2017-08-09

Sorošas ir toliau kovoja prieš Europą Viduržemio jūroje


Jaunystėje buvęs SS karys, o gilioje senatvėje garsus mafijozis Sorošas tęsia savo gyvenimo tikslą – kovą prieš Europos tautas. Sorošas deda visas pastangas, kad žūt būt šiais metais pervežti į Europą jo žadėtą milijoną afrikiečių.



Vokiečių globalistinis leidinys FOCUS online džiugavo šį pirmadienį, kad Sorošo nusamdyti keli Libijos žvejai surengė piketą Tuniso Zarzis uoste prieš jaunimo judėjimą Identitären ir blokavo jų laivą „Defend Europe“, kuris renka informaciją Viduržemio jūroje apie sorošines NVO, dirbančias „afrikiečių taksi“ į Europą, ir šią informaciją perduoda ES valdžios institucijoms.


Rugpjūčio 7 dieną Italijos valdžia neįsileido „afrikiečių taksi“ dirbusį laivą, priklausantį ispanų NVO Proactiva “Golfo Azzurro.” Ekipažas išvyko į Maltos pusę, kuri irgi neleido jam įplaukti į uostą. Italija nepriėmė šio laivo, nes jo savininkė NVO Proactiva atsisakė pasirašyti Elgesio kodeksą.


Proactiva užsiiminėjo migrantų rinkimu Libijos teritoriniuose vandenyse. Italijos valdžia skelbia, kad NVO laikas , kai jos Libijos teritoriniuose vandenyse užsiiminėjo žmonių kontrabanda „pasibaigė“.

Laivas Iuventa, priklausantis NVO Jugend Rettet liepos 2 dieną buvo sulaikytas Lampedūzos uoste, nes ši organizacija nepasirašė su Italijos valdžia „Gelbėjimo kodekso“ ir neturėjo teisės užsiimti gelbėjimo operacijomis. Laivas po patikrinimo buvo areštuotas, išimti dokumentai ir kompiuteriai. Prieš šią organizaciją iškelta byla dėl jų dalyvavimo prisidedant prie nelegalios migracijos. Prieš 15 šios organizacijos narių vykdomas tyrimas dėl neteisėto žmonių įvežimo. Trapani miesto prokuroras perdavė advokatams 450 puslapių bylą su įrodymais dalyvavimo šios organizacijos žmonių kontrabandoje.Trapani miesto prokuroras paaiškino, kad yra dokumentaliai užfiksuoti reguliarūs įgulos narių ir prekeivių žmonėmis susitikimai. Jie kaltinami dalyvavimu nelegalioje migracijoje. Faktai, dokumentai datuojami 2016 metų rugsėjo 10 iki 2017 metų birželio 18 ir 26 d.d. Faktai verčia galvoti, kad tai „įprastas elgesys“, pasakė prokuroras.


Europos komisija yra pareiškusi pasitikinti Italijos valdžios veiksmais. Europos Sąjungos komisaras Dimitris Avramopulos šiuo klausimu pasakė: „Man gaila, kad kai kurios visuomeninės organizacijos nusprendė nepasirašyti elgesio Kodekso. Mes privalome dirbti kartu tam, kad išardyti prekeivių žmonėmis verslo modelį ir išvengti migrantų mirčių. Tam prašau visas visuomenines organizacijas prisijungti prie iniciatyvos. Kuo bus didesne mūsų bendro darbo apimtis, bus geresni rezultatai“.

Europos valstybės veja lauk Sorošo fondus, tuo tarpu ši Europos valstybes ryjanti angis  ir vėl susisuko savo gūžtą šiais metais Lietuvoje.


Ankstesnės mano publikacijos šia tema:





2017-08-08

Partija-mazgotė atsigulė po Mišiko


Kur tik koks atvyksta svieto perėjūnas, tuojau partija-mazgotė po juo atsigula, tuojau nubėga demonstruoti prie kokios užsienio ambasados.



Lietuvos reikalai šitai prostitutinei partijai nesvarbūs, tarytum nebūtų svarbių iššūkių pačiai Lietuvai pastaruoju metu, tarytum nesisavintų Lenkija Vilniaus su visais Aušros vartais, tarytum nešiktų visi orlenai su jų buvusiais lenkų ministrais sikorskiais Lietuvai ant galvos?

Šiandien patijos-mazgotės aktyvistai laksto ir laižo ušpakalį Gruzijos paieškomam nusikaltėliui Michailui Saakašviliui!

Koks siaubas, šitas perėjūnas Mišiko atsisakė jų siūlomos (ne Prezidentės!) Lietuvos pilietybės. Po to visi auštrevičiai, adomėnai ir sektantai (Jahovos liudytojai) anūkai turėtų pasidaryti charakirį!

Palengvėtų visiems!



Šaltiniai:





Koksaki virusas siaučia Turkijos kurortuose


Sparčiai auga skaičius Rusijos turistų, kurie Turkijos kurortuose užsikrėtė Koksaki virusu. Susirgimas pasireiškia charakteringu kūno bėrimu, 40 laipsnių kūno temperatūra. Liga gali sukelti meningitą, širdies veiklos sutrikimus. 
https://en.wikipedia.org/wiki/Coxsackievirus
http://uhonos.ru/infekcii/virus-koksaki/



Čekų filologas-lingvistas dr.Vladimír Franta: Euroatlantinis auklėjimas su ženklu UNISEKS, Makronas ir homoseksualistai Čečėnijoje


„Tai jau buvo net ne demokratijos simuliavimas, o savo rūšies policinė valstybė, kuri nefunkcionavo ir tiesios žlugo...“ (Ursula K. Le Guinová, SMRTONOSNÉ SNY (Mirtini sapnai), české vydání 1994)

Kodėl aš pradėjau straipsnį rašytojos Ursula K. Le Guinová knygos citata? Tiesiog todėl, kad ši knyga, kurios veiksmas rutuliojasi 2002 metais, yra vienas iš romanų-antiutopijų, aprašančių situaciją, kada svajonės tampa realybe. Iš pradžių jos jai graso, o po to ją sunaikina. Apsakymas, apie ką mes svajojame, ir kas kontroliuoja mūsų svajones. Zigmundas Froidas pažymėjo, kad didelė dalis žmogaus asmenybės — tai lytinis potraukis. Romos visuomenėje žinojo, kad svarbu žmonėms duoti duonos ir žaidimų. Daug anksčiau, nei Šeron Stoun „Pagrindiniame instinkte“ užkėlė koją ant kojos (savo tarpkojį 2012-2014 metais Serbijos premjerui Ivicai Dačičui parodė išpopuliarėjusi iš politinio gyvenimo MIP valiūkiška serbų žurnalistė), buvo suprantama ir ne tiktai Holivudui, kad žmonija galima manipuliuoti su sekso ir prievartos pagalba.






Kas liečia prievartą, tai kuo ji žiauresnė, tuo geriau. Kas liečia MIP išpopuliarintą seksą, tai bėgant laikui logika tapo tokia pati. Koja ant kojos be baltinių jau senai nepakanka. Reikia kažko „karštesnio“. Akcentuojami arba iškrypimai, arba netradiciškumas. Būtina iššaukti paklausą artefaktams. Reikia išmokinti žmones galvoti, žiūrėti ir klausyti apibrėžtu būdu.

Auklėjimu seksu ir prievarta užsiėmė Holivudas. O kokiu mastu pačiu Holivudu manipuliuoja politikai, aišku nuo Merilin Monro galimos žmogžudystės laikų, įvykdytos 1962 metais. Būtent Holivudo studijos virto vilčių fabriku, kuris užtikrino Vakarams dominavimą kultūroje. Jos išprovokavo skilimą TSRS viduje. Tarybų Sąjunga griuvo visai ne dėl ginklavimosi varžybų Reigano „žvaigždžių karų“ laikais, kaip daugelis iki šiol klaidingai galvoja. Tiesiog TSRS prarado savo kultūrinį orientyrą, kultūrine prasme leido save suvilioti (arba papirkti?) sekso ir prievartos fenomenais. Rok-muzika ir pogrindiniai video su erotiškai prievartinių ir prievartinių erotinių (pornografiniu) turiniu sunaikino nuosavą tradicinį TSRS pasaulį. Tarybų Sąjunga suiro, bet kai kuriose sąjunginėse respublikose dar vyko pilietiniai karai. Tai byloja apie tai, kad problemos esmė yra ne tiktai partiškume ir komunizme. Boriso Jelcino laikais tarybinės gynybos gamyklos atidavė daugybę karinių paslapčių, ir amerikiečiai net neslėpė savo nuostabos. Šiuolaikinė Rusijos karinė pramonė ir toliau naudojasi tarybiniu palikimu karinių technologijų srityje ir karinėje gamyboje. Bet būtent kultūra, išplitusi kartu su vakarietišku stiliumi, sugriovė TSRS. Aš konstatuoju tai kaip faktą — be emocijų. Tikriausiai, daug emocijų išgyveno Beatles, kada Didžiojoje Britanijoje juos kritikavo už dainą Back in the U.S.S.R., kurioje jie demaskavo Vakarų ketinimus susidoroti su TSRS sekso pagalba: „Man prieš ukrainietes neatsilaikyti. Vakarai uodegoje, o, taip. Noriu su maskvietėmis dainuoti, rėkti. Gruzinės mintyse visiems laikams... Aš vėl į TSRS. Kaip tau sekasi, o, mano drauge. Vėl į TSRS“.



Kalbama ne apie politines partijas ir laisvą rinką, o apie tai, kad kiekvienas galvotų tiktai apie save, kad galima būtų išnaudoti ji (darbo) energiją ir „nacionalizuoti“ jo nesudrumstą sąmonę. Labiausiai įsitikinę anarchistai — tai ekonomistai ir politikai, kaip įprasta sakyti, žmonės baltomis apykaklėmis ir su kaklaraiščiais, o taip pat pilkieji kardinolai už jų nugarų.

Bet kas vyksta su mumis dabar Europoje? Vyksta kažkas visiškai neįtikėtino. Tęsiasi tas pats procesas. Vyksta tas pats, kas atsitiko TSRS. Mes prarandame kultūrą, ir prie to prisideda kinematografas, vykdantis nesuprantamą politinį užsakymą, kuris prisidengdamas multikultūralizmu ir tolerancija verčia kultūros artefaktų gerbėjus (tai yra ne tik ES piliečius) į egoistiškus vartotojus, kurie neturi nieko, išskyrus nuosavus metroseksualinius poreikius. Įdomiausias dabarties fenomenas puikiai demaskuotas filme „Amerikiečių psichopatas“ (JAV/Kanada, 2000, 102 min.). Jis priklauso tiems intelektualiems filmams, kurį gali įvertinti neva ne kiekvienas žiūrovas. Yra filmai, kurie suranda pratęsimą forumuose internete: diskusijos dalyviai pasidalina nuomonėmis apie reikšmę ir siunčiamą peržiūrėto filmo žinią, išskaido jį į citatas.



Šis procesas, tikriausiai, svarbesnis, negu pats filmas. Kai kada režisieriai neva to norėtų. Jie leidžia filmo atgarsiams nuskambėti po savo kūrinio titrų. Žiūrovas įsijungia į veiksmą. Prasimanymas susipina su realybe, apie kurią toliau vyksta ginčas. Tai pavirsta gyvenimo būdu, ir žiūrovui uždeda akinius. Per juos jis žiūri viską kaip tiesioginis liudininkas to ko nėra, perima ir pozityvią, ir negatyvią įtaką. Bet svarbiausia — tai „gyvenimo būdas“. Šiuolaikinė tendencija populiarizuoti homoseksualistus. Jie egzistavo visada ir sudaro iki keturių procentų mažumą. Jų egzistavimas natūralus, bet ne norma dauginimosi prasme. Ne taip senai dar buvo tvirtinama, kad šeima — valstybės pagrindas. Bet dabar aiškėja, kad tai jau ne taip. Ir reikalas net ne tame, kad Čekijos respublikoje kas antra santuoka (!) suyra, o bet kuris žymus politikas tam tikru savo politinės kompanijos svarbiausiu momentu „vykdo apgreidą“ savo žmonos taip pat, kaip vokiečių profesoriai savo automobilius, o tvarkingi moksleiviai — kojines.

Matriarchatas prieš 1924 m. Aron Zalkind: „Dvylika revoliucinio proletariato lytinių priesakų“. Brošiūra "Revoliucija ir jaunimas", paskelbta tais pačiais metais Jokūbo Sverdlovo komunistų universitete.


1962 metais Pragoje leidykla Orbis paskelbė įdomią Jiřího Klaboucha knygą „Santuoka ir šeima praeityje“. Tiktai prabėgom pažymėsiu, kad šeštą dešimtmetį pas mus buvo publikuojamos labai įdomios ir gerai parašytos knygos, prie kurių priklauso ir Klaboucho knyga. Autorius supažindina skaitytoją su tuo, kaip santuoka vystėsi šimtmečių bėgyje įvairiose kultūrose, kaip buvo auklėjami vaikai, koks buvo metinis prieaugis tūkstančiui gyventojų, kaip vyrai siekdavo moterų, o moterys — vyrų, ir daugeliu kitu. Šitą knygą iš tiesų verta perskaityti. Tarp kitko, iš jos galima sužinoti, kad būdavo laikai, kada visuomenės pagrindu buvo ne šeima, o gentis ar klanas. Tais laikais viešpatavo matriarchatas, ir buvo akcentuojamas moterų fenomenas, duodantis gyvybę, tai yra genties garantas. Istorija ėjo pirmyn, ir ekonomikos „vystymasis“ atvedė prie to, kad mažos bendrijos tapo gyvybingomis, ir jau nereikėjo išlikti ištikimu genčiai. Gimė šiuolaikinė šeima to pavidalo, į kurią mes ilgai tikėjome: mama, tėvas, sūnus, šuo. Bet laikai keičiasi, ir mes keičiamės kartu su juo (tempora mutantur et nos mutamur in illis). Šiandien mes stebime unisekso epochą. Eurovizijose laimi barzdotos dainininkės, iš paimto Mosulo evakuoja „barzdotas moteris“, moterys įsisavina kažkada išimtinai vyriškas profesijas ir žaidžia raumenimis žurnaluose apie kultūrizmą. Drabužiai tinka ir moterims, ir vyrams. Moterims kariuomenėje išduoda specialius įtaisus, kad jos galėtų šlapintis stovėdamos. O vyrai nebent tik nesimoko šlapintis sėdėdami, kad nesukurti problemų su nuleista ar pakelta unitazo sėdyne. Bet žymiai rimtesnės pasekmės dirbtinio vaikų gimdymo. Dabar galima užšaldyti spermą ir kiaušialąstes. Galima daryti dirbtinį apvaisinimą, veikti genų lygyje į lytį arba akių spalvą...Porai nėra būtina susituokti dėl aferų su pašalpomis vaikams. Šiandien vieną žmogų teoretiškai ir praktiškai gali pakakti tam, kad gauti vaiką. Nebėra tradicinės šeimos būtinybės. Tai kodėl nepatikėti vaikų homoseksualistų ar lesbiečių porai?

Tradicinis pasipriešinimas problemoje su įvaikinimu vienalyčių santuokų: ar netruks vaikui tėvo ir motinos. Tačiau šiandien daugelį vyrų neatskirti nuo moterų, kaip moterų nuo vyrų. Ir reikalas ne tame, kad visi dėvi priglundančius džinsus ar legginsus, o elgesio stiliuje. Mes dažnai matome vyrus su moterišku elgesiu ar skoniu ir moteris su vyriška pasaulėjauta.

Ir tai niekaip ne patologija — tiesiog moterims jau nebereikia eilėraščių, nors vyrai kaip anksčiau juos rašyti. Kodėl šiuolaikiniai filmai tikslingai akcentuoja dėmesį į homoseksualistus? Ar gautų filmas „Mėnulio šviesa“ 2017 metais „Oskarą“ be homoseksualisto rolės? Ar egzistuoja būtinybė atitikti tam tikrai šiuolaikinei klišei, nes tradiciniais santykiais vyro ir moters jau nieko nenustebinsi?


Kad pateisinti straipsnio pavadinimą, aš iškelsiu klausimą, kodėl Prancūzijos prezidentas Makronas klausė Rusijos Federacijos prezidento Putino apie tai, kaip gyvena homoseksualistai Čečėnijoje? Putinas pasakė, kad homoseksualistai Rusijoje turi tokias pačias teises kaip ir visi, bet oficialiai jų niekas nepopuliarina. Kodėl Europą tai jaudina, ir kodėl Europoje homoseksualistus kažkaip ypatingai išskiria? Atsakymas — 12-tame straipsnyje revoliucinio proletariato seksualiniuose draudimuose, išdėstytuose 1924 metais brošiūroje „Revoliucija ir jaunimas“. Šis tekstas tarytum perrašytas iš Biblijos, jei neskaityti 12 punkto. Partnerio pasirinkimas turi paklusti partijos (bolševikų) interesams (TSKP, 1924 metais Visasąjunginė Komunistų (bolševikų) partija VKP(b)— autoriaus pastaba). Skamba neįtikėtinai, bet šiandien veikia ta pati taisyklė. ES interesai lemia, kad agurkai turi turėti kažkokį kreivumą, Pabaltijis turi būti aprūpinamas vienaip, o homoseksualizmo propaganda — tokia. Kodėl? Kad šiandieninė karta išmoktų save suvokti taip, kaip filme „Amerikoniškas psichas“. Žmones reikia pilnai izoliuoti. Stambios kompanijos, pavyzdžiui, „Čekijos Avialinijos“, sustato darbuotojų reitingus taip, kad tarp jų neužsimegztų asmeniniai kontaktai ir draugystė. Jeigu tą patį padaryti su šeima, tai kiekvienas bus pats už save. Geriausiai visa tai pavaizduota filme „Seksmisija“ (Lenkija, 1983). Pati save atkurianti visuomenė gyvena be lyties. Dabar jau aišku, kodėl „putiniška“ Rusija taip kliudo. Putinas sportuoja, nerūko ir negeria, dirba savo sode, ir viskas, atrodo, tvarkoje... Tuo metu Europoje kuriamos karinės bazės, o melaginga tolerancija atveda prie to, kad ES (tai paradoksas) nepajėgia apginti savo išorinių sienų. Kartojasi tas pats, ką Tarybų Sąjunga pergyveno 1991 metais? Ar teisingi žodžiai rašytojos fantastės Ursula K. Le Guinovos apie tai, kad mūsų visuomenė gyvena labiausiai iškrypusios formos totalitarizme ir net nesimuliuoja demokratijos? Prisiminkime, kaip pasielgė su MIP Lenkijoje, ar kaip nesenai Vojtěch Filip užsipuolė premjerą Sobotką, ir tada taps suprantama, NATO negina mūsų net Šengeno ribose.

Šaltinis:




2017-08-07

Tuskas mano, kad Lenkija nori pasiųsti ES na...


Europos Tarybos pirmininko Donaldo Tusko nuomone, Lenkijos vyriausybė ruošiasi pasiųsti ES na... Žinoma jis kalbėjo diplomatiškiau, bet nuo to minties prasmė nesikeičia.


Buvęs Lenkijos premjeras mano, kad Lenkijos vyriausybė ketina iškelti klausimą dėl Lenkijos buvimo Europos Sąjungoje tikslingumo. Pirmiausiai, jo nuomone, bus prieita prie konflikto, o tada paskelbta, kad Europos Sąjunga Lenkijai yra nereikalinga, praneša EUObserver.

Tusko žodžiais, „ties europiniu Lenkijos likimu šiandien yra klaustuko ženklas“.

Kas dėl klaustukų, tai pats Donaldas Tuskas yra didžiausias klaustukas. Lenkija priešinosi, kad Donaldas Tuskas būtų paskirtas Europos Tarybos pirmininku. Antra, Tuskas tik ką buvo apklausiamas Varšuvoje dėl jo veiklos esant šios šalies premjeru.

Tusko nuomone, tas faktas, kad Europos tribunolo sprendimas buvo atmestas Lenkijos vyriausybės, kalba „apie labai pavojingą“ procesą. Jis tame mato „aiškų bandymą atvesti Lenkiją į konfliktą su Europos sąjunga“.

„Tai panašu į įžangą prieš pranešimą, kad Lenkijai nereikalinga Europos sąjunga ir kad Lenkija nereikalinga ES“, - reiškė įsitikinimą Donaldas Tuskas.

EUObserver primena, kad Europos komisija grasina įvesti sankcijas Lenkijos atžvilgiu dėl teismų reformos. Be to Europos komisija pradėjo savo inkvizicines procedūras dėl Lenkijos atsisakymo priimti taip vadinamus pabėgėlius, kuriuos su niekuo nepasitarusi Vokietijos Kanclerė įleido į Europą be jokios kontrolės ir sukėlė ES gyventojams mirtiną terorizmo pavojų, kuris su kiekviena diena tik stiprėja.

Kodėl Europos komisija nesvarsto sankcijų prieš Vokietiją, kuri 2015 metais pažeidė visus įmanomus Šengeno zonos ir ES valstybių įstatymų, atverdama ES sienas viso pasaulio perėjūnams?

ES-Babilono bokštas Nr.2 ėmė griūti. Tai tapo aišku po Breksito. ES yra dirbtinis ir antidemokratiškas statinys, Europos tautoms primestas joms svetimų elitų. ES negali išlikti, nes šis bokštas neturi rišančios medžiagos. „Europinės vertybės“ yra fikcija, jokios prasmės neturintis lozungas. Lenkija – savo valstybės patriotų valstybė, katalikų valstybė, tai vientisas kūnas, o ne mėšlo krūva, kokiomis tapo šiandien Vokietija, Švedija, Olandija, todėl ant tokio kūno ir nėra vietos piktžolėms – geresnio gyvenimo ieškotojams - „pabėgėliams“. Lenkai tiki į Krikščionių Dievą, jie netiki globalistų melu apie „pabėgėlius“. Lenkai šiandien pavyzdys lietuviams ir nesiduokim pjudomi su paveikslėliais ant jų pasų su „Aušros vartais“. Kam mums „Aušros vartai“, jei ten į Vilnių atvežti negrai šlovins Alachą?






Rusijai paskelbtas ekonominis karas. Ar dabartinė jos liberalų valdžia pajėgs gintis? Katasonovas rekomenduoja tarptautinius rezervus pervesti į auksą


JAV praėjusią savaitę priimtos JAV sankcijos prieš Rusiją šios valstybės ekonomikai gali turėti skaudžių pasekmių. Rusija turi labai daug problemų, tarp kurių pagrindinė – kompradorinė valdžia, centrinis bankas, kuris realiai yra JAV Federalinio rezervo filialas, sugriauta ir išvogta TSRS laikais buvusi galinga pramonė. Viena iš jos problemų sankcijų akivaizdoje – grėsmė tarptautiniams Rusijos rezervams.

Rusijos tarptautiniai rezervai


Valentinas Katasonovas nurodo, kad 2017 metų liepos 1 dienai tarptautiniai Rusijos rezervai buvo 412,24 milijardai dolerių; tame skaičiuje valiutiniai rezervai - 343,47 milijardai dolerių (visi tarptautiniai rezervai išskaičiavus monetarinį auksą).

Katasonovas mano, kad didžioji Rusijos tarptautinių rezervų dalis yra griežtai kontroliuojama JAV ir jos artimiausių sąjungininkų. Didžioji dalis tenka užsienio vertybiniams popieriams, pagrinde JAV iždo obligacijoms, o taip pat kitų vakarų valstybių iždų popieriams. 2017 metų liepos 1 dienai rezervai vertybiniais popieriais sudarė 254,77 milijardus dolerių. Kita stambi rezervų sudedamoji – gryna valiuta, likučiai užsienio bankų sąskaitose ir tarptautinių finansinių organizacijų sąskaitose – 77,64 milijardai dolerių. Šioms sudedamosioms tenka 96,5% tarptautinių valiutinių rezervų ir 80,3% visų Rusijos tarptautinių rezervų.

„Jeigu kas nors galvoja, kad obligacijos ir kiti skolinimo instrumentai, sudarantys tarptautinius rezervus, saugomi popierių pavidalu Rusijos Centrinio banko rūsiuose ir jų Vašingtono ranka nepasieks, tai ne taip: jie yra elektroninėse laikmenose specialių depozitarijų pavidalu. Prieiga prie popierių vykdoma dviejų raktų pagalba – vienas yra pas popierių savininką (Rusijos Banką), kitas – pas depozitarijaus (saugyklos) savininką. Apie šiuos savininkus mes mažai ką žinom, bet visi jie galiausiai yra kontroliuojami Vašingtono. Yra duomenų, kad vienas iš depozitarijų, kurio naudojasi Rusijos Bankas, yra Belgijoje“, rašo Katasonovas.

Dar sunkesnė situacija su tais Rusijos rezervais, kurie saugomi užsienio bankų sąskaitose. Jie tuo labiau kontroliuojami Vaingtono.

V.Katasonovo nuomone, pirma, ką reikia mėginti padaryti, – išvesti Rusijos rezervus nuo galimo Vašingtono smūgio ir išvesti į auksą – labiausiai apsaugotą nuo sankcijų aktyvą.
JAV aukso turi apie 8100 tonų. Tai sudaro maždaug 95 - 99 procentus JAV tarptautinių rezervų.

Vokietija, Prancūzija, Italija ir Olandija šis rodiklis maždaug 2/3. Aukso kiekis tarptautiniuose rezervuose pas Saudo Arabiją - 2,6%, Katarą – 3,1%, Kiuveitą – 8,8%, JAE – 0,3%. BRIKS šalis aukso dalis tarptautiniuose rezervuose sudaro 2017 metų pradžiai sudarė (%): Kinija – 2,4; Indija – 6,0; Brazilija – 0,6; PAR – 10,9.

2017 liepos 1 dienai Rusija turėjo 1717 tonas aukso. Ji yra pasaulyje septintoje vietoje pagal aukso atsargas. 2017 metais auksas sudarė 15,9 % dalį jos tarptautiniuose rezervuose. Panašiai kaip Ispanija – 17,6%, Turkija 17,0%, Didžioji Britanija 8,4.

Didesnė dalis aukso šiuo metu jau nėra išvežama iš Rusijos, o naudojama formuoti aukso rezervą.

Manoma, kad prieš antrą pasaulinį karą TSRS turėjo 2000 tonų aukso, nepaisant to, kad šalis už auksą nuolatos pirko ištisas gamyklas. Nuo 1929 metų iki 1941 buvo pastatyta 9600 gamyklų.
1953 metais TSRS turėjo 2050 tonų aukso.

V.atasonovas mano, kad Rusijai reikia toliau didinti aukso rezervus, jis rašo: „Ko reikia, kad toliau didinti aukso strateginį rezervą Rusijoje? Pirmiausiai, visos vidinės aukso gavybos reikia nukreipti rezervų pildymui. Kinija, kur metinė gavyba yra 400 tonos, sprendžiant iš netiesioginių duomenų, būtent taip ir elgiasi.“

„Antra, būtina maksimaliai konvertuoti Rusijos tarptautinių rezervų valiutinę sudedamąją į auksą. Kinija ir čia gali būti pavyzdžiu. Tiktai per Honkongą ji importuoja 700 tonų aukso per metus.“

„Trečia, būtina pakeisti institucinę Rusijos aukso rezervo struktūrą. Šis rezervas šiuo metu priklauso dviem pinigų valdžioms – Centriniam bankui ir Finansų ministerijai. Oficialių duomenų apie pasiskirstymą tarp jų nėra. Valstybės fonde yra monetarinio aukso atsarga, neįskaičiuojama į oficialius rezervus. Bet vis tiek pas Finansų ministeriją yra 10% aukso mažiau.“

Valentino Katasonovo nuomone, palikti liūto dalį aukso Rusijos centrinio banko rezervuose netikslinga. Jeigu sutikti, kad tai yra strateginė valstybės atsarga, tai ji turi būti Finansų ministerijos balanse. Sprendimus dėl jo panaudojimo turi priiminėti vykdančioji ir įstatymus leidžianti valdžios, o ne JAV FRS filialas Rusijoje (žiūr.video) – jos Centrinis bankas.



Jeigu auksas – strateginis rezervas, tai informacija apie jį turi būti įslaptinta, mano Katasonovas. 

Šaltinis:






2017-08-06

Melaginga dinastija, apdovanojusi Europą mečetėmis, vahabizmu, burkomis ir terorizmu


Iš kur atsirado Vahabizmas? Sauditų dinastija. 

Saudų dinastija slepia savo žydišką kilmę, rašo Muhammad Salaam straipsnyje, kuris skelbiamas portale The millenum report.

Šią medžiagą straipsnio autoriui pateikė Mohammad Sakher, kuris buvo nužudytas Saudų režimo įsakymu už šias išvadas: 1. Ar priklauso Saudai genčiai Anza ben Wa’el kaip jie tvirtina? 2. Ar iš tikrųjų islamas yra jų religija? 3. Ar jie tikrai arabiškos kilmės?



Sekantys faktai atmes visus tvirtinimus Saudų šeimos ir paneigs visus melagingus pareiškimus padarytus tų, kas pardavė savo sąžinę šiai šeimai falsifikuodamas ir interpoliuodamas Saudų šeimos realią istoriją; aš turiu omenyje žurnalistus ir istorikus, kurie, dėl laikinų finansinių apdovanojimų, sukūrė šios šeimos geneologiją, kad mūsų didysis Pranašas Mohamedas (taika jam), nurodydami į tai, kad Sauditai yra vietininkai mūsų Aukščiausiojo Alacho Žemėje. Pilnai suprantama, kad šitas melas turi patvirtinti ir pateisinti Saudo Arabijos nusikaltimus ir žiaurumus, kad stabilizuoti savo sostą ir ramstyti jų despotišką režimą, kraštutinai diktatorišką ir pilnai atmestą mūsų didžiojo Islamo tikėjimo.


Karalystė prakeikta mūsų Islamo religijos, Šventojo Korano, nes tai primesta vieno žmogaus valdžios ir jo šeimos narių, kad engti tautą ir slopinti kitus balsus „opozicijos“ karaliaus despotizmu ir diktatoriškais įstatymais. Taip karaliai smerkiami Šventojo Korano šiose eilėse: „karaliai, kada įeina į gyvenvietę, sugriauna ją ir padaro šlovingus jos žmones niekšais. Taip jie elgiasi (27-34)

Nepaisant to, Saudų šeima ignoruoja šias Korano eiles, ir melagingai tvirtina, kad jie šventai tiki į Koraną, tuo metu kai iš tikrųjų jie skelbia griežtus įsakymus, draudžiančius šias Korano eiles, ir melagingai teigia, kad Šventai tiki į Koraną, tuo metu jie leidžia griežtus įsakymus, dradžiančius skaityti šias Korano eiles per radiją ir televiziją. Tuo pačiu metu, šias eiles griežtai uždraudė skelbti bet kokiame žurnale, nes jų skaitymas veikia į jų Didenybę!

Kas tokie Sauditai? Iš kur jie ten atsirado? Ir koks jų galutinis tikslas?


Ibn Saudų šeimos nariai puikiai supranta, kad viso pasaulio musulmonai žino apie jų žydišką kilmę. Musulmonams žinomi visi jų kruvini praeities nusikaltimai ir šiandieninis despotiškas negailestingumas. Šiuo metu jie visaip bando nuslėpti savo žydišką kilmę ir prisidengdami islamo religija išgalvotą savo geneologiją, bandydami atvesti ją iki mūsų brangiausiojo pranašo Muchamedo (taika jam ir palaima). (...)

851 metais A.H. (pagal Hidžrą) grupė žmonių iš šeimos Al Masaleekh prieš, iš genties Anza, suruošia karavaną pirkti grūdų (kviečių) ir kitų maisto produktų Irake ir transportavimui jų į Najd. Karavano vadovu buvo žmogus vardu Sahmi Bin Hathlool. Karavanas atvyko į Basrą, kur pirkliai nuvyko pas grūdų pardavėją, žydą vardu Mordakhai bin Ibrahim bin Moshe. Derybų metu žydas jų paklausė: „Iš kur jūs?“. Jie atsakė iš genties Anza ir iš šeimos Al Masaleekh“. Tai išgirdęs, žydas karštai apkabino kiekvieną atvykėlį, sakydamas, kad jis irgi iš šeimos Al Masaleekh, bet jis gyvena Basroje dėl kivirčo jo tėvo su kai kuriais Anza genties nariais.

Po to, kai jis papasakojo jo sugalvotą istoriją, jis įsakė savo tarnams pakrauti ant kupranugarių prekes su maisto produktais žymiai didesniu kiekiu; šis poelgis pasirodė tiek dosnus, kad šeimos Al Masaleekh nariai buvo labai nustebinti ir juos apėmė pasididžiavimas dėl jų gentainio, sugebėjusio Irake tapti sėkmingu prekeiviu; jie patikėjo kiekvienu jo žodžiu ir sutiko su juo, nes jis buvo labai turtingas grūdų pirklys, ko jiems tai trūko (taip žydas ėmė save vadinti atstovu arabų šeimos Al Masaleekh).

Kai karavanas buvo suruoštas išvykimui, žydas paprašė jį paimti kartu, nes jis labai nori aplankyti savo tėvynę Najd. Išgirdę jo prašymą karavano pirkliai su džiaugsmu sutiko jį pasiimti su savim.

Tokiu būdu, žydas paslapčia pasiekė Najd. Najde per savo šalininkus, kuriuos jis pateikinėjo kaip savo gimines, jis stropiai propagavo pats save. Bet, nelauktai, jis susidūrė su priešprieša šalininkų musulmonų vietovės al-Kasim vietovės pamokslininko šeicho Saleh Salman Abdullah Al Tamimi.

Žydas (tikrasis ibn Saudų šeimos pradininkas) pamokslavo teritorijose Najd, Jemen, ir Hijaz,
išvykdamas iš Qaseem į Al Ihsa, kelyje netoli Al-Qateef jis pakeitė savo vardą (Mordakhai) į Markan bin Dir’iya ir išgalvojo istorijas apie skydą mūsų pranašo Mohamedo, apie tai, kad „šis skydas“ jis buvo gautas kaip trofėjus pas arabą stabmeldį kautynių prie Uhud tarp arabų stabmeldžių ir musulmonų. Jis sakė, kad „ šitas skydas buvo parduotas arabo stabmeldžio judėjų genčiai Banu Kuneika, kurie saugojo jį kaip brangenybę“. Palaipsniui, pasakodamas beduinams panašius pasakojimus paaiukštino judėjų genties autoritetą, kaip gana įtakingą. Jis nutarė visam laikui apsigyventi Dirijos mieste vietovėje al-Katif, kuria jis numatė kai pagrindą, placdarmą Arabijos valstybės sukūrimui.

Šių tokių ambicingų sumanymų pasiekimui jis stipriai suartėjo su beduinais ir galiausiais jis pasiskelbė valdovu!

Tuo pačiu metu gentis Ažaman sąjungoje su gentimi Banu Halid supratę jo esmę ir tai, kad klastingas planas sukurtas šio žydo ima duoti rezultatus nutarė jį sunaikinti. Jie užpuolė jo miestą ir užėmė jį, bet nepajėgė sugauti žydo, pasislėpusio nuo priešų.

Šis sauditų žydiškas prosenelis, Mordachėjus, pasislėpė fermoje, kuri tuo metu vadinosi al-Melibed-Usaibabliz, dabartinis šios vietovės pavadinimas – ar-Riadas. 

Jis paprašė prieglobsčio pas šios žemės šeimininką. Šeimininkas buvo labai vaišingas žmogus ir leido judėjui pasilikti. Nepraėjo ir mėnuo, kaip žydas užmušė visus šeimininko šeimos narius, nuslėpęs savo nusikaltimo pėdsakus ir parodęs taip, neva vagys, prasiskverbę čia, sunaikino šeimą. Po to jis paskelbė, kad pirko šias žemes iki mirties buvusio savininko ir liko ten gyventi. Jis pakeitė vietovės pavadinimą, duodamas jai pavadinimą – ad-Darija, taip kaip ir tą vietovę, kurią jis prarado.

Šitas žydiškas prosenelis (Mordachėjus) dinastijos ibn Saudo savo aukų žemėse pastatė svečių namus vardu „Madafa“ ir surinko aplink save grupę savo pakalikų, veidmainių žmonių, kurie ėmė atkakliai kalbėti, kad jis yra arabų vadovas. Pats judėjas ėmė megzti suokalbius prieš šeichą Salichą Salman Abdula at-Tamini, savo tikrą priešą, kuris vėliau buvo nužudytas az-Zalafi mečetėje.

Po to jis pasijautė saugus ir padarė ad-Diriją savo nuolatine gyvenimo vieta. Jis turėjo labai daug žmonų, kurios jam dovanojo milžinišką skaičių vaikų. Visiems savo vaikams jis davė arabiškus vardus. 

Nuo to laiko, skaičius jo ainių išaugo, kas leido sukurti Sauditų gentį, einančią jo pėdomis ir kontroliuojančią arabų gentis ir šeimas. Jie negailestingai atiminėjo žemės ūkio žemes, o kai kuriuos šalindavo fiziškai. Jie panaudojo visas apgaulės rūšis, žiaurumo siekdami savo tikslų, jie siūlė savo moteris, pinigus, kad pritraukti į savo pusę kaip galima daugiau žmonių. Ypač jie stengėsi su istorikais ir rašytojais, kad visiems laikams užtamsinti savo judėjišką kilmę ir surišti ją su tikromis arabų gentimis Rabia, Anza ir al-Masalech.

Vienas iš žymiausių mūsų laikų veidmainių– Muchamedas Amin at-Tamimi – Direktorius Saudo Arabijos Karališkosios bibliotekos sudarė geneologinį Saudų šeimo medį ir surišo juos su Didžiausiu Pranašu Muchamedu. Už šį išgalvotą darbą jis gavo honorarą 35 tūkstančių Egipto funtų iš pasiuntinio SAK Kaire, Egiptas, 1362 Hidžros – 1943 metai. Pasiuntinio vardas – Ibrahim al-Fedel.

Kaip buvo pasakyta aukščiau Sauditų judėjų prosenelis (Mordochėjus) praktikavo poligamiją, vesdamas didžiulį skaičių arabių moterų ir to pasekoje turėjęs didelį skaičių vaikų; jo palikuonys dabar kartoja savo prosenelio veiksmus taip didindami savo galią – imdami skaitlingumu.

Pas vieną iš Mordachėjo sumų, kurio vardas al-Marakan, arabizuota žydiško vardo Marken forma, vyriausio sūnaus vardas buvo Muchamedas, o kitą Saud, kurio vardas dabar ir nešioja Sauditų dinastija.

Saudo palikuonys (Sauditų dinastija) ėmė užmušinėti nekaltus arabų vaikus, pretekstu to, kad jie atsitraukė nuo Islamo, pažeisdami Korano nurodymus ir tuo pačiu iššaukdami Sa rūstybę.

Sauditų dinastijos knygoje 98-101 puslapiuose šeimos istorikas tvirtina, kad Sauditai skaito visus gyventojus Hedždos nuklydusiais nuo religijos, todėl jiems leidžiama lieti jų kraują, grobti turtą, o jų moteris Sauditai galėjo versti sugulovėmis, kaip belaisves. Musulmonai, nepritariantys Sauditų ideologijai – Mohamado ibn Abdulvahabo (taip pat žydiškas šaknis iš Turkijos) privalo būti išnaikinti. Tuo prisidengdami sauditai žudė vyrus, nudurinėjo vaikus, pjovė pilvus nėščioms moterims, prievartavo, apiplėšinėjo ir pjovė ištisas gyvenvietes. Ir savo žiaurios programos pagrindu jie paėmė „vahabitų“ sektos mokymą, kas leidžia jiems žudyti kitatikius.


Ši šlykšti judėjų dinastija visaip globoja vakhabitų sektą, kurie leidžia vykdyti smurtą miestuose ir kaimuose prisidengiant Islamu. Ši judėjų dinastija vykdo beteisiškumą nuo 1163 Hidžros metų, nuo tų laikų kai jie Arabijos pusiasalį pavadino savo garbei (Saudo Arabija) ir skaito visą regioną savo nuosavybe, o jo gyventojus – dinastijos tarnais ir vergais, kurie turi dirbti jų savininkų (Sauditų dinastijai). 


Jie pilnai pasisavino sau žemės turtus ir skaito juos savo nuosavybe. Jeigu kažkas kelia nepatogius dinastijai klausimus arba pradeda protestuoti prieš despotizmą judėjų dinastijos, jam nukerta galvą aikštėje. Saudų princesė kartą aplankė Floridą, JAV su savo dvariškiais, ji išnuomojo 90 liuks numerių Grand viešbutyje bendra kaina 1 milijonas JAV dolerių per parą. Ar gali pavaldiniai pasidomėti, kas tai per ekstravagantiškas akibrokštas? Jeigu kas nors iškels panašų klausimą, tai jį ištiks nedelsiant bausmė Sauditų kardo egzekucijų aikštėje!!!


Liudininkai Sauditų dinastijos žydiškos kilmės

1960 metais Egipto radio storis „Saut al-Arab“ ir Jemeno radijo stotis Sanoje eteryje patvirtino žydišką Sauditų dinastijos kilmę. 

Karalius Feisalas as-Saudas tuo metu negalėjo paneigti jo šeimos santykius su judėjais, kada jis pareiškė interviu Vašington Post 1969 metų rugsėjo 17 dieną: „Mes, Sauditų dinastija, esame giminėmis (pusbroliais) judėjams: mes nesilaikome arabų požiūrio arba musulmonų žydų klausimu... mes turime gyventi taikoje ir santarvėje. Mūsų šalis (Arabija) yra gimtinė pirmojo žydo ir būtent iš čia jie paplito po visą pasaulį“. Tai buvo pareiškimai karaliaus Feisalo as-Saudo bin Abdel Azizo!!!

Chafez Vachbi, Saudų juriskonsultas, paminėjo savo knygoje pavadintoje „Arabijos pusiasalis“, kad karalius Abdul Azis as-Saud, miręs 1953 metais pasakė: „Mūsų veikla (Saudų propaganda) atsirėmė į pasipriešinimą visų arabų genčių. Mano senelis – Saud al-Avval vieną kartą uždarė į kalėjimą kelis šeichus iš genties Meziir, o kada kita grupė tos pačios genties atėjo užstoti už įkalintuosius, su prašymu išlaisvinimo as Saud al-Avval įsakė savo žmonėms nupjauti galvas visiems įkalintiesiems, ir pasiūlė paragauti patiekalus iš jo aukų virtos mėsos, kurių nupjautos galvos jis padėjo ant patiekalų! Prašytojai labai išsigando ir atsisakė valgyti savo giminaičius, ir dėl jų atsisakymo nuo maisto, jis įsakė savo žmonėms nupjauti jų galvas. Šis šlykštus nusikaltimas buvo įvykdytas įsakymu Saudų valdovo atžvilgiu žmonių, kurių vienintele kalte buvo jo žiaurumo ir kraštinio despotizmo pasmerkimas. 

Chafez Vachbi kalba toliau, kad karalius Abdul Aziz Al-Saud papasakojo kruviną istoriją, kad šeichas Mazeer genties, kuris aplankė jo senelį, kad užtarti žymų to meto lyderį Feisal Al Darvišą, kuris buvo įkalintas karaliaus kalėjime. Jis papasakojo istoriją su juo todėl, kad užkirsti kelią juos nuo prašymo dėl išlaisvinimo jų vyriausiojo, priešingu atveju jie petirs tokį patį likimą. Jis užmušė šeichą ir panaudojo jo kraują, kaip skystį apsiplovimui prieš maldą (neuždrausta vahabitų sektos doktrinos). Kaltė Faisalo Darvišo buvo tame, kad jis sukritikavo karalių Abdel Azizą al-Saudą, kada karalius pasirašė dokumentą, paruoštą anglų valdžios 1922 metais, kuriame anglų valdžia deklaruoja suteikimą Palestinos žemių žydams, jis pasirašė konferencijoje Al Akire 1922 metais.

Tai buvo ir išlieka pagrindu šio režimo žydų šeimos (Sauditų dinastija). Pagrindiniu tikslu kurios yra: šalies turtų išgrobimas, plėšikavimas, falsifikacija, visos rūšys piktadarybių, beteisiškumas ir šventvagystė. Viskas vykdoma pagal jų religinius įsitikinimus – išgalvota vahabitų sekta, kuri visas šias piktadarybes legalizuoja ir absoliučiai nieko bendro su islamu neturi.

Šaltinis:



Būtent šitą vahabizmo maro bacila, šita išverstakailių šeima, dabar ir apkrėtinėja mūsų kontinentą terorizmu, žmogaus orumą žeidžiančiais drabužiais, finansuoja mečečių statybą ir Europos islamizaciją.