Teroro aktas Nicoje: Notre-Dame bazilikoje du žmonės papjauti ir keli sužeisti (papildyta 17:30)

 

LaParisien cituoja Nicos miesto merą Christian Estrosi: „Viskas rodo, kad Notre-Dame bazilikoje įvyko teroro aktas“.

Ketvirtadienį iš ryto, apie 9 val., vyras užpuolė Nicos bažnyčioje kelis žmones. Pirminiais duomenimis, žuvo vyras ir moteris. Vėliau pranešta apie dvi žuvusias moteris ir vyrą. Užpuolikas buvo pašautas, sulaikytas ir nuvežtas į ligoninę. Čia, mero žodžiais, sužeistas teroristas kartojo žodžius „Allach Akbar“.

Po teroro akto jis mėgino pasislėpti bažnyčios tualete. Policija ieško antro galimo teroro akto dalyvio.

https://www.leparisien.fr/faits-divers/nice-une-attaque-au-couteau-fait-un-mort-plusieurs-blesses-l-auteur-interpelle-29-10-2020-8405529.php

BFM TV praneša, kad Nicos meras Christian Estrosi paprašė uždaryti visas miesto bažnyčias ir visuomenines vietas. Notre-Dame bažnyčios dekanas pasakė BFM TV, kad dvasininkai Visų Šventųjų dienos išvakarėse buvo perspėti apie kelis galimus išpuolius. Pranešama, kad bažnyčioje žuvusiai moteriai teroristas nupjovė galvą.

Prancūzijos prezidentas Imanuelis Makronas išvyko į Nicą. Miesto meras paprašė policijos pastiprinimo.

https://www.bfmtv.com/police-justice/en-direct-attaque-au-couteau-a-nice-l-auteur-presume-interpelle_LN-202010290110.html

Italijos dienraštis Il Giornale rašo, kad Nicos teroristas yra iš Tuniso, vardu Brahim A., jam 25 metų. Jis nužudė tris žmones, dviem nupjovė galvas.

https://www.ilgiornale.it/news/mondo/chi-lattentatore-nizza-magrebino-25-anni-si-chiamerebbe-1899688.html

Brahim A., yra vienas iš nelegalių imigrantų atplaukusių į Lampedūzos salą. Iš čia jis keliavo į šiaurę ir pasiekė Nicą, rašoma Il Giornale.

https://www.ilgiornale.it/news/mondo/terrorista-cattadrale-nizza-era-sbarcato-giorni-fa-lampedusa-1899710.html

Eduardas Chodos apie neįvykusią revoliuciją, Tichanovskają, jos vyrą ir tautiečių rolę... : „Backa liks su mumis, viskas bus О`kei!“ (video)

 

„Prezidentės“ Svetlanos Tichanovskajos ultimatumas Aleksandrui Lukašenkai iki spalio 25 dienos pasitraukti iš posto virto muilo burbulu. Lenkijoje Sorošas & Co. surengė abortų revoliuciją. Dabar lenkai muša savo policininkus, blokuoja savo kelius, rengia streikus savo šalyje, verčia savo valdžią, naikina savo valstybę. Kam dabar Lenkijoje rūpi kažkokia Tichanovskaja ir jos revoliucija?

Lietuviški liberastai, tuo tarpu, džiaugiasi meistriškai sufalsifikuotų rinkimų rezultatais, dalinasi ministrų kėdes, ryja jodo tabletes ir bijo „nešvarios elektros“. Ne Tichanovskaja jų kaukių uždusintose smegenyse dabar svarbiausia, o lovys, Briuselio duodamų ir skolinamų finansų kuo greitesnis išvogimas! Bet, pasirodo, yra jėgos, kurios visą laiką savo orbitoje laikė Tichanovskaja ir jos vyrą, rengė juos revoliucijai. Žinomas Ukrainos publicistas Eduardas Chodos savo naujame video „Backa liks su mumis, viskas bus О`kei! ("Бацька останется с нами, все будет О`кей !"), atskleidžia kai ką naujo apie Baltarusijos revoliuciją, revoliucionierius Tichanovskius ir revoliucijos benificiarus.

https://www.youtube.com/watch?v=4ltlVJCDkv0

Pretendentas į JAV prezidento postą Kanye West pasisako prieš Armonaitės „vertybes“ (video)

Garsus JAV reperis ir Kim Kardashian vyras Kanye West pasisako už šeimą. Jis teigia, kad šeima yra valstybės lęstelė (plyta). Vargu ar šis kandidatas į JAV prezidento postą stotų į Aušrinės Armonaitės iškrypėlių ir narkomanų partiją, palaikančią BLM judėjimą, siekiančią sugriausti valstybinę kalbą, valstybę? 

Siūlau patiems išklausyti reperio Kante West mintis ir Tucker Carlson komentarus.

Rašytojas Valdas Anelauskas (JAV): „Už A.Armonaitę balsavo mikroskopinė išeivijos dalis“

 

Ir šiandien ir vakar susilaukiau nemažai laiškų bei skambučių iš pažįstamų tautiečių, tiek pačioje Lietuvoje gyvenančių, tiek ir išeivijoje, visi klausia mano nuomonės apie tai kas įvyko. Turėta omenyje, suprantama, Aušrinės Armonaitės pergalė Pasaulio lietuvių apygardoje.

Radau virš dešimt laiškų iš Lietuvos ir su priekaištais, kaip lyg tai ir aš būčiau už ją prabalsavęs... Todėl tad ir bandau visiems paaiškinti, kad balsavo tik, galima sakyt, mikroskopinė išeivijos dalis, na o už Armonaitę tai ir išvis vos dvylika tūkstančių.

Savo nuomonę aš jau daugmaž išsakiau vakarykščiame komentare, dabar dar kai ką pridėsiu, nes šiek tiek atidžiau patyrinėjus šių rinkimų statistiką, iškart matosi, jog tikriausia būta nemažai ir visokių pažeidimų. Nesigilinsiu į pažeidimus pačioje Lietuvoje, noriu atkreipt dėmesį tik į rinkėjų registravimo niuansus būtent šioje naujai įkurtoje Pasaulio lietuvių apygardoje.

Palyginus pirmojo ir antrojo turų duomenis, krinta į akis tai, kad spalio 11 dienai užregistruotų rinkėjų būta 43 503, o spalio 25-tą iš kažkur atsirado jau 44 469, tai yra beveik visu tūkstančiu daugiau. Kaip žinia, Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys ne Lietuvoje, pageidavę balsuoti spalio 11 dieną, turėjo vėliausiai iki rugsėjo 28 dienos užsiregistruoti per elektroninę registracijos sistemą arba susisiekę su Lietuvos Respublikos ambasadomis bei konsulatais pagal savo gyvenamą vietą. Ir bent jau generaliniame konsulate Los Andžele tas terminas buvo pratęstas dar net iki spalio 1 dienos. Tačiau po šios datos jokio tolimesnio registravimo jau kaip ir neturėjo būti. Ką gi, pasirodo, mums „užsieniečiams“ tą buvo galima ir toliau daryti, ir per elektroninę registracijos sistemą ir konsulatuose.

Koks buvo tokios lengvatos tikslas sunku pasakyti. Mano supratimu, kad kaip galint labiau išpūst užregistruotųjų būtent šioje naujoje „užsieniečių“ rinkiminėje apygardoje skaičių. Būtent kad parodyti, kokie užsieniuose gyvenantys Lietuvos piliečiai neva aktyvūs ir kaip nori balsuoti. Na ir, kas be ko, kad tokiu būdu turėti Seime dar vieną papildomą vietą. Buvo ligi šiol 140, o dabar bus 141 dykaduonis, su tokia gera alga, kokia daugumai žmonių Lietuvoje net nesisapnuoja...

Jau minėjau, kad šiais metais čia būta tiesiog pasiutiškos agitacijos. Tačiau vis tiek sugundė tik vos 7 procentus užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių. Didesnė pusė jų prabalsavo, deja, kaip prabalsavo.

Taigi dabar aš jau absoliučiai sutinku su ir palaikau Lietuvoje beveik kaip ir vyraujančią nuomonę, kad ne Lietuvoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams išvis nereikėtų leist balsuoti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose. Absoliučios daugumos emigrantų tas visiškai ir nepaliestų, jie ir taip nebalsuoja, o tokiems, kas šįkart parodė savo tikrąjį veidą, reikia tiesiog uždėt antsnukius, kad savo viruso neplatintų...

Dabar dauguma mano pažįstamų lietuvių, gyvenančių ir JAV ir Europoje, sako, jog yra baisiausia pasipiktinę, kad jiems gėda dėl tų tautiečių, kas už Armonaitę balsavo... Kai tuo tarpu vadinamosios „Pasaulio lietuvių bendruomenės“ (PLB) pirmininkė Dalia Henke interviu „Delfyje“ sakė, kad dabar atseit „turėsime Seimo narį, kuris rūpinsis Lietuvos diaspora“, kad „pirmą kartą istorijoje Lietuvos diaspora turės savo atstovą Seime“, ir kad „tai yra didžiulis laimėjimas“, kas man, ypač dabar, kai jau žinome, kas bus tuo „atstovu“ (tiksliau „atstove“), skamba tiesiog kaip pasityčiojimas... Ir tai, mano nuomone, tik dar kartą, jau tikrai galutinai, parodo ir įrodo, kokia iš tiesų ir ta PLB yra ir daugmaž viskas, ką jie daro. Tai tiesiog saujelė desperatiškai dėmesio trokštančių žmonių, kaip kad anais laikais būdavo vadindavo, „массовики-затейники“, ir tiek, tiktai anais laikais tai būtų jie buvę kokiais komjaunimo ar profsąjungos aktyvistais, kokioje nors gamykloje ar institute, o dabar kiti laikai, kiti vėjai...

Na tai ir galės dabar su savo atstove glebėsčiuotis. Tik tegul žino, ir jie ir jinai, kad lietuvių išeivijos dauguma tikrai neleis jai vadintis ir visų mūsų atstove. Išeivijoje gyvena pusė milijono žmonių, turinčių Lietuvos pilietybę, ir tie keliolika tūkstančių, kas prabalsavo už Armonaitę, tikrai nėra išeivijos balsas, o tik vos keli procentai tautos išmatų (išgamos + atmatos). Kaip ir pačioje Lietuvoje. Net ir tie 107 093, per pirmąjį turą prabalsavusių už Armonaitės partiją, tai irgi tebuvo viso labo tik 9,11% nuo 1 133 561 išvis balsavusiųjų. Nepateisinamai daug, taip, bet iš tiesų ne taip jau labai ir daug...

Absoliučiai daugumai pasaulio lietuvių paprasčiausia nusispjaut ir į PLB ir į tą jų „pasaulio lietuvių“ apygardą. Armonaitė nebus daugumos emigrantų atstove. Tai tik vos 12 tūkstančių (kurių nemaža dalis, manau, ir patys gal tam tikros „orientacijos“) atstovė. Mes, tai yra 93 procentai lietuvių diasporos, neturime ir nenorime turėt su visu tuo nieko bendro.

Na o aš dar tiesiog ir nenoriu, kad apie mus, gyvenančius išeivijoje, galvotų, jog mes čia visi už Armonaitę, todėl tad negalėjau šiuo klausimu neišsakyt savo nuomonės. Jei pačioje Lietuvoje šitame absurdiškame siurrealizme sudalyvavo beveik pusė piliečių, tai išeivijoje tik vos 7%, kas ir parodo, kad sveikiausioji lietuvių tautos dalis šiandien turbūt vis gi ir yra būtent išeivijoje. Ką gi, bent jau tuo galiu pasidžiaugti.

Lenkijos LGBT revoliucija tęsiasi: nuo protestų prieš abortus iki bažnyčių vandalizavimo

Spalio 22 dieną Konstitucinio teismo patvirtintas „Abortų įstatymas“, leidžiantis juos daryti tik esant grėsmei gimdyvių sveikatai ir gyvybei, sukėlė protesto demonstracijas, spalio 23 d. šalyje jų įvyko 90. Varšuvos policija pažymėjo „didelę agresiją, dalies minios labai dideles emocijas, į policiją skrido akmenys, dažai ir pirotechnika“. Spalio 26 d. protestuotojai ėmė blokuoti gatves ir kelius, ėmė vandalizuoti bažnyčias.

Lenkų dienraštis wPolytice rašo: „Turime reikalą su bandymu sukelti revoliuciją, revoliuciją, kuri ruošta kelis mėnesius. Prasidėjo prieš rinkimus į Europos parlamentą (LGBT demonstracijų eskalavimas ir kairiųjų autoritetų puolimas prieš bažnyčią padedant opozicijai). Tada buvo nutarta tęsti šią strategiją ir laukė tinkamo momento.“

wPolytice pažymi, kad „protestų animatoriai suprato, kad palyginti mažomis pastangomis galima destabilizuoti gatvę“. „Konstitucinio teismo sprendimas sukūrė foną (minią), kuriose dominuoja aktyvios (agresyvios) aktyvistų grupės“. Šioje revoliucijos fazėje „sąžiningi protestuotojai“ nustumiami į antrą planą, o jų vietą užima profesionalai iš LGBT ir ANTIFA organizacijų ir jaunimas, kuris, esant nebaudžiamumo atmosferai, gali šėlti gatvėse. Tai geriau negu karantino metu sėdėti namuose. Ši minia, palaikoma opozicinių MIP ir politikų sukuria revoliucinę nuotaką.

„Sekantis revoliucijos etapas – puolimas prieš bažnyčią. Taip buvo Prancūzų revoliucijos metu, taip vyko Bolševikų revoliucijos (1917) Rusijoje ar Ispanijos revoliucijos (1936) metu. Lenkijos LGBT ir ANTIFA revoliucionieriai veržėsi į bažnyčias jas vandalizavo.

Lenkijos bažnyčioms ginti ėmė kurtis savigynos būriai. Į pagalbą policijai, palaikant viešąją tvarką, Lenkijos valdžia pasitelkė kariuomenę.

„Prasidėjo didžioji, padaryta pagal užsakymą revoliucija“ - wPolytice cituoja portalą „naTemat“.

Manoma, kad tai generalinė repeticija prieš valstybės perversmą.

„Aš kviečiu visus PiS narius ir visus, kurie mus palaiko tam, kad jie dalyvautų ginant bažnyčias“ - pasakė Jaroslavas Kačinskis, valdančiosios partijos „Tvarka ir Teisingumas“ pirmininkas.

Nuotraukoje protestų organizatorių atstovės. Ar ši nuotrauka neprimena nuotraukų iš Lietuvos ir Baltarusijos? Visur ta pati simboliška trejybė. Skirtumas tik tas, kad LGBT ir ANTIFA revoliucija Lietuvoje įvyko taikiai, o Lenkijoje ir Baltarusijoje organizatoriams Rotšildams&Sorošams dar teks padirbėti.

Rašytojas Valdas Anelauskas (JAV): „Iškrypėliai ir narkomanai sėdės Seime...“

 

Truputį jau atsitokėjau po to šoko, kur patyriau sekmadienį vakare išvydęs pakartotinio balsavimo rezultatus, sužinojęs, kad naujojoje Pasaulio lietuvių apygardoje laimėjo odiozinė Aušrinė Armonaitė, na tai ir pabandysiu išsakyti dabar ką aš pats apie visa tai galvoju.

Aš nusprendžiau šiemet išvis nesiregistruot ir nebalsuoti, taigi pirmąkart per daugelį metų ir neprabalsavau. Ir niekad daugiau nebalsuosiu. Turiu omeny  rinkimus pas jus Lietuvoje.

Tačiau rinkimų rezultatai vis tik šokiravo. Ką gi, į tą pusę ėjom ir nuėjom... Šunkeliais! Iškrypėliai ir narkomanai sėdės Seime, o Sąjūdžio pirmeiviai, tokie patriotai, tautinių idėjų puoselėtojai, kaip Vytautas Radžvilas su Arvydu Juozaičiu... tegul eina šunims šėko pjaut...

Nors, turiu pasakyt, tos iškrypėliškos partijos sėkmėje tai man jokio netikėtumo net ir nėra, aš tai tiesiog galiu palygint su tokia liga kaip sifilis. Palyginimas nors gal ir nelabai padorus, bet užtat ganėtinai tikslus: Kai pas kokį lengvabūdį vyriškį ant tam tikro organo netikėtai atsiranda furunkulas, tai gal irgi jam iš pradžių atrodo išties labai netikėta, bet paskui, po vizito į venerinių ligų dispanserį, ima ir paaiškėja, jog tai ir yra būtent sifilis... Ir jeigu tą sifilį negydyt, na tai tada užsibaigs kaip Leninui, kuris sifilį pasigavo kažkokiame Paryžiaus viešnamyje, šalia miesto bibliotekos (neseniai knygoje vienoje skaičiau, kaip Leninas sakydavo Krupskajai, kad atseit einąs į tą biblioteką, o iš tikrųjų nueidavo į bordelį, pas „armonaites“)... Na tai ir Lietuvėlei mūsų, bijau, ilgainiui taip lygiai gali būt, kad įsisenėjęs politinis sifilis galutinai ją ir nugalabins... Ir valstybę ir tautą... Nieks kits čia nekalts, mergužėla tu pati...

Žinau, avių bandai mano nuomonė nerūpi. Kaip ir apskritai bet kokia nuomonė. Avys tam ir yra avys, kad apsieit be nuomonių. Tad čia belieka eilinį kartą prisiminti Bertoldo Brechto eilėraštį, pavadintą „Avinų maršu“, kur sakoma, kad „trata būgnai — avinus skerdyklon veda, odą būgnams duoda patys avinai“... Tai ir yra pats geriausias šiandieninės „demokratijos“ apibūdinimas.

Landsbergistai į Seimą ne iš dangaus nusileido. Už juos avinai balsavo. Ir net už Armonaitės partiją prabalsavo. Na taip, suprantu, turbūt pagrindinai žalias neapsiplunksnavęs jaunimas už tą partiją prabalsavo, plius visokie mažai ką suprantantys naivuoliai, tačiau šimtas tūkstančių tai gi net tris kartus daugiau, negu yra gyventojų, pavyzdžiui, Marijampolėje (34 975). Taip kad gaunasi, jog net trys Marijampolės dydžio miestai ir atidavė savo balsus iškrypėlių bei narkomanų interesus atstovaujančiai partijai! Čia tai jau tikrai tautos sifilis!

Vyriausios rinkimų komisijos duomenimis už iškrypėlių bei narkomanų laisvės partiją prabalsavo net 107 093... na, net nežinau, ko tokių... jau buvau berašąs po šito skaičiaus žodį „lietuvių“, bet juk tiesiog ranka nepakyla, kad tokius šitaip pavadint. Tokie tai, kaip Maironis kadaise rašė, tik vardą lietuvio gėdingai nešioja... Nelabai galima būtų ir žmonėmis net pavadint...

Tiesa, per antrąjį turą balsavo Lietuvoje vakar tik 38,95% rinkėjų sąraše įrašytų žmonių. Per pirmą turą irgi balsavo mažiau negu pusė, tik 47,81%, tad negalima sakyt, kad pas visus lietuvius dvasinis sifilis, kad visi lietuviai yra supuvę. Bemaž pusė, taip, supuvę, kaip čia Amerikoje tie, kas balsuoja dabar už Baideną, bet kita lietuvių tautos pusė matomai yra dar daugmaž sveika, o toje absurdiškos „demokratijos“ komedijoje paprasčiausia tiesiog nemato prasmės dalyvauti. Kaip ir aš pats šiais metais juk nusprendžiau Lietuvos Seimo rinkimuose nebalsuoti. Tačiau šiandieninei supuvusiai „demokratijai“ nuo to gi iš tiesų nė šilta nė šalta, avinų yra daugiau nei pakankamai, ir pusė Lietuvos piliečių štai išrinko valdžią, kuri dabar abi puses valdys, ir tą supuvusią ir sveikąją.

Dar, kiek galima spręsti iš to ką sakė Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkė, per šiuos rinkimus pasyviausi rinkėjai buvo amžiaus grupėje nuo 25 iki 29 metų. Taip kad aš neskubėčiau todėl visą kaltę ant išimtinai vien tik jaunimo ir verst. Manau, jog šiandien jaunimas Lietuvoje gal ne tiek maištingas, kaip įprastai būna, kiek būtent pasyvus. Žinoma, yra išimtys, bet tai, kaip žinia, tik patvirtina taisyklę.

O pasyvus jaunimas šiandien todėl, kad dauguma jaunų žmonių savo ateities su Lietuva paprasčiausia ir nesieja. Jie turi savo tikslus ir jų siekia. Išvažiuot į užsienius studijuot yra pirmas žingsnis ta kryptimi, kad iš tų užsienių Lietuvon jau ir nesugrįžti. Ar gi ne toks yra šiandien daugumos jaunų lietuvaičių tikslas?

Ir aš dabar jau galutinai supratau, kad ne Lietuvoje gyvenantys lietuviai neturėtų išvis balsuoti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose. Net jeigu ir yra Lietuvos piliečiai. Mano supratimu, jeigu šalyje negyveni tai ir nėra reikalo kišti nosį į tos šalies politinį gyvenimą. Aš juk nesikišu, sakysim, į kokio Kamerūno politiką, rinkimuose ten nebalsuoju. (Mūsų kaimynė yra iš Kamerūno, tai ta Afrikos šalis man kažkodėl dabar pirma galvon ir atėjo, pamačius mūsų negrę pro langą.) Nemanau, kad ir mūsų kaimynė afrikietė ten balsuoja, net jeigu ir tebeturi Kamerūno pilietybę... Kokioje šalyje gyveni, tai ta šalis ir turėtų rūpėt, o ne kažkokia, kuri randasi už tūkstančių kilometrų. Jeigu jau palikai savo tėvynę, tai reiškia palikai ir viską, kas ten vyksta, tavęs tai dabar jau neliečia...

Pagaliau, bent jau man tai tikrai yra šimtą kartų dabar svarbiau ir aktualiau kas laimės JAV prezidento rinkimus, nes nuo to didele dalimi priklausys ir mano paties tolimesnis gyvenimas, čia ir dabar. Na o kad Lietuvos Seime bus kažkokia ten iškrypėlių ir narkomanų laisves ginanti partija, tai nuo to man, gyvenančiam JAV, tiesa pasakius, nebus gi nė šilta nė šalta. Aplamai jokio skirtumo nepajausiu aš savo gyvenime, manęs niekaip tas čia nepalies.

Man prireikė daug metų, kad pagaliau šitą suprasčiau. Anksčiau būdavo juk visada balsuodavau. Bet ir tai, pavyzdžiui, per Lietuvos prezidento rinkimus, juk visada visus kandidatus išbraukdavau ir užrašydavau Rolandą Paksą.

Iš tiesų tai išeivijos lietuviams visi tie Lietuvoje vykstantys rinkimai juk ir nerūpi. Balsuoja tik labai maža dalis visame pasaulyje pasklidusių lietuvių. Sakysim, dabar užsiregistravo 43 503 žmonės, kai tuo tarpu gyvena užsienio valstybėse net 619 600 lietuvių. Tai pagal oficialius Lietuvos Statistikos departamento duomenis. Manau, jog šis oficialus skaičius yra net ir gerokai sumažintas. Na bet net ir jis yra ganėtinai įspūdingas.

Na o 2019 metais Lietuvos Migracijos departamentas „Migracijos metraštyje“ pateikė oficialius duomenis, kad dabar svetur gyvena 510 275 Lietuvos piliečiai. Taigi, jeigu tikėt ir šiuo oficialiu skaičiumi, dauguma užsieniuose gyvenančių lietuvių tebėra vis gi Lietuvos piliečiai. Kai kas turi dar ir kitos šalies pilietybę, tačiau dauguma, esu įsitikinęs, turi vien tiktai Lietuvos. Taigi visi jie, visi tie 510 275 žmonės ir galėtų balsuoti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose.

O kiek balsuoja?

Iš tų dabar užsiregistravusių 43 503 pirmame rinkimų ture balsavo tik 36 283, kas sudaro vos 7% nuo bendro užsienio šalyse gyvenančių Lietuvos piliečių skaičiaus. Tai išties lašas jūroje. Na o per antrą turą tai vakar prabalsavo ir išvis tik 24 396, kas šiek tiek mažiau nei penki procentai.

Žodžiu, realybė yra tokia, kad šimtams tūkstančių ne Lietuvoje gyvenančių lietuvių čia apskritai ir yra daugmaž į viską nusispjaut, kas ten toje paliktoje Lietuvoje dabar vyksta. Jeigu taip nebūtų, tai balsuoti užsieniuose užsiregistruotų ne 40 tūkstančių, kaip dabar, o 400 tūkstančių, ar bent jau koks šimtas tūkstančių. Dauguma emigrantų jau galutinai prabalsavo — kojomis. Ir toliau, manau, tiktai būtent šitaip daugelis ir balsuos. Ypatingai jaunimas.

Taigi visiška netiesa yra tvirtinimai, jog išeivijos lietuviai nori išlaikyt Lietuvos pilietybę neva dėl to, kad Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose balsuot galėtų. Kartoju, absoliučiai daugumai (93 procentams!) tie rinkimai absoliučiai nerūpi. Šiemet čia pas mus JAV gi buvo tiesiog pasiutiška agitacija, kad kuo daugiau Lietuvos piliečių užsiregistruotų ir balsuotų, tačiau užsiregistravo (ne tik čia, visame pasaulyje), kaip matome, tik labai nedaug, o realiai prabalsavo dar mažiau.

Pagrindinai žmonės pilietybę savo išlaikyt nori, mano supratimu, tik dėl to, kad tai jiems yra tam tikras kaip ir simbolis, jų ryšio su Lietuva, kurioje gimė ir užaugo. Jei rinkimuose nebalsuoja, tai juk nereiškia, kad žmogus ryšį su Lietuva aplamai nutraukęs. Gal būt net ir sugrįš kada nors senatvėje. Visokių planų pas žmones gi yra. Pagaliau, yra dar ir tokie dalykai, kaip pavyzdžiui namas ar butas, kur lieka po tėvų mirties. Taip kad priežasčių gali būt įvairių. Lygiai kaip ir dėl ko žmonės gauna kitos šalies pilietybę. Irgi yra visokių niuansų. Bet jau balsavimas rinkimuose tai absoliučiai daugumai tikrai labai mažai rūpi, ar ir visiškai nerūpi.

Kas dėl balsavusių, čia išeivijoje, už tą Armonaitę, na tai irgi netiesa, kad atseit, kaip daug kas turbūt dabar mano, naujai sukurtoje Pasaulio lietuvių apygardoje, kur Armonaitė kandidatavo ir vakar laimėjo, visi būtent už ją ir prabalsavo. Ne, nors ji ir užėmė pirmame ture pirmą vietą, bet gavo vis gi „tik“ 34 procentus balsų, o antroje vietoje buvo landsbergistų kandidatė, kažkokia Dalia Asanavičiūtė iš Anglijos, gavusi 25 procentus. Juk jau seniai žinoma, kad užsienio lietuviai yra linkę palaikyti būtent landsbergistus. Ir tai pagrindinai ne naujieji emigrantai, o greičiau senųjų „dipukų“ palikuonys, dauguma kurių beveik visiškai suamerikonėję.

Aš nežinau už kokias kitas partijas ar kandidatus išeivijos lietuviai čia pirmame ture dar balsavo, tiesiog net ir nesidomėjau, bet sudėjus kartu 34 procentus (už Armonaitę) ir 25 procentus (už landsbergistę) gaunasi 59 procentai, taigi likusieji 41% reiškia balsavo už kitus. Vienas pažįstamas Amerikos lietuvis manęs klausė patarimo už kokią partiją geriau jam balsuot: Juozaičio ar Radžvilo. Atsakiau, kad jokio skirtumo, už kurį nori, kas labiau patinka, už tą tegul ir balsuoja, vis tiek nė vienas, nė kitas į Seimą nepateks. Na tai žmogus ir prabalsavo už Juozaitį. Sakė, kad tas labiau patinkąs, nes buvęs sportininkas, ir dar net olimpinis čempionas.

Tačiau, taip, Armonaitės iškrypėliškų laisvių partija tarp Amerikoje gyvenančių lietuvių, kiek teko girdėt, tam tikro populiarumo susilaukusi. Girdėjau, kad net yra įkurtas ar tai filialas, ar tai palaikymo grupė. Na ir kur gi, kokiame mieste ją įkūrė? O gi San Franciske, kur ir plevėsuoja didžiausia pasaulyje vaivorykštinė vėliava. Taip kad viskas aiškiau negu aišku. Manau, jog kaip tik ten visi Amerikos „vaivorykštiniai“ lietuvaičiai daugmaž turbūt ir susitelkę.

Na o kad už Armonaitę pirmame ture prabalsavo 34 procentai užsienio lietuvių, tai nuo 36 283 išvis balsavusiųjų, gaunasi ne taip jau labai ir daug, „tik“ 12 336 (manau, jog tie patys prabalsavo čia ir už jos partinį sąrašą, iš viso 8596 balsai). Kas irgi, aišku, neatleistina, bet, vėl, išties tik lašas jūroje, lyginant su puse milijono užsienio šalyse gyvenančių Lietuvos piliečių. Ar net lyginant su tais 107 093, kur už tą partiją prabalsavo pačioje Lietuvoje.

Gi vakar, per antrąjį turą, kuriame Armonaitė ir laimėjo, ji gavo 53% balsų, kas bus 12 930, ir tai juk beveik lygiai toks pat skaičius kaip ir už ją balsavusių pirmame ture. Na, nežinau, nenorėčiau patikėt, kad užsieniuose dabar gyvena toks didelis kiekis „vaivorykštinių“ Lietuvos piliečių, bet manau, jog, taip, nemaža dalis už ją balsavusiųjų ir yra tikriausia kaip tik būtent tokie...

Ir visa tai, ką aš čia parašiau, tikrai nėra tam kad bandyčiau pateisint ką nors. Jokiu būdu neteisinu nė išeivijos lietuvius, kas prabalsavo už tą partiją ir už pačią Armonaitę, jų būta, kaip ne kaip, net 12 (beveik trylika) tūkstančių, nė tokius idiotus Lietuvoje, kas balsavo už ją vien todėl, kad gal patiko partijos pavadinimas, nė tuo labiau jaunimą. Ypatingai jaunimą. Yra, kaip yra, ir jokio pateisinimo (ar pasiteisinimų) tam būti negali.

Tačiau reikia nepamiršti, kad jaunimas tai tautos ateitis. Taigi, koks dabar Lietuvoje jaunimas, tokia ir bus Lietuvos ateitis. Aišku, dauguma jaunų žmonių, kaip sakiau, nori iš Lietuvos tiesiog pabėgt, bet juk kažkas ir liks, ir manau, jog pasiliks tai būtent tie, kurie nebuvo per šiuos rinkimus pasyviais. Ir liks daugelis jų Lietuvoje tik todėl, kad užsieniuose tokie, kaip jie, paprasčiausia niekam čia nereikalingi. Čia tokių ir taip daugiau nei pakankamai yra, štai jau šeši mėnesiai Portlandą būtent kaip tik tokie „blekmateriai“ ir niokoja. Vilniuje jie kolkas tiktai vieną dieną, vasaros pradžioje, šiek tiek patriukšmavo, o čia štai kas darosi. Tai tiesiog patys blogiausi iš blogiausių.

Tokie niekada užsienyje disertacijų neapsigintų (na, gal tik nebent iš kokių „genderizmo mokslų“) ir jokio rimto darbo čia dauguma neturėtų, nes galvose tiesiog košės per mažai. Bet ir silkes Norvegijoje darnėti tai irgi, aišku, nenorėtų, na tai todėl tokie karjeros sau ir sieks Lietuvoje. Na o ta jų karjera tai gi ir bus tokia kaip pas Armonaitę ir pas daugumą iš jos partinio sąrašo. Vienu žodžiu, destruktyvi politinė ir visuomeninė veikla. Dosniai apmokama iš Sorošo & Co gilių kišenių.

Taip kad štai tokia pirmoji nepriklausomybės karta — didžioji dalis iš nepriklausomos tėvynės apskritai bėga, neatsisukdami, o tie, kas pasilieka, daug kas savo tėvynei vien tik kenks. Taip kad geriau būtų jei ir tie pabėgtų, bet, sakau, jie žino, kad tokiems, kaip jie, nėra kur (ir ko) iš Lietuvos bėgt. Na o Lietuvoje dabar keletas tokių štai jau net ir Seime sėdės. Su tuo transvestitu priešakyje. Jis gi ir yra vos 31 metų. Kaip, beje, ir pati Armonaitė. Manau, jog ir savą frakciją turės. Dabar jų juk jau net vienuolika.

Tepraėjo vos trisdešimt metų ir štai ko sulaukėme. Bet tai juk jau seniai žinomas dalykas, kad visada visi kenkėjai savo juodoje šėtoniškoje veikloje ir panaudoja visų pirmiausia būtent jaunimą. Tereikia prisimint kad ir bolševikus, ką Leninas sakydavo. Pavyzdžiui: „Duokite man tik vieną jaunimo kartą ir aš pakeisiu visą pasaulį.“  „Duokite vaiką mums aštuoneriems metams ir jis bus bolševikas amžinai.“ „Duokite man ketverius metus mokyti vaikus ir mano pasėta sėkla jau niekada negalės būti išrauta su šaknimis.“ Taip kad šitie Lenino šūkiai šiandien, pasirodo, tebėra netgi labai aktualūs.

Lietuvoje ir užteko vos vienos kartos, kad daug ką, labai daug ką žmonių sąmonėje pakeisti. Prisiminkim kaip „vaivorykštiniai“ bandė 2010-tais Vilniuje prie Neries savo eitynes surengt ir kaip policijai teko juos gelbėt... O dabar?..

Galiu dar, beje, pacituot ką vienas įžymiausių Amerikos pederastų-pedofilų sakė: „Mes jus “paimsime” per jūsų vaikus!“ (We’ll get you through your children!). Tai buvo Alenas Ginsbergas, kuris čia dabar jau laikomas vos ne pačiu iškiliausiu XX amžiaus poetu, amerikiečių literatūros klasiku... Vien jau tai pakankamai gerai parodo amerikiečių visuomenės supuvimą. Beje, jeigu kam rūpi Ginsbergo „poezija“, tai internete galima visai nesunkiai surasti jo kūrybos „perliukų“, kaip kad, pavyzdžiui, kur jis aprašo savo išangę (tereikia tik įvest Google paieškon žodžius ginsberg + sphincter).

Na bet čia jau aš ir pats, atrodo, imu nukrypt tarsi lyg į homopropagandą. Svarbiausia ką reikia žinot apie šį amerikiečių literatūros „klasiką“ tai kad jis būtent buvo kartu ir aršus pederastas ir pedofilas, ir netgi priklausė garsiajai NAMBLA (Šiaurės Amerikos vyrų ir berniukų meilės asociacijai), ko ne tik kad neneigė, bet netgi tuo didžiavosi, atvirai girdavosi. Taip kad šiame kontekste tie jo pasakyti žodžiai yra išties labai prasmingi (ir grėsmingi!).

Jis tai pasakė savo buvusiam draugui, irgi Niujorko žydui, Normanui Podgorecui, kuris tuo metu kaip tik nutraukė ryšį su kairiaisiais ir paskui vėliau tapo taip vadinamų naujųjų konservatorių vienu čia pagrindinių ideologų. Podgorecas tai aprašė savo memuarinėje knygoje „Ex-Friends“ (Buvę draugai), net keliuose puslapiuose tas paminėta. Naujieji konservatoriai tai daugiausia ir yra buvę kairieji liberalai, kuriuos pagaliau išblaivė Amerikos dabartinė realybė. Taigi tas Podgorecas ir pasakoja ten, kad kai jam atsivėrė akys ir jis nusprendė nutraukti visus ryšius su kairiaisiais radikalais, tai jo draugas Ginsbergas jų paskutinio politinio ginčo metu, baisiai įniršęs, mosavo kumščiais ir rėkė: Palauk, mes dar „paturėsim“ jus per jūsų vaikus!  Ir, suprantama, jis tą taikė ne tiek Podgorecui, o apskritai visai Amerikai ir plačiau — visai Vakarų civilizacijai. Kaip matome, tai nebuvo tušti žodžiai...

Žodžiu, reikia pagaliau suprasti, kuo visa tai smirdi, ir Armonaitė ir jos partija. Pas mus čia Oregono valstijoje dabar, kartu su rinkimais, vyksta iškart net du referendumai. Vienas dėl visų narkotikų dekriminalizavimo, o kitas dėl „stebuklingųjų grybukų“ (psilocibino) legalizavimo, na tai jeigu jie laimės, kaip kad laimėjo, prieš šešis metus, marihuanos referendumą, tada jau išvis bus Oregonui, kaip sakoma, šakės...

Bet lygiai tas pats bus juk ir Lietuvoje, jeigu ta partija, kur šitaip triumfališkai dabar pateko į Seimą, pasiektų savo tikslus. Manau (ne, esu tiesiog įsitikinęs), kad būtinai pasieks, ir greitai, nes taip įvyko Amerikoje, o Lietuvoje tai dabar gi viską, tarsi papūgos, stengiasi juk pakartot. Taigi perspėju, kad paskui nebūtų didelio netikėtumo, pažiūrėkite į Amerikos dabartį ir pamatysite Lietuvos ateitį... Amen.

Prancūzija miršta. Kas kaltas?

Spalio 21 dieną vyko islamo teroristo papjauto mokytojo Samuelio Pety (1973-2020) pompastiškos valstybinės laidotuvės, pomirtiniai mokytojo apdovanojimai, aidėjo prezidento Imanuelio Makrono priesaikos kovoti su islamistais.

Pirmą kartą į Paryžių aš nuvykau 1993 metais. Per klaidą vairuotojas užsuko į Paryžiaus priemiestį. Vien juodi, apspito autobusą, išsinešdinom. Šiandien padėtis daug baisesnė. Afrika okupuoja vis naujus Paryžiaus ir kitų šalies miestų rajonus.

Paryžius šiandien

Ar nuoširdžios Makrono „krokodilo“ašaros?

2019 m. sausį Italijos valdančioji koalicija paaiškino, kodėl Imanuelis Makronas taip rūpinasi, kad kuo daugiau afrikiečių veltėdžių atvyktų į Europą. Priežastis – Paryžiaus neokolonijinė politika Afrikoje. Migracijos fenomenas iš Afrikos vyksta dėl „Paryžiaus kolonijinių įsipareigojimų Afrikai“. 14 Afrikos valstybių, kurios buvo Prancūzijos kolonijomis, įskaitant ir buvusias Ispanijos ir Portugalijos kolonijas, yra apkrautos Prancūzijos mokesčiais. Prancūzija vykdo franko emisiją šioms valstybėms.

Italijos vicepremjeras Luigi di Maio pasiūlė įvesti sankcijas prieš Prancūziją ir apkaltino Paryžių neokolonializmo politika, migrantų krizės provokavimu. Politiko nuomone, Prancūzija naudoja valiutinę sąjungą su savo buvusiomis Afrikos kolonijomis, vykdo joms skirto franko emisiją, kad padengti savo skolas. Jis pakvietė prieš Prancūziją imtis sankcijų.

Paryžius šiandien

Kitas tuometinė koalicinės vyriausybės vicepirmininkas Matteo Salvini pasakė: „Afrikoje yra žmonės, kurie pasisavina šių tautų turtus, Prancūzija, akivaizdu, yra tarp jų“.

Emanuelis Makronas – Rotšildų marionetė

http://www.ilpopulista.it/news/17-Giugno-2018/26930/ora-e-ufficiale-c-e-george-soros-dietro-macron.html

Žinoma, kad Sorošas ir Rotšildai finansavo Emanuelio Makrono rinkimų į Prancūzijos prezidento postą kompaniją. Faktai buvo gauti iš „Macronleaks“ hakerių, kurie pavogė 20000 elektroninių laiškų, susietų su Makrono prezidentine kompanija, kalnus dokumentų, saugomų Makrono elektroninio pašto dėžėse, kurie kartu su Wikileaks buvo paviešinti internete. Pinigų lietus ant Makrono galvos liejosi iš Rotšildų ir jų patikėtinio Sorošo kišenių, iš Goldman-Sachs JAV rezervinio banko, kurį kontroliuoja Rotšildai. Pinigai tekėjo iš Rotšildų kontroliuojamo Credit Agricole (aštuoni milijonai) iš Sorošo - 2.365.910,16 €, Deivido Rotšildo - 976.126,87 €, Goldman-Sachs - 2.145.100 €.

Makronui Rotšildų deleguotas tikslas - vežti juodaodžius į Europą

Pasauliniams pinigų skolintojams Rotšildams reikalingas „ekonomikos augimas“, tik jis garantuoja jų verslo egzistavimą ir pinigų iš oro gamybą. Padengti kreditinius įsipareigojimus galima pridėtinio produkto sąskaita, kurį sukuria „ekonominis augimas“. Afrikoje yra dešimtys milijonų jaunų žmonių iki 25 metų amžiaus, kurie neturi ką veikti globalistų nualintoje Afrikoje. „Ernst and Young“ konsultantai šiuos afrikiečius pavadino „demografiniu dividendu“, globalistų lobynu, kad gauti „ekonomikos augimą“. Jeigu globalistai jų negali panaudoti Afrikoje, jie juos nori atsivežti į Europą, kas ir vyksta dabar. Visos Afrikos valstybės priklauso nuo maisto produktų importo, kurį jos finansuoja dėka žaliavų eksporto. Afrika negali išmaitinti savo gyventojų, nekalbant jau apie jų padvigubėjimą per 25 metus. 50% Afrikos jaunimo jaunesni nei 25 metų.

Afrikos pervežimo į Europą pasekmė – islamizacija

Musulmonų bendruomenė Prancūzijoje didžiausia Europoje. Ji siekia 6 milijonus žmonių. 2019 metais musulmonų skaičius Prancūzijoje tik išaugo. Pew Research Center duomenimis, Prancūzijoje 2010 metais buvo 4,710 milijonų musulmonų (7,5 procentų šalies gyventojų). Ipsos 2014 metų apklausa parodė: dauguma prancūzų įsitikinę, kad šalyje gyvena ne mažiau 31% musulmonų. Jeigu taip, tai daugiau vaikų gimdantys musulmonai po 20-40 metų sudarys daugumą šalies gyventojų. Jau šiandien čia 2100 mečečių, 1985 metais jų buvo tik 900.

Kalbos apie tai, kad atvykę asimiliuosis ir taps „tikrais prancūzais“ baigėsi. Jokio „lydimo katilo“ nebus.

Marion Maréchal 

Spalio 22 dieną Le Figaro paskelbė buvusios parlamento deputatės, Socialinių ir politinių mokslų instituto direktorės, Marin La Pen dukterėčios Marion Maréchal straipsnį „puola ne Respublikos vertybes, o prancūzų vertybes, skirtą Prancūzijos islamizacijos problemai.

Marion Maréchal rašo: „Ir taip, tai 267-ta islamizmo auka nuo 2012 metų. Po vaikų, kariškių, policininkų, nudurtų mažo berniuko akivaizdoje, žurnalistų, mergaičių-paauglių Marselyje, verslininko, kuriam buvo nukirsta galva, kunigo jo bažnyčioje, nesuskaičiuojamų Bataklano ir Nicos aukų, atėjo eilė mokytojui... Islamistai nesiekia nepriklausomybės kokios tai teritorijos dalies; jie nori pajungti visą prancūzų visuomenę šariato įstatymams. Ši ardomoji veikla, organizuota viduje ir dažnai finansuojama iš išorės“ … Jų ginklas: skaičius, jaunimas, islamistų sąjungininkai kairieji, kurie kultivuoja vakarų atgailavimą.... Retorika neveikia, ypač tarp prancūzų jaunimo 74% iškelia savo religinius įsitikinimus aukščiau „Respublikos vertybes“, o 26% nesmerkia džichadistų.

… Prancūzijoje nėra problemų nei su katalikybe, nei su protestantizmu, nei su judaizmu, nei su budizmu. Pas mus problema su radikaliu islamu ir tik su juo.“

Paryžius šiandien

Matau šitą susirietusį Rotšildų banko klerką Emanuelį Makroną, masoną, sergantį Edipo kompleksu, ir prisimenu aukštą ir tiesų Šarlį De Golį... apima liūdesys ir tvirtas įsitikinimas, kad Mozės sūnų pastangomis Prancūzijos kūnas užnuodytas mirtinais nuodais ir ji yra pasmerkta. Dievo Motinos katedros sudeginimas buvo simboliškas atsisveiknimas su Prancūzija ir mirčiai pasmerkta Vakarų Europa. Jei Višegrado šalims pavyks atskirti mus nuo to puvančio Vakarų Europos lavono – išgyvensime, o jeigu nepavyks – mirsime kartu.