Europos parlamento pirmininkas
neoliberalas Guy Verhofstadt atvirai pareiškė neapykantą Centrinės
Europos tautoms. Praėjusį trečiadienį jis ultimatumo forma
pareikalavo iš Vengrijos ir Lenkijos priimti „liberalias vertybes“
arba išeiti iš ES.
21 amžiaus liberalizmas išsigimė į
totalitarinę fašistinę ideologiją, nepripažįstančią nuomonių
pliuralizmo, demokratijos normų, žodžio laisvės, net tautų
teisių, kurias garantuoja JTO. Tokiu liberalfašistu, be jokios
abejonės, yra dabartinis Europos parlamento pirmininkas,
homoseksualistas iš Olandijos Guy Verhofstadt.
Tviteryje jis parašė: Europos
Sąjunga... buvo sukurta, kad garantuoti mūsų piliečiams laisvę,
demokratiją ir įstatymo viršenybę. Jei Vengrijos ir Lenkijos
valdžia nori sukurti uždaras ir neliberalias visuomenes, jos tai
turi daryti už ES ribų.“
Toliau jis parašė: „Mūsų
sąjungoje nėra vietos valstybėms, kurios ima iš ES pinigus,
kurios nori dalyvauti vieningoje rinkoje, bet kurios netiki į mūsų
bendras vertybes?“
Skambūs žodžiai tęsėsi
socialiniame tinkle ir Guy Verhofstadt tvirtino, kad bet kokie
nacionalinio identiškumo paminėjimas yra potencialus fanatizmas.
„Mes turime būti atsargūs su
naratyvais, paremtais gynimu taip vadinamų nacionalinių vertybių,
kurios naudojamos, kad užmaskuoti rasistinę neapykantą kompanijos
kurstančios nerimą migrantų ir pabėgėlių atžvilgiu“, - sakė
šis neoliberalas.
Kelia pagrįstas abejones šio ES
parlamento pirmininko psichikos būklė, nes jo beprotiškos kalbos
rodo, kad jis neturi jokio supratimo apie tarptautinę teisę, apie
ES valstybių stojimo sutartis.
Guy Verhofstadt pasisakymai - fanatiko
ir idioto svaičiojimai. Vyšegrado valstybės priima tuos
imigrantus, kurie jiems reikalingi ekonomiškai. Lenkija yra priėmusi
milijoną imigrantų iš Ukrainos.
Kyla natūralus klausimas, kodėl į ES
sudėtį įeinančios valstybės turi priiminėti beraščius
ekonominius imigrantus iš Afrikos ir Artimųjų rytų, kurie yra
nereikalingi jų ekonomikoms, o tampa vien socialiniais parazitais,
naikinančiais socialinės rūpybos sistemą.
Liberalų isteriją dėl juodaodžių
ir arabų vežimo galima paaiškinti tiktai fašistinėmis „Europos
Sąjungos tėvo“ Kudenchove-Kalergi teorijomis.
Savo sampratą apie Europos
pertvarkymo baigtinius rezultatus
Kudenchove-Kalergi išdėstė knygoje „Praktinis idealizmas“(1925). Pagrindine šio veikalo idėja tapo judaizmo dvasinės
lyderystės pagrindimas europinėje civilizacijoje ir būtinybė
paversti žydus „Europai vadovaujančia dvasine rase“. Tai
išplaukė iš savotiško, Kudenchove-Kalergi visuomenės
hierarchijos supratimo, kuris kaip du vandens lašai sutampa su
vėlesne nacistų hitlerininkų „untermensche“ (atžmogio)
teorija. Sunku pasakyti iš kur Vokietijos nacistai sėmėsi idėjų,
bet negalima atmesti, kad juos galėjo įkvėpti būtent
Kudenchove-Kalergi veikalas.
Visą europiečių masę
Kudenchove-Kalergi suskirsto į dvi grupes: „kiekybės žmones“
ir „kokybės žmones“ (pas fašistus „undermensche“).
„Kokybės žmones“ autorius klasifikuoja į dvi rases –
kilmingą dvarininkiją ir žydus, kurie kartu sudaro, jo nuomone,
branduolį būsimos Europos aristokratijos. Pirmenybė, vis tiktai,
atiduodama žydams: dėka „ypatingo etinio santykio su pasauliu“
ir, neva esančio jų proto pranašumo, jie sudaro taip vadinamą
„smegenų dvarininkiją“ arba „dvasinę aristokratiją“,
užimančią lyderių pozicijas kovoje už kovą dėl žmonijos
valdymo.
„Kas gi liečia kitus – „kiekybės
žmones“, tai apie juos suvienytos Europos ideologas rašo:
„Tolimos ateities žmogus bus sumaišyto kraujo. Rasės ir klasės
išnyks pasekoje įveikimo erdvės, laiko, prietarų. Būsima
eurazijos-negroidinė rasė, išoriškai panaši į senovės
egiptiečių, pakeis tautų įvairovę asmenybių įvairove“. T.y.
Europos vystymasis Kudenchove-Kalergi atrodė tokiu būdu:
europiečiai susimaišo su kitomis rasėmis ir tautomis ir išnyksta
kaip skirtingos nacijos, o jų elitas pakeičiamos žydų dvasine
vadų kasta.“
Ar tai ne šimtaprocentinis fašizmas?
O kas yra Guy Verhofstadt? Jis yra tipiškas liberalfašistas.
Totalitarinis, diktatoriškas,
fašistinis ir rasistinis 21 amžiaus liberalizmas, kuris pretenduoja
diktuoti savo valią Europos tautoms
Liberalizmo politinė teorija atsirado
vakarų modernizacijos epochos metu ir kelis šimtmečius lėmė
vakarų Europos kultūros raidą. Liberalizmo subjektu yra individas.
Liberalizmas stengiasi išvaduoti individą iš valdžios bažnyčios,
nacionalinės valstybės, teisinių apribojimų, luomų, o po to ir
nuo genderio, ir galiausiai nuo priklausymo pačiai žmonijai.
Liberalizmo tikslu yra išlaisvinimo ideologija. Libertas - tai
laisvė. Liberalizmas siūlo išlaisvinti individą nuo visų formų
kolektyvinio identiteto: religinio, luomų, nacionalinio, genderinio,
ir galiausiai siekia perėjimo prie post žmonijos, kadangi žmonija
tai irgi yra kolektyvinis identiškumas. Žmogų nuo to reikia
išlaisvinti sulydžius su dirbtiniu intelektu, sukurti chimerą. Į
tai ir eina „progresyvi“ žmonijos dalis, kurią užvaldė
dirbtinio intelekto idėja, nes savo intelekto jiems trūksta, reikia
dirbtinio.
1991 metais liberalizmas įveikė
sovietinį komunizmą ir liberalizmui neliko su kuo kovoti.
Paaiškėjo, kad liberalizmas irgi yra diktatūra, kad tai irgi yra
totalitarizmas, tai irgi rasizmas, tik ne biologinis, o kultūrinis,
civilizacinis, technologinis, ekonominis ir t.t. Totalinė ideologija
tai moderno savybė. Modernistinė liberalizmo esmė atsiskleidžia
dabar. Liberalizmas atskleidžia savo totalitarinė, diktatorinę
pusę. Jis likęs vienas demonstruoja savo esmę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą