Lenkai ilgisi Lenino?

 

Lenkų dienraštis "Polonia Christiana 24" šiandien rašo:

Lenkijos miestų gatvėse tai vienur, tai kitur pasirodo plakatai su bolševikų lyderio Vladimiro Iljičiaus Lenino atvaizdu, kuris dabar jau šiek tiek primirštas pasaulinių kairiųjų atgarsių objektas. Plakatus pasirašo mįslingas susivienijimas, pavadintas Raudonuoju frontu. Jo interneto svetainėje gausu rimtų eilių, parašytų klasių kovos dvasia, "principingu" partijos biurokrato žargonu, jaunesniajai visuomenės daliai pažįstamu daugiausia iš filmų apie Bareją.

Straipsnio autorius Andžejus Solas rašo, kad Lenkijoje "galima pastebėti elementarų leninizmo kultą, daugiausia internete, o kartais ir gatvėje, dažniausiai "maištaujančio" jaunuolio (nepatyrusio gyvenimo "didžiojoje sistemoje" skonio), dėvinčio marškinėlius su Lenino, Che Guevaros ar kito chuligano atvaizdu, pavidalu". 

Dar visai nesenai lenkai tyčiojosi iš V.Lenino. 2014 metų birželio mėn. Krokuvoje buvo pastatytas štai toks laikinas paminklas tarptautinio proletariato vadui. 

Miesto gyventojai ir turistai noriai fotografavo šį neįprastą paminklą, pavadintą "Ateities fontanu". Neįprastas fontanas gyventojams ir turistams sukėlė įvairių emocijų. Vieni Lenino pasirodymą priėmė su humoru, kiti protestavo prieš pasityčiojimą iš Spalio revoliucijos lyderio. Po kelių dienų meno kūrinys buvo perkeltas į Laznia Nova teatro kiemą, nes dar 2009 metais Lenkijos Seimas buvo uždraudęs nacistinių ir komunistinių simbolių viešą demonstravimą.

Lietuvoje, manau, viešas Lenino simbolikos demostravimas neįmanomas.

Dauguma dabartinių Lietuvos vadovų vienaip ar kitaip yra susiję su Leninine Komunistų partija, sovietiniu KGB, todėl nelinkę prisiminti savo komunistinės praeities ir niekada neafišuos to, kas gali ją visuomenei priminti.

"Leninas Razlive" dail. Arkadijus Rylovas (1934)

"Leninas Lenkijoje" - sovietinių laikų anekdotas

Vyko jaunųjų dailininkų paroda-konkursas tema "Leninas Lenkijoje". Komisijos nariai prieina prie paveikslo, kur pavaizduota palapinė ir keturios kyšančios kojos.

- Kieno šitos kojos, - klausia dailininko komisijos pirmininkas?

- Felikso Dzeržinskio (saugumo vadas) ir Nadeždos Krupskajos (Lenino sugyventinė).

- O kur Leninas?- klausia pirmininkas.

- "Leninas Lenkijoje", - atsakė jam autorius.

https://pch24.pl/lenin-wiecznie-zywy/

Atgrasimas, pagrasimas, nusigrasimas...

 

1 d. Atgrasimas

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Prancūzijos Prezidentu Emanueliu Makronu. Susitikime jis pažymėjo, kad reikia tvirto visų sąjungininkų įsipareigojimo stiprinti transatlantinės bendruomenės atgrasymo ir gynybos laikyseną, atremiant didžiausią ir tiesioginę saugumui kylančią – Rusijos – grėsmę.

„Lietuva ženkliai didina gynybos biudžetą, kuris šiemet jau siekia 2,5 proc., kuria infrastruktūrą sąjungininkams priimti, steigia nacionalinę diviziją, modernizuoja ginkluotę. Itin svarbu, kad visi sąjungininkai suvoktų dabartinės saugumo situacijos rimtumą ir taip pat didintų investicijas į gynybą“, – kalbėjo prezidentas.

G. Nausėdos teigimu, Europos lyderystė telkiant paramą Ukrainai – gyvybiškai svarbi.

„Kiekvienas šiandien turime būti lyderiu, kuris savo sprendimais artins Ukrainos pergalę. Turime rasti būdų, kaip spręsti Ukrainos oro gynybos užtikrinimo, artilerijos ir raketų tiekimo klausimus, įgyvendinti ES įsipareigojimą patiekti 1 mln. šaudmenų. Turime svarstyti visus įmanomus variantus, kad reikiama parama pasiektų Ukrainą“, – pasakė G.Nausėda. 

https://www.youtube.com/watch?v=afwak3TU-Ss

2 d. Pagrasimas

Kovo 13 d. Vladimiro Putino interviu Dmitrijui Kiseliovui sakoma (ištrauka):

http://kremlin.ru/events/president/news/73648

(...)

D. Kiselevas: Vladimirai Vladimirovičiau, kas nutiko Macronui? Ar jis išprotėjo? Jis ketina siųsti prancūzų karius kariauti su mūsų kariuomene, atrodo kaip galų gaidys, taip gąsdindamas visus europiečius. Kaip turėtume į tai reaguoti?

VLADIMIRAS PUTINAS: Faktas tas, kad Vakarų šalių kariuomenė Ukrainoje yra jau seniai, dar prieš valstybės perversmą, o po perversmo jų skaičius dar labiau išaugo. Dabar jie dalyvauja tiesiogiai kaip patarėjai, dalyvauja kaip užsienio samdiniai ir patiria nuostolių. Bet jei kalbame apie oficialius užsienio šalių karinius kontingentus, esu tikras, kad tai nepakeis padėties mūšio lauke - tai svarbiausia, kaip ir ginklų tiekimas nieko nekeičia.

Antra, tai gali sukelti rimtų geopolitinių pasekmių. Nes jeigu, tarkime, Lenkijos kariai įžengs į Ukrainos teritoriją, kaip tai skamba, kad dengtų, tarkime, Ukrainos ir Baltarusijos sieną arba kai kuriose kitose vietose išlaisvintų Ukrainos karinius kontingentus, kad jie galėtų dalyvauti kovinėse operacijose ties kontakto linija, manau, kad Lenkijos kariai iš ten daugiau niekada neišvyks. Aš taip manau. Jie svajoja ir mato, jie nori susigrąžinti tas žemes, kurias laiko istoriškai savo ir kurias iš jų atėmė "tautų tėvas" Josifas Stalinas ir atidavė Ukrainai. Jie, žinoma, nori jas susigrąžinti. Ir jei ten įžengs oficialūs lenkų daliniai, vargu ar jie iš ten išeis.

Tačiau vėliau jų pavyzdžiu gali pasekti ir kitos šalys, kurios per Antrąjį pasaulinį karą neteko dalies savo teritorijų. Manau, kad geopolitinės pasekmės Ukrainai, net ir dabartinio jos valstybingumo išsaugojimo požiūriu, žinoma, atsiras.

D. Kiselevas: Jei grįžtume prie E. Macrono, gal jis nusprendė atkeršyti Rusijai už tai, kad Afrikoje mes jai "tampėme už uodegos", o mums teko "stovėti ir bijoti"? Tikriausiai jis nesitikėjo, kad mes ten būsime tokie aktyvūs.

VLADIMIRAS PUTINAS: Taip, manau, kad esama tam tikros nuoskaudos, bet kai mes su juo tiesiogiai bendravome, pakankamai atvirai kalbėjomės šia tema.

Mes nesikišome į Afriką ir neišstūmėme iš ten Prancūzijos. Problema yra kitokia. Gerai žinoma Vagnerio grupė pirmiausia vykdė daugybę ekonominių projektų Sirijoje, paskui persikėlė į kitas Afrikos šalis. Gynybos ministerija teikia paramą, bet tik tuo pagrindu, kad tai yra Rusijos grupė, nieko daugiau. Mes nieko neišstūmėme. Tiesiog kai kurių Afrikos šalių vadovai sutarė su Rusijos ekonominiais operatoriais, norėjo su jais dirbti, o su prancūzais kai kuriais aspektais nenorėjo dirbti. Tai net nebuvo mūsų iniciatyva, tai buvo mūsų Afrikos draugų iniciatyva.

Neaišku, kodėl šiuo atžvilgiu turėtume piktintis, jei nepriklausoma valstybė nori plėtoti santykius su savo partneriais iš kitų šalių, įskaitant Rusiją, ji nori plėtoti santykius su Rusija. Mes jų, buvusių Prancūzijos kolonizatorių, šiose šalyse nelietėme. Netgi sakau tai be ironijos, nes daugelyje šalių, kuriose Prancūzija istoriškai buvo metropolija, jie nelabai nori su jais turėti reikalų. Tai neturi nieko bendra su mumis. Galbūt patogiau piktintis kuo nors nematant savo problemų. Galbūt tokia aštri, gana emocinga Prancūzijos prezidento reakcija susijusi ir su tuo, kas vyksta kai kuriose Afrikos šalyse.

Nors pažįstu ir kitų Afrikos šalių, kuriose dėl prancūzų pasilikimo jie ramūs ir sako, kad "taip, tai mums tinka, mes pasirengę su jais dirbti". Tačiau kai kuriose šalyse jie to nenori. Tai neturi nieko bendra su mumis. Mes ten nieko nekurstome, nieko prieš Prancūziją nekurstome.

Mes nekeliame sau tokių uždavinių. Tiesą sakant, tokių nacionalinių, valstybinių užduočių Rusijos valstybės lygmeniu mes nekeliame. Mes su jais tiesiog draugaujame, ir viskas. Jie nori plėtoti santykius su mumis - dėl Dievo meilės, o mes juos pasitinkame pusiaukelėje. Nėra dėl ko įsižeisti.

D. Kiselevas: Tačiau dabar Prancūzijoje sakoma, kad Rusijos atžvilgiu nebėra jokių "raudonų linijų", kad nėra nieko neįmanomo ir viskas įmanoma. Apskritai jie nori kažkaip kalbėtis su mumis remdamiesi jėgų pusiausvyros principu. Daug ką girdime ir iš Prancūzijos, ir iš Vakarų, ir iš Lietuvos. Apskritai tai nėra darnus, bet priešiškas choras.

Galbūt ir mums reikėtų ieškoti netradicinių sprendimų ir kada nors paprašyti dviejų milijonų Šiaurės Korėjos kariuomenės pagalbos? Pavyzdžiui, mainais į mūsų "branduolinį skėtį" virš pusės Korėjos pusiasalio? Kodėl gi ne tada?

VLADIMIRAS PUTINAS: Pirma, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika turi savo branduolinį skėtį. Jie mūsų nieko neprašė. Tai pirmas dalykas.

Antra. Iš esmės, kaip šiandien matome iš to, kas vyksta mūšio lauke, mes susidorojame su užduotimis, kurias sau iškėlėme.

Kalbant apie tas valstybes, kurios sako, kad neturi "raudonų linijų" Rusijos atžvilgiu, jos turėtų suprasti, kad Rusija taip pat neturės jokių "raudonų linijų" šių valstybių atžvilgiu.

Kalbant apie mažąsias Europos valstybes, pirmiausia, mes su visais elgiamės pagarbiai, kad ir kas nutiktų. Antra, kai jos, šios mažosios valstybės, ragina vykdyti griežtesnę politiką Rusijos atžvilgiu ir imasi kraštutinių priemonių, įskaitant, tarkime, kariuomenės įvedimą ir t. t., jos vis tiek yra tos valstybės, ir jos tai supranta, kurios nepajus savo provokacinių pareiškimų pasekmių. O tos, kurios gali pajusti pasekmes, elgiasi daug santūriau. Ir teisingai daro.

D. Kiselevas: Ir visi šie Vokietijos šokiai su Tauru? Šolcas sako "mes netiekiame", bet yra jėgų, kurios primygtinai reikalauja tiekti "Taurus" Ukrainai, britai savo iniciatyva pareiškė: tegul tranzitu per Angliją, mes pasiruošę jį siųsti. Taikinys - Krymo tiltas, vokiečių generolai jau planuoja operacijas, kaip girdėjome, ne tik Krymo tiltas, bet ir karinės bazės, kaip sakoma, giliai Rusijos teritorijoje. Kai kas jau sako, kad šios raketos gali pataikyti į Kremlių. Apskritai, ar jie nėra labai palaidoti savo svajonėse?

VLADIMIRAS PUTINAS: Jie fantazuoja, jie pirmiausia save padrąsina. Antra, jie bando mus įbauginti.

Kalbant apie Vokietijos Federacinę Respubliką, ten taip pat yra konstitucinių problemų. Jie teisingai sako, kad jeigu "Tauras" pataikys į tą Krymo tilto dalį, kuri, žinoma, net pagal jų sampratą yra Rusijos teritorija, tai bus Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucijos pažeidimas.

Faktas tas, kad VFR opozicija elgiasi dar agresyviau. Pažiūrėkime, dėl ko jie sutaria. Mes tai atidžiai stebime. Jie naudoja britų, amerikiečių raketas. Tai nekeičia padėties mūšio lauke. Taip, jos mums kenkia, žinoma, tai akivaizdu. Bet iš esmės tai nekeičia karo veiksmų eigos ir pasekmių, kurios neišvengiamai kyla priešingai pusei.

Dabar girdime, kad VFR tiek jūsų kanalai, tiek užsienio kanalai, Vokietijos kanalai, rodo, kiek daug jie turi, kiek daug jų yra sugedę, kiek daug jų reikia tobulinti, modernizuoti ir pan. Leiskite jiems dirbti. Kaip jūs teisingai pasakėte, yra dalykų, apie kuriuos jie turėtų pagalvoti. Apie tai galvoja tie, kurie yra protingesni.

(...)

3 d. Nusigrasimas

JAV jūrų pėstininkas maj. Scott Ritter, buvęs JTO ginklų kontrolės inspektorius, Džefo Normano laidoje "Scott Ritter Extra: Klauskite inspektoriaus" atsakė į klausimą, kas laukia Lietuvos, jei ji sugalvotų atgrasinti Rusiją ir užblokuotų Kaliningrado sritį. Žiūr. video (48:30): 

https://www.youtube.com/watch?v=0sKr76a3hhA

Rusų kalba.

https://www.youtube.com/watch?v=Fk_-DnK2FpA

P.S. O gal ponas G.Nausėda turi atsarginę Lietuvą? Gal planuoja perkelti mus, kas liks po branduolinio karo, į kokį Gibraltarą?

Vladimiras Putinas — naujasis Amerikos didvyris? Valdas Anelauskas (JAV)

Anądien, atsikėlęs ryte, prisiminiau, jog reikėtų išvalyti ir pravėdint automobilio bagažinę, tad išėjau į lauką ir užsiėmiau tuo ne pačiu maloniausiu darbu... Kol krapščiausi prie bagažinės, parvažiavo mūsų kaimynai ir pasistatė savo mašiną šalia manęs. Na, kaip čia pas amerikiečius yra priimta, persimetėme keliais žodžiais (apie orą ir savijautą), nes neseniai jie čia gyvena mažai vieni kitus dar pažįstame, tad nelabai ir būna apie ką daugiau kalbėt... Jie už mus priedo dar ir gerokai vyresni, na tai, tuo labiau, nė mes jiems, nė jie mums į draugus ligi šiol nesipiršome...

Bet tas žmogus dabar ėmė ir staiga paklausė, ar aš esu rusas. Atsakiau, kad taip. Mus čia visi gi ir laiko „rusais“, o apie kažkokią „Lithuania“ tai dauguma niekada nėra net girdėję, tad ir nesuku aš žmonėms galvų bereikalingais aiškinimais. Na o jis tada labai apsidžiaugė ir iškart iškilmingai (tokiu, sakyčiau, išties net pakiliu balsu) pareiškė: „Vladimir Putin is our new American hero!“ (Vladimiras Putinas yra mūsų naujasis Amerikos didvyris!)... Paskui dar pridėjo, jog labai norėtų, kad ir Amerika turėtų tokį prezidentą, kaip Putinas...

Paprastas, eilinis amerikietis pensininkas, būtent iš tos vadinamos „tyliosios daugumos“, kur balsavo ir balsuos už Trampą, turi (ir nebijo atvirai išreikšti) štai būtent šitokią savo nuomonę apie Rusijos prezidentą... 

Na ir paskui jau mudu su juo dar kokią valandą, kas be ko, kalbėjome apie „naujojo Amerikos didvyrio“ interviu įžymiajam žurnalistui Takeriui Karlsonui, kurį kaimynas buvo ką tik neseniai pažiūrėjęs.

Taip kad šis atvejis labai aiškiai man pademonstravo, jog ne tik aš vienas čia Amerikoje „užkietėjęs putinistas“ esu, nemažai net ir tarp tikrų amerikiečių, pasirodo, yra tokių, kas už Putiną... Teisingai, blaiviai, pozityviai mąstantys žmonės!..

Todėl tad manęs visiškai nė kiek net ir nestebina, kad čia dabar toks išties fenomenalus susidomėjimas Rusijos prezidento interviu žurnalistui Takeriui Karlsonui.

Ką tik eilinį kartą pažiūrėjau, kaip, netgi praėjus daugiau nei mėnesiui, socialinėje platformoje „X“ (buvusiame „Twitter“) skaitiklis vis dar pašėlusiai sukasi — jau gerokai virš 200 milijonų peržiūrų — ir nesiruošia sustoti... Tai daugiausia anglakalbiai žiūrovai. Dar 19 milijonų peržiūrų „YouTube“! Kiek būta peržiūrų paties Takerio Karlsono interneto svetainėje, nežinau, sunku būtų net spėlioti, nes ten peržiūrų skaičius, deja, nerodomas.

Manoma, kad Putino interviu gal būt jau surinko išvis net apie milijardą peržiūrų. Tai apskaičiuoti gal net išvis ir neįmanoma, nes reikėtų apimti visas kalbas, visus šaltinius, kuriuose interviu buvo paskelbtas, visas peržiūras visuose tuose šaltiniuose.

Aš ir pats interviu žiūrėjau du kartus. Pirmiausia, iškart po to kai jis tik pasirodė, pažiūrėjau vertimą į anglų kalbą, nes rusiško originalo tada dar nebuvo, o paskui, po kelių dienų, jau kartu su žmona, žiūrėjome jį rusų kalba, dideliame televizoriaus ekrane.

Tačiau juk Kinijoje tai jį, manau, tikrai išvertė į kinų kalbą, Indijoje — į indų ir t. t. Ten išties milijardinės auditorijos. Žinoma, ne visi susidomės, ne visi kinai ar indai jį žiūrės, bet jeigu pažiūrės bent vienas iš dešimties, tai bus jau 300 milijonų. O kur dar kitos didžiosios šalys, kuriose žmonės irgi žiūri Putino interviu, manau, išverstą į jų kalbas... Taigi anglakalbė auditorija tėra išvis tik nedidele dalimi pasaulinės auditorijos.

Net ir dabar matomi skaičiai viršija didžiausius reitingus turinčių pasaulio transliuotojų auditorijas. Pasaulis neprisimena, kad panašūs politikų interviu būtų šitaip masiškai žiūrimi. Kažkas teisingai pastebėjo, jog tokio interviu žurnalistikos istorijoje dar išvis nėra buvę. Takeris Karlsonas su šiuo interviu tikriausiai gal net pateks į Gineso rekordų knygą.

Pastarųjų savaičių bėgyje aš diskutavau apie Putino interviu ne tik su tuo savo kaimynu, bet ir su kitais pažįstamais amerikiečiais. Dauguma jų toli gražu nėra čionykščiai disidentai, su kokiais aš interviu, kas be ko, irgi aptariau. Susidaro vienareikšmiškas įspūdis, kad ir paprasti amerikiečiai išties džiaugiasi šiuo Rusijos prezidento interviu. Būtent toks yra mano asmeninis įspūdis, kuris pamažu formavosi pastarąsias kelias savaites, aptariant interviu su amerikiečiais.

Daugeliui žmonių čia Amerikoje tiesiog norisi būti informuotais ir realistiškai vertinti pasaulio įvykius, todėl ir susidomėjimas Putino interviu toks didelis. Jie nebenori girdėti vien tik savo šališkų politikų bei čionykštės oficiozinės žiniasklaidos, kur aiškiai nusiteikę prieš Rusiją, vertinimų.

Alternatyvus požiūris žmonėms visada būna labiau įdomus. Ypač tada, kai jis griauna oficialios propagandos primestus stereotipus. Ypač kada paprasti amerikiečiai juk daugelis ir išvis įsitikinę, kad valdžia jiems viską visada meluoja.

Taip kad Putino interviu gal būt vis gi padės Amerikos visuomenei susidaryti labiau subalansuotą nuomonę apie Rusiją, net ir esant labai neigiamam daugumos Amerikos politikų bei žiniasklaidos požiūriui.

Aš iškart supratau, kad geriausias būdas pajausti eilinių amerikiečių požiūrį į tai, ką pasakė Putinas, būtų ne studijuoti straipsnius vietinėje žiniasklaidoje, ar net ir ne disidentinius blogerius, o analizuoti paprastų žmonių komentarus (tiek po straipsniais internete, tiek ir socialiniuose tinkluose).

Ką gi, sprendžiant iš būtent komentarų, daugelis amerikiečių niekada anksčiau nebuvo klausęsi Vladimiro Putino „gyvai“, jie tiesiog paprasčiausia neturėjo tokios galimybės. O dabar jis kalbėjo jiems ištisas dvi valandas, ir, kas svarbiausia, be jokios cenzūros!..

Tiesa, buvo 2017 metais garsiojo režisieriaus, trijų „Oskarų“ laureato, Oliverio Stouno keturių dalių dokumentinis filmas „The Putin Interviews“, tačiau jį pažiūrėjo tada nepalyginamai mažiau žmonių. Daugelis dabartinių mano pašnekovų apie jį net nebuvo girdėję.

Visą šį laiką aš stebėjau, kaip žmonės internete labai aktyviai diskutavo apie Putino interviu ir reiškė įvairias nuomones. Ir dauguma savo komentaruose buvo tiesiog priversti pripažinti, kad Putinas daugeliu, jei ne visais, klausimų buvo teisus.

Jei kalbėsime apie buvusį „Twitter“ (dabar pavadintą „X“ platforma), teigiamų ir neigiamų komentarų apie interviu ir patį Rusijos prezidentą santykis ten yra maždaug 6:1. Dauguma komentatorių būtent amerikiečiai.

Daug kas dabar jau net sako, kad nebegali daugiau kentėti Baideno. Mačiau šimtus tokių pareiškimų (Vox Populi — liaudies balsas), kur žmonės giria Putiną, nes jis tiesiog sužavėjo juos. Na ir būtent lygina jį su marazmatiku JAV prezidentu, dėl kurio jiems paprasčiausia gėda.

Pavyzdžiui, vienas žiūrovas pažymėjo: „Šis žmogus [Putinas] moko mus istorijos, kalba užtikrintai ir aiškiai. Tuo tarpu mūsų prezidentas kalbasi su mirusiais žmonėmis, sveikinasi su oru, apuostinėja vaikus ... ir kartais net išvis nežino, kur jis randasi“...

Kai kurie, juokaudami, ragino Putiną (kurį jie vadina Vladu) tapti Jungtinių Valstijų prezidentu, vietoje „mieguistojo Džo“. Gal net ir nėra juokaujama, kas žino, galbūt Putinas galėtų ir išties lengvai laimėti artėjančius JAV prezidento rinkimus?..

Po paties interviu, Takeris Karlsonas dabar ėmė skelbti dar ir kitus Maskvoje padarytus vaizdo įrašus. Savotiška tų jo Maskvos vaizdų kulminacija — reportažas iš metro. Tobula švara, tvarka, „jokių valkatų, narkomanų ir prievartautojų“... Taip jis sako, lygindamas Maskvos metro su Niujorko metro (kurį aš ir pats ligi šiol su siaubu prisimenu, kaip mane vieną kartą ten vos nenušovė). Ir dar pridūrė amerikiečiams: „Ši stotis gražesnė už bet kurią mūsų šalies [JAV] vietą“...

Beje, daugelis žmonių dabar mano, kad stoties — „Kijevskaja“ — pasirinkimas buvo irgi tarsi savotiška „paslėpta žinutė“. Ne veltui operatorius stambiu planu nufilmavo bareljefą su užrašu „Neišardoma ir amžina Ukrainos ir Rusijos tautų draugystė“. Komentatoriai socialiniuose tinkluose greitai „pagavo“ pagrindinį dalyką: „Rusai nieko nepervadino, nepakeitė nė vienos su Ukraina susijusios gatvės pavadinimo“... Juk metro stotis „Kijevskaja“ pavadinta Ukrainos sostinės garbei!..

Rusijoje niekas nekeičia vietovių, pavadintų Ukrainos miestų ar įžymių žmonių garbei, pavadinimų, kai tuo tarpu Ukrainoje propaguojama neapykanta viskam, kas rusiška.

Komentaruose po šiuo vaizdo įrašu, žinoma, pasireiškia ir rusofobai (kaip šiandien be jų). Tačiau apie trolių „kompetenciją“ galima spręsti kad ir iš šio komentaro: „Taip, jie [t. y. Maskva] turi geras metro stotis. Bet jos yra taip giliai po žeme, kad per ilgai užtrunka kol patenki į gatvę“.

Labai iškalbingas buvo kažkokio paprasto amerikiečio, žiūrėjusio šį reportažą iš Maskvos, prisipažinimas: „Man 59 metai ir aš supratau, kad visą gyvenimą buvau apgaudinėjamas“.

Beje, po Karlsono – Putino interviu buvo, girdėjau, nemažai net ir tokių JAV piliečių, kurie pareiškė norį persikelti gyventi į Rusiją...

Drįsčiau ir aš tad teigti, kaip kad sako kai kurie komentatoriai, jog šis interviu buvo svarbiu ne tiek dėl to, kad atskleidė kokią nors naują, vakariečiams nežinomą tiesą. Putinas šiuo pokalbiu gal būt net padėjo pamatus ne mažiau nei naujo „Internacionalo“ sukūrimui. Pasaulinio normalių žmonių Internacionalo!

Šiandien Rusija Vakarų šalyse kuria didžiulę šalininkų grupę, ką būtų net galima pavadinti penktąją tradicinių vertybių gynėjų kolona. 

Kas yra normalus žmogus šiuolaikiniame pasaulyje? Tas, kuris puoselėja tradicines vertybes, nori gyventi pasaulyje su normaliais įstatymais ir normaliomis valstybėmis (nebūtinai draugiškomis viena kitai), kurios jam svarbesnės už viršnacionalines organizacijas bei tarptautines korporacijas ir jų interesus. Tokiame normaliame pasaulyje normalūs žmonės kuria normalias šeimas, kad galėtų normaliai auginti vaikus ir apskritai siekti normalaus gyvenimo.

Kadangi šį normalumą Vakarai nusprendė sunaikinti, tad ir atsitiko taip, kad normalus žmogus šiuolaikiniame pasaulyje būtinai „supranta Putiną“.

Normalus (konservatyvus, tradicinis) žmogus šiuolaikiniame pasaulyje neišvengiamai tampa prorusišku. Todėl, kad Vakaruose normalumu dabar juk jau tampa nenormalumas. Pavyzdžiui, prieš keletą dienų JAV valstybės sekretorius Antonis Blinkenas liepė Valstybės departamente vengti „problemiškų“ žodžių „vyras“ ir „žmona“. Kaip praneša laikraštis „New York Post“, Valstybės departamento darbuotojams parengta speciali Blinkeno atmintinė apie „teisingų“ žodžių ir įvardžių vartojimą. Pasak Valstybės departamento vadovo, asmens lytinė tapatybė „gali atitikti arba neatitikti lyties, kuri jam buvo priskirta gimimo metu“, todėl „negalima daryti prielaidų apie asmens lytį vien pagal jo išvaizdą ir vardą“... „Tai žalinga prielaida“, — sakoma atmintinėje. Pasak Blinkeno, asmens lytinė tapatybė gali iš esmės pasikeisti, todėl Valstybės departamento darbuotojai turėtų būti atidesni tokiems pasikeitimams. JAV diplomatijos vadovas net pateikė žodžių ir posakių, kurių reikėtų vengti, pavyzdžius: vaikinai, ponios ir ponai, mama/tėvas, sūnus/dukra, vyras/žmona. Šiuos „įžeidžiančius“ (!) žodžius, pasak Blinkeno, reikėtų pakeisti neutraliais žodžiais.

Taip kad ne be reikalo laikraštis „The Washington Post“ rašė, jog šis Putino interviu gali tapti „pačiu įtaigiausiu ir toksiškiausiu“, nes Putinas demonstruoja „bendras pažiūras“ su Trampo konservatoriais, kurie „nepritaria lyčiai neutraliems tualetams ir pašaipiai užsimena apie Vakarų paramą transseksualų teisėms“, tokiu būdu demonstruodamas suinteresuotumą užmegzti kontaktą su „destruktyviu MAGA elementu“... Kas čia Amerikoje būtent ir yra normalioji, sveikoji visuomenės dalis.

Priminsiu, kad abreviatūra „MAGA“ reiškia Donaldo Trampo rinkiminės kampanijos 2016 metais šūkį „Make America Great Again“ (liet. Padarykime Ameriką vėl didžią).

Tas, kaip sako laikraštis „The Washington Post“, gali padidinti Donaldo Trampo šansus būti perrinktam ir įtikinti respublikonus toliau blokuoti karinę pagalbą Ukrainai...

Juolab kad Amerikoje juk ir iš tiesų jau aiškiai pučia kitoks vėjas. Ir pučia būtent į Trampo bures!

Daug kam tad ir kyla rimtų įtarimų, kad Takerio Karlsono vizitas į Maskvą gal yra tam tikra specialioji Donaldo Trampo operacija, nes jis galbūt laiko Karlsoną savo būsimuoju viceprezidentu arba kita pagrindine savo administracijos figūra ir todėl pasiuntė jį į Maskvą būtent su misija sužinoti Putino poziciją, pateikti jam pasiūlymą ir išgirsti atsakymą.

Sausio viduryje Trampo sūnus Donaldas jaunesnysis viename interviu sakė, kad Takeris Karlsonas būtų geras kandidatas į viceprezidentus ir kad, pasak jo, Donaldas Trampas vyresnysis svarsto šią galimybę. „Jie [buvęs prezidentas D. Trampas ir T. Karlsonas] yra labai geri draugai ir, manau, jie sutaria dėl beveik visų dalykų. Jie tikrai sutaria dėl nesibaigiančių karų sustabdymo“, — tuomet sakė Donaldas Trampas jaunesnysis. Ką gi, bet kuriuo atveju Trampas savo rankose dabar turi puikų rinkimų kampanijos kozirį.

Kaip ten bebūtų, aš tikrai linkęs sutikti su rusų filosofo Aleksandro Dugino išsakyta nuomone, kad po šio Putino interviu Baidenas jau tikrai nebus perrinktas antrai kadencijai...

Ir kaip kad Baidenas pavadino Putiną „išprotėjusiu kalės vaiku“, tai lygiai šitaip ir jį patį dabar vertina didelė dalis amerikiečių, gal būt net du trečdaliai. Jis pats nepopuliariausias prezidentas visoje JAV istorijoje.

Jeigu imti už „gryną pinigą“ tai, ką žiniasklaida sako apie amerikiečių nuomonės apklausas — kad net du trečdaliai jų atseit pasisako už karinę pagalbą Ukrainai, ar net už tiesioginę JAV konfrontaciją su Rusija, o Putiną neva laiko didžiausiu priešu, — tai vaizdas gal ir susidarytų toks, jog visi amerikiečiai dabar nusiteikę Rusijos atžvilgiu labai agresyviai.

Na o kada pačioje Rusijoje dabar sakoma, kad amerikiečiai nori karo, nuolat kišasi į Rusijos ir kitų šalių reikalus, siekia valdyti visą pasaulį, tai irgi įsivaizduojamas turbūt kažkoks stereotipinis „vidutinis statistinis“ amerikietis, bet iš tikrųjų čia juk tokio išvis kaip ir nėra. Pentagonas ir Volstritas su Holivudu — dar toli gražu ne visa Amerika.

Paprastam amerikiečiui išorinis pasaulis, tiesą pasakius, apskritai tik labai mažai rūpi, dauguma jų tikrai nenorėtų dėl to abstraktaus pasaulio eiti kažkur kariauti... Gana ilgai gyvenau Amerikoje ir man išvis atrodo, kad JAV, kaip „pasaulio policininko“, vaidmenį visada lyg šešėlis lydi didelės (net sakyčiau labai didelės) dalies amerikiečių būtent kaip tik nenoras būti tais policininkais... Juos daugelį paprasčiausia net ir visiškai nedomina pasaulis už Amerikos ribų. Turiu omenyje būtent vadinamąją tyliąją daugumą.

Juk dauguma žmonių Amerikoje net nežino, kad Rusija turi bendrą sieną su Ukraina. Pagaliau, dauguma amerikiečių paprasčiausia net ir nežino, kur ta Ukraina išvis randasi.

Pavyzdžiui, dar 2014 metais, iškart po Kijevo „maidano“, vis tame pačiame laikraštyje „The Washington Post“ buvo didelis straipsnis apie atliktą gyventojų sociologinę apklausą: kaip, amerikiečių nuomone, JAV turėtų reaguot į įvykius Ukrainoje? Buvo rašoma, kad tos apklausos rezultatai statistiškai ypač patikimi, patikimumo lygis net 95 procentai. Apklausą atliko mokslininkai iš tokių prestižinių JAV universitetų, kaip Harvardas ir Prinstonas.

Respondentams ne tik pateikė konkrečius klausimus, bet ir paprašė parodyti žemėlapyje, kur Ukraina yra. Paaiškėjo, tik 16 procentų apklaustųjų geba surasti Ukrainą žemėlapyje. Pasirodo, nemažai buvo ir tokių, kurie galvoja, kad Ukraina yra šalia Aliaskos, Brazilijos ar net Grenlandijoje...

Reikėtų pasakyti, kad žmonės su aukštuoju išsilavinimu pasirodė geriau, negu tie, kurie yra mažiau mokslų krimtę. Tarp baigusių universitetus „net“ 21 procentas amerikiečių teisingai parodė žemėlapyje Ukrainą, o tarp žmonių, neturinčių aukštojo išsilavinimo, tokių buvo tik 13 procentų. Taigi, net 79 procentai universitetus baigusių apklaustųjų nežino, kur Ukraina yra!..

Prisimenu, kaip 2008 metais amerikiečiai išsigando kada antraštėse ėmė mirgėti „Rusija užpuolė Džordžiją“... Juk toks yra ir vienos iš JAV valstijų pavadinimas. Na o apie tą aną „Džordžiją“ (Gruziją), kuri dabar kažkodėl pasivadino Sakartvelu, tai daugelis, kaip ir apie Lietuvą, neturi čia žalio supratimo. Iš visų mano kaimynų apie Lietuvą (kur ji randasi ir net, kad jos sostinė yra Vilnius) žino tiktai afrikietis, neseniai atvykęs iš Kamerūno...

Na o per visas visuomenės apklausas tai tų paprastų žmonių nuomonės niekas juk ir neklausia, ji ir žiniasklaidai neįdomi. Lygiai kaip ir daugumai paprastų žmonių visiškai neįdomi politikų nuomonė.

Taip susiklostė, kad anais laikais disidentu buvau Tarybų Sąjungoje, o paskui tapau ir Amerikoje. Čia dažniausiai tad ir bendrauju su daugmaž disidentiškų pažiūrų amerikiečiais. Todėl jų nuomonės bei nuotaikos, suprantama, negalėtų būti pateiktos kaip visos Amerikos visuomenės veidrodis.

Pavyzdžiui, mano bičiulis Džimis kartą man pasakė, kad jeigu kiltų dabar karas tarp Amerikos ir Rusijos jis kovotų rusų pusėje. Ir tai ne koks šviežias emigrantas iš Rusijos šitaip kalba, o škotų kilmės amerikietis, kurio protėviai atvyko į Ameriką turbūt prieš kokius 300 metų!..

Tačiau tenka kartais pabendrauti ir su eiliniais amerikiečiais, kaip kad tas mano kaimynas, neturinčiais jokių aiškių politinių pažiūrų. Tada ir įsitikinu, jog net ir tų žmonių — tyliosios daugumos — nuomonė irgi gerokai skiriasi nuo Amerikos oficiozo...

Beje, štai dar vienas pavyzdys: Kartą sutikdami Naujuosius metus, vidurnaktį su šampano buteliu išėjom į gatvę pasveikinti kaimynų. Čia šalimais, kitame name, gyvena jauna šeima. Žmona namie su vaiku būna, o vyras jos, man atrodo, yra kažkoks paprastas darbininkas, kas matosi tiesiog ir iš jo išvaizdos, kaip apsirengęs rytais į darbą išeina. Žodžiu, tipiškas Amerikos proletariato atstovas. Na tai užėjom pas juos, pasveikinome, šampano kartu išgėrėm, ir kažkaip netyčia užsiminiau aš jiems, kad ką tik žiūrėjom Rusijos prezidento Vladimiro Putino naujametinio pasveikinimo įrašą. Tada kaimynas iškart man labai entuziastingai pasakė, kad Putinas yra „good guy“ (geras vaikinas), kai tuo tarpu Amerikos prezidento Baideno jis tiesiog pakęsti negalįs. Ir tai, vėl, sakė ne koks rusas emigrantas, o šimtaprocentinis amerikietis!.. Tokia paprasto darbininko, kaip anais laikais vadindavo, amerikiečių proletaro nuomonė.

Galiu pridėti, kad aš tikrai nepažįstu nė vieno amerikiečio, kas Baideną dabar palaikytų ir sakytų, kad jis „good guy“. Na, o Rusijos prezidentą Putiną, taip, gana daug kas šitaip pavadina! Esu ne kartą girdėjęs. Ir tą sako ne tik kokie laisvamaniai disidentai, o būtent paprasti Amerikos žmonės!

Kokiame Niujorke ar Vašingtone „elito“ nuomonė, aišku, yra kitokia. Turbūt todėl ten vadinamąsias visuomenės apklausas pagrindinai ir atlieka. O paprastų amerikiečių nuomonės, kartoju, niekas neklausia. Nes jų nuotaikos labai skiriasi nuo Ameriką valdančiųjų liberalų ir globalistų nuomonės ir nuotaikų.

Beje, per pastaruosius du metus niekas man čia nėra nė karto pasakęs, kad palaiko Ukrainą. Priešingai, daugelis amerikiečių net labai piktinasi tuo, kad Amerikos valdžia dabar skiria Ukrainai milijardus dolerių. Vietoje to kad paremtų pačios Amerikos gyventojus, jos ekonomiką, kuri per kovido pandemiją juk gana stipriai nukentėjo.

Jei ir pamatai čia pas mus kur nors žovto-blakitną Ukrainos vėliavą, tai ji dažniausia būna kabo šalia vaivorykštinės „LGBT“ vėliavos...

Bet grįžkime prie Putino interviu. Kodėl amerikiečiams tas interviu pasirodė taip svarbus?

Kalbant apie patį Karlsoną, na tai ir jis čia iš tiesų labai svarbi ir net kultinė asmenybė. Dirbdamas „Fox News“ televizijoje, jis vedė pačią populiariausią pokalbių laidą, o dabar tapo labai populiariu ir internete, socialinėje „X“ platformoje, kur turi daugiamilijoninę žiūrovų armiją.

Jis jau nėra etatinis žiniasklaidos korporacijų darbuotojas ir netarnauja vadinamojo „elito“ interesams, bet pagal auditorijos pasiekiamumą Takerį Karlsoną galima drąsiai lyginti su būtent didžiausiomis žiniasklaidos priemonėmis.

Šiandien tai ne tik vienas populiariausių JAV žurnalistų, bet ir vienas pagrindinių šiuolaikinių Vakarų konservatyviųjų intelektualų. Karlsonas nuolat kritikuoja JAV „demokratus“ ir už jų stovinčią taip vadinamą „giluminę valstybę“, tą darydamas iš būtent tradicines vertybes išpažįstančios „vienaukštės Amerikos“ perspektyvos.

Jis, kaip kažkas gerai apibūdino, yra lyg savotiškas „informacinis detoksas“ amerikiečiams. Arba, kaip irgi kažkas labai gerai pasakė apie jį, Takeris Karlsonas yra šiandien tarsi lyg „Amerikos balsas“, tik ne užsieniui, o patiems amerikiečiams... Jis jau tapo nemažos dalies amerikiečių elektorato proto šeimininku...

Štai kodėl Karlsonas yra taip pavojingas čionykščiam isteblišmentui. Jis taip ryškiai reiškia savo nuomonę, kad jo nepavyko nutildyti išmetant iš žinomo televizijos kanalo eterio. Jis dabar yra tiesiog unikalus reiškinys informacinėje erdvėje. Amerikos isteblišmentas todėl ir negali jo atmesti kaip lyg kokios erzinančios musės...

Ir štai toks informacinis „maištininkas“ ima interviu iš Putino! Išties košmaras!

Beje, anądien pats Takeris Karlsonas labai gerai pakomentavo teiginius apie jo neva simpatijas Putinui. „Esu kaltinamas, kad palaikau Putiną, bet tai netiesa. Bet jei net ir būčiau Putino šalininkas, tai irgi būtų normalu. Esu suaugęs žmogus ir Amerikos pilietis, galiu simpatizuoti ir antipatizuoti kam tik noriu ir turėti kokią tik noriu nuomonę“, — sakė jis. Ir pridūrė, kad jam nepriimtina tai, jog „saujelė žmonių Vašingtone sprendžia, kuo jis turi tikėti ir kam simpatizuoti“...

Daug kas ir manęs, beje, dabar klausia, kodėl, mano nuomone, populiariausias Amerikos žurnalistas Takeris Karlsonas išvis vyko į Rusiją, kuri čia laikoma „šalimi agresore“, koks buvo to pagrindinis tikslas?

Nežinau, kas paskatino Karlsoną tokiam žingsniui, bet jis išties šaunuolis!

Jo dėka paprasti amerikiečiai pagaliau gavo galimybę sužinoti viską iš, taip sakant, pirmų lūpų.

Jungtinių Valstijų ir Europos gyventojai juk yra šiandien paskendę Vakarų propagandoje, kuri tiesiog demonizuoja Rusiją ir šlovina jos priešininką. Taigi tai, kad žmonės čia galėjo pagaliau išgirsti alternatyvią nuomonę, kuri Karlsono dėka pralaužė betoninę cenzūros sieną, yra neabejotinas jo pasiekimas. Tai bent jau kažkiek padės praskleisti melo šydą, kuriuo Vakarai apgaubė Rusiją.

Pasak paties Karlsono, pagrindinė jo užduotis — informuoti amerikiečius apie tai, kas iš tikrųjų vyksta Rusijoje, kodėl Vladimiras Putinas pradėjo specialiąją karinę operaciją Ukrainoje ir kokie jos tikslai. Tad amerikiečiai ir gavo dabar į daugelį klausimų tiesius atsakymus, kas daug kam čia, aišku, nepatiko, bet taip pat labai daug kam net labai patiko.

Toks mano asmeninis įspūdis. Sakydamas, jog daug kam nepatiko turiu omenyje, suprantama, visus tuos, kas šalia „LGBT“ vėliavos dabar kabina ir Ukrainos vėliavą...

Kaip ten bebūtų, bet Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir amerikiečių žurnalisto Takerio Karlsono pokalbis tapo išties pasauliniu įvykiu. Tam tikra prasme tai bene pats svarbiausias pokalbis šiuolaikinėje pasaulio politikoje. Neatsitiktinai juk žodis „Putinas“ socialiniame tinkle „X“ užėmė pirmąją vietą.

Kaip kažkoks komentatorius gerai pasakė, jei į tokį interviu būtų pakviestas Baidenas, jis tikriausiai nukristų nuo kėdės ties trečiuoju klausimu... Kai tuo tarpu Putiną nustebino „aštrių klausimų“ trūkumas. „Tiesą sakant, maniau, kad jis [T. Karlsonas] elgsis agresyviai ir užduos vadinamuosius aštrius klausimus. Aš ne tik buvau tam pasiruošęs, bet ir to norėjau, nes tai būtų suteikę man galimybę atsakyti tuo pačiu“, — sakė V. Putinas po interviu. Ir dar netgi pridėjo, kad iš šio interviu jis nesulaukė visiško pasitenkinimo...

Putinas pirmiausia perskaitė Karlsonui savotišką istorinę paskaitą apie konflikto Ukrainoje ištakas. Istorinis kontekstas, kaip pats Putinas paskui pavadino šią pokalbio dalį, regis, buvo bene svarbiausia interviu dalis. Šis istorinis fonas yra „nuobodus“, — sakė Putinas, — „bet jis daug ką paaiškina“.

Neturint istorijos žinių neįmanoma suprasti, kodėl Rusija dabar kariauja Ukrainoje, kokia yra tikroji to priežastis. Štai kodėl ši „istorijos pamoka“ buvo būtina.

Putinas viską išsamiai ir detaliai pasakojo, tačiau kiek supratau iš savo pokalbių su amerikiečiais, jiems daugeliui buvo vis gi sunkoka suprasti būtent kaip tik šią istorinę ekskursiją. Tai buvo, manau, per daug sudėtinga net ir pačiam Takeriui Karlsonui.

Kaip po interviu pažymėjo pats Karlsonas, iš pradžių jis manė, kad Putinas tyčia vilkina laiką, kad neliktų laiko kitiems klausimams. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad „istorijos pamoka“ buvo tiesiogiai susijusi su užduodamais klausimais, o interviu laikas juk nebuvo ribotas.

Bet kuriuo atveju vidutinis amerikietis šio interviu dėka apie Rusijos istoriją sužinojo daugiau nei per visą savo ankstesnį gyvenimą. O juk teisingai sakoma, kad kas nežino istorijos, tas nesupranta dabarties ir nemato ateities.

Taigi isterija dėl šio interviu Vakaruose tęsiasi net ligi šiol, net ir praėjus jau daugiau nei dviems savaitėms. Rusofobiškai nusiteikęs Vakarų politinis „elitas“ įnirtingai bando „užgožti“ sprogusios informacinės bombos poveikį.

Jungtinių Valstijų valdžios atstovai, kaip pavyzdžiui Baltųjų rūmų koordinatorius Džonas Kirbis, pareiškė, kad nei Putinu, nei Karlsonu apskritai negalima tikėti. Vokietijos kancleris Olafas Šolcas interviu pavadino „juokingu“, o Didžiosios Britanijos premjeras Rišis Sunakas — „absurdišku“.

Vakarų agitpropas, suprantama, dabar aktyviai stengiasi sumenkinti interviu reikšmę ir viską apversti aukštyn kojomis. Jų metodai visiškai atitinka čionykštės propagandos modelius: kaltinti Karlsoną bendradarbiavimu su Kremliumi, vaizduoti jį visokiais karikatūriniais pavidalais, pavyzdžiui, grojantį balalaika su meškomis, ir pan. Trumpai tariant, primityviausias primityvizmas, ir tiek.

Vakarų žiniasklaida, neįpratusi prie nuomonių pliuralizmo ir žodžio laisvės, iškart užsipuolė Karlsoną tiesiog vien jau už tai, kad jis išdrįso kalbėtis su kita konflikto puse. Tuo tarpu Europoje jau net ir išvis pradėta kalbėti apie sankcijų žurnalistui rengimą.

Ką gi, Vakarų žiniasklaida tiesiog pavydi Karlsonui, kuris turi fantastišką auditoriją, jiems nepasiekiamą. Todėl ir nenuostabu, kad jie pila ant jo purvą. Čia galima juk palyginti su gerai žinoma Džonatano Svifto knyga, kur aprašoma kaip Guliveris buvo atsidūręs liliputų karalystėje...

Didžiausią isteriją dabar, kas be ko, kelia pagrindinis Amerikos agitpropo ruporas CNN, kuris paskutiniu metu akivaizdžiai praranda informacijos monopolį Jungtinėse Valstijose ir už jų ribų. CNN lieja savo propagandinius nuodus, sakydama, kad „Kremliaus ranka“ pasiekė Karlsoną ir jis dabar „tarnauja Rusijai“, vadina jį „dešiniuoju ekstremistu, kuris pastaraisiais metais gyrė autokratus“. Karlsonas kaltinamas tuo, kad teigė, jog „anglakalbė žiniasklaida yra korumpuota ir meluoja savo auditorijai, skleisdama šlykščiausią propagandą“...

„Takeris Karlsonas — ne žurnalistas! Nė iš tolo neprilygsta žurnalistams! Jis meluoja apie viską!“ — isterikuoja juodaodė CNN laidų vedėja Ebi Filip (Abby Phillip). Isterija ant agonijos ribos.

Vis dėlto niekas Vakaruose negali paneigti fakto, kad interviu sulaukė didžiulio dėmesio visame pasaulyje. Na o triukšmas, kurį Amerikos bei Europos isteblišmentas sukėlė dėl šio interviu, tik vis dar labiau skatina susidomėjimą juo.

Tad galima drąsiai sakyti, kad ir Vakarų žiniasklaidos ir ypač politikų pareiškimai apie Putino interviu tik prisidėjo ir prie jo populiarumo tuose pačiuose Vakaruose.

Putinas, suprantama, apie tai net nepagalvojo, tačiau jo elgesys interviu metu parodė, koks turėtų būti tikras valstybės vadovas. Putinas šiame interviu pasirodė kaip kompetentingas, subalansuotas ir atsakingas politikas. Na o čia Vakaruose tokių politikų dabar paprasčiausiai nėra. Štai kas juos čia ir šokiruoja.

Tokie menkystos, kaip Šolcas ar Makronas, ar koks nors Borisas Džonsonas, supranta juk, koks tai jiems nepasiekiamas lygis, ir dėl to, aišku, siunta. Pavydas!

Juk Vokietijos kancleris Olafas Šolcas, kurį Ukrainos ambasadorius nevadino kitaip kaip tik „kepenine dešra“, net ir Vašingtone dabar jau vadinamas Baideno „šunimi“ (apie ką neseniai rašė net Vokietijos laikraštis „Die Welt“). Šitokią pravardę Vokietijos „lyderiui“ suteikė JAV valstybės departamente! Baidenas jau turi du vokiečių aviganius, na tai dabar prie jų pridėjo dar ir vokiečių dvikojį draugą...

Prezidentais ir premjerais visur Europoje bus juk tuoj jau vien tik iškrypėliai, o koks buvo Sodomos ir Gomoros galas juk puikiai žinome iš Biblijos... Prancūzijos ministru pirmininku neseniai tapęs iškrypėlis užsienio reikalų ministru iškart paskyrė savo „sutuoktinį“, taigi visus svarbiausius Prancūzijos valdžios postus dabar jau ir užima būtent tokie. Ir tai juk ne koks Liuksemburgas, kurio premjero „žmonas“, pamenu, fotografavosi su Melanija Tramp ir kitų valstybių vadovų pirmosiomis poniomis, ar kokia Latvija, kur prezidentu neseniai tapo irgi atviras iškrypėlis, o premjere — buvusi pornografinių filmų „aktorė“... Prancūzija, kaip ne kaip, kartu su Didžiąja Britanija ir Vokietija kadaise juk buvo Europos civilizacijos stuburu.

Buvęs JAV žvalgybininkas Skotas Riteris sako, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino interviu gali tapti JAV ir Rusijos santykių gerinimo gairėmis.

Aš tai neturiu tokių iliuzijų. Nieko realiai jis nepakeis. Interviu nėra stebuklinga lazdelė. Bet tai gal būt paskutinis kartas, kai Rusijos prezidentas bandė perteikti savo požiūrį buvusiems „partneriams“, kaip jis Vakarų politikus anksčiau būdavo vadino. Nėra abejonių, kad jie tai girdėjo. Na o kaip reaguos, priklauso nuo jų pačių...

Apskritai įspėjimas „Vakarų komandai“ nuskambėjo gana suprantamai. O jei šį kartą nesuprato — tegul kaltina save... Juk tiekdami ginklus Ukrainai dabar kolektyviniai Vakarai artėja prie pavojingos tiesioginės karinės konfrontacijos su Rusija ribos. Esant tokiai sprogstamai situacijai, kaip dabar, branduolinėms valstybėms tiesiog būtina vengti bet kokios karinės konfrontacijos, įskaitant net ir įprastinės ginkluotės panaudojimą. Bet ne, kolektyviniai Vakarai per daug pastatė ant šitos konfrontacijos. Dabar jiems Ukrainos pralaimėjimas jau yra ir jų pačių pralaimėjimas. Juk kaip pats NATO generalinis sekretorius Stoltenbergas pareiškė, Rusijos pergalė konflikte Ukrainoje reikštų Vakarų pralaimėjimą ir to atseit „negalima leisti“, nes tai reikštų Vakarų valstybių įtakos pasaulyje pabaigą.

O juk jie galėjo viso šito išvengti, kad šis konfliktas jiems patiems nekeltų tokios didelės grėsmės. Galėjo išvis nesikišti ir karas būtų jau seniai užbaigtas. Tačiau jie nusprendė vis gi eiti vabank. Aišku, tas pats pasakytina ir apie Rusiją. Jos pralaimėjimas irgi turėtų pačių rimčiausių pasekmių.

Dabartinė viso „Vakarų kolektyvo“ politika juk yra aiškiai nukreipta į konflikto Ukrainoje eskalaciją, o tai juk ir susiję su galimomis baisiomis pasekmėmis. Tolesnis padėties eskalavimas iš Vakarų pusės juk gali sukelti pasaulinę katastrofą. Tai tiesiog gali net virsti apokalipse.

Paskutinio teismo dienos laikrodis (The Doomsday Clock) — tai matas, kuriuo mokslininkai įvertina branduolinio karo tikimybę. Taigi, jei karas turėtų prasidėti lygiai vidurnaktį, šiuo metu laikrodis rodo 23:58:30. Iki apokalipsės beliko vos 1 minutė ir 30 sekundžių! Teigiama, kad nuo 1962 metų Karibų krizės pasaulis dar nebuvo taip stipriai priartėjęs prie branduolinio karo.

Juk daugmaž visi puikiai supranta, jog ir JAV ir kitos NATO šalys (taigi vadinamieji kolektyviniai Vakarai) dabar kariauja Ukrainoje prieš Rusiją, siekdamos ją likviduoti kaip valstybę. Pagrindinis kolektyvinių Vakarų, su kuriais Rusija dabar ir priversta kariauti Ukrainoje, tikslas yra šiuo karu tiesiog kuo labiau susilpninti ir išsekinti Rusiją. Tada ją išardyti ir palenkti savo valiai, o galiausiai visiškai sunaikinti. Taip kad jei Rusija nelaimės šio karo, Rusijos paprasčiausiai nebeliktų...

Na o Putinas juk labai aiškiai pasakė, kad kam toks pasaulis, jei jame nebus Rusijos... Iš to tad ir reikėtų visiems šiandien padaryti atitinkamas išvadas, nes jeigu Rusija bus visiškai užspausta į kampą, tuomet jos vadovai spjaus į viską ir tiesiog panaudos branduolinį ginklą. Kas būtų tokiu atveju, manau, visi gerai suprantame...

Galų gale, juk kaip jau ne kartą ir ne du kartus buvo aiškiai pasakyta, Rusija karo su NATO atveju dėl karinio potencialo nepalyginamumo bus tiesiog priversta į agresiją atsakyti asimetriškai. NATO yra didžiulis karinis blokas, turintis beveik milijardą gyventojų ir bendrą karinį biudžetą, kuris siekia 1,5 trilijono JAV dolerių.

Tokiomis sąlygomis Rusija paprasčiausiai neturės kito pasirinkimo, kaip tik naudoti balistines ir sparnuotąsias raketas su branduolinėmis galvutėmis savo gynybai. Tai pagrįsta Rusijos karinės doktrinos dokumentais ir visiems gerai žinoma. Būtent tada ir prasidės vadinamoji apokalipsė. Visko pabaiga.

Beje, apie tai visai neseniai kalbėjo Dmitrijus Medvedevas, kurio teigimu, „branduolinės valstybės niekada nepralaimi karo“...

Rusijos juk niekas kare ir anksčiau, kada ji dar nebuvo branduoline valstybe, nenugalėjo, nė Napoleonas, nė Hitleris, na tai dabar ir Baidenas su Nausėda tikrai nenugalės...

Jeigu bus Rusija įspęsta į kampą, kartoju, ji juk turi kuo Vakarams surengt paskutinį fejerverką... Paskutiniais duomenimis (jei galima tikėt tuo, kas rašoma Vikipedijoje), Rusija šiuo metu iš viso turi 5 889 branduolines galvutes — didžiausias branduolinių ginklų atsargas pasaulyje; antros pagal dydį atsargos yra JAV — 5 244 kovinės galvutės.

Ką gi, jeigu bus atominė apokalipsė, tai tokiu atveju būtent Lietuva būtų pirmoji juk ir nušluota nuo žemės paviršiaus... Tai ir būtų Lietuvos tūkstantmetės istorijos pabaiga!..

Apie autorių: Publicistas Valdas Anelauskas (1960) gyvena JAV, Oregono valstijoje. 2018 m. "Lietuvos Rytas" apie jį rašė:

"Kol gyveno sovietų okupuotoje Lietuvoje, kaunietis Valdas Anelauskas buvo aršus komunizmo priešas. Atsidūręs JAV, lietuvis tapo tokiu pat negailestingu kapitalizmo kritiku. Pranašaudamas Amerikos ir visos Vakarų civilizacijos pabaigą, jis išgarsėjo anglų kalba parašyta knyga „Discovering America as It is“, o pagyrų lietuvio veikalui negailėjo tokie mokslininkai, kaip amerikiečių istorikas Howardas Zinnas."

Autorius yra paskelbęs kelis šimtus publicistinių straipsnių Lietuvos, JAV ir kitų šalių spaudoje. 

Turėjau garbės bendradarbiausti su gerb. Valdu Anelausku nagrinėjant Holokausto temą, paskelbti kelias dešimtis jo straipsnių portale https://lebionka.blogspot.com.

Kaip Šimonytė legalizuoja nelegalus ir jie nesiveržia pro koncertiną iš Baltarusijos

Šiais metais iš Baltarusijos pasienio skrieja štai tokios džiugios naujienos: "Pasieniečiai ketvirtą parą iš eilės nefiksavo bandymo nelegaliai kirsti Lietuvos sienos."

Kas gi čia nutiko, kad atėjūnai persigalvojo ir nustojo veržtis nelegaliai?

Paaiškėjo šio reiškinio priežastis! Visus Azijos ir Afrikos nelegalus premjerės Ingridos Šimonytės valdžia, korumpuoto seimo kolegų padedama, į Lietuvą įsileidžia legaliai. 

Visiems jiems išduodamos vizos ir jie gali sėsti į lėktuvus ir skristi į Lietuvą kuo ramiausiai. Lietuvoje, pasirodo, trūksta Afrikos ir Azijos nepakeičiamų specialistų kasti sniegą, rinkti šiukšles, kirpti, vairuoti autobusus ir pan.!

Kviečiu peržiūrėti šiuos šokiruojančius video ir jums paaiškės visas Lietuvos ir ES legalaus aprūpinimo nelegalais mechanizmas, kurį išrado Šimonytė ir jos artelė "Ragai ir kanopos".

https://www.youtube.com/watch?v=ZDXgOBoLvno

https://www.youtube.com/watch?v=aXdoA7P3eL8

O kas čia nuostabaus, kai seime sėdi už korupciją teistų partijų nariai, o paradui (seimui) vadovauja teistos partijos atstovė? Gi vienas iš jų seimo posėdžiuose dalyvauja tiesiog iš kalėjimo! Kam vargti ir pinigus plauti per kazino, jei, kaip sakė Ostapas Benderis, "turi fantazijos". 

Curva piscis (esox) aqua bibit

VU Gamtos fakulteto tualete 1970 metais buvo toks lotyniškas užrašas: "Curva piscis aqua bibit" - kreiva žuvis vandenį geria. Gi Lydekos lotyniškas pavadinimas - Esox lucius L. 

Prisiminiau šį studentų humorą, kuomet vakar perskaičiau pranešimą, kad Seimo narys liberalas Arminas Lydeka, kuris Lietuvos užtvindymu užsieniečiais rūpinasi jau nuo 2016 metų, o gal ir anksčiau, sugalvojo į lietuvybės karstą įkalti dar vieną, gal jau ir paskutinę, vinį: pasiūlė, kad verslą Lietuvoje vykdantys užsieniečiai galėtų į Lietuvą įvežti užsieniečių iš už ES ribų tiek, kiek tik širdis geidžia, ar koks gudriaanalinis planas reikalauja.

Respublikoje rašoma:

Seimo liberalas Arminas Lydeka registravo projektą, kuriuo siūlo įtvirtinti nuostatą, jog verslo imigrantai iš trečiųjų šalių galėtų priimti į darbą ir trečiųjų šalių piliečius. Seimo liberalas Arminas Lydeka registravo projektą, kuriuo siūlo įtvirtinti nuostatą, jog verslo imigrantai iš trečiųjų šalių galėtų priimti į darbą ir trečiųjų šalių piliečius. Pasak parlamentaro, pataisų rengimą paskatino rengti Lietuvoje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių, kurie turi laikinus leidimus gyventi Lietuvoje ir kurie vykdo verslą Lietuvoje, pateikta problema: nėra įtvirtintos nuostatos, suteikiančios galimybę jiems priimti į darbą laikinus leidimus gyventi Lietuvoje turinčius piliečius iš trečiųjų šalių.

Kas galėtų paneigti, kad kažkas suinteresuotas labai gerai ponui lydekai žvynus tepa. O gal jis nežino, kad į Lietuvą privežta tiek slavų, kad Lietuvos saugumiečiai nebežino ką su jais bedaryti, kaip juos tikrinti, kad jie kelia grėsmę valstybei, kad jų skaičius viršija 200 000, vien baltarusių sugužėjo per pastaruosius dvejus metus dvigubai, iki 62 tūkstančių. Afrikiečiams irgi, manau, pritruks autobusų vairavimui, o kai paleis autobusus be vairuotojų, per Starlinkus vairuojamus, ką tada su jais veiks įvairios lydekos ir smulkesnė ichtiofauna?

Lietuviai, ne durni, perprato pašvinkusių lydekų klastą ir į tai logiškai sureagavo savo komentaruose po Respublikos publikacija:

Gintas2024 kovo 12 11:28:26

Vakar gavau šoką, taip nevažinėju autobusų bet teko pavažiuoti iki servizo nes remontavo automobilį įlipus į autobusą pasijutau kaip anglijoje 2/3 autobusio keleivių buvo emigrantai iš azijos ir afrikos šalių tikrai nesuprantu kur tokia valstybės politika gali nuvesti.

VD2024 kovo 12 10:12:55

Tai suteiktu galimybę dar daugiau lietuviu išstumti iš Lietuvos. Jau dabar yra broblemu su atvykėliais kurie negerbia vietiniu.

apgailėtina, Arminai2024 kovo 12 09:51:24

milicijos darbuotojo sūnus vykęs į Maskvą studijuoti mokslinio komunizmo.... buvusių nebūna labai gaila

Lydekai paliepus2024 kovo 12 09:39:28

ar jie nesupranta , kad į tokią mažą šalį Lietuvą prilesti neaišku ko ir iš kur , tai mirtis vietiniams tautiečiams :( jie gi važiuos ne po vieną ir gimdo ne po veną vaiką ...alio politkai nebežaiskit su žmonių likimais

Adomas2024 kovo 12 07:49:04

Šiaip tai čia sena patikrinta taktika , sėdėjai kelius metelius ramiai, artėja rinkimai. Pasiūlei nesamonę op tu jau žinomas, priims nepriims nesvarbu. Dabar reikalingas dėmesys išlist iš minios. O pasekmės nesvarbu. 

Dd2024 kovo 12 07:47:16 

Kvailas siūlymas. Dar europietiškos nelegalų invazijos pradžioje vienas protingas prancūzas sakė- "nenorite problemų ir norite integracijos, išsklaidykite juos. Jokių getų Ir anklavu" O šis lietuviško parlamentarizmo proto bokštas kaip tik tai ir siūlo- atvykėlius į krūvą.

Adomas2024 kovo 12 07:29:58

Visiškas debilas. Savus išvaikėm tai dabar svetimų prisikviesim. Visų pirma jei be šeimų susikvies tai pinigai iškeliaus iš šalies. Antra susikurs čia klanai, taborai svetimšalių. Prisikvietus neišprašysi . Nuvažiuokit į angliją pamatysit rezultatus tokių kvailų potvarkių.

A. Lydekos pasiūlymo grimasos2024 kovo 11 23:53:38

Tas Maskvos valstybinio M. Lomonosovo universiteto absolventas (studijavo nepaaiškinanamai ilgai - 1986 - 1994 m.) A. Lydeka yra kagėbė rezervo atžalos, reziduojančios Seimo pirmininko krėsle ir liberalų partijos vadės poste, tos partijos narys. Tą savo siūlymą jis veikiausiai nuplagijavo nuo Vl. Putino. Pastarasis jau senokai pasirašė bendradarbiavimo su Kinija gėšeftą, pagal kurį Sibire už Uro kiniečių verslo imigrantams buvo leista įsigyti žemes, kurti jose įmones, prisiimti į darbą jose darbuotojus iš savo šalies ir taip pritraukti investicijas į tas Sibiro platybes. Tačiau pasinaudodami tokia protekcija kiniečiai klastingai neretai panaudoja savo seną patirtį užvaldant tautas ir jų teritorijas per paprastai įtakingų ir turtingų (dažnai remiamų valstybės) kiniečių vyrų vedybinius ryšius su tų tautų moterimis, kurių misija kuo gausesnė vaikų generacija ir jų tapsmas naujaisiais užvaldomos teritorijos šeimininkais. Ar apie tai galvojo A. Lydeka teikdamas savo siūlymą?

H2024 kovo 11 20:04:04

Lietuvių tauta naikinama nuoširdžiai , su patosu....Pirmiau išrengs iki nuogybės, tada varys į karo mėsmalę.Viskas logiška - kam mėsos gabalui rūbai ar kitas turtas ? Švabo planas veikia! O Lietuvos valdžia dar tobulina , įsiteikdami lekia Švabo traukinio prieky ir kelią rodo....

Tep2024 kovo 11 19:57:50

Lydeka, kas tau sumokėjo už Lietuvos ir lietuvių naikinimą? Ankščiau tave gerbiau už etiketo ir elgesio normų skleidimą Dabar tapai toks pats plintusinis subinlaižys ,kaip ir dauguma esančių lovyje

q2024 kovo 11 19:20:38

Mes susdiduriame su liberalfašizmu, kai visuomenės daugumą siekiama atskiesti emigrantais, kad liberalfašistinė mažuma galėtų netrukdomai valdyti, lydeka to šlykščiausdias pavyzdys

Tomas .Jakutis2024 kovo 11 19:00:04

Smerkiu kiekvieną už IMIGRACIJĄ pasisakantį politiką. Būtina rudenį rinkimuose išvalyti iš seimo dabartinius valdančiuosius su jų tarnais už Lietuvos naikinimą IMIGRACIJOS būdu. Nė vieno balso partijoms, kurių dėka Lietuvoj pilna rusų, afrikiečių ir baltarusų!

Gana2024 kovo 11 18:50:26

Išvertus to liberalmarxisto žodžius į žmonių kalbą reiškia reikia kuo labiau spartinti Lietuvos afrikanizaciją ir islamizaciją. Ar kada nors lietuviai atsibus ir į valdžią pradės rinkti politikus, kurie dirbs lietuviams, o ne biesas žino kam?

Neapsigaukite2024 kovo 11 18:40:12

Kitaip nebus. Valdžia naikina Lietuvą. Artėja rinkimai. Neapsigaukite.

Geras proceso paaiškinimas.

https://www.youtube.com/watch?v=ZDXgOBoLvno

Bernardinai.lt nuotrauka

Eisime mirti už Ukrainą? G.Landsbergio pareiškimas

 

Prancūzijoje pasirodė užrašai "Makronai, mes neisime mirti už Ukrainą!" O lietuviai? Ar eis mirti už Ukrainą?

Šiandien Rusijos spaudoje pasirodė pranešimas, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žada kariauti Ukrainoje.

RT skelbia: "Lietuvos užsienio reikalų ministerija sako, kad raudonos linijos dėl Vakarų karių siuntimo į Ukrainą atšauktos" https://russian.rt.com/ussr/news/1284163-litva-krasnye-linii-ukraina

Šio pranešimo vertimas:

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad dabar tinkamas laikas aptarti Vakarų karių siuntimą į Ukrainą, pranešė "Ouest France".

Taip jis komentavo Prancūzijos vadovo Emmanuelio Macrono pareiškimą, kuriuo jis paragino Vakarus "atsargiai" vertinti Ukrainos konfliktą.

"Pradėdami kalbėti (apie karių siuntimą. - RT), mes panaikiname raudonąsias linijas, kurias patys sau nustatėme", - pažymėjo V. Landsbergis.

Pasak jo, "nesibaigiančios diskusijos" nepriimant sprendimo silpnina Europą. Jis pridūrė, kad Vakarų šalys net devynis mėnesius diskutavo apie būtinybę išspręsti šaudmenų tiekimo Kijevui klausimą.

V. Landsbergis taip pat pritarė Čekijos iniciatyvai nupirkti 800 000 sviedinių iš trečiųjų šalių ir perduoti juos Ukrainai.

Anksčiau E. Macronas teigė, kad neatmetama galimybė siųsti Vakarų karių į Ukrainą.

Vėliau pranešta, kad Prancūzijos vadovas savo pareiškimą pataisė.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas aktyvius Prancūzijos bandymus sukurti koaliciją tų, kurie pasirengę siųsti karius į Ukrainą, pavadino tiesiogine įtampos eskalavimo linija.

34 metus „Lietuvos širdyje sėdi senis, prisiuvęs Tėvynę prie savo kišenės“

Per 34 nepriklausomybės metus Lietuva atsidūrė ant fizinio sunaikinimo slenksčio. Esame valdžią užgrobusio "senio" klano stumiami į karą, į tautos sunaikinimą. 

Nevardinsiu visų kiaulysčių, kurios padarytos Lietuvai ir lietuvių tautai per tuos nevalyvus 34 metus. Tam prireiktų svaraus akademinio daugiatomio. Aš pakalbėsiu tik apie du epizodus, bet labai svarbius valstybės gyvasčiai: susidorojimą su nepriklausoma žiniasklaida ir rinkimų sistemos prichvatizavimą.

Aš čia paliesiu žurnalisto Aurimo Drižiaus laikraščio "Laisvas Laikraštis" naikinimo istoriją ir kliūtis prof.Eduardui Vaitkui, kad tik šis negalėtų pasinaudoti savo teise kandidatuoti į Lietuvos prezidento postą. Šiuos epizodus vienija tai, kad abiem atvejais trypiama Konstitucija, įstatymai, žmogaus teisės, demokratijos normos. 

Žurnalistas Aurimas Drižius straipsnyje "Kovo 11-ąją švenčiame diktatūros pergalę ir spaudos uždarymą" rašo:

Tiesą sakant, nežinau ką šiandien turėčiau švęsti. Mano šalis virtusi diktatūra, kurioje žmonės teisiami vien todėl, kad jie norėjo geresnių santykių su kaimynais (Juračio atvejis), o tie, kurie kėlė grėsmę diktatūrai, kaip pvz., “Celofanas”, dūsta kalėjimuose ir teismuose.

Teismas jau seniai virto kažkokia parodija, priedėliu prieš šios diktatūros, panašiai kaip teismas Trečiajame reiche, kuris nuteisdavo reicho priešus originaliu būdu – “pakabinti ant kablio”.

Švenčia tik tie, kurie įleidę gilias šaknis į lovį, ir per visokius beverčius “projektėlius” kuria kažkokią tariamą vertę, šlovindami diktatūrą.

Neketinu šlovinti ar švęsti šios valstybės jubiliejaus, kol pvz., Garliavos bylos žudikai vis dar užima aukštus postus ir kovo 11-ąją sako iškilmingas kalbas iš Seimo tribūnos.

Kodėl taip nutiko, kad lietuviai, nugalėję raudonąjį drakoną, sukūrė valstybę, dar baisesnę nei Sovietų Sajunga. Kodėl visi tokie bailūs, kad matydami valdžios nusikaltimus, tik susigūžta ir sako : “manęs tai neliečia”.

Kodėl visiškai sunaikinta laisva spauda, o liko tik valdžios išlaikomi delfiai ir 15min.lt?

Kodėl prekybos vietose niekur negausi nusipirkti “Respublikos”, “Vakaro žinių” ar “Laisvo laikraščio”. Nes juos platinti yra uždrausta.

Kodėl aš, būdamas žurnalistu, ir sąžiningai dirbdamas savo darbą, esu 15 metų persekiojamas šios valstybės vien už tai, kad sąžiningai dirbu savo darbą. Ir tai tęsiasi nesvarbu kas Seime – žlaieji, ar mėlynieji, ar raudonieji, ar juodieji. Jiems visiems aš esu priešas. Kodėl šita mafija galiausiai suorganizavo man avariją, kai greitkelyje mano automobilį taranavo vilkikas ir aš per plauką likau gyvas? O teismas pasakė, kad taip man ir reikia. Nuotraukoje apačioje – vilkiko “pabučiuotas mano” “Twingo”. Likus mėnesiui iki šio bučkio toks “politikas” Alvydas Sadeckas teisme viešai pasakė, kad jam pagal mano pareiškimą iškelta baudžiamoji byla už melagingus parodymus teisme yra “laikinas nesusipratimas”:

Todėl trumpai papasakosiu, kaip sunaikintas portalas www.laisvaslaikrastis.lt. (...)

https://laisvas.info/kovo-11-aja-svenciame-diktaturos-pergale-ir-spaudos-uzdaryma/

https://www.youtube.com/watch?v=UTW5BUSH9Zo

Pateikiamame video prof.Eduardas Vaitkus pasakoja apie dirbtinai jam sudaromas kliūtis dalyvaujant prezidento rinkimuose.