2019-09-15

RUSIJOS AMBASADOS PAŠONĖJE: ŽVĖRYNO ANNOS RUSAKALBĖS KOŠMARAI



Tai nėra kokia nors paslaptis, kad Žvėrynas, kuriame aš gyvenu nuo 1965 metų nuosavame name – itin prestižinis Vilniaus kampelis. Pastaruoju metu, jo nekilnojamąjį turtą – gyvenamuosius namus, sandėliukus, bet kokias pašiūres, - teisėtais ir amoraliais neteisėtais būdais įgyja nuosavybės teise visokie gudručiai apsukruoliai reideriai, pateikdami save garbaus amžiaus žvėryniečių anūkais, sūnėnais, dukterėčiomis arba tiesiog šiaip sau neaiškios kilmės „ostapbenderiniais“ giminaičiais. Iš tikrųjų, tai jie dažniausiai paprasčiausi sukčiai, kyšių dėka ir padedami registrų centrų, notarų, policijos, prokurorų, advokatų, teismų ir antstolių - pusvelčiui užvaldo brangiuose žemės sklypuose esantį nekilnojamąjį turtą. Po mano vyro, Rusijos kariuomenės papulkininko mirties, jo sesuo Stefanija, paslapčiomis nuo manęs, didelę mūsų namo dalį, klastodama dokumentus ir padedama aukščiau minėtų pagalbininkų, įteisino kaip savo nuosavybę.  

Kai vyro sesuo mirė, iš kažkur, kaip Pilypas iš kanapių, iš Dainavos kaimo radosi dukterėčia Jolanta Pirtinienė, nežinau, iš kokios ji „brigados“ Vilniaus ar Ukmergės (Mano pastaba – policininkai nuolat keičia jos vardus ir pavardes, kartais ji Jiolanta, kartais Jolianta Pirtinienė, gim.1964-07-11, gyv. Ukmergės r. sav., Deltuvos sen., Dainavos k., Žiedo g. 4,), kuri su savo pagalbininkais jau keletą metų siekia iš manęs atimti paskutines mūsų su vyru įrengto namo kerteles. Šio savo tikslo siekia padedama aukščiau minėtų pagalbininkų, nesibodėdama naudoti bet kokių priemonių: fizinės ir psichologinės prievartos, šmeižto ir šantažo, gausybės melagingų skundų, brovimosi į mano gyvenamąsias patalpas, jų niokojimo, atviros vagystės būdu išvogimo vertingų daiktų bei pinigų. Apie visą tai aš ir noriu papasakoti žmonėms, iliustruodama nuotraukomis, kaip dabar atrodo buvęs tvarkingu mano namas, kad skaitytojai išgirstų ir pamatytų dar vieną istoriją, kokie žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai vyksta Rusijos Ambasados kaimynystėje, kiek jėgų iš manęs, Rusijos karininko papulkininko našlės, atima tokie amoralūs pilkosios reiderystės sėbrų organizuoti ir koordinuoti veiksmai.

Vakar, rugsėjo 12 dieną, Vilniaus apygardos prokuratūros Vyriausiajam prokurorui įteikiau savo skundą „Dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1 –ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Andriaus Karaliūno 2019-08-27 d. nutarimo tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-53763-19 atsisakyti pradėti tyrimą pagal Anos Petrusevič 2019-08-22 d. pareiškimą“.  

Nors: visi šie sunaikinto ir ant grindų išmėtyto turto vaizdai nereikalauja jokių komentarų.

Nepraleisdama nustatyto termino vykdau šį Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1 –ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Andriaus Karaliūno 2019-08-27 d. nutarimą. Skundžiu neteisėtą ir niekinį tyrėjo nutarimą.

Nors: visi šie sunaikinto ir ant grindų išmėtyto turto vaizdai nereikalauja jokių komentarų.

Nepraleisdama nustatyto termino vykdau šį Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1 –ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Andriaus Karaliūno 2019-08-27 d. nutarimą. Skundžiu neteisėtą ir niekinį tyrėjo nutarimą.


Šiuo prašyčiau Jus, Vyriausiasis prokurore pone Justai Lauciau, apginti mano teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, o taip pat Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kurios dalyve yra Lietuvos Respublika, pažeidimo, o būtent:

Mano rašytiniu pareiškimu 2019 m. rugpjūčio 22 d. pranešiau Vilniaus I-ojo policijos komisariato viršininkui apie naujas J. Pirtinienės vykdomas mano atžvilgiu reiderines nusikalstamas veikas. Pateikiau daugiau naujai paaiškėjusių aplinkybių, o ne samprotavimų ir tik prielaidų, ar subjektyvų suvokimą apie nusikalstamas veikas. Todėl mano skundas yra vada naujam ikiteisminiam tyrimui pradėti. Pagal tyrėją A. Karaliūną, mane mušė trys moterys: J. Pirkienė, J. Pirtienė ir J. Pirtinienė. Iš šių trijų minėtų moterų, aš pažįstu tik vieną – J. Pirtinienę. Kitų nepažįstu ir nežinau.

Mano prašyme aiškiai pateikiau informaciją apie mano atžvilgiu įvykdytus nusikalstamus veiksmus. Deja, iš Vilniaus policijos I-ojo PK nesulaukiau jokios realios pagalbos, o gavau tik atsirašymo raštą, nutarimą: “atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą”. Tokio turinio nutarimas ir požiūris į mano pareiškimą galimas tik vienu atveju – jeigu minėto nusikaltimo bendrininku arba organizatoriumi yra Vilniaus I-ojo PK pareigūnas, kuris dėl sėkmingos nusikalstamos veikos modelio realizavimo, siekdamas sau asmeninės naudos panaudoja savo tarnybinę padėtį (kartu įtraukdamas į tą veiką ir kitus policijos pareigūnus bei falsifikuodamas tarnybinę dokumentaciją), o taip pat iš anksto susitaręs veikia su kitais asmenimis nusikalstamos grupės sudėtyje. Tai kada ir kokiu būdu bus realizuotas policijos moto: „ginti, saugoti, padėti“? Kai J. Pirkienė ar kokia nors Pirtienė su Henriku Kurkučiu ir policijos nenustatytais kitais savo sėbrais mane sumuš iki sąmonės netekimo ir lazda suknežins galvą? Policijai reikia pamatyti mano lavoną?

Vyresniojo tyrėjo Andriaus Karaliūno nuomone: „Nustatytos aplinkybės ir pagrindas, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas“. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neatitinka tikrovės. Žinoma, tokiu atveju duomenys ir neturi atitikti tikrovės, nes tai visiškai nenaudinga tokiam „įstatymo sergėtojui“. Tyrėjas A. Karaliūnas net nepatikrino ir iki šiol nenustatė pagrindinių mane mušusių asmenų tapatybių. Savo nutarime jis vienareikšmiškai konstatuoja, kad mane, Anną Petrusevič: „mušė ir surišo Jolanta Pirkienė“. Kategoriškai pareiškiu, kad jokios Jolantos Pirkienės aš nepažįstu. Mane mušė ir surišo Jolanta Pirtinienė padedama Henriko Kurkučio. Po to tyrėjas konstatuoja, kad iš A. Petrusevič užpuolikė Jolanta Pirkienė: „atėmė 200 tūkst. pinigų, 30 kg gintaro, aukso sumai 10 tūkst., 10 porų odinės avalaynės ir daug kitų daiktų“. Tačiau tyrėjas nenurodo: kokių pinigų ir kitų daiktų? Kodėl liko neužfiksuota mano aiškiai įvardinta 200 000 Eurų ir 10 000 Eurų suma? Kodėl tyrėjas klastoja ikiteisminio tyrimo duomenis nurodydamas nesamus tyrime asmenis ir nežinomų piniginių vienetų sumas: “Komisariate gautas Anos Petrusevič pareiškimas ROIK 0119000405356, kad 2019-08-02 bute Vilniuje, Gulbių g. 7-2/3, išlaužė duris. Jolanta Pirkienė ją mušė ir surišo. Atėmė 200 tūkst. pinigų, 30 kg gintaro, aukso sumai 10 tūkst., 10 porų odinės avalaynės ir daug kitų daiktų. Atrišusi rankas, ji šoko per langą bei iškvietė policiją”. Tai dar kartą patvirtina mano aukščiau pateiktą prielaidą, kad šioje nusikalstamoje veikoje galimai dalyvavo (dalyvauja) Vilniaus I-ojo PK policijos pareigūnai.


Kodėl policija ir tyrėjas netyrė nusikaltimo ir jo įvykio vietos, bet į įvykio vietą: „buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, A. Petrusevič apžiūrai ir galimo gydymo išvežta į Respublikiną Vilniaus psichiatrijos ligoninę“. (Nutarimas, p. 1). Todėl, kad Ana Petrusevič kalbėjo ne tai, ką norėjo išgirsti reideriai ir angažuoti policininkai? Žemiau cituoju tyrėjo Andriaus Karaliūno nutarimą. Kalba netaisyta.  

Tyrėjas A. Karaliūnas nenustatė mano minėtų užpuolikų tapatybių: J. Pirkienės, J. Pirtienės, J. Pirtinienės ir nepažįstamo vyro: „Apklausta liudytoja Anta Petrusevič parodė, kad nuo 1960 m. ji gyvena name Vilniuje, Gulbių g. 7-2. Savo namo dalyje ji gyvena viena. 2019-08-02 apie 12.00 vai. būdama virtuvėje išgirdo, kad į buto duris kažkas beldžia. Ji priėjo prie durų ir jas atidarė. Prie durų stovėjo Henrikas Kurkutis, kuris sudavė jai vieną kartą. Nuo smūgio ji nukrito, tuoimet į vidų įėjo H. Kurkutis, J. Pirkienė ir nepažįstamas vyras. Kai atsikėlė, pajuto dar vieną smuūgį į nugaros sritį. Kas jai sudavė, nematė. Tuomet J. Pirkienė kietu daiktu jai sudavė į galvą. Kai ji gulėjo ant grindų, J. Pirkienė jai rišo rankas ties riešais, kurias laikė H. Kurkutis. Tuomet ji surišo abi kojas ties čiurnomis. Surišusi kojas, J. Pirkienė užklijavo lipnia juosta jai burną. Gulint ant grindų, ji išsigando ir pasakė, kur yra pinigai ir kiti daiktai. Kai jie nuėjo minėtų daiktų, ji iš po virvės ištraukė rankas, nuėmė nuo burnos juostą, ir atrišo virvę nuo kojų. Ji nepažįstamo vyro paklausė kas jis toks. Vyras atsakė, kad yra socialinis darbuotojas. Tuomet ji išlipo pro langą ir paskambino policijai. Telefoną turėjo visą laiką savo kišenėje. Grįžusi namo, pastebėjo, kad taip pat dingo 20 komplektų patalynės. 20 kristalinių vazų, 100 kristalinių taurių ir kiti vertingi daiktai. 2019-08-03 nuvykusi į komisariatą, parašė dėl įvykio pareiškimą. Kadangi ji sunkiai vaikščiojo, pareigūnai iškvietė greitąją med. pagalbą. Atvykę medikai ją pristatė į Lazdynų ligoninę. Ten gydytojas Tadas Šiatkus diagnozavo daugybinius kūno sužalojimus. 2019-08-05 (Mano pastaba - ir 2019-08-14) ji kreipėsi į teismo medicininę ekspertizę”. Tai kas ta J. Pirkienė ir Pirtienė bei policijos nenustatytas “socialinis darbuotojas”? Neatitinka tikrovės tyrėjo teiginiai, kad, A. Petrusevič: “pokalbio metu moteris daug kartų keitė paimtos sumos dydį”. Tai netiesa. Nekeičiau jokių sumų dydžio. Toliau ikiteisminiame tyrime tyrėjas pateikia dar vieną nenustatytą tyrime asmenį, kažin kokią J. Pirtienę, kuri paaiškino, kad: “Gulbių g. 7 namas yra padalintas į dvi dalis“. Toliau tyrėjas mini J. Pirtienės sutuoktinį, kurio tapatybė taip pat nenustatyta. Dar vėliau ikiteisminiame tyrime minima, kad: „Įvykio vietoje buvo atėjęs A. Petrusevič giminaitis, tapatybė nenustatyta, kuris paaiškino, kad gyvena tame pačiame name tačiau tik kitame bloke, ir patvirtino, jog buvo teismai ir būtent minėti kambariai priklauso J. Pirtienei”. Nors tyrėjas pamini, kad” “A. Petrusevič pasakojimą apie langą patvirtino įvykyje buvę asmenis”. Tačiau jų tapatybės vėl gi nenustatytos. Dar daugiau, tyrėjas turėdamas gydytojo Tado Šiatkaus 2019-08-03 ir teismo medicinos ekspertės – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės Rasos Gaidienės 2019-08-05 ir 2019-08-14 specialisto išvadas, vienareikšmiškai konstatuoja: “J. Pirtienė kartu su sutuoktiniu teigė, kad jokio fizinio smurto prieš A. Petrusevič nenaudojo, bei 200 000 eurų neėmė”.(Nutarimas, p. 2). Tai iš kur A. Petrusevič kūno daugybiniai sužalojimai ir kur 200 000 Eurų? Kiti jos vertingi daiktai iš buto, išplėštos vidinės kambarių durys, spintos, sofa lova, po visą butą išmėtyti rūbai ir kiti daiktai. Buvęs tvarkingas butas prestižiniame Vilniaus Žvėryno rajone tiesiog paverstas landyne. Visus tokius veiksmus įvardinu kaip “pilkąją reiderystę” – tai tarpusavyje glaudžiai persipynę amoralumo ir teisės dalykai. Toliau tyrėjas A. Karaliūnas pasamprotauja, kas tai yra savavaldžiavimas: “Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio „Savavaldžiavimas“ dispozijoje nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė numatyta už nesilaikymą įstatymų nustatytos tvarkos, kuomet savavališkai vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė ir padaroma didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams. (Toks tyrėjо A. Karaliūnо samprotavimas tai vienintelis nusikalstamo elgesio variantas, t.y., geriausia gynyba - puolimas). Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 „ Savavaldžiavimas “ straipsnio sudėties, tai įstatymo leidėjas yra numatęs, vertinamąjį požymį didelės žalos padarymą asmens teisėms ar teisėtiems interesams, šiuo atveju tokių duomenų nenustatyta. Be to atkreiptinas dėmesys, kad subjektyviosios pusės būtinasis požymis yra tiesioginė tyčia. Tai reiškia, jog asmuo turi suprasti savo daromos pavojingumo pobūdį ir jos neteisėtumą ir nori taip veikti”. Užsimena ir apie tai, kad: “Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo jurisprudencijoje nurodė, kad savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti vertinami kaip administracinis nusižengimas. Būtent didelės žalos požymio nustatymas identifikuoja savavališko (nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos) subjektinės teisės vykdymo pavojingumą, būtiną baudžiamajai atsakomybei už tai kilti. Net akcentuoja, nors ir nesurinkęs jokių akivaizdžios teisinės sistemos reiderystės įrodymų, jog Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad šis požymis savavaldžiavimo baudžiamosiose bylose turi būti pagrįstas išsamia įrodymų analize, todėl nepritaria praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys nedidelio pavojingumo konfliktai ir teisiniai ginčai (kaip ir yra nagrinėjamu atveju) dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną konflikto dalyvių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, nes tai neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės bylos Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011)”. Atmestinai tyręs ir nieko neištyręs, tyrėjas konstatuoja: “Apibendrinant ir teisiškai vertinant pareiškimo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei surinktus duomenis konstatuotina, kad šiuo atveju nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog būtų padaryta veika nusikalstamų veikų numatytų Lietuvos Respublikos 140 straipsnio 1 dalyje, 249 straipsnyje ir 178 straipsnyje. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas tik nustačius konkrečius nusikalstamos veikos požymius, o ikiteisminio tyrimo pradėjimas negali būti grindžiamas abejonių išsklaidymo, prielaidų, spėjimų patvirtinimo ar paneigimo pagrindu”. Todėl tyrėjas A. Karaliūnas: “Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 168 str., nutaria atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą”. (Nutarimas, p. 5). Šią teisinę abrakadabrą patvirtinančią rezoliuciją surašė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė Rasa Šimonė. Dar komentuoti?

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis 2015 m. rugpjūčio 28 d. socialiniame tinkle „DELFI“ viešai išplatino pareiškimą, kuriame kreipiasi į pareigūnus ir prašo jų: „Niekada nesiklaupkite prieš neteisybę, smurtą, spaudimą, baimę. Niekada neatsukite nusikaltėliui nugaros.“ Tyrėjas A. Karaliūnas ir apylinkės prokurorė Rasa Šimonė iš dviejų galimybių pasirinko kitą alternatyvą: „būti parklupdytiems ant kelių, būti abejingais, nematyti daromų nusikaltimų ir ramiai imituoti darbą.“ Atsisakė alternatyvos – „išlikti pareigūnu, stengtis sąžiningai ir kokybiškai atlikti savo pareigas, ginti Tėvynę ir Tautos interesus. Nesiklaupti ant kelių prieš kriminalinį pasaulį, kovoti, nepasiduoti, NEBIJOTI!“ Žr.: ( <www.DELFI.lt> 2015 m. rugpjūčio 28 d. 22:32). Viltis miršta paskutinė. Lieka tikėtis, kad Vilniaus apygardos prokuratūra išliks neatsiklaupus ant kelių prieš nusikaltėlius, kurių iki šiol net nenustatytos tapatybės: Pirkienė, Pirtienė ar dar kokia N.N.? Skaudu matyti, kad Vilniaus I-ojo PK vyresnysis tyrėjas A. Karaliūnas ir kiti tyrėjai liko atsiklaupę ant kelių prieš nusikaltėlius ir nukreipė savo tyrimą bei kaltinimus į reiderystės auką - nukentėjusiąją Anną Petrusevič: „Jolanta Pirtinienė (toliau ji – ir Jolianta (!) Pirtinienė) atvykusi 2019-09-06 d.18 val. 00 min. į savo namo dalį Vilniuje, Gulbių g. 7, negalėjo patekti į patalpas, kadangi Ana Petrusevič savavališkai pakeitė įėjimo durų širdelę ir buvo patekusi bei savavališkai naudojosi jos buto dalimi, t.y. Ana Petrusevič vykdydama savo tariamą teisę, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, Jolantai Pirtinienei padarė 33 eurų turtinę žalą“. Tyrėjas Aleksandr Ofoničef 2019-09-12 d. nenustatęs nei lengvinačių, nei sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis LR ANK 518 str. 1 d. paskyrė 16 EUR nuobaudą“. Sic! Mane sumušė, apiplėšė, nusiaubė namus iki šiol policijos neidentifikuoti asmenys, o man skyrė baudą! Tuo tarpu tyrėjas A. Karaliūnas savo nutarime formaliai ir paviršutiniškai, dirbtinai dekriminalizuoja Pirkienės, Pirtienės, ir kitų įtariamųjų veikas, padaro išvadas, kad pastarosios nesunkios ir nepavojingos, nors iš tikrųjų niekuo nepagrįsdamas, ignoruodamas teismo medicinos ekspertų išvadas, nusikalstamoje veikoje neįžvelgdamas objektyvių duomenų ir tyčios. Mano giliu įsitikinimu, tai vien tik tyrėjų subjektyvūs vertinimai, o ne objektyvios aplinkybės bei požymiai.

Beje, ikiteisminio tyrimo pareigūnų (prokuratūros, policijos, ikiteisminio tyrimo teisėjų) veiksmus, seminare Lietuvos Mokslų Akademijoje 2016 m. vasario 12 d. objektyviai ir kritiškai įvertino prof. dr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Olegas Fedosiukas - “Dirbtinė dekriminalizacija: priežastys, įveikimo priemonės, pavyzdžiai iš kasacinės praktikos”. Teisingai šiuo atveju pastebėjo prof. dr. O. Fedosiukas, kad tai – objektyvios priežastys: baudžiamųjų įstatymų kokybės stoka – neinformatyvios, beribės, interpretacijoms pasiduodančios nusikalstamų veikų definicijos; į darbo rodiklių gerinimą orientuota procesinė veikla ir, - subjektyvios priežastys: dalies tyrėjų, prokurorų gana formalus požiūris į teisę, įstatymo teksto absoliutizavimas, darbo mechaniškumas, profesinis nuovargis ir profesinio elgesio deformacija. Todėl kartais nukentėjusieji nuo nusikalstamos veikos nukenčia dar labiau, neteisingai interpretavus ir dirbtinai dekriminalizavus gautus ikiteisminio tyrimo rezultatus. Be viso kito, tyrėjo A. Karaliūno ir prokurorės Rasos Šimonės rezoliucija „palaimintame“ nutarime – daugybė gramatinių ir rašybos klaidų.

Kaip minėta, aš, nukentėjusioji, visą laiką eidama Gerovės Valstybės teisiniu keliu jau kreipiausi į teisėsaugos institucijas prašymu dėl vykdomų nusikalstamų veikų. Iki šiol pagalbos nesulaukiau. Matyt, policija linkusi sudaryti sąlygas nusikaltėliams mane palikti kvailės vietoje, todėl neteisėti veiksmai mano atžvilgiu toliau įžūliai vykdomi ir toleruojami. Beje, dėl nuolatinių grąsinimų ir patirto aukščiau minėto fizinio ir psichologinio smurto panaudojimo mano atžvilgiu, labai pašlijo mano sveikata. Aš privačiai konsultuojuosi ir gydausi. Įrodymus pateiksiu ikiteisminio tyrimo institucijai.

Policijos abejingumas vykdant tik veiklos imitaciją ir nieko neveikimas dėl šiurkščiai pažeidžiamų moters laisvių ir teisių, moters, kuri patiria ne tik fizinį skausmą, bet ir psichologinį, emocinį smurtą ir dvasinį skausmą. Tokia moteris nėra saugi ir apsaugota net apsidraudusi nuo „nelaimingų atsitikimų“. Tyrėjas A.Karaliūnas net nepripažino manęs nukentėjusiąja. Vienok, aš, nukentėjusioji civilinį ieškinį į baudžiamąją bylą pateiksiu atskirai, nes padarytos žalos dydis dar auga dėl policijos tyčia nenustatytų nusikaltėlių nusikalstamų veikų.

Esant tokiai padėčiai ir remdamasi tuo kas išdėstyta, prašyčiau prokuroro p. Justo Lauciaus panaikinti vyresniojo tyrėjo Andriaus Karaliūno nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir tuoj pat pradėti bei tęsti ikiteisminį tyrimą dėl visų J. Pirtinienės ir jai talkinančių nenustatytų asmenų mano atžvilgiu vykdomų nusikalstamų veikų.


Anna Petrusevič

Žvėrynas
2019 m. rugsėjo 15 d. 





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą