Šiame
straipsnyje, skirtame LR socialinių reikalų ir darbo ministerijos
atsakymui į mano skundą dėl Lietuvos piliečių diskriminavimo
pabėgėlių atžvilgiu, aš noriu paliesti šios ministerijos
prasimanymus apie neva
už Europos Komisijos struktūrinių fondų lėšas pabėgėliams
nuomojamus butus, apie šių pabėgėlių musulmonų integraciją, jų
perspektyvas daro rinkoje.
LR
socialinių reikalų ir darbo ministerijos atsakyme man sakoma, kad
„perkeltiesiems asmenims lėšas skiria Europos Komisija iš
Europos Sąjungos struktūrinių fondų“.
EK tai gali daryti, jei
tuo nėra diskriminuojami Lietuvos piliečiai, o jie yra pabėgėlių
atžvilgiu diskriminuojami, mažiausiai 86000 pensininkų grupė,
kuriems mokamos valstybės pensijos yra mažesnės negu 200 eurų,
kai pabėgėliams yra mokama 204 eurai. Šiame fone tvirtinimas, kad
dar didesnė Lietuvos piliečių diskriminacija pabėgėlių
atžvilgiu pasiekiama panaudojant struktūrinius ES fondus – tikras
skandalas, o ne kažkoks pateisinimas.
EK nėra pinigus iš
Mėnulio ar Marso importuojanti kontora. Kitų metų visas ES
biudžetas yra 140 milijardų eurų. Jis bus deficitinis, su dideliu
minuso ženklu, dėl D.Britanijos pasitraukimo. Jeigu EK skirs
pinigus taip vadinamiems „pabėgėliams“, šios lėšos bus
išminusuotos iš kitų paramos Lietuvai eilučių, iš to paties
Lietuvos biudžeto, kuriame yra numatyta ir parama iš ES
struktūrinių fondų.
Melas dėl musulmonų
integracijos
Atsakyme man nuolatos
minimas žodis „pabėgėlių integracija“. Tai melas, nes
musulmonai jokioje ES valstybėje nesiintegruoja, geriausiu atveju
jie gyvena šalia europiečių, savo paralelinėje visuomenėje, ir
išmoksta priimančios šalies kalbą. Islamas yra radikali
ideologija priešiška krikščionybei ir krikščionims. Musulmonų
buvimas šalyje yra nuolatinė saugumo grėsmė Lietuvos gyventojams.
Tai įrodė vakarykštis teroro aktas Vokietijoje, kai 29 metų
pabėgėlis siras automobiliu sunkiai sužalojo 6 jaunus vokiečius, o šiandien
Dresden-Friedrichstadt mieste kitas siras (20) išprievartavo
pabėgėlių centro darbuotoją
(44).
Ekonominė pabėgėlių
žala
Dar 2015 metų pabaigoje
lfW institutas Kylio mieste paskelbė prognozes apie pabėgėlių
kaštus Vokietijai. Ataskaitoje sakoma, kad išlaidos pabėgėliams
gali sudaryti nuo 25 iki 55 milijardų eurų per metus, t.y.
iki 2% BVP. Instituto ekonomistai tada skaičiavo, kad bus
išleidžiama 13000 eurų vienam imigrantui per metus (2016 šis
skaičius pasiekė 1400 per mėnesį).
Prognozės
apskaičiuotos 2016-2022 metams ir rėmėsi prielaidomis, kad per
metus atvyks tik 360 tūkstančių pabėgėlių (vien 2015 metais į
Vokietiją atvyko apie 1,5 milijono imigrantų), kad 30 procentų
migrantų bus sugrąžinta į jų kilmės šalis (to neįvyko), o 20
procentų iš pasiliekančiųjų turės laikiną leidimą likti
šalyje. Jeigu į šalį iki 2020 atvyks po milijoną pabėgėlių,
tokiu atveju išlaidos pasieks 55 milijardus arba 2 procentų
Vokietijos BVP, t. y. tiek, kiek NATO rekomenduoja šalims leisti
gynybai.
Tenka
atkreipti dėmesį į Kylio ekonomistų apskaičiavimų bazę. Tai
aisbergo viršūnė. Buvo skaičiuojamos vien socialinės išmokos
pabėgėliams ir kiti federalinės vyriausybės kaštai, tuo tarpu
apgyvendinimo, saugumo klausimai, švaros palaikymas ir taip toliau
gula ant savivaldybių pečių, kurių dauguma Vokietijoje yra
prasiskolinusios arba vos suduria galus su galais. Pagal Ernst& Young skaičiavimus, kas trečia savivaldybė Vokietijoje yra
priešbankrotinėje būklėje ir nesugeba aptarnauti nuosavos
infrastruktūros. Dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kad
atvykėliai vislūs, jų šeimos yra gausios, o vieno vaiko
išlaikymas valstybei kainuoja 40-60 tūkstančių eurų metams.
2014 -2017 metais į
Vokietiją atvyko apie 2 milijonai pabėgėlių ir jie valstybei
tolimesnėje perpektyvoje kainuos nuo 768 iki 900 milijardų eurų.
Oficialiais duomenimis,
pabėgėliai 2016 metais Vokietijai kainavo apie 21,7 milijardus
eurų.
prof.
Raimondas Kuodis LRT pasakė, Varšuvos instituto analitikai
liepą pasirodžiusiame jų tekste „Klaidingas moralinis
imperatyvas“ pastebėjo, kad beveik dviejų trečdalių imigrantų
iš Sirijos žinios ir įgūdžiai neatitinka net minimalių Europos
saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos reikalavimų. Daugelis jų
daugiausiai po šešių mėnesių nustoja lankyti jiems skirtus
mokymus ir imasi ieškoti darbo (kad ir menkai apmokamo), kad galėtų
grąžinti skolas juos į Europą atgabenusiems nusikaltėliams ir
paremtų gimtinėje likusias šeimas. Kiti tiesiog nesupranta, kam
apskritai reikalingas išsilavinimas. Bavarijos ekonomikos ministro
teigimu, darbui tinkamas tik vienas iš dešimties pabėgėlių, o
pabėgėlių išlaikymas kainuoja daugiau nei surenkama pinigų į
biudžetą iš jų sumokamų mokesčių.
R. Kuodžio nuomone,
politikos lyderiai turėtų nuspręsti, ar jie rūpinasi savo šalių
gyventojų, ar viso pasaulio gyventojų gerove, kas yra sunkiai
suderinama su nacionalinės valstybės egzistavimu.
Pradžia:
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą