagandos ir feikinių žinių generavimo rykliai: Mond, Gardian, El Pais, Spiegel.

Pavyzdžiui, Le Mond aprašys koks gėris Prancūzijai devynių negrų sudaniečių šeima, perkelta iš Izraelio, kur gyveno du metus, į Prancūzijos provinciją, Сorrèze miestelį, turintį iš viso 850 gyventojų. 

Izraelyje iki 2015 metų buvo 65 tūkstančiai nelegaliai atvykusių afrikiečių, tačiau ši valstybė visokiais būdais stengiasi atsikratyti jais. „Darbui netinkančių“ ir sparčiai besidauginančių afrikiečių skaičių Izraeliui pavyko sumažinti iki 45000. Dabar Izraelis atrado vietą šiems jam nereikalingiems afrikiečiams  išvežti – žydų valdomą (Sarkozi-Olandas-Makronas-Rotšildai ir t.t.) Prancūziją.

Rytų Europos gyventojus Vakarai maitina šlamštu (video)

Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos valstybių premjerai, susirinkę Varšuvoje vasario 2 dieną, pasisakė prieš ES vykdomą diskriminaciją, kai Rytų Europos valstybių gyventojams iš Vakarų Europos valstybių yra tiekiami antrarūšiai produktai, žemesnės kokybės negu parduodami šiose valstybėse. Video 31:20.

http://www.youtube.com/watch?v=EA3IctGOivo&t=31m20s

Slovakijos žemės ūkio ministras Marian Jurečka pateikė Europos komisijai skundą, kuriame nurodoma, kad nežiūrint į vienodas pakuotes ir produktų sudėties markiruotes, eksportuojamų į Vakarų Europos valstybes maisto gaminių kokybė skiriasi. Nepaisant to, Europos komisija atsisakė tirti šį klausimą, kuris, jos nuomone, neturi principinės reikšmės.

Dabar šį Rytų Europos gyventojų diskriminacijos klausimą iškėlė visos keturios Višegrado valstybės premjerų susitikime Varšuvoje.

Slovakijos premjeras Robertas Fico pasakė, kad Slovakija šio klausimo nepaliks, jis pažadėjo kreiptis šiuo klausimu į Europos teismą.

Prieglobsčio prašytojas iš Somalio Vokietijos senelių namuose išprievartavo du senelius, o 87 metų senelę užmušė

18 metų prieglobsčio prašytojas iš Somalio pasakė, kad  išprievartavo  senelių namuose du jo gyventojus, o tada sumušė senelę, po ko ji numirė. Nusikaltėlis bus teisiamas.

Iškrypėlis iš Somalio įsibrovė į senelių namus Osnabriuke 2016 metų spalio 22 dieną, 3 valandą nakties per neužrakintas duris.

Pranešime spaudai Osnabriuko prokuroras pranešė, kad ieškantis prieglobsčio žmogus, pirmiausiai įėjo į 59 metų vyro kambarį, kuris buvo pusiau paralyžiuotas po insulto. Tada jis perėjo į kitą kambarį, kur išprievartavo 87 metų vyrą. Pastebėjęs, kad vyras gyveno kambaryje su žmona, jis sumušė senelę, kuri užspringo savo krauju.

Pederastas-žmogžudys buvo pastebėtas senelių namų koridoriuje ten budėjusios medicinos sesers, bet pabėgo iki atvykus policijai. Jis buvo areštuotas veliau tą pačią dieną.

Generalinė prokuratūra pareiškė apie tai, kad prieglobsčio prašytojas bus teisiamas už žmogaus nužudymą. Šiuo metu jis uždarytas į psichiatrinę ligoninę.

Šis siaubingas atvejis nėra vienintelis išprievartavimas padarytas prieglobsčio prašytojų. Austrijoje 2016 metais 17 metų afganas išprievartavo 72 metų moterį, kuri vedžiojo šunį. Migrantas gavo viso 20 mėnesių kalėjimo, o dėl mažo teistumo termino jis nebus deportuotas iš šalies. Po žvėriško moters užpuolimo jos sveikata ėmė blogėti ir ją dabar maitina per zondą. Duktė pasakė, kad jos mamos „kūnas, protas ir ypač dvasia pasidavė“.

Lieka tik laukti, kada į Lietuvą vežami „pabėgėliai“ ims prievartauti Lietuvos senelius. Gal ir S.Skvernelio daliai teks šis malonumas? To ir reikia jam palinkėti už mums dovanojamus „pabėgėlius“.

Poeto Liudviko Jakimavičiaus sielos šauksmą turi išgirsti kiekvienas lietuvis!

Respublikoje yra paskelbtas žurnalisto Rimvydo Stankevičiaus straipsnis „Mirties nuosprendis Lietuvai“, kuriame Poetas Liudvikas Jakimavičius išsakė mūsų tautai gyvybiškai aktualias savo mintis. Įstoję į ES mes atsidūrėme ant mūsų tautos išnykimo slenksčio. Mes privalome sustoti ir grįžti į Lietuvą. Kito kelio nėra. Eurosodomo konclageris tai ne ateitis, tai mūsų tautos pražūtis. Šį straipsnį būtina perskaityti.

Šaltinio nuoroda:

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/mirties_nuosprendis_lietuvai/

Mirties nuosprendis Lietuvai

Regis, dar visuotinai ir aiškiai prisimename tą laiką, kai žmonės didžiuodamiesi segėdavo lietuvišką trispalvę prie krūtinių. O dabar apie taip neseniai visuotinai svarbiausiąja mums buvusią savarankiškos, nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimo idėją garsiai jau nė užsiminti nedrįstame. Apie tai, kada, kaip ir kodėl įvyko ši metamorfozė, kalbamės su žinomu lietuvių poetu, aštriu visuomenės kritiku Liudviku Jakimavičiumi.

- Noriu jūsų paklausti, ką šiandien reiškia žodis „Lietuva“? Visuomet atsakymą tvirtai žinojome, tačiau šiais „eurotolerancijos“ laikais jo prasmė, matyt, pasikeitusi, jeigu net nedrįstame jo garsiai tarti?

- Nuo tų laikų, kai lietuviai išėjo į gatves su trispalvėm atlapuose, daug vandens nutekėjo. Ir tekėdamas daug ką nuplovė, išblukino, o po to užpylė ir naujų spalvų ant mūsų tikrovės ekrano. Labai daug žmonių, kurie gyveno „Dievo ir Tėvynės“ pasakojime, nukeliavo pas protėvius. Baigia išmirti tremtinių ir rezistentų karta, buvusi to pasakojimo saugotoja. Tai kartai garbės ir Lietuvos valstybės idėja buvo šventa ne žodžiais.

Jei be jokių užuolankų būtum paklausęs, kaip aš suprantu Lietuvos mintį, idėją, aš tau taip atsakyčiau: ant krikščioniškų pamatų pastatyta Valstybė Lietuva, priklausanti lietuvių tautai. Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Aktai būtent tą siekiamybę ir reiškia. Testamentiškai.

Tik tokia tauta ir valstybė gali pretenduoti vadintis Dievo mintimi. Bet tiems, kurie nepripažįsta Dievo, garbės ir šventumo sąvokos yra „ne šio pasaulio dimensija“, o jų turinys yra anachronizmas ir nesusipratimas modernėjančiame mūsų durnanamyje.

Prieš ketvirtį amžiaus gimė visai nauja karta, neragavusi ir neuosčiusi sovietizmo tvaiko. Ji gimė į Lietuvą, kurioje valstybės išsilaisvinimo idėja, didieji įvykiai jau buvo praeitis. Valstybė jiems jau egzistavo kaip savaiminė duotybė... Įsivaizduok pats save, jei būtum gimęs, tarkim, 1993 metais nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje. Kai toks Rimvydukas pradės eiti mokslus, ką jis ten gaus nuo pat mažumės iki bakalauro? Projektinį intelektualinį paketą, kaip projektuoti save į didįjį kosmopolitų sukurtą naratyvą. O tame didžiajame projekte nėra nei trispalvės, nei Švenčiausiosios Mergelės Marijos. Už tai yra daug kitų mielų dalykėlių, kurių smagu siekti ir pasiekti.

Krikščionybė ir tautinė tradicija apeliuoja į tikėjimą išganymu, saiką, sąžinę, ištikimybę dorybėms ir vertybėms, kurios asmenį sergsti nuo sugyvulėjimo. Didžiojo naratyvo kūrėjams tokias vertybes išpažįstantis asmuo yra kaip gerklėje įstrigusi ašaka, nes jis ne tik neprisideda prie bendrojo pelno, bet jį dar ir mažina, agituodamas prieš vartotojišką filosofiją.

Vartotojiškos filosofijos apologetai, konstruodami naują socialinį subjektą, atlieka vieną esminę manipuliaciją - bendrojo gėrio sąvoką pakeičia bendruoju pelnu, BVP ir kitais simuliakrais. Jie dedasi dideliais geradariais, žadėdami išvaduoti žmogų iš „slegiančios“ metafizikos. Paprasčiau sakant, tai šėtoniška pastanga iš žmogaus egzistencijos ištrinti garbės, sąžinės, nuodėmės, išdavystės sąvokas. Žaidimas labai pavojingas, jei galima tokį eksperimentą žaidimu pavadinti.

- Pats išsakei savąją nuomonę apie vietoje trispalvės į mūsų šventes implantuoti bandomą „neužmirštuolės“ simbolį ir buvai piktai užsipultas kolegų rašytojų. O liūdniausia, kad tarp puolančiųjų - atrodytų - ne patys kvailiausi ir lietuvybei abejingiausi žmonės. Deja, man ir pačiam teko matyti tikrai pagarbos vertų, Lietuvos patriotais save laikančių, tačiau „neužmirštuolę“ Sausio 13-ąją vis dėlto seginčių žmonių. Ar tai reiškia, kad nacionalinių skirtybių niveliavimo darbai jau sunokino pirmuosius vaisius?

- Ne visi žmonės suprato, ką iš tikrųjų reiškia „Neužmirštuolės“ akcija ir į ką ji taiko. Tie, kurie ją organizavo ir darė spaudimą į atlapą segtis neužmirštuolę, suprato puikiai, ką daro, ir žinojo, ko siekia.

„Neužmirštuolės“ akcija buvo dar vienas agresyvus žingsnis konstruojant naują asmens tapatybę ir pastanga išblokšti žmogų iš „Dievo ir Tėvynės“ pasakojimo, siekiant įkurdinti jį profaniškoje kosmopolitinėje tikrovėje. „Neužmirštuolės“ akcija buvo ir viešas testas Lietuvai, siekiant viena budria akimi suskaičiuoti, kokią armiją gali suburti naujai įsūdytas kosmopolitinis simuliakras.

Mėginau perspėti tautiečius, kad akcijos sumanytojai, prie kurių prisidėjo ir mūsų prezidentė, kėsinasi į kiekvienam lietuviui šventą, simbolinę Lietuvos erdvę. Žmonės, kurie jau gyvena naujojoje kosmopolitinėje paradigmoje, nebesupranta manipuliacijos prasmės. Jie stebisi: „O kodėl Sausio 13-ąją turėtume segtis trispalvę? Gyvename laisvoje šalyje, esame laisvi žmonės, ką norim, tą ir segamės.“ Taip mąstantieji nutyli vieną dalyką, kad taip susiklosčiusioje mūsų politinėje konjunktūroje pati naudingiausia laikysena ir elgsena yra tiesiog padiktuota folklorinio žaidimo: „O jūs, vaikai, taip darykit, kaip Jurgelis daro.“ Jei taip nedarai, kodėl taip nedarai? Lietuviai šiandien turbūt patys didžiausi konformistai, konjunktūrininkai ir prisitaikėliai Europoje. Jie pasižymi puikia politine uosle, kuri ir diktuoja prisitaikėliškas elgsenas. Papūtus kitiems vėjams ir pasikeitus apšvietimui, chameleonai akimoju keis savo spalvą ir ženkliukus skvernuose. Jie juk niekam nėra prisiekę.

- Kaip manai, kas yra šio spartaus, brutalaus ir taip skausmingo Lietuvos išvalstybinimo ir ištautinimo „projekto“ užsakovas - Rytai, Vakarai, ar tai vietinė „naujosios sąmonės“ ir „naujosios moralės“ propaguotojų iniciatyva? Juk, žvelgiant į valstybės vystymo strategijas, švietimo ir kultūrinimo programas, šaliai ir jos turiniui atstovaujančius projektus, netgi ir į tai, ką lietuviai apie save transliuoja „Eurovizijoje“, galima būtų manyti, kad Lietuva - vienvaldė ir nepavejama globalizacijos, tolerancijos, naujosios eurosąmonės ir euromoralės lyderė visoje ES?

- Mūsų šiandieninė laisvė yra iliuzija. Jei laisvė nėra iš Dievo, ji yra pati tikriausia vergija.

Kartu su okupacijų patirtimi lietuvis išsiugdė ir porą labai atgrasių bruožų - dar Vinco Kudirkos aprašytą „kinkų drebinimą“, prisitaikymą ir padlaižystę, net kai niekas to neprašo. Galima nujausti, kad yra kažkoks užsakovas, siekiantis naikinti tautų ir valstybių tapatybes. Sovietinės okupacijos sąlygomis tas užsakovas visiems buvo žinomas. Visi jautėme nutautinimo grėsmę, o tapatybės naikinimui kaip galėdama priešinosi kultūrinė, etnokultūrinė ir religinė nesukomunistėjusių bendruomenė. Buvo ir didžiausias netikėtas akibrokštas sistemai - Romo Kalantos gyvas fakelas, kai tikėtis, atrodė, nebėra ko. R.Kalanta, kaip ir Sausio 13-oji, yra kur kas daugiau nei istorinės mizanscenos Lietuvos išsilaisvinimo byloje. Okupacijos sąlygomis tautos ir valstybės simboliai ir malda padėjo ištverti.

Tai siužetai, patenkantys į simbolinę erdvę, kur sukaupti esminiai mūsų tapatybės simboliai nuo karaliaus Mindaugo laikų. Ten yra ir mūsų trispalvė, bet neužmirštuolės ir „Eurovizijos“ ten nėra, nebent paskutinėje vietoje likęs A.Smilgevičiūtės „Strazdas“, kai dar lietuviai turėjo drąsos nesigėdyti savo tapatybės.

Užmojis sukurti komunistinį žmogų - monstrą, aprašytą E.Mieželaičio poemoje „Žmogus“, buvo apdovanotas Lenino premija. Fasadinė kvislingų Lietuva tokiu įvertinimu veidmainiškai didžiavosi, ir mes visi dėl to turėtume jausti nenuplaunamą gėdą.

Kai stojome į Europos Sąjungą, atrodė, kad visiems laikams atsisveikiname su sovietizmo ideologijos diegtais išsigimėliškais fantomais ir komunistinėmis mitologemomis. Tenka šiandien pripažinti, kad buvome labai naivūs ir neapdairūs. Krikščioniškoji Europos tautų idėja, kuri skendėjo mūsų romantiniuose vaizdiniuose, pačiai Europai jau buvo tapusi tik blausiais prisiminimais.

1968 metais per Europą nusiritusi seksualinė revoliucija griovė senosios Europos moralinius tabu ir ėmėsi konstruoti naują euroindividą. Už komunistinį „Žmogų“ šis naujadaras buvo modernesnis tik tuo, kad buvo pasistengta išlaisvinti ir legalizuoti jo seksualinius instinktus. Euražmogis savo esme yra tas pats komunistinis monstras su atsegtu klynu. Tai žmogus be Dievo. Vietoj E.Mieželaičio komunisto, euroliberali pasaulėžiūra mums pasiūlė tobulesnę perversiją - Končitą. Lietuvos provincialiam isteblišmentui nesimiega, kad nesiseka panašaus lietuviško atitikmens sukurti ir Europai „nušluostyti nosį“. Matyt, iš čia ir visi nevisavertiškumo kompleksai, kuriems nugalėti reikia didesnio uolumo ir drąsos dar labiau sugyvulėti.

- Dėl nuožmaus tolerancijos ir politkorekcijos muštro, padlaižūniško noro įsiteikti Briuseliui ir visuotinio neatsparumo „naujiems vėjams“, ypač jeigu jie dvelkia iš Vakarų, vėl pamažu grimztame į pseudorealybę, kurioje deklaruojame tai, ko širdimi neišpažįstame, rodomės tokie, kokie nesame, garsiai kalbame ne tai, ką tyliai galvojame... Ar neišvirs tai į paranojišką būvį, kurį savaisiais kailiais jau esame patyrę sovietmečiu, - baimę garsiai reikšti savąją nuomonę? Jau ir dabar pastebiu ryškėjančių visuotinės paranojos ženklų - pavyzdžiui, dažnas lietuvis jau nedrįsta garsiai tarti žodžio „žydas“, tarsi jau pats šios tautos įvardijimas grėstų teismais. Argi tai normalu?

- Pagal diegiamą ES vertybių sistemą visai normalu. Visų pirma mes ir turime būti neatsparūs, kad viską, ką mums labai techniškai kiša į gerkles kartu su naujosiomis vertybėmis, prarytume nesiraukydami. Sujaukus vertybių lauką, mūsų kolektyvinė sąmonė tapo šizofreniška, suskilusi, išbarstyta lauke, lyg sudužusio lėktuvo dalys po aviakatastrofos. ES „vertybių sistema“ be vertikalės yra akių dūmimas ir nusikaltimas Dievui ir jo kūrinijai - gamtai, žmogui, bendruomenei (atleisk už tokią pompastišką tiradą, bet seka būtent tokia ir yra). Pagal naująjį vertybių projektą „be vertikalės“ žmogaus gyvenimas yra viso labo socialinis projektas, narstomas pagal valentingumą „naudinga - nenaudinga“.

Klausi apie baimę reikšti savo mintis, liudyti save ir tiesą. Naujasis projektas „naudinga - nenaudinga“ nuo tos baimės išgydo, kaip ir nuo gėdos jausmo. Kai žmogus suvoks, kad savo mintis ir nuogąstavimus reikšti yra nepolitkorektiška ir nenaudinga, jis arba geriau patylės, arba kalbės dalykus, kuriais netiki, bet kalbėti apie juos naudinga. Šitai jau vyksta. Tai savižudiška filosofija.

Politkorektiškumas su mandagumu turi labai mažai ką bendro. Tai pats tikriausias simuliakras. Politkorektiškumas su savo pageidavimais ir reikalavimais yra politinio lauko naujadaras (svetimžodis), norintis perredaguoti tikrovę. Turime gerą pavyzdėlį - užkliuvo Užgavėnių karnavalas ir jo personažas „žydas“. Nepolitkorektiškas, pasirodo, yra mūsų folkloras, paveldėtas iš seniausių laikų. Naujųjų vertybių apologetai nesuvokia, kad kėsinasi į visą karnavalinę kultūrą, o tai jau kvepia nusikaltimu civilizacijai.

Visai kaip sovietiniais laikais mums siūloma perrašinėti savo istorinę ir kultūrinę atmintį į tokią, kuri Briuselio klubui patiktų. Ir jie pageidautų karnavalą nuo galvos pastatyti ant kojų, kad jis atrodytų politkorektiškai, o toks noras reiškia ne ką kita, kaip sunaikinti pačią karnavalo esmę. Pagal šių klubo ponų veido išraiškas mes supratome, kokia pavojinga lietuviams yra žydų tema ir žodis „žydas“, nes lietuvio ištartas, savaime tarytum turi kažkokią dar papildomą prasminę konotaciją. Tai įvarytas ir įsivarytas kompleksas, trukdantis ir patiems žydams su mumis visavertiškai bendrauti. Įdomu, ką „politkorektikai“ parekomenduotų pasauliui daryti su žydiškais anekdotais, nepralenkiamu žydų tautos smulkiosios tautosakos klodu? Gal tų anekdotų nebepasakoti, nes nepolitkorektiška? O gal paprašyti pačių žydų, kad suspenduotų savo anekdotus, uždarytų juos į kokius nors spec. fondus? Kaip visa tai nejuokingai skamba...

- Ar nebus taip, kad ES (kuri juk tebėra besiformuojantis, dar tebeieškantis savojo veido ir turinio darinys), pamačiusi pražūtingus globalizacijos padarinius (juk neturintis nieko švento žmogus nieko ir ginti nepanorės - nei Lietuvos, nei ES, - juk jei nėra nei tikėjimo, nei šeimos, nei nacionalinės kultūros, nei iš protėvių paveldėtos žemės, nei kalbos, nei valstybingumo, ką gi tuomet ginti, už ką sutikti aukoti gyvybę?), atsibus ir sugrįš prie tautų ir savarankiškų valstybių Europos darinio, tačiau tokioms išsitautinusių entuziastų valstybėlėms kaip Lietuva atsibusti bus pernelyg vėlu - jau būsime virtę tiesiog amorfiška „laisosios rinkos“ erdve?

- Būtent. Mes kaip valstybė stovime ties labiausiai pavojinga riba, kur kas pavojingesne, nei stovėjome Sausio 13-ąją. Lietuva, atrodo, praranda valią ir paskutines galias ginti savo valstybingumą. Ne tankais nuo galimo agresoriaus, ne fizinę, o mentalinę teritoriją, kurioje vyksta didieji mūšiai. Jei Lietuva pasirašys siūlomą glaudesnės integracijos sutartį, pasakysiu tiesiai, ji pasirašys sau mirties nuosprendį, kurį Valstybės šimtmečio proga visi galėsim gražiai atšvęsti. Pasirašiusi Lietuva kaip valstybė gyvens paliatyviniu režimu, gal ir gražiai įrengtoje modernioje palatoje, įrengtoje iš ES klubo malonės. Už tai ir būsim dėkingi iki savo dienų pabaigos.

- Ką daryti? Kokių politinių ar visuomeninių sprendimų reikėtų, idant Lietuva išliktų, o mes netaptume euromankurtais?

- Nors esu pesimistas, paskutinių vilčių niekados nelaidoju. Jei Dievas visą šitą cirką iš savo aukštybių stebi, jis neturėtų leisti savo kūriniui pražūti. Sodoma ir Gomora buvo nušluotos nuo žemės, kad būsimos kartos suprastų ir pasimokytų. Bibliniai siužetai nėra pasakėlės vaikams prieš miegą. Juose užkoduota dieviškoji logika, kuri neišvengiama. Lietuva, jei nori išlikti, privalo sugrįžti į savo „Dievo ir Tėvynės“ pasakojimą, iš kurio buvo gundoma išsukti ir jau buvo išsukusi į šunkelį. Kiek lietuvių, kad ir kur jie būtų, apsispręs likti šiame pasakojime, tiek ir liks Lietuvos. Visa kita nunyks, ištirps, asimiliuosis ir išsisklaidys kaip dūmas.

Ką daryti? Yra labai greitų darbų, kuriuos diktuoja išlikimo instinktas. Visų pirma turime būti labai budrūs, kad mūsų valdžia neįvykdytų valstybės išdavystės mūsų neatsiklaususi. Dėl Lietuvos ateities ir likimo turėtume reikalauti referendumo, nes Tauta nėra įgaliojusi valdžios pasirašyti valstybei mirties nuosprendį. Jei Lietuva to nereikalaus, galėsime konstatuoti, kad de facto tokios Lietuvos ir nėra. O jei nėra, vadinas, nebuvom verti. Apie tai liūdnai kalbėjo Oskaras Milašius: „Lietuva yra šalis, neturinti liūdnos prabangos subręsti.“ Regis, labai aiškiai pasakyta, tai kodėl nemokam suprasti? Lietuvos žmonės turi valstybės likimą perimti į savo rankas ir vėl pradėti bręsti iš naujo. Kitos išeities nėra.