Protingas
vyriausybės vadovas dirba valstybei ir jos žmonių
gerovei, o premjeru padarytas Skvernelis – ją naikina.
Paimkime
vieną labai svarbią dviejų valstybių vadovų veiklos srity –
„pabėgėlių“ problemą.
Palyginkime, kaip ją sprendžia
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, Vilniaus Gaono palikuonis,
ir kaip ją sprendžia buvęs policininkas Saulius Skvernelis.
I
pavyzdys. Idiotas premjero poste.
Idiotas
graikiškai reiškia visuomenės reikalais nesirūpinantį, o tik
sprendžiantį savo asmenines problemas žmogų. Ši antikos graikų sąvoka
geriausiai apibrėžia dabartinį Lietuvos premjerą.
Izraelis atsikrato nuo „pabėgėlių“
iš Afrikos, o policininko S.Skvernelio vyriausybė juos importuoja
iš Italijos ir Graikijos, švaisto šių ekonomiškai žalingų žmonių
išlaikymui skiriamus mokesčių mokėtojų pinigus, sudaro jiems
išskirtines gyvenimo sąlygas, diskriminuoja Lietuvos piliečius jų
atžvilgiu, pažeidinėja Lietuvos konstitucijos 29 straipsnį, kuris
draudžia kam teikti privilegijas „lyties, rasės, tautybės,
kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar
pažiūrų pagrindu.“
Lietuvoje, kur 1/3 valstybės gyventojų
gyvena žemiau skurdo ribos. Skvernelio vyriausybė moka tiems
nežinia nuo ko bėgantiems „pabėgėliams“ 518 eurų didžio
išmokas, o jų vaikams po 636 eurus, kai daugybė Lietuvos vaikų ir
senelių badauja. Taip gali elgtis tik idiotas.
Į Lietuvą vežami žmonės nemoka
kalbos, neturi darbinės kvalifikacijos yra priešiškos krikščionims
islamo ideologijos nešėjai, yra tipiški „socialiniai parazitai“
bet kurioje Europos visuomenėje. Tai parodė visų ES šalių
pavyzdžiai, kur tik neapsigyvena šie „pabėgėliai“- Europos
okupantai.
Naujausias „pabėgėlių“
socialinio parazitizmo pavyzdys yra turtinga Norvegija, kurioje šie
veltėdžiai „pabėgėliai“, prognozuojama, sunaikins ateinančių norvegų kartų gerovę.
II pavyzdys. Išmintingas Netanyahu
premjero poste.
Izraelio vyriausybė paskelbė, kad
išsiųs iš šalies visus 40 000 afrikiečių „pabėgėlių“,
rašoma DW.
2012 metais Izraelyje jau buvo 54
tūkstančiai imigrantų, priemiesčiuose ėmė formuotis jų geto.
Esminė problema — migrantų
statusas: beveik visi pateikė prašymus dėl politinio prieglobsčio,
bet vyriausybė vengia juos pripažinti politiniais pabėgėliais, ir
linkusi kalbėti apie „ekonominius infiltrantus“, „darbo“
migrantus. Tai daroma, kad jiems negaliotų Izraelio 1951 metais
pasirašyta Konvencija dėl pabėgėlių, pagal kurią tokiems
žmonėms turėtų būti suteikiamas prieglobstis.
Nesant galimybės deportuoti šiuos
„pabėgėlius“ Izraelio valdžia maksimaliai apsunkina jų
gyvenimą Izraelyje, kad šie laisvanoriškai išvyktų namo.
Migrantams yra duodamas laikinas leidimas gyventi šalyje, kurį
reikia atnaujinti kas trys mėnesius. Tai jiems leidžia likti
šalyje, bet nesuteikia juridinės teisės dirbti ir gauti socialinių
tarnybų teikiamas paslaugas.
Migrantai ne kartą rengė protesto
akcijas, bet šalies valdžia į tai reaguoja griežtai. Policija
gavo teisę sulaikyti bet kurį afrikietį, kurį įtaria nusikaltus,
metams laiko be kaltinimo pateikimo.
Premjeras Benjaminas Netanyahu pasakė:
„Tai ne pabėgėliai, o žmonės, pažeidžiantys įstatymus, ir su
jais elgiasi pagal įstatymus“.
Vienas iš naudojamų būdų išstūmimo migrantų iš šalies yra delsimas nagrinėti prašymą dėl
politinio prieglobsčio. Izraelyje prieglobstis suteikiamas tik 0,2
procentams Eritrėjos piliečių ( idioto valdomoje Lietuvoje –
100%).
Yra papildoma
problema su deportavimu į Sudaną ir Eritrėją. Eritrėjoje
repatriantų laukia persekiojimai, o su Sudanu Izraelis neturi
diplomatinių santykių. Izraelis aktyviai padėjo Sudano
sukilėliams, kurie Sudano pietuose 2011 metais įkūrė
nepriklausomą valstybę Pietų Sudaną ir
nedelsiant su juo užmezgė diplomatinius
santykius.
Tenai ir buvo išsiųsta apie
tūkstantis migrantų iš Sudano išimtinai laisvanoriškai, kaip
tvirtino Izraelis. Jiems buvo nupirkti lėktuvo bilietai ir išmokėta
po 1000 dolerių grynais. Po to Izraelyje liko ne daugiau 60 išeivių
iš Pietų Sudano.
Šią deportacijos schemą Izraelis ėmė
taikyti ir „pabėgėliams“ iš kitų Afrikos valstybių. Jiems
siūloma po 3500 dolerių grynais ir lėktuvo bilietas namo arba į
trečiąją Afrikos šalį: Ruandą arba Ugandą, kurios gavo
materialinę paramą iš Izraelio.
Atvykę į šias šalis afrikiečiai
dažniausiai bando bėgti dar kartą, tik jau tada ne į Izraelį, o
Europą.
Izraelio migracijos tarnybų duomenimis
į trečiąsias šalis nuo 2014 metų buvo deportuota 7000
afrikiečių. 2016 metais
iš Izraelio savo noru išvyko 2700 migrantų iš Afrikos. Tai 700
žmonių daugiau negu 2015 metais. Per tą patį laiką į šalį
prasiskverbė tik 18 nelegalų iš Afrikos.
Izraelio premjeras pateikė planą,
kaip ketina išsiųsti iš šalies „pabėgėlius“ iš Afrikos.
Tuo tikslu buvo sustiprinta siena su Egiptu ir sudarytos sutartys su
Uganda ir Ruanda.
DW rašoma, kad Izraelis ruošiasi
išsiųsti 40000 esančių šalyje afrikiečių „pabėgėlių“.
Apie tai sekmadienį, lapkričio 19 dieną, pareiškė vyriausybės
posėdyje premjeras Benjaminas Netanyahu.
„Pabėgėlius“ iš Eritrėjos,
skirtingai negu Lietuva, Izraelis traktuoja, kaip nelegalius
imigrantus, „pabėgėlio“ statusas jiems yra suteikiamas tiktai
išimtinais atvejais.
Netanyahu pateiktas „pabėgėlių“
deportacijos planas numato tris etapus. Pirmame etape Izraelio ir
Egipto pasienyje buvo pastatyta sistema užtvarų, kas sumažino
nelegalių imigrantų prasiskverbimą į šalį praktiškai iki
nulio. Antrame etape buvo įvykdyta deportacija 20000 „pabėgėlių“
iš Afrikos.
Trečiame etape, sudarytos dvišalės
sutartys, jos leidžia deportuoti šalyje dar likusius 40000
afrikiečių į Afriką, kur jiems negresia joks pavojus gyvybei.
Izraelis yra sudaręs atitinkamas
sutartis su Uganda ir Rodezija. To išdavoje bus atlaisvintas
„pabėgėlių“ priėmimo centras Cholot, įkurtas Negevo
dykumoje. Dėl šio centro Izraelis buvo kritikuojamas.
Du premjerai, išmintingas žmogus ir
idiotas, du tos pačios problemo sprendimo būdai. Pirmuoju atveju
daroma viskas, kad Lietuva būtų sunaikinta. Taip elgiasi asocialus
premjeras Skvernelis. Antruoju atveju – Izraelio valstybės tikras
šeimininkas ir savo valstybės patriotas Netanyahu. Pagarba šiam
išmintingam vyrui.
Šaltiniai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą