Koks šansas skurstančiam lietuviui gauti valstybės apmokamas teisines paslaugas?

Pаgal skurdo rodiklius pirmaujame Europoje, todėl didžiajai daliai Lietuvos gyventojų advokatų paslaugos tampa finansiškai nepasiekiamos. Valstybė imituoja pagalbą skurstantiems, neva teikia valstybės apmokamas teisines paslaugas, tik pamiršta atsiskaityti su jas teikiančiais advokatais.

Advokatų tarybos pirmininko pranešimas dėl VGTP padėties

naujienlaiskiai@advokatura.lt

2019 m. rugsėjo 19 d. 

Mieli Kolegos, bendruomenės nariai, Lietuvos advokatūros Advokatų taryba šią vasarą sulaukusi pirmųjų pranešimų iš advokatų apie vėluojančius atsiskaitymus už suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas nedelsdama ir su rūpesčiu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTP Tarnyba) prašydama nurodyti atsiskaitymų vėlavimo priežastis.

Reaguodami į advokatų pranešimus bei gavę VGTP Tarnybos atsakymą, nedelsdami atlikome tyrimą ir nustatėme, kad tikroji padėtis VGTP sistemoje buvo nutylėta, nes įsiskolinimo priežastys buvo užprogramuotos jau 2018 metais. VGTP Tarnybai antrinei teisinei pagalbai finansuoti iš valstybės biudžeto 2018 metais buvo skirta 4 575 100 Eur, tačiau metai buvo baigti su 441 562,88 Eur įsiskolinimu advokatams. Lietuvos advokatūra nebuvo informuota nei apie metų gale buvusį įsiskolinimą, nei apie tai, kad 2019 m. VGTP Tarnybai suplanuota skirti sumažintą, t. y.  3 743 700 Eur dydžio, biudžetą. Atsižvelgiant į tai, apie susidariusią netoleruotiną situaciją mes nedelsdami informavome Ministrą Pirmininką, Teisingumo ministrą, Finansų ministrą bei Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašant imtis neatidėliotinų veiksmų skolai padengti ir peržiūrėti antrinei teisinei pagalbai skirtų asignavimų dydžius. Remiantis Lietuvos advokatūros raštais, 2019-07-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – Vyriausybė) su prašymu skirti iš Vyriausybės rezervo 552 447,74 Eur. 2019-09-05 Teisingumo ministras Vyriausybės posėdyje informavo Vyriausybę ir visuomenę, jog tos dienos duomenimis skola advokatams buvo 900 000 Eur. 2019-09-05 Vyriausybė iš Vyriausybės rezervo skyrė 350 000 Eur advokatų skolai mažinti, o Teisingumo ministerija, įvertinusi ministro valdomų sričių finansines galimybes, perskirstė lėšas ir antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų skolai dengti papildomai skyrė 300 000 Eur. Negana to, Advokatų tarybos pirmininkas asmeniškai susitiko su Ministru Pirmininku, buvo pradėtos nuolatinės diskusijos su Teisingumo ministru, aptarta būtinybė kuo skubiau visiškai padengti įsiskolinimus, didinti advokatų valandinius įkainius ir iš esmės reformuoti visą VGTP sistemą.

Primintina, kad Lietuvos advokatūra kiekvienais metais reikalauja didinti užmokesčio bazinį dydį, o advokato užmokestį susieti su kitu nei UBD dydžiu. Pavyzdžiui, 2018-08-29 kreipėmės į Teisingumo ministeriją su argumentuotu prašymu didinti užmokesčio bazinį dydį (toliau - UBD) ne mažiau kaip iki 16,68 Eur, vėlesniais raštais buvo raginama UBD kelti iki 18,90 Eur, o, atlikus Europos Sąjungos valstybių teisinės pagalbos sistemų lyginamąją analizę, Lietuvos advokatūra išreiškė oficialią poziciją, kad Lietuvoje antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato valandinis įkainis negali nusileisti Baltijos šalių vidurkiui ir turėtų siekti mažiausiai bent 30 Eur.

Advokatų tarybos strateginiame plane 2019 metais buvo suplanuota pradėti siekti įgyvendinti   VGTP reformą. Šių metų gegužės-liepos metais, nelaukdami institucijų veiksmų, atlikome išsamią Lietuvos VGTP sistemos analizę, artimiausių kaimyninių valstybių VGTP sistemos tyrimą, užmokesčio už paslaugas ES šalyse analizę  ir paruošėme VGTP reformos metmenis, kuriuos 2019-08-27 Advokatų tarybos posėdžiui parengė, pristatė ir pateikė tvirtinti Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis.

VGTP reformos metmenyse pagrindinis dėmesys skiriamas trims esminėms probleminėms grupėms: 1) netinkamam advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, darbo krūvio paskirstymui; 2) netinkamam finansavimui; 3) netinkamam VGTP Tarnybos administravimui.

Lietuvos advokatūra tiek raštuose valstybės institucijoms, tiek VGTP reformos metmenyse pažymėjo, kad būtina ne tik nedelsiant atsiskaityti su advokatais už suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas, bet ir ženkliai didinti UBD, peržiūrėti laiko limitus, nustatytus antrinės teisinės pagalbos paslaugoms be Lietuvos advokatūros sutikimo, bei keisti apmokėjimo tvarką. Taip pat, Lietuvos advokatūra pateikė siūlymus optimizuoti VGTP priskiriamų paslaugų apimtis, peržiūrėti bei modernizuoti krūvio paskirstymą tarp antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, užtikrinti paslaugų tęstinumą, vengiant paskyrimų atlikti pavienius procesinius veiksmus (pvz.: tik surašyti kasacinį skundą) ir automatizuoti VGTP Tarnybos administravimą pasitelkiant informacines technologijas.

VGTP sistemos analizę ir reformos metmenis 2019-09-11 Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis pristatė VGTP koordinavimo tarybai, kurią sudaro Teisingumo ministerijos, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Teisėjų tarybos, Lietuvos Respublikos Seimo, VGTP Tarnybos, Finansų ministerijos, Advokatūros atstovai./VGTP sistemos analizė ir reformos metmenys 2019-09-11 buvo pristatyti Teisingumo ministrui ir viceministrui. VGTP sistemos analizė ir reformos metmenys 2019-09-17 buvo pateikti Ministrui Pirmininkui ir Lietuvos Respublikos Prezidentūros teisės grupės vadovei p. Jūratei Šovienei. Dėl paaiškėjusio netoleruotino įsiskolinimo advokatams, į 2019-08-27 Advokatų tarybos posėdį, siekdami išsiaiškinti realią padėtį ir paskatinti nedelsiant spręsti skolos klausimą, pasikvietėme teisingumo viceministrą Žydrūną Plytniką. Sekančiame posėdyje paprašėme dalyvauti teisingumo ministrą Elviną Jankevičių – šiame išplėstiniame 2019-09-18 Advokatų tarybos posėdyje (kuriame taip pat dalyvavo Advokatų garbės teismo nariai) išsakėme oficialią Lietuvos advokatūros poziciją dėl esamos VGTP situacijos.

Teisingumo ministras pripažino, kad VGTP sistemai būtina neatidėliotina esminė reforma. Taip pat, Teisingumo ministras posėdžio metu pažymėjo, jog jo sudaryta darbo grupė turi parengti iki 2019 m. spalio vidurio konkrečius teisės aktų pakeitimų projektus kaip galima būtų optimizuoti VGTP paslaugų apimtis bei įskaitant, bet neapsiribojant, ir sprendimus dėl UBD didinimo nuo 2020 metų sausio 1 d., kuriuos ministras pristatys Vyriausybei, o esant poreikiui ir Lietuvos Respublikos Seimui. Teisingumo ministras išreiškė pritarimą Lietuvos advokatūros nuomonei, kad valandinis advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, įkainis turėtų bent jau būti prilygintas kitų Baltijos šalių VGTP teikiančių advokatų valandiniams įkainiams (žr. lentelę „VGTP padėtis Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse“).

Siekiame, kad šie sistemingi veiksmai įgalintų greičiau ir efektyviau identifikuoti, ir išspręsti VGTP sistemines problemas. Siekiame, kad Teisingumo ministerija imtųsi neatidėliotinos VGTP sistemos reformos, kuri nepažeistų asmens teisės į teisminę gynybą ir advokatų teisių gauti tinkamą atlygį, pasinaudodama Advokatūros atliktais tyrimais ir išvadomis. Siekiame, kad Vyriausybė, suprasdama šios problemos mąstą ir priežastis, skirtų papildomą finansavimą tiek siekiant atsiskaityti su  advokatais už jau atliktas paslaugas, tiek padidinant advokatams mokėtiną užmokestį už teikiamas VGTP paslaugas iki ES šalių vidurkio.

 Jausdami atsakomybę bei su dideliu susirūpinimu siekėme ir sieksime apginti teisėtus advokatų interesus ir pagrįstus lūkesčius. Norėtume paprašyti visų advokatų informuoti Lietuvos advokatūrą apie ketinimą imtis viešų iniciatyvų ir apie pačias viešas iniciatyvas – taip galėtume geriau koordinuoti veiksmus, tinkamai reaguoti į politinius sprendimus ir procesus bei įvykius. Mūsų galia –advokatų vienybė ir susiklausymas, o būtent tokio susiklausymo reikia šiuo itin svarbiu visai Advokatūrai metu.

Taip pat norime paprašyti visų advokatų, teikiančių VGTP paslaugas, informuoti Lietuvos advokatūrą apie valstybės skolą Jums, nurodant už kokį laikotarpį vėluojama atsikaityti ir kiek vėluojama atsiskaityti bei bendrą skolos sumą (el.pašto adresas: vgtp@advokatura.lt). Tai leistų Lietuvos advokatūros Advokatų tarybai bent apytikriai žinoti realų esamos skolos dydį, nes pateikiama informacija iš VGTP tarnybos yra ribota: tik Vyriausybės posėdyje paaiškėjo informacija, kad bendras skolos dydis tuo metu buvo ne 600 000 Eur, kaip buvo teigta iki tol, bet 900 000 Eur.

Būtume dėkingi už konkrečius pasiūlymus, kokiais dar būdais galėtume pasiekti tinkamų rezultatų keičiant VGTP sistemą.

VGTP PADĖTIS LIETUVOJE IR KAIMYNINĖSE VALSTYBĖSE
GALIMI VGTP SISTEMOS PAKYČIŲ MODELIAI

	Švedija pagal Švedijos advokatūros duomenis	Estija pagal Estijos advokatūros duomenis	Latvija pagal Latvijos advokatūros duomenis	Lietuva 2018 m.	Lietuva 2019 m.	Lietuva galimi pasirinkimų modeliai nuo 2020 m.
						VGTP koordinavimo tarybos posėdyje nurodytas galimas biudžetas	Didinamas biudžetas iki mažiausio Baltijos šalių UBD	Mažinamas paslaugų ratas esant mažiausio Baltijos šalių UBD
Patvirtintas/planuojamas metinis VGTP biudžetas (Eur)   (Lietuvoje neįskaičiuojant skolos už praėjusius metus)	213 mln.	4 mln.	2 mln.	4,5 mln.	3,7 mln.	6,1 mln.	12,9 mln.	7,9 mln.
Realusis metinis VGTP finansavimo poreikis (Eur) (Lietuvoje įskaičiuojant skolas už praėjusius metus)	213 mln.	4 mln.	2 mln.	4,9 mln. (4,5 ir 0,4 skola, perkelta į 2019 m.)	5,6 mln.* (3,7-0,4+0,9= 4,2/9x12) kuris įrodo, jog metų gale tikėtina skola 0,5 mln.**	6,6 mln. (6,1 mln.+ skola iš 2019 metų ~0,5 mln.)	13,4 mln. (12,9 mln. + skola iš 2019 metų ~0,5 mln.)	8,4 mln. (7,9 mln. + skola iš 2019 metų ~0,5 mln.)
VGTP bylų skaičius per metus	115 tūkst.	13 tūkst.	11 tūkst.	42 tūkst.	~45 tūkst.***	~49 tūkst.***	~49 tūkst.***	30 tūkst.
Vidutinis valandinis advokato įkainis	130 Eur	50 Eur	30-40 Eur	13 Eur	13 Eur	13 Eur	30 Eur	30 Eur
Skirtą biudžetą paskirstant vienodai visoms byloms - vienai bylai galėtų būti skiriama maksimaliai lėšų	1 852 Eur	363 Eur	182 Eur	116 Eur	124 Eur	124 Eur	263 Eur	263 Eur
1000 gyventojui tenka vnt. VGTP bylų	12	10	7	17	17	>17	>17	11

* pateiktas skaičius yra preliminarus, tačiau jis pagrįstas remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skelbiamais strateginio planavimo bei 2019-09-11 VGTP Koordinavimo tarybos posėdžio metu VGTP Tarnybos pateiktais duomenimis: 2019 m. antrinės teisinės pagalbos finansavimui buvo skirta 3 743 700 Eur, tačiau VGTP Tarnyba 2019 metus pradėjo su 441 562,88 Eur buvusia skola, kuri 2019 m. rugpjūtį jau siekė 900 tūkst. Eur, taigi iki 2019 m. rugsėjo skolai padengti ir iki tol suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti reikalinga 4,2 mln. Eur (3,7 mln. – 440 tūkst. + 900 tūkst. = 4,2 mln.), tačiau vertinant tai, kad iki metų galo liko dar 4 mėnesiai, per kuriuos antrinė teisinė pagalba toliau bus teikiama, tai realus 2019 metinis biudžeto poreikis apskaičiuojamas sekančiai: 4,2 mln. / 9 mėn. * 12 mėn. = ir jis sudaro 5,6 mln.

** Kadangi 2019 metus pradėjome su 441 562,88 Eur skola, kuri 2019 m. rugpjūtį jau siekė 900 tūkst. Eur, o šiuo metu skolai dengti buvo skirta 300 tūkst. Eur iš TM rezervo ir 350 tūkst. Eur iš LRV rezervo, todėl tikėtina, kad 2019 metus VGTP baigs su ~ 0,5 mln. Eur skola.

*** pateiktas skaičius yra preliminarus, tačiau jis suskaičiuotas remiantis VGTP Tarnybos 2019-09-11 VGTP Koordinavimo tarybos posėdžio metu pristatytomis skaidrėmis, kuriose nurodyta, kad baudžiamosiose bylose paskyrimų lyginant su 2018 m. padaugėjo 33,55 proc., o priimtų sprendimų sumažėjo 8,93 proc. (iki 2018 m. rugsėjo VGTP skirta 28 973 atvejais (12053+16920), o iki 2019 m. rugsėjo – 33 574 (10977+22597) atvejais, t. y. atvejų padaugėjo 13,7 proc. Pagal VGTP Tarnybos 2018 m. veiklos ataskaitą iš viso VGTP paslaugomis pasinaudojo 42 248 asmenys padidinus šį skaičių 13,7 proc., darytina išvada, kad 2019 m. iš viso VGTP paslaugų padaugės vidutiniškai nuo 45 tūkst. iki 49 tūkst. atvejų).

powered by phpList