Žvilgsnis iš Lenkijos
Būtent to jie nori iš Tusko! ES komisaras to net neslepia
Wpolityce.pl: https://wpolityce.pl/polityka/zamach-tuska-na-tk-pozostaje-naga-sila,289265
Lenkijos Konstitucinis Teismas turi turėti galimybę veikti laikydamasis Lenkijos konstitucijos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, – pranešė ES teisinės valstybės komisaras Michaelas McGrathas savo pareiškime, perduotame PAP. Į šiuos žodžius sureagavo buvęs teisingumo viceministras Michał Woś. „Bent jau jie nustojo apsimetinėti: kalbama apie ES teisės viršenybę ir valstybių kompetencijų perėmimą“, – parašė jis platformoje „X“.
Lenkijos Konstitucinis Teismas turi turėti galimybę veikti laikydamasis Lenkijos konstitucijos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos. Tai svarbu kiekvienam Lenkijos piliečiui, o užtikrinti tai yra Lenkijos valdžios institucijų pareiga
– pranešė komisaras naujienų agentūrai PAP.
Europos Komisija atidžiai stebi naujausius su Teismu susijusius įvykius. Atkreipiu dėmesį, kad Venecijos komisija aiškiai nurodė, jog naujų teisėjų skyrimas priklauso Seimo kompetencijai. Visiškas teisinės valstybės principų laikymasis yra tai, ko tikisi ir ko nusipelno Lenkijos piliečiai
– pridūrė komisaras.
„Ar tik vokiečiams leidžiama?“
Į jo žodžius savo įraše platformoje „X“ sureagavo Michał Woś.
Bent jau jie nustojo apsimetinėti: kalbama apie ES teisės viršenybę ir valstybių kompetencijų perėmimą. „Teisinės valstybės“ komisare, komisare – kada jūs lazdomis priversite paklusti ir Karlsrūhės Teismą? Ten yra tvirta teismų praktika dėl nacionalinių įstatymų viršenybės prieš ES teisę. Tik vokiečiams leidžiama? O Lenkijai – ne?
– rašoma politiko įraše.
Przynajmniej przestali udawać: chodzi o prymat prawa UE i przejęcie kompetencji państw. Komisarzu od „praworządności” @EUCssrMcGrath – kiedy pałami sforsujecie też Trybunał w Karlsruhe? Tam mają mocne orzecznictwo o prymacie praw narodowych nad UE. Tylko Niemcom wolno? Polsce nie?
— 🇵🇱Michał Woś (@MWosPL) November 1, 2026
Greita Briuselio reakcija
Panašiai pasisakė ir Europos Komisijos atstovė spaudai. Louise Bogey pareiškime, perduotame PAP, rašė, kad Lenkijos valdžios institucijos privalo užtikrinti, jog Konstitucinis Teismas galėtų veikti laikydamasis Lenkijos konstitucijos ir gerbdamas atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.
Žvilgsnis iš Vokietijos
Rumunijoje prezidento rinkimai buvo anuliuoti po netikėtos Colino Georgescu pergalės. Vengrijoje balandžio mėnesį Viktoras Orbánas, valdęs 16 metų, prarado valdžią. Serbijoje Aleksandaras Vučićas, po kelis mėnesius trukusių protestų ir pralaimėjimo rinkimuose, buvo priverstas pasitraukti. Dabar Lenkijoje eskaluojasi konfliktas su Trumpui artimu prezidentu Nawrocki.
Žinoma, šie įvykiai labai skiriasi savo priežastimis ir teisiniais pagrindais. Vis dėlto akivaizdus jų bendras politinis poveikis: įtakingos jėgos, kritiškai vertinančios tolesnę politinės sprendimų priėmimo galios centralizaciją ES lygmeniu, praranda įtaką.
Manau, kad visiškai įmanoma, jog Briuselyje šiuos pokyčius stebima palankiai. Tačiau kyla tolesnis klausimas: ar Donaldas Tuskas iš tikrųjų ėmėsi šių naujausių priemonių be išankstinio politinio palaikymo iš Briuselio? Kol kas nėra įrodymų, kad Ursula von der Leyen būtų jas tiesiogiai patvirtinusi. Tačiau, atsižvelgiant į šio įsikišimo reikšmę, atrodo logiška bent jau paklausti, ar buvo suderinta politiniu lygmeniu.
Būtent Lenkijoje ši strategija gali pasirodyti esanti didžiulė klaida
Vengrijoje valdžios pasikeitimas įvyko per rinkimus, Serbijoje – po ilgos visuomenės mobilizacijos. Tuo tarpu Lenkijoje institucinis konfliktas per kelias valandas smarkiai paaštrėjo. Bandymas pašalinti Konstitucinio teismo vadovybę pasinaudojant teisiškai ginčytinu nušalinimu yra žymiai rizikingesnis kelias.
Prie to prisideda ir ypatinga Nawrockio padėtis. Jis turi savarankišką demokratinį teisėtumą, mėgaujasi dideliu palaikymu konservatorių stovykloje ir palaiko artimus ryšius su Trumpo administracija.
Net ir konstitucinės teisės požiūriu šis klausimas toli gražu nėra toks vienareikšmis, kaip jį pateikia Tuskas. Buvusi PiS vyriausybė pati sukėlė didelių konfliktų dėl teismų nepriklausomybės. Tačiau iš to neišplaukia, kad dabartinė vyriausybė turi neribotą teisę pertvarkyti konstitucinę teismų sistemą pagal savo politines nuostatas. Ypač teisiškai ginčytinas yra įprastiniams teismams taikomų nuostatų perkėlimas į Konstitucinį Teismą.
Todėl paralėlė su Pietų Korėja 2024 m. gruodžio mėn. yra įdomi bent jau politinių rizikų atžvilgiu. Ten skubotas įsikišimas į konstitucinę tvarką galiausiai lėmė atsakingo asmens valdžios praradimą. Teisiniai ir faktiniai skirtumai, palyginti su Lenkija, yra dideli, tačiau negalima atmesti galimybės, kad iniciatoriams teks patirti panašų politinį smūgį.
Vokietijai šie įvykiai yra ypač svarbūs. Lenkija yra pagrindinis NATO rytinio flango karinis ir logistinis mazgas. Ilgalaikis institucinis sąstingis Varšuvoje taip pat apsunkintų saugumo politikos koordinavimą su Vokietija ir paramą Ukrainai.
Mano vertinimas: savo veiksmais Tuskas galėtų pasiekti visiškai priešingą rezultatą nei tas, kurio jis siekia politiniu požiūriu. Užuot susilpninęs Nawrockio pozicijas, jis galėtų mobilizuoti konservatorių stovyklą ir dar labiau sustiprinti jos ryšius su Vašingtonu.
Be to, jei pavyktų įrodyti ES Komisijos politinį dalyvavimą, žala tikriausiai išsiplėstų gerokai už Varšuvos ribų. Tuomet ir Ursula von der Leyen turėtų atsakyti į klausimą, kokiu teisinės valstybės principo supratimu Europos institucijos vadovaujasi santykiuose su savo valstybėmis narėmis.
Ar šis konfliktas apsiribos tik Lenkija, iš esmės priklausys nuo to, kaip sureaguos Vašingtonas ir ar Tuskui pavyks savo veiksmus pagrįsti konstitucinėmis nuostatomis.
Žvilgsnis iš JAV
Tusko bandymas įvykdyti teisminį perversmą primena ankstesnį sėkmingą Zelenskio perversmą
Autorius: Andrew Korybko JAV portale "Zerohedge"
Buvęs prezidentas ir Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas rašė: „Lenkijoje vyksta konstitucinis perversmas. Tusko, Briuselio globotinio, liberalai engia PiS konservatorius. Matyt, iš dalies dėl pastarųjų neapykantos banderovcams. O metodas yra lygiai toks pat kaip neonacistinėje Ukrainoje: Konstitucinio Teismo įgaliojimų panaikinimas. Ten jis jau seniai išnyko – žalią tuniką vilkintis barzdotas niekšas išvalė teismą. Na, ką čia pasakysi?“
Jis teisingai pastebėjo, palygindamas Tuską su Zelenskiu, nes pirmojo bandymas įvykdyti teisminį perversmą, kurio tikslas – suformuoti pokario Europos tvarką, užkirsdamas kelią būsimai konservatorių vadovaujamai koalicijai sustabdyti ES virsmą į Vokietijos dominuojamą federaciją, yra panašus į Zelenskio 2020 m. veiksmus. Primename, kad Zelenskis nušalino Konstitucinio Teismo pirmininką per tų metų politinę krizę, kurią išprovokavo teismo sprendimas dėl kovos su korupcija reformų; daugiau apie tai skaitytojai gali sužinoti čia.
Minėta krizė peraugo į 2022 m. kilusio Ukrainos konflikto didelio masto etapą, dėl ko, kaip kartą pažymėjo Putinas, karo sąlygų pretekstu buvo priimti teisiškai ginčytini įstatymai, kurie pratęsė kai kurių teisėjų kadencijas po to, kai jos jau buvo pasibaigusios. Pasibaigus pačiam Zelenskio kadencijos terminui 2024 m. gegužę, Medvedevas pareiškė, kad „jis paniekino savo „šalies“ Konstituciją, ignoravo Konstitucinį Teismą ir ne tik pratęsė, bet ir uzurpavo aukščiausiąją valdžią“.
Zelenskio anksčiau sėkmingai įvykdyto teisminio perversmo ir Tusko bandymo jį įvykdyti panašumas yra tas, kad abu lyderiai, siekdami centralizuoti savo valdžią, sustabdė atitinkamų konstitucinių teismų (Lenkijos atveju – techniškai Konstitucinio tribunolo) pirmininkų įgaliojimus itin jautraus ginčo metu. Lenkijos atveju minėtas ginčas susijęs su tuo, kad ankstesnė konservatorių vyriausybė tariamai užpildė tribunolą savo žmonėmis, o valdančiosios liberalų jėgos kaltina juos tuo, kad jie linkę teikti pirmenybę Lenkijos teisėms, o ne ES teisėms.
Skirtingai nuo Zelenskio, Tuskas greičiausiai nemanipuliuos politiniais ir teisiniais procesais, siekdamas likti valdžioje neribotą laiką, nepriklausomai nuo to, kaip baigsis 2027 m. rudenį vyksiantys Seimo rinkimai, tačiau tai, ką jis bando padaryti, yra kur kas klastingiau, nes jo tikslas – pavergti Lenkiją Vokietijos vadovaujamai ES. Būtent dėl šios priežasties daugelis patriotiškų lenkų kaltina jį išdavyste ir reikalauja, kad jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už bandymą surengti perversmą arba bent jau atsistatydintų gėdos apimtas ir išvyktų į tremtį į savo mylimą Vokietiją.
Vienintelis realus išeitis iš didžiausios Lenkijos krizės nuo komunizmo laikų – surengti pirmalaikius rinkimus, kurie, kaip rodė patikimi apklausų rezultatai prieš Tusko bandymą įvykdyti perversmą, leistų konservatoriams sugrįžti į valdžią koalicijoje su naujai atsiskyrusia frakcija ir dviem libertarinių-nacionalistinių pažiūrų partijomis. Po to, kas ką tik įvyko – o tai suvienijo minėtas susiskaldžiusias dešiniąsias jėgas ir paskatino daugumą lenkų susiburti aplink Nawrockį, kuris iš priekio vadovavo pasipriešinimui perversmui – jos tikriausiai pasiektų triuškinančią pergalę.
