Visai nesunku buvo spėti, kad
R.Vanagaitės ir E.Zurojo išpuoliai prieš mūsų tautą ir jos
didvyrius buvo tik „žvalgyba mūšiu“, sudėtinė Lietuvoje
diegiamos „Holokausto industrijos“ dalis, kurios tikslas -
sumaišyti lietuvių tautą su purvais, o neleidus nė atsikvėpti,
užversti reikalavimais grąžinti žydu turtą. Taip ir įvyko.
Lietuvos MIP lapkričio 8 dieną informavo apie JAV diplomatų
skambučius dėl žydų turto grąžinimo. Plačiau apie tai parašė
Lietuvos rytas straipsnyje „Nauji skambučiai dėl žydų turto grąžinimo“.
Žinomas Ukrainos
publicistas Eduardas Hodos 2003 metais savo knygoje „Žydų sindromas -1“ rašė:
„…Praėjus 55
metams dažniausiai girdima – Holokausto problema, kurią ypatingai
eskaluoja žydų ortodoksai. Neįmanoma įsivaizduoti, kad kokia nors
valstybė, nukentėjusi Pirmojo pasaulinio karo metais, kažkokiais
75-aisiais metais reikalautų kompensacijų, kontribucijų ir kitokių
„užtarnautų“ gėrybių. Ir prieš papasakojant, kaip tai tapo
įmanoma mūsų dienomis, aš norėčiau supažindinti jus su atviru
laišku žymaus žydų istoriko ir teisių
gynėjo Rožero Dommergo Polakko de Menaso (Roger Dommergue
Polacco de Menasce), adresuotu amerikiečių režisieriui Stivenui
Spilbergui, irgi, tarp kitko, žydui. ( Laiškas autoriaus
cituojamas pagal “Final Conflict”, Nr. 884, 1999 gegužės 30
d. www.hodos-video.com).
Atviras laiškas Stivenui Spilbergui
Brangus Misteri Spilbergai!
Kaip norėčiau, kad Jūs būtumėte
sąžiningas tiek, kiek esate talentingas!
Kalbėdamas per prancūzų televiziją,
Jūs pažadėjote išplėtoti Holokausto propagandą Vokietijos
mokyklose. Jūsų nuomone, liudininkų parodymai gali įtikinti bet
kurį klausytoją, kad dujų kamerose iš tikrųjų žuvo šeši
milijonai žydų. Kaip žydas, štai jau 20 metų užsiimantis
istorinėmis Holokausto problemomis, aš jaučiu, kad privalau
atkreipti Jūsų dėmesį į eilę faktų.
Faktai – užsispyręs dalykas. Ir
kadangi jiems prieštarauti neįmanoma, mūsų gentainiai ėmėsi
šlykštaus metodo: jie privertė priimti stalinistiškai-orveliškus
įstatymus, kurie paprasčiausiai uždraudžia minėti bet kokius
faktus apie „šešis milijonus aukų dujų kamerose“. Tokiu būdu,
Holokaustas pavirto į dogmą, kurią visi turi vertinti kaip tiesos
apreiškimą. Tuos gi, kas nenori tylėti ir melstis šiam mitui,
laukia bauda, įkalinimas, o kai kada – ir viena, ir kita.
Profesorius Forissonas, paskyręs šios temos tyrinėjimui 20 metų,
buvo persekiojamas ir prarado praktiškai viską.
Tokie įstatymai gali pasirodyti
juokingais, bet atiduokite visų šalių policiją ir teisingumą į
misterio Levi rankas – ir Jums nesinorės juoktis. Mes gyvename ХХ
amžiuje. Šie įstatymai tarnauja, tarytum, absoliučiu patvirtinimu
klastotės, jie užkerta kelią matematinei ir techninei Holokausto
prieštaravimų analizei.
Bet, sere, Jūs nerasite NEI VIENO
šešių milijonų žydų sunaikinimo liudininko. Jūs nerasite NEI
VIENO liudininko to, kad greta krematoriumų būtų dujų kameros,
naikinusios po tūkstantį, o gal ir po du tūkstančius žmonių
iškarto.
Atkreipkite dėmesį į priedą prie
mano laiško pavadintą „Holokaustas Šerloko Holmso akimis“,
kuriame sudėta kvintesencija dvidešimties metų šios temos
tyrinėjimo.
Aš imuosi pagrįsti kaip matematiškai,
taip ir techniškai, kad sunaikinimas šešių milijonų žydų dujų
kamerose – visiška beprasmybė.
Kas liečia murmėjimą ir seiles,
leidžiamas dėl Holokausto šiandien, praėjus pusei amžiaus po
karo – jos negali sukelti nieko kito, kaip pasišlykštėjimo
jausmą. Tai – gėda ir nešlovė ant mūsų galvų. Nei viena
tauta žmonijos istorijoje neraudojo taip
garsiai apie savo praradimus, kokios jos realiai bebūtų, praėjus
pusei šimto metų. Jeigu dujų kamerose iš tikrųjų žūtų šeši
milijonai žydų, kelti neįsivaizduojamą triukšmą dėl to ir
tęsti pasipelnymą senai praėjusių dienų būtų mažiausiai
nepadoru. Bet kyla ir kitas klausimas: o kuo buvo Veimaro respublikos
lupikautojai? Apie jų tautybę jūs žinote geriau negu aš.
Vienok visiems mums gerai žinoma, kad
nuolatos minimas žuvusiųjų skaičius – tai kolosalus
padidinimas. Na ir dujų kamerų „Ciklono-B“ pagrindu tiesiog
neįmanoma sukurti techniškai (tai matyti kad ir iš Degešo teismo
1949 metais medžiagos).
Iš tikrųjų, vokiečių
koncentracijos stovyklose nuo šiltinės ir bado mirė 150-200
tūkstančių žydų. Daugelis žuvo kovodami prieš Vokietiją,
kuriai mes, žydai, paskelbėme karą 1933 metais! (Hitleris buvo
alergiškas aukso ir dolerio hegemonijai, o karinės gamybos vystymas
davė darbo šešiems milijonams bedarbių).
Jūs girdėjote apie vieną iš to
periodo knygų, kurią parašė mūsų gentainis Kaufmanas? Ji
vadinosi „Vokietija turi išnykti“. Mes žinome 80 milijonų
gojų, sunaikintų TSRS, kurios politinis režimas buvo sukurtas vos
ne išimtinai žydų, pradedant Marksu ir Varburgais ir baigiant
Kaganovičiu, Frenkeliu, Jagoda ir jų valios vykdytojais. Mes
žinome, kad po 1945 metų amerikiečiai ir rusai žudė ir
prievartavo vokiečius visoje Europoje, nuo Lietuvos iki Albanijos.
Mes žinome, kad jau po karo pusantro milijono vokiečių karo
belaisvių mirė nuo bado (knyga šia tema, parašyta prieš kelis
metus, iki šios dienos mažai kam žinoma).
Visą tą blogį, kurį mes atnešėme
žmonijai, neatpirks nei Jūsų puikūs filmai, nei virtuoziškumas
Jegudi Menuchino, nei neutroninė S.T.Koeno bomba. Aš parašiau
knygą įžymių žydų straipsnių pagrindu, kurių turinys daug
kartesnis mums, negu antisemitiniai gojų kūriniai. Štai tokios
tragiškos išvados prieina, pavyzdžiui, Simono Veilo: “Žydai,
saujelė kažkada nukentėjusių žmonių, tapo priežastimi visos
žmonijos kančių“. Prisiminė ir žodžiai Džordžo Stainerio:
„Bėgyje penkių tūkstančių metų mes per daug dažnai kvietėme
mirtį sau ir kitiems“.
Mes žinome, kad per praėjusį karą
buvo sugriauti visi vokiečių miestai kuriuose gyveno daugiau negu
100000 žmonių. Bet šitas tikrasis holokaustas, kurio ugnyje sudegė
daugybė moterų ir vaikų, apsuptas tylos siena.
Jeigu susimąstyti apie tą Holokausto
propagandą, kurią Jūs ruošiatės užversti ant vokiečių galvų,
tai tampa aišku: Jūs pasirenkate trumpiausią kelią į judofobijos
sprogimą, kokios dar nežinojo istorija. Atsargumas ir nuosaikumas –
štai kokie turėtų būti mūsų elgesio bruožai. Visa kita mums –
savižudybė. Nei „mondializmas“, nei orveliški dėsniai
„nusikaltimo mintyse“ nepajėgs užkirsti kelio antisemitizmui.
Mus išgelbės tiktai mūsų pačių elgesys. Jūsų gi ketinimai,
kaip graudulingos raudos ir pinigų pumpavimas, tiktai provokuoja
judofobiją. Ji greitai išeis už leistinų (jeigu tik antisemitizmas gali būti „laistinu“) ribų. Aš puikiai
suprantu, kad mūsų aistra biržos spekuliacijoms jau senai ėmė
dirginti kitas tautas, lygiai kaip ir naujagimių apipjaustymas 8-tą
dieną po gimimo. Bet mes turime, kraštutiniu atveju, stengtis
išvengti grubių klaidų, panašių į tą, ką jūs ruošiatės
įvykdyti Vokietijoje. Jų pasekmės gali būti siaubingos.
Aš – aistringas Jūsų filmų
gerbėjas (išskyrus „Šindlerio sąrašą“: paklauskite savo
žmonos ir istorikų – jie patvirtins, kad visas šitas kino filmas
pagrįstas istorine klaida). Tikiuosi, kad Jūs susimąstysite ties
visu kas čia pasakyta ir galėsite išvengti kvailysčių, būdingų
daugumai mūsų gentainių.
Jeigu Jums kils klausimai, aš visada
pasiruošęs į juos atsakyti.
Nuoširdžiai Jūsų,
Rodžeris Dommerg Polakko de Menas.
Priedas
Holokaustas Šerloko Holmso akimis
1. Ar yra istorijoje nors viena nacija,
kurią nepradžiugintų žinia, nors ir po pusės amžiaus po karo,
kad jos nuostoliai yra žymiai mažesni, negu manyta? Ar tas, kuris
padarė panašų atradimą, nevertas apdovanojimų ir pagerbimo?
Nejaugi jam galima skirti kolosalias baudas, kėsintis į jo gyvybę?
O juk profesorius Forissonas patyrė visą tai. Ar tokia reakcija į
atradimus nėra sunkus psichopatijos atvejis?
2. Ar vaikštantys skeletai, kuriuos
rodo filmuose, panašiuose į Alano Resne „Naktis ir rūkas“,
gali turėti ką bendro su dujų kameromis? Ar tai ne rezultatas bado
koncentracijos stovyklose? Ir ar nebuvo sukeltas šis badas
sisteminiu bombardavimu vokiečių miestų, „visuotiniu sudeginimu“
šimtų tūkstančių moterų ir vaikų, apie kuriuos šiandien
niekas net neprisimena?
3. Kur buvo laikomi 4 milijonai žydų
(jeigu daryti prielaidą, kad 2 milijonai žuvo mūšių laukuose)?
Patikimai žinoma, kad viena koncentracijos stovykla netalpino
daugiau negu 60 tūkstančių žmonių, dujų kameros „Ciklono-B“
pagrindu buvo tiktai Aušvice (kokių nors įrodymų to, kad masiniam
žmonių naikinimui buvo naudojamos kitos dujos, tiesiog nėra).
4. Ko verti liudijimai, gauti
kankinant, kada žmogus gali „prisipažinti“ ką nori? O juk
būtent taip buvo gauti nevykę komendanto Hosso tvirtinimai,
taip plačiai cituojami šiandien. O štai dar vienas faktas. Šimtas
liudininkų tvirtina masinį žmonių žudymą Dachau dujų kamerose,
nors oficialiai įrodyta, kad stovykloje dujų kamerų nebuvo!
5. Kremacijai vieno lavono būtina 130
kg anglių, o vokiečiams, kaip priimta skaityti, tekdavo sudeginti
apie 1.300 lavonų kasdien. Išliko šimtai Aušvico aero
fotonuotraukų, padarytų iš amerikiečių lėktuvų menamo
Holokausto metu (1943 – 1944 metais). Kodėl nei vienas iš jų
neužregistravo gigantiškų anglies kalnų? Kodėl juose nematyti
nei vieno juodo dūmų kamuolio?
6. Kuo paaiškinti, kad radijas,
kinematografas, spauda, televizija nesiliauja kasdien tvirtinti mums
apie mitinį šešių milijonų žydų sunaikinimą dujų kamerose,
palydėdami tokias laidas begaliniais skundais ir stenėjimais? Kodėl
žydų lobbi ir šiandien, praėjus pusei šimto metų po karo,
nepalieka ramybėje gilių senelių, kurie kažkada bandė išgelbėti
Vokietiją nuo Versalio sutarties beteisiškumo, nuo Veimaro
respublikos miazmų, nuo vokiečių jaunimo degradacijos,
nuo masinio nedarbo? O juk sugrąžinimas šešių milijonų vokiečių
prie darbo davė duonos dvidešimt vienam su puse milijono jų
išlaikytinių.
7. Kuo paaiškinti, kad Amerikos žydų
dienraštis (“American Jewish Yearbook”, Nr. 43, psl. 666)
nurodo, kad 1941 metais okupuotoje Europoje gyveno viso 3,3 milijonai
žydų?
8. Ar galima patikėti, kad dujų
kameros galėjo būti kaimynystėje su krematoriumais, jeigu
„Ciklonas B“, kaip žinoma kiekvienam chemikui, yra labai
sprogstamas?
9. Kuo paaiškinti, kad bet kuris
istorikas, bandantis parodyti visą nevykusį mitą apie Holokaustą,
yra teismo keliu persekiojamas? Pradedant nuo 1980 metų, pasigirsta
reikalavimai mokslinio dialogo, apie teismo ekspertizę, matematinius
ir techninius aspektus šios problemos. Jų rezultatai atvertų visą
tiesą ir priverstų visiems laikams nutilti gandų platintojus, kaip
tai įvyko su Chatynės tragedija, pertvarkininko Gorbačiovo dėka.
10. Ar galima pasitikėti, kad šio
„Ciklono B“ pagalba buvo sunaikinama tūkstantis žmonių per
vieną kartą? Patikimai žinoma, kad amerikiečių dujų kameros,
skirtos numarinti vieną, maksimum – du, nusikaltėlius,
neįtikėtinai sudėtingos. Be to 1949 metais Degešo teismo proceso
metu, gaminusiu „Cikloną-B“, buvo padaryta išvada, kad masinis
naikinimas žmonių tokiu būdu visiškai neįmanomas ir net
neįsivaizduojamas.
11. Kuo paaiškinti, kad Lechteris, tuo
metu atsakingas už dujų kamerų eksploataciją JAV, tvirtai
pareiškė, kad Aušvice masinis nuodijimas žmonių dujomis nebuvo
vykdomas? Kuo paaiškinti, kad Lechterio pareiškimas toliau buvo
patvirtintas lenkų ir austrų dokumentuose? Kodėl iki šiol
uždarytas tyrimams Rudolfo pranešimas, kuriame yra detali analizė
visų gautų rezultatų? Kodėl tie, kas bandė paskelbti Rudolfo
pranešimą, buvo taip griežtai nubausti? Kodėl yra uždrausti net
pokalbiai apie patikimumą ir tikslumą šio pranešimo duomenų?
12. Kuo
paaiškinti, kad pirmą kartą mokslo pasaulio istorijoje buvo
atšauktas daktaro laipsnis, gautas pono Rokeso už tyrimus
„Geršteino pranešimas“? Ir kodėl pats šis pranešimas net
nebuvo nagrinėjimas Niurnbergo procese? O juk žinomas istorikas,
ministras-specialistas Alenas Deko, pasisakydamas procese, kalbėjo,
kad „neįmanoma pilnu mastu įvertinti Geršteino pranešimą,
nesusipažinus iš anksto su puikiu M.Rokeso darbu“. Savo knygoje
„Absoliutus karas“ (“La guerre absolue”, 1988)
jis rašė: Aš sužavėtas pono Rokeso meistriškumu ir
nepriekaištingumu jo daktaro disertacijos skirtos Geršeino
pranešimui“.
13. Kuo paaiškinti pareiškimą
Raimono Arono ir Fransua Fiurė konferencijoje Sarbonos universitete
(kur, tarp kitko, nebuvo nei vieno nacionalisto) apie tai, kad jiems
nepavyko rasti nei užuominos apie raštiškus ir žodinius
potvarkius apie žydų naikinimą?
14. Kodėl visaip nutylimi planai apie
vokiečių nacijos sunaikinimą per visų vyrų sterilizaciją? O juk
apie tai, rašė ir žydas Kaufmanas savo knygoje „Vokietija turi
išnykti“. Ar tai tokia smulkmena, apie kurią ir kalbėti neverta?
15. Dujos „Ciklonas-B“ plačiai
buvo naudojamas Vokietijos sveikatos apsaugos sistemoje pradedant
1920 metais. Tai ar verta tvirtinti, neva koncentracijos stovyklose
jam atrado kitą pritaikymą, išeinantį už rėmų kovos su
utėlėmis ir šiltinės prevencija? Kaip paaiškinti, kad didelės
atsargos „Ciklonas-B“ buvo surastos net tose stovyklose, kur,
kaip oficialiai pripažinta, niekada nebuvo naikinami žmonės dujų
kamerose?
16. Kodėl tiek daug triukšmo dėl
„žuvimo dujų kamerose šešių milijonų
žydų“, bet nieko negirdėti apie 80 milijonus gojų,
sunaikintų TSRS grynai žydų politinio režimo? Tada buvo budeliais
Kaganovičius, Jagoda, Frenkelis, Firinas, Urickis, Rappoportas ir
pusšimtis kitų žydų.
17. Kodėl Zundelio teisme, vykusiame
Kanadoje, jis buvo kaltinamas Holokausto „poetiniu skatinimu“?
Kodėl žydų istorinio teisingumo
mylėtojai, apsijuokę su tokiais pareiškimais, vėliau
atsisakė atvykti pagal teismo šaukimą?
18. Kas privertė priimti Fabiuso-Gesso
įstatymą? Vienas iš jo autorių – žmogus maišyto kraujo, o
kitas priklausė komunistų partijai, ant kurios sąžinės 200
milijonų žmonių gyvybių.
19. Ar visa kas pasakyta nėra
falsifikato įrodymu? Iki to, kaip užimti Prancūzijos teisingumo
ministro postą M.Tubonas tvirtino, kad staliniškas-orveliškas
principas „baudimas už įsitikinimus“ (tai skaitoma nusikaltimu
Didžiojo Brolio bendrijoje, aprašyta knygoje “1984”) tiktai
trukdo pasiekti tiesą. Įstatymai paremti tokiu principu ne tiktai
antikonstituciniai ir antidemokratiniai; jie pažeidžia
fundamentalias žmogaus teises. Mums reikalingi faktai ir įrodymai,
nepriklausomai nuo to, ar gina jie hipotezę ar jai prieštarauja.
Profesorius Forissonas tiesiog maldavo apie platų kolosalaus kiekio
prieštaravimų, bet tokios galimybės jam nedavė. To prašė ir
Labb Pjer, kuriam pradžioje tarytum pažadėjo organizuoti tokią
diskusiją, bet beveik tuojau pat atsakė. Kada panašų svarstymą
vis dėlto pavyko surengti Lugano televizijoje, šalininkai
peržiūrėjimo Holokausto teorijos pasiekė tokią įtikinamą
sėkmę, kad laidą teko kartoti. Pervertinti šį įvykį tiesiog
neįmanoma, juk masinės informavimo priemonės retai kada ryžtasi
pajudinti nors pirštu, negavę tam sankcijų iš žydų lobbi.
20. Kodėl, kada mokslininkas bando
nurodyti į matematinius ar techninius hipotezės neatitikimus, jį
tuojau pat nutraukia? Eilinį kartą mes tampame liudininkais
primetimo religinės istorinės dogmos. Tas, kas atsisako jai
melstis, tuojau gauna smūgį šiuolaikinės inkvizicijos, nors
bažnyčia šiandien atskirta nuo valstybės.
21. Kaip paaiškinti pranešimą,
paskelbtą „Ekspress“, žinomame prancūzų laikraštyje, 1995
metų sausį, kad dujų kameros, dešimtmečius demonstruotos Aušvico
lankytojams, buvo pastatytos jau po karo? Išeina, viskas, ką apie
jas kalba, – grynas melas?
22. Tikru Holokaustu, nusinešusiu 60
milijonų žmonių gyvybes, tapo karas, kurį 1933 metais pradėjo
žydai prieš Hitlerį. Hitleris davė duonos šešiems milijonams
bedarbių, jis atstūmė diktatūrą dolerio ir žydiško
totalitarizmo, išniekinančio ne tiktai atskirą žmogų, bet ir
visą planetą, prisidengiant netikra „demokratijos“ iškaba.
Liko tiktai du dalyviai: Totalitari judopatija, nukreipta pažeminti
žmoniją ir planetą, ir nacionalizmas gojams, dar nepažeistiems
kapitalo-marksistiniu žydų poveikiu.
Netgi Žanas Fransua Kan išsako savo
knygoje „Marianna“ kraštutinį susidirginimą prieš Pasaulinio
žydų kongreso biurokratus, inicijavusius procesą dėl žydų
nuosavybės grąžinimo, kuris įvyko 3 kovo 1998 metais Vašingtone.
„Jie suvedė visą Holokaustą į finansinius santykius, – rašo
jis.
– Pasirodo, tipine auka nacistiniu barbarų, architipu
paties baisiausio visų laikų genocido buvo ne darbininkas iš
Krokuvos, ne meistras iš Lodzės, ne valdininkas iš Kijevo, ne
parduotuvės savininkas iš Riu de Rozje, ne bevardis namudininkas iš
Rygos. Pagrindinių varguoliu čia pasireiškia
milijardierius-kosmopolitas, kolekcionuojantis Rembrandtą ir
Rubensą, miegantis ant aukso krūvos, valdantis daugybę pelningų
draudimo akcijų, siunčiantis savo vaikus mokytis į JAV, kad jie
galėtų padaryti puikią karjerą. Ką gi, šiam galingam lobbi
Amerikos oligarchų nei kiek ne gėda pervesti visą Holokaustą į
grynai verslo vagą“.
Jeigu šiuos žodžius parašytų ne
Ž.F.Kanas, o Forissonas, mes būtume liudininkais dar vieno teismo
proceso! Aš tuo nei kiek neabejoju.
R.Dommerg Polakko de Menas, žydas,
kuriam nepriimtina totalitarinės
judopatijos idėja.
vertė Algimantas Lebionka
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą