Lietuvių Tautos susinaikinimas: apie lietuvių politikų ir verslininkų zoologinę neapykantą lietuviams

Šiandien lietuvis lietuviui labai dažnai yra galvijas. Tai, mano manymu, yra pagrindinė Lietuvos nykimo priežastis.

Atkuriant kapitalizmo santvarką, Lietuvoje įvyko visuomenės socialinių sluoksnių recirkuliacija, kaip ežere pasikeičiant stagnacinio vandens sluoksniams vandeniui šylant, ir visas purvas (gruobuonys, konformistai, moraliniai degradantai, KGB-istai ir kiti mūsų tautos kankintojai) iš tautos moralinio dugno pakilo į paviršių ir užklojo Lietuvos visuomenę savo sluoksniu, o tikrasis elitas - patriotai ir intelektualai, buvo jų nustumti žemyn, į dugną.

Šiandien dauguma lietuvių kitiems lietuviams jaučia zoologinę neapykantą. Tai, mano manymu, yra pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva ir lietuviai yra greičiausiai nykstanti valstybė ir tauta, kodėl jie nugirdyti, kodėl marinami badu, o maisto ir vaistų kainos dirbtinai padidintos, kodėl savo darbą sabotuoja teisėsauga, vyriausybė, prezidentė, premjeras, teismai, seimas, visų rangų valdininkai, kodėl pas lietuvius mažiausios euro zonoje pensijos, algos, socialinės išmokos ir parama, kodėl maistas ligoninėse kaip nacių koncentracijos stovyklose, kodėl valstybė neskiepija vaikų, nepasiturinčių gyventojų, nevykdo pilnavertės ligų profilaktikos, kodėl dauguma su iškirmijusiais dantimis, kodėl pas mus tuberkuliozės, legioneliozės ir kitų užkrečiamų ligų epidemijos, kodėl iš lietuvių atimama pilietybė įgijus kitą, kodėl lietuviai skubiai evakuojasi iš savo Tėvynės, kodėl Lietuva netampa lietuviams „tautos namais“, kur laukiamas kiekvienas etninis lietuvis, vieta kur jis gali pasislėpti nuo visų pasaulio negandų.

Kokį beturėtų išsilavinimą, kokio aukštumo kėdėje besėdėtų, kokį valstybės postą beužimtų, kokio dydžio verslą beturėtų, lietuvis lietuviui pirmiausiai yra galvijas, o tik paskui yra lietuvis, gal net paskutinėje jo prioritetų vietoje jam lietuvis ir lietuvybė. Lietuvybė jam tabaluoja kažkur žemiau susiaurėjimo, visai prie žemės. Tai yra pagrindinė lietuvių tautos nykimo priežastis.

Lietuvos politikai

Aukščiausi Lietuvos politikai. Lietuvos aukščiausio rango politikui didžiausia laimė yra išlaižyti Briuselio ar JAV klerkui užpakalį. Lietuvis tai darydamas pasiekia euforijos, ar bendravimo su Aukščiausiuoju būklę. Pasirašydamas bet kokį mirties nuosprendį savo tėvynei, jis įsivaizduoja padaręs žygdarbį. Jis (ji) pozuoja televizijos kameroms, jaučiasi dydis ir reikšmingas toje užsienio imbicilų ir politikos statistų kompanijoje, už kojų suraišiotų nematomų virvių prie banku ir korporacijų.

Vidutinio rango Lietuvos politikai. Tai, dažniausiai, yra užkietėję vagys, moraliniai ir lytiniai iškrypėlai, kurių vienintelis tikslas politikoje yra vogti ir tenkinti savo iškrypėliškus įgeidžius visuomenės sąskaita.

Tai absoliutūs socialiniai parazitai, kaip kinivarpos graužiantys valstybę. Mes šių kinivarpų turime visą gausų būrį, lokalizuotą daugiausiai Vilniaus Gedimino prospekte ir jo apylinkėje. Šios valstybės kinivarpos yra aplipusios patarėjais, padėjėjais, juristais, konsultantais, VŠI ir kitai visuomenės parazitais.

Lietuvos verslininkai

9/10 šių žmonių yra siaurapročiai plėšrūnai, kurių tikslas prisivogti tiek, kad galima būtų išvažiuoti į Londoną ir iš ten parazituoti Lietuvą. Kai tik turto dydis peršoka milijardą eurų, tai būtinai įvyksta, mes turime pavyzdį.

Išlipęs iš 300000 tūkstančių eurų kainuojančio Poršė ir atėjęs į televiziją, lietuvis „verslininkas“ iš televizijos ekrano aiškina, kad jis negali žmonėms mokėti didesnių algų nei 300 eurų, nes jis bankrutuos, kad lietuviai tingi dirbti, kad darbo vietų apstu... O lietuvis, tuo metu, dirba pas anglą, kaip bitutė.

Bet yra keli skirtumai tarp verslininko anglo ir verslininko lietuvio: anglas neturi Poršė ir jis nėra galvijas.

Patriotizmo deficitas lietuviui yra žmogaus imuno deficito (ŽIV) analogas, nes vienodai mirtinas.

Išimčių, žinoma, yra, kas tik patvirtina bendrą taisyklę.

Lietuvis, pirmiausiai, privalo mylėti kitą lietuvį, tada jis mylės ir kitas tautas. Būkim patriotais! Gal tada Lietuva neišnyks?

P.S. Dienraštyje „Respublika“ apie verslininką A. Avulį rašoma: „Verslininkas Arvydas Avulis žada, kad pristatys pigių būstų, jei galės įsivežti darbo jėgos iš užsienio. Nežinia, kas tuose būstuose gyvens, bet tikrai ne lietuviai. Jie gyvens užsienyje, nes mokėti algų lietuviams ponas Avulis nenori.“

„Kaip žinoma, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ir Norvegijoje yra lietuvių perteklius ir ten jie dirbti kažkodėl nori. Keistai čia viskas susideda. Ir darbuotojų lietuvių kažkur yra, ir pinigų pono Avulio kišenėje yra, bet jie tautiečiams nepasiekiami.“

Nuotrauka iš dienraščio „Respublika“

Hamburgas: migrantai brangesni už auksą

Hamburgui Merkel padovanojo 51500 „pabėgėlių“ - „neapdirbtų deimantų“, kurie 2016 metais šiam miestui kainavo 897 milijonus eurų, rašoma portale Pi-news.

Welt pateikė konkrečius skaičius, kaip buvo švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai "pabėgėliams":

• 375 milijonai eurų už pirminį priėmimą
• 284 milijonai eurų už apgyvendinimą
• 117 milijonai eurų MUFL (išlaidos nelydimiems nepilnamečiams, Unbegleiteter minderjähriger Flüchtling)
• 67 milijonai eurų už medicinos aptarnavimą
• 66 milijonai eurų eurų už 24 valandinę apsaugą
• 42 milijonai eurų papildomam mokytojų personalui
• 10,2 milijonai eurų Kita-dienos priežiūros kuponai
• 4,9 milijonai eurų pabėgėlių koordinavimo tarnybai Hamburge
• 1,7 milijonai eurų apsaugos iškvietimai *
• 1,5 milijonai eurų vokiečių kalbos kursai
• + 162 naujų vidaus organų tarnybų darbuotojų
• + 10 naujų teisėjų
• + papildomai...

Mažiausiai 17.417 eurų kiekvienam „pabėgėliui“ per metus arba 1.451 eurų per mėnesį. Šios išlaidos didesnės negu vidutiniai atlyginimai per mėnesį Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Grenlandijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Juodkalnijoje, Makedonijoje, Bosnijoje, Albanijoje, Serbijoje, Ukrainoje, Gruzijoje ir t.t.

Tai sudaro 50 vidutinių menesinių atlyginimų Gambijoje. Hamburgas – Kolondaikas viso pasaulio laimės riteriams, rašo Pi-news.

* Septyni melagingi saugumo tarnybų iškvietimai.

Glazjevas: Rusijoje susiklostė Afrikos tipo kapitalizmas (video)

Rusijos prezidento patarėjas, kurio niekaip neišgirsta V.Putinas, teigia, kad Rusijoje susiklostė Afrikos tipo kapitalizmo modelis.

O koks kapitalizmo modelis Lietuvoje? Sprendžiant iš atlyginimų ir gyventojų bėgimo, pas mus yra urvinis kapitalizmas, kuriam duoda toną saujelė kapitalistų-žmogėdrų.

Caritas veiklą kas trečias austras vertina neigiamai

Austrijoje vis dažniau yra kritikuojamos labdaros organizacijos, kurios užsiima "pabėgėlių" reikalais, rašoma didžiausiame Austrijos dienraštyje Krone. 

Didelę įtaką visuomenės požiūriui į nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklą turėjo Austrijoje išleista buvusio pabėgėlių stovyklos Traiskirchene vadovo knyga apie čia dirbusias NVO, kurios neūkiškai švaistė mokesčių mokėtojų lėšas ir gyventojų aukas. Knyga sukėlė kritikos bangą šalyje.

Žurnalo „Profil“ apklausa parodė, kad kas trečias austras Caritas veiklą vertina neigiamai.

Raudonasis kryžius ir Gydytojai be sienų organizacijos apklausoje vertinamos žymiai geriau.

Šias organizacijas teigiamai vertina 81 procentas apklaustųjų, o Caritas 62 procentai vertina teigiamai arba greičiau teigiamai. 28 procentai respondentų bažnyčios organizacijos veiklą vertina blogai arba greičiau blogai. Dar blogiau už Caritas yra vertinama organizacija Amnesty International (52% teigiamų) ir Diakonija (su 46 procentai).

Lietuvoje "pabėgėlių" klausimais užsiima Caritas ir tai verčia nerimauti žinant šios organizacijos reputaciją kitose ES valstybėse.

Caritas verslą iš "pabėgėlių" Vokietijoje yra aprašęs Vokiečių žurnalistas Udo Ulfkotte.

http://lebionka.blogspot.lt/2017/01/udo-ulfkotte-in-memoriam.html

Libijos valdžia teigia, kad ES karinė gelbėjimo operacija tik skatina nelegalią migraciją

Libijos užsienio reikalų ministras Mohamad Taher Siala trečiadienį pasakė, kad karinė ES operacija Viduržemio jūroje skatina migraciją iš Libijos į Europą.

Europos Sąjunga gelbėjimo operaciją „Sofija“ pradėjo 2015 metais. Ji buvo skirta kovoti su kontrabandistais, vežančiais Afrikos migrantus iš Libijos į Pietų Italiją. Šioje beprasmiškoje ir žalingoje operacijoje dalyvauja ir Lietuva.

Kaip parodė praktika, ES karo laivai operacijos metu ne tiek gaudė kontrabandistus, kiek vežė šimtus tūkstančių nelegalių migrantų į Italiją. Apie pagautus kontrabandistus nėra jokių pranešimų.

Mohamad Taher Siala žodžiais, ši operacija „Sofija“ duoda neigiamą rezultatą. Tiesiog „ji skatina migraciją“. Apie tai ministras pasakė AFP interviu Varšuvoje, kur jis susitiko su savo Lenkijos kolega.

Po Libijos lyderio M.Kadafio nuvertimo, ši šalis tapo pagrindiniu kontrabandistų žmonėmis maršrutu į Europą. Vieno migranto pervežimas kainuoja 5-10000 JAV dolerių. Pinigų šaltinis – ES parama, kurią Europa skiria korumpuotų Afrikos valstybių valdžioms, o šios perskirsto dalį šios paramos savo giminaičių kelionei į Europą.

Jei apibendrinti, Europai tinka pavadinimas „Durnių laivas“, bet yra daugybė įrodymų, kad afrikiečių vežimas yra gerai organizuota operacija. Žinomi ir viso to chaoso organizatoriai, tačiau nėra suinteresuotumo tą chaosą pabaigti, atvirkščiai,  Europoje yra politinė valia tą chaosą tik didinti.

http://www.breitbart.com/london/2017/04/01/libya-says-eu-naval-operation-encourages-migrants/

http://lebionka.blogspot.lt/2017/03/nvo-parazitai-kurie-grauzia-europa-ir.html

Amerikiečių projektui „Vieninga Europa“ 60 metų

„Vieninga Europa“ yra JAV projektas paverčiant Europą savo pusiau kolonija. Apie tai rašo prof. Valentinas Katasonovas savo straipsnyje, skirtame ES įsteigimo 60-mečiui:

„Ilgą laiką istorikai turėjo tiktai netiesioginius įrodymus tokių teiginių. Tačiau 2000-2001 metais JAV buvo išviešinti pirmuosius pokario metus liečiantys Nacionalinio archyvo dokumentai, kurie leido patikslinti supratimą to, kaip Vašingtonas primetė „vieningos Europos“ idėją. Dėka britų laikraščio „Gardien“ tapo prieinami Amerikos vyriausybės dokumentai, atskleidžiantys faktus tiesioginio dalyvavimo Amerikos žvalgybos kuriant ir diegiant projektą „Vieninga Europa“ 50-60 metais.

Taip, memorandume nuo 1956 metų birželio 26, pasirašytame Viljamo Donovano vyriausiosios strateginių tarnybų valdybos vadovo, CŽV pirmtakas, pateikiamos tiesioginės instrukcijos apie tai, kaip diegti projektą Viršnacionalinio Europos parlamento. Vašingtono forpostu Senajame Pasaulyje tapo „Amerikos komitetas už suvienytą Europą“, įkurtas 1948 metais ir vadovaujamas vis to paties generolo Donovano. Donovano pavaduotoju šiame komitete buvo Alenas Dalles, po kelių ėmęs vadovauti CŽV. Į tarybą įėjo taip pat pirmasis CŽV direktorius Volteris Bedell Smit.

Iš išviešintų dokumentų seka, kad Amerikos komitetą už suvienytą Europą finansavo tokią federalistinę organizaciją, Europos judėjimas. 1958 metais, pavyzdžiui, šis komitetas padengdavo 53,5% Europos judėjimo išlaidų. Europos federalistų finansavimo schemos buvo gerai užmaskuotos. Svarbia maskavimo grandimi buvo amerikiečių labdaros fondai, kurie dešimtmečius tarnauja puikia širma Valstybės departamentui ir JAV specialiosioms tarnyboms. Konkrečiai finansavimui Europos federalistų buvo naudojami Rokfelerių Fondas ir Fordo Fondas. Ryšys tarp jų „labdaros“ ir Amerikos žvalgybos buvo labai glaudus. Taip, 50-tais metais buvęs Strateginių tarnybų darbuotojas Poul Hoffman derino Fordo Fondo vadovo ir Amerikos komiteto už vieningą Europą vadovo pareigas.

Į Europos integracijos procesus nuolatos savo nosį kaišiojo ir Valstybės departamentas. Štai vienas pavyzdys: 1965 metų birželio 11 dienos memorandume, parengtame Valstybės departamento Europos skyriaus, yra instrukcija Europos ekonominės bendrijos viceprezidentui prancūzui Robert Marjolin, kuriam nurodoma tvarka veiksmų, kurie veda į Europos valiutinės sąjungos sukūrimą.

Ženklu, kad Vašingtono planuose „Vieningos Europos“ sukūrimas buvo numatomas tiktai kontinente. Didžiajai Britanijai kaip artimiausiam JAV sąjungininkui buvo skirtas rišančiosios grandies tarp JAV ir būsimos „vieningos Europos“ statusas.

Iš esmės, išėjimas Didžiosios Britanijos iš Europos Sąjungos reiškia tiktai grįžimą į pirminę europinės integracijos koncepciją, kaip ji buvo sukurta Vašingtone.

Žinoma, jubiliejinėse iškilmėse Romoje, įvykusiose 2017 metų kovo 25 dieną apie šias pikantiškas Europos Sąjungos sukūrimo detales neprisimenama. Ir tai įrodo, kad kraštiniu atveju vienas iš šių projekto tikslų pasiektas: kontinentinė Europa tikrai virto į Amerikos pusiau koloniją. Kas liečia kitą projekto tikslą – pavertimą „vieningos Europos“ į „geležinį kumštį“, pakibusį virš rytų kaimyno, tai čia ypatingai pasigirti nėra kuo. Šiandieninė Europa panaši ne į kumšti, o į plaštaką su išskėstais pirštais. Dar vakar ES buvo 28 valstybės, šiandien – 27. Negalima atmesti, kad iki sekančio minėjimo – 70-Romos sutarties metinių – jų liks tiek, kiek buvo 1957 metų, tai yra šešios. Tarp kitko, greičiausiai, nebus ir šešeto: Italija, kuri vakar priiminėjo švenčių dalyvius, pati ruošiasi pabėgti iš „europinio rojaus“.

Iš tikrųjų scenarijus išlikimo „vieningos Europos“ redukuotu pavidalu – labiausiai optimistiškas. Man kažkodėl tai prisimena 1919-1920 metų Paryžiaus taikos konferencija, kuri buvo beveik išimtinai europietiška. Amerika tada dar atvirai nesikišo į Europos reikalus, o patys europiečiai apie sukūrimą „vieningos Europos“ nepajėgė sugalvoti; jie tik pabandė sukurti europinio pasaulio garantijas, bet nepajėgė ir to. Po dviejų dešimtmečių Hitleris pradėjo karą, kuris tapo pasauliniu.

To kas aukščiau pasakyta fone mintis, kuria aš noriu pabaigti šį straipsnį, gali pasirodyti keista: jeigu valdant Donaldui Trampui JAV susilpnins savo buvimą Europoje, ten gali susidaryti situacija rimtesnė už tą, kuri prasidėjo 1939 metų rugsėjo 1 dieną. Europa, jeigu ji „pati sau“, ji linkusi ne integruotis, o kariauti tarpusavyje.

http://www.fondsk.ru/news/2017/03/26/60-let-amerikanskomu-proektu-edinaya-evropa-43722.html

Žydų muziejus Sporto rūmuose ir futuristinė ekskursija į Gedimino pilį

Kovo 30 dieną BNS pranešė, kad Vilniaus sporto rūmuose Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir premjeras Sauliaus Skvernelis sutarė už mokesčių mokėtojų pinigus įrengti Lietuvos žydų muziejų. Tai, ko gero, bus didžiausias toks muziejus Europoje ir Pasaulyje.

Aš pabandžiau įsivaizduoti netolimos ateities (kokių 2020 metų) ekskursijos į Gedimino pilį vadovo pasakojimą:

„1323 m. sausio 25 d. rašytame laiške Vokietijos miestams, kunigaikštis Gediminas pakvietė žydus keltis į LDK ir čia steigti savo bankus, pažadėjo visus žydus padaryti bajorais, vietinę „šušarą“ jų baudžiauninkais, o kaip „otkatą“ („šušara“ ir „otkatas“ tuo metu LDK naudotos senosios slavų kalbos žodžiai), paprašė žydų jam pastatyti nedidelę pilį, kurioje mes dabar ir esame...

Dabar pažiūrėkite žemyn. Matote didžiausią pasaulyje „Litvakų muziejų“, tų, kurie įkūrė JAV, Izraelį, Europos Sąjungą, o 1991 metais ir Rusiją, bet pamatę, kad išėjo ne taip, ją ėmė griauti.

Į dešinę, į kairę ir aplink pilį yra litvakų religinės bendruomenės turtas, kuris vadinamas Vilniumi, o tiksliau – Šiaurės Jaruzale.

Laikinai, kol buvo naudingesnio gešefto, žydai buvo įšsikraustę į Afriką, Pietų Ameriką ir pan. Bet po to kai čia gyvenę baltų kilmės gojai, dar Gedimino padaryti žydų baudžiauninkais, dėl skurdo buvo priversti išsikraustyti vergauti į Vakarų Europą, čia Landsbergio, Grybauskaitės, Šimašiaus ir kitų mūsiškių dėka vėl ėmė atgimti Šiaurės Jaruzalės dvasia...“

P.S. Mano nuomone, tokius brangius ir svarbius projektus valdžia negali vykdyti nepasitarusi su visuomene, nesužinojusi Lietuvos visuomenės nuomonės.

Sporto rūmuose įvyko Sąjudžio steigiamasis suvažiavimas. Tai svarbus lietuvių tautos istorijai objektas. Negalima niekinti vienas tautas, o kitas garbinti.

Aš manau, kad šis Lietuvos valdžios žingsnis prasilenkia su sveiku protu ir yra lietuvių tautos atminties ir orumo įžeidimas.

Valsybė, kurioje 62 procentai pensininkų badauja, negali  už mokesčių mokėtojų pinigus tenkint užsienio rabinų ir kelių tūkstančių lietuvoje gyvenančių žydų nepamatuotas užgaidas.