Dėl pabėgėlių invazijos kris norvegų gyvenimo lygis

Lapkričio 15 dieną iš savo posto atsistatydino Norvegijos centrinio statistikos biuro (CSB) vadovė Christin Meier, rašoma portale „Kompravda.“

Tai įvyko praėjus savaitei nuo jos žinybos paskelbtos ataskaitos dėl imigracijos poveikio į norvegų gyvenimo kokybę XXI amžiuje. Neoficiali priežastis: CSB politiniais sumetimais neleido skelbti ataskaitos ir, matomai, bandė nubausti jos autorius, išformuodamas tyrimo skyrių.

Prognozė, parengta šio biuro dar spalio mėnesį, griauna Norvegijoje dešimtmečius diegtą mitą dėl imigracijos naudos. Išanalizavę du vystymosi scenarijus, tyrimo autoriai priėjo išvados, kad esant dabartiniams imigracijos tempams iki amžiaus pabaigos gyventojų skaičius karalystėje išaugs nuo dabartinių 5,3 milijonų iki aštuonių su puse, o dalis išeivių iš Azijos ir Afrikos patrigubės (nuo dabartinių 10 iki 29 procentų). Jau vien tai daugumai norvegų tapo šoku. Bet ekonominės prognozės buvo dar blogesnės.

Pagrindines pajamas Norvegija gauna iš naftos pardavimo, gamtinių dujų ir palūkanas už sukauptą Nacionalinės gerovės fondą. Ataskaitos rengėjai pažymi, kad augant migrantų skaičiui šios pajamos, skaičiuojant vienam gyventojui, mažės ir bus perskirstomos atėjūnų naudai, o nacijos gerovė kris. Vidutinis norvegas 2060 metais gaus 42000 kronomis mažiau, o 20100 metais 72000 kronomis mažiau negu dabar (atsižvelgiant į kronos perkamąją galią).

Išeiviai iš Azijos ir Afrikos šalių, kaip taisyklė, yra žemesnės kvalifikacijos, gauna mažas pajamas ir moka mokesčių mažiau, negu gauna iš valstybės socialinės paramos (vidurinį ir papildomą švietimą, medicinos aptarnavimą, tiesiogines išmokas), skaito vienas iš ataskaitos autorių, CSB tyrėjas Erling Holmioi. Tai reiškia, kad pagal prognozes, pradedant 2025 metais vidutiniam norvegui teks kas metai mokėti mokesčių 10000 kronų daugiau.

Biudžeto stabilumui ilgesnėje perspektyvoje turės įtakos nacijos senėjimas, užsieniečių skaičiaus augimas šalyje, - tokia viena iš pagrindinių CSB analitikų išvadų.

Sustabdyti dokumentų paskelbimą Christin Meier nesugebėjo, nes jie buvo dalimi dar stambesnio tyrimo valstybės lygiu. Jai pavyko atidėti publikavimą nepatogios ataskaitos po parlamento rinkimų, įvykusių rugsėjo mėnesį, kur klausimas dėl migrantų buvo vienas iš svarbiausių. Spėjama, kad už šias manipuliacijas ji prarado savo postą.