Austrijos valstybė – tarsi socialinis hamakas! Austrijos dienraštyje "Krone Zeitung" paskelbti dramatiški skaičiai, rodantys, kiek pabėgėlių gyvena iš Austrijos mokesčių mokėtojų pinigų.
Remiantis šiais duomenimis, visoje Austrijoje beveik kas antras iš 103 000 (!) namų ūkių, kuriuose gyvena imigrantai, negali savarankiškai išlaikyti savęs. Taigi jie gauna minimalias socialines išmokas ir pan.
„Statistik Austria“ Integracijos ministerijos užsakymu buvo tiriamas šeimų iš šešių pagrindinių kilmės šalių savarankiškumo lygis – t. y. gebėjimas pragyventi be socialinių išmokų, gaunant pajamas iš darbo, pensijos, bedarbio pašalpos ar ligos pašalpos. Tai yra: Sirija, Afganistanas, Irakas, Iranas, Čečėnija (Rusijos Federacija) ir Somalis.
Integracijos nesėkmė nuo didžiosios pabėgėlių bangos
Šioje analizėje nebuvo atsižvelgta į ir taip jau gausiai mokamas šeimos pašalpas. Šie dramatiški skaičiai taip pat meta niūrią šviesą ant įvairių vyriausybių integracijos nesėkmių nuo didžiosios pabėgėlių bangos 2015 m.
Viena išlieka imigrantų traukos centru
Remiantis šiais duomenimis, visoje Austrijoje beveik kas antras iš 103 000 namų ūkių, kuriuose gyvena bent vienas pripažintas pabėgėlis, asmuo, kuriam suteikta papildoma apsauga, arba prieglobsčio prašytojas iš šių šalių (47 proc.), negali savarankiškai užsidirbti pragyvenimui. Vienoje, kuri yra pagrindinis imigrantų traukos centras, šis rodiklis siekia net 75 procentus.
Taigi tik kas ketvirtas apsieina be minimalios socialinės išmokos ir pan. Palyginimas aiškiai rodo: Austrijos namų ūkiuose, kuriuose negyvena imigrantai, savarankiškai pragyvena nuo 90 iki 93 procentų gyventojų. Neigiamas išskirtinis atvejis čia vėl yra sostinė, kurioje šis rodiklis siekia 86 procentus.
Valdžios griežtumas mažina nedarbą
Vienoje panaikinus minimalią socialinę išmoką asmenims, kuriems suteikta papildoma apsauga, nedarbas staiga sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Tai rodo, kad pabėgėliai – jei tik nori – gali susirasti darbą nepaisant sudėtingos ekonominės padėties.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą