Lenkijoje plačiai aptariamas Europos
komisaro biudžetui Giunterio Oetingerio (Günther Oettinger)
pasisakymas dienraščiui „der Spiegel“, kuriame jis pripažino,
kad dėl paramos sumažinimo Lenkijai ir Vengrijai, kurios nepriima
„pabėgėlių“, bus deramasi Briuselyje su kitais komisarais, bet
ši priemonė, jo nuomone, vargu ar tikslinga, nes galutiniu šios
paramos gavėju lieka ne Lenkija ir Vengrija, o Vokietijos įmonės.
Portalas wPolytice pažymi, kad tai yra
ne pirmas kartas, kada Oetingeris pripažįsta, kad pinigai, kurie
patenka Lenkijai iš ES biudžeto iš tikrųjų dideliu mastu
sugrįžta į Vokietiją. 2017 metų vasario mėnesį interviu, kurį
Oetingeris davė „Handelsblatt Global“, jis pripažino, „kad
ženkli dalis kiekvieno euro iš ES skirto Lenkijai... sugrįžta į
Vokietiją“.
Giunterio Oetingerio pasisakymą
portalas wPolytice paprašė pakomentuoti Europos parlamento narį prof. Ryčardą Legutko (Ryszard
Legutko).
Prof. Legutko apie Oetingerio darbo
stilių pasakė: „Oetingeris yra vienas iš įžūliausių
komisarų, jis kreipėsi į Lenkijos valdžią dėl MIP įstatymo.
Jis sakė, kad dėl šio įstatymo reikia pirmiausiai konsultuotis su
juo, o tik po to pradėti jo procedūrą. Tai keistas reikalavimas“.
Legutko žodžiais, tai yra įsikišimas į Lenkijos vidaus reikalus
ir nėra jokio reikalo Lenkijos vyriausybei konsultuotis su ES
komisaru.
Dėl Oetingerio interviu „dar
Spiegel“ jis pasakė: „Oetingerį ištiko tiesos minutė.
Patvirtino, kad Vokiečiai skrupulingai ir griežtai rūpinasi savo
interesais. Stebiuosi tiktai, kad jis tai pasakė viešai“.
Dar EP deputatas pasakė: „Aš dažnai
susitinku su rinkėjais, o taip pat su jaunais žmonėmis mokyklose,
kurie kalba, kad gera būti ES, nes mes iš jos gaunam pinigus.
Niekas neduoda pinigų nemokamai, aš manau, nėra filantropas. ES
nėra filantropinė organizacija. Tai yra pinigų apyvarta, kurios
tikslas yra pelnas. Optimaliu atveju šis pelnas turi būti abipusis“
(…) „Iš vienos pusės mes patenkinti, bet iš kitos-mes
patenkam, ir ne tik mes, lenkai, bet ir kitos silpnesnės šalys, į
priklausomybę nuo stipresnių ES šalių. Tai susieta su
ilgalaikėmis sutartimis, iš kurių sunku išeiti.
Pamirštame, kad vietinė valdžia turi
savo lėšas įnešti į kofinansavimą dažnai nereikalingų ES
investicijų. Tai atveda į gigantišką savivaldybių įsiskolinimą.“
(…) ES fondų funkcionavimas turi savo neigiamą pusę. Silpnina
verslo dinamiką, nes atsiranda Lenkijoje kompanijos su savo
paruoštomis technologijomis. Negatyvia ES fondų puse yra tai, kas
tai ne investicijos į pramonę, bet, pavyzdžiui, į akvaparkus. ES
nurodo į ką gali būti nukreiptos šios investicijos.“
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą