2026-10-31

Išpuolių serija Leipcige: vis daugiau išpuolių prieš krikščioniškas bažnyčias

 

Pranešimai iš Vienos apie musulmonus, kurie šūksniais „Allahu akbar“ trikdo pamaldas, dabar plinta toli už šalies ribų. Kartu su šiais incidentais visoje Europoje daugėja išpuolių prieš krikščioniškas bažnyčias – taip pat ir ypač spalvotoje Vokietijoje. Į antraštes pateko išpuolių serija Leipcige.

Tai tema, kurią Konstitucinės apsaugos tarnyba ir didžioji dalis pagrindinių žiniasklaidos priemonių stengiasi apeiti: jau kelerius metus partija „AfD“ atkreipia dėmesį į dramatišką krikščioniškų šventovių išniekinimų skaičiaus augimą Vokietijoje ir nurodo akivaizdų ryšį su nekontroliuojama masine imigracija.

Naujausias atvejis – nauja išpuolių serija Leipcigo apylinkėse. Vien tik spalio 21–25 d. Saksonijos metropolijos teritorijoje buvo tyčia sugadintos penkios bažnytinės įstaigos. Nežinomi asmenys išdaužė pirmame aukšte esančius langų stiklus, sugadino įėjimo duris ir išniekino pastatų fasadus. Daugiausia nukentėjo įvairiuose miesto rajonuose esančios laisvųjų bažnyčių ir evangelikų laisvųjų bažnyčių įstaigos.

Remiantis liuteronų regioninės bažnyčios ir Drezdeno-Meiseno katalikų vyskupijos duomenimis, per vienerius metus Saksonijoje buvo užregistruoti 67 bažnyčių turto sugadinimo atvejai.

Kitos federalinės žemės, pavyzdžiui, Šiaurės Reino-Vestfalija ir Badenas-Viurtembergas, taip pat fiksuoja nuolat didėjantį nusikaltimų skaičių, siekiantį tris skaitmenis. Tai apima ne tik sudaužytas statulas, išdaužtus langus ir išlaužtas aukojimo dėžes, bet ir paliktus ekskrementus šventinto vandens dubenėliuose bei išpažinties kėdėse.

https://report24.news/anschlagsserie-in-leipzig-immer-mehr-attacken-auf-christliche-kirchen/

Skaityti taip pat: https://report24.news/allahu-akbar-im-stephansdom-moslems-stuermen-christliche-gottesdienste/

 

2026-10-30

Maskas paskelbė apie prietaisą, skirtą atkurti regėjimą akliesiems

 


 Verslininko teigimu, techniniu požiūriu prietaisas jau yra parengtas, tačiau kol kas negavo reguliavimo institucijų patvirtinimo, rašoma "Flickr".

JAV verslininkas Elonas Maskas paskelbė, kad prietaisas „Blindsight“ yra techniškai parengtas. Pasak jo, šis prietaisas grąžins regėjimą net tiems, kurie visiškai apako. Taip pat ir tiems, kurie niekada nematė. Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „X“.

„Produktas vadinasi „Blindsight“ ir, kaip matyti iš pavadinimo, jis leis matyti net tiems, kurie visiškai apako arba niekada nematė“, – teigė Maskas.

Pasak verslininko, techniškai prietaisas jau yra parengtas. Tačiau prieš pradedant jį naudoti, kūrėjai turi gauti reguliavimo institucijų patvirtinimą.

„Blindsight“ kuria Elono Musko įkurta bendrovė „Neuralink“. Ji kuria neurokompiuterines sąsajas, jungiančias žmogaus smegenis su elektroniniais prietaisais.

Anksčiau M. Maskas pristatė kitą bendrovės prietaisą – „Telepathy“. Kūrėjų sumanymu, ši technologija suteiks žmogui galimybę bendrauti su kompiuteriais ir kitais žmonėmis per smegenų signalus, nenaudojant fizinių valdymo priemonių.

https://www.flickr.com/photos/gageskidmore/54820081119/









V.Kvietkausko paskatintas: Mano atviras laiškas Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų

 

Vytauto Kvietkausko laiškas paskatino mane kreiptis į LR Vyriausybę dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų atkūrimo. Buvęs klasiokas, tikiuosi, neužpiks, kad aš pasinaudojau jo laiško tekstu ir jį kiek pakeičiau: juk tikslas vienas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius

Gerbiamieji Vyriausybės nariai,

Sostinėje gyvenu nuo gimimo (1951), gerai pamenu Vilniaus koncertų ir sporto rūmų statybą, čia rengtus koncertus, „Statybos“ rungtynes ir pan. Čia dalyvavau ir svarbiausiuose naujųjų laikų Lietuvos istorijos įvykiuose: kaip delegatas nuo MA „Botanikos“ instituto – Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, kartu su šeima – Sausio 13-osios aukų laidotuvėse; Sausio 13-osios aukos buvo pašarvotos šiuose rūmuose. Todėl rūmų būklė ir ateitis man svarbi kaip gyvenamosios aplinkos, asmeninės ir valstybės atminties dalis. Man ne svetima ir Caro laikais perkeltų žydų kapinių istorija, nes turiu žydiškas šaknis ir prigimtinę teisę pretenduoti į Izraelio pilietybę.

2015 m. birželio 9 d. Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu”. Nuo to laiko praėjo 11 metų, o pastatas tebestovi neįveiklintas ir apleistas. Viešai skelbiama, kad sutvarkymo kaina išaugo nuo 29 mln. eurų (2015 m.) iki 58,8 mln. (2020 m.) ir apie 90 mln. eurų (2026 m.). Delsimas brangina projektą ir ilgina laiką, kai valstybei svarbus objektas netarnauja visuomenei. Kaip mokesčių mokėtojas nepritariu, kad dėl neapsisprendimo didėtų valstybės išlaidos, o pasitikėjimas valdžios gebėjimu vykdyti savo priimtus sprendimus silptų.

Prašau:

1. Pateikti informaciją, kokių veiksmų Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti 2015 m. birželio 9 d. nutarimą ir kodėl jis neįgyvendintas.

2. Nurodyti, kokia yra dabartinė Vyriausybės pozicija dėl rūmų paskirties ir rekonstrukcijos, ir kokiu teisės aktu ji išreikšta.

3. Nustatyti ir man pranešti konkrečius terminus, iki kada bus priimti sprendimai dėl rekonstrukcijos finansavimo būdo, vykdytojo parinkimo ir lėšų parengiamiesiems darbams.

4. Įvertinti galimybę rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir pasiūlyti, kaip būtų įamžintos senųjų žydų kapinių atminimas ir Sąjūdžio bei Sausio 13-osios istorija.

5. Atsakyti raštu per Viešojo administravimo įstatyme nustatytą terminą.

Jei per terminą nebus atsakyta arba klausimai bus atidėti be aiškių terminų, pasilieku teisę kreiptis į administracinį teismą dėl neveikimo.

Pagarbiai

Dr.Algimantas Lebionka

(išsiųsta registruotu laišku 2026-10-30, Lietuvos pašto kvitas Nr. 0049365)





2026-10-29

Vytauto Kvietkausko laiškas Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų


Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Gedimino pr. 11, LT-01103 Vilnius

 

Gerbiamieji Vyriausybės nariai,

Nuo 1985 metų gyvenu toje pačioje Vilniaus gatvėje greta Vilniaus koncertų ir sporto rūmų. Šiuose rūmuose kartu su šeima ir draugais stebėjau sporto varžybas ir koncertus. Čia dalyvavau ir svarbiausiuose naujųjų laikų Lietuvos istorijos įvykiuose: kaip žurnalistas – Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, kaip Aukščiausiosios Tarybos deputatas – Sausio 13-osios aukų laidotuvėse; Sausio 13-osios aukos buvo pašarvotos šiuose rūmuose. Todėl rūmų būklė ir ateitis man svarbi kaip gyvenamosios aplinkos, asmeninės ir valstybės atminties dalis.

2015 m. birželio 9 d. Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu”. Nuo to laiko praėjo 11 metų, o pastatas tebestovi neįveiklintas ir apleistas. Viešai skelbiama, kad sutvarkymo kaina išaugo nuo 29 mln. eurų (2015 m.) iki 58,8 mln. (2020 m.) ir apie 90 mln. eurų (2026 m.). Delsimas brangina projektą ir ilgina laiką, kai valstybei svarbus objektas netarnauja visuomenei. Kaip mokesčių mokėtojas nepritariu, kad dėl neapsisprendimo didėtų valstybės išlaidos, o pasitikėjimas valdžios gebėjimu vykdyti savo priimtus sprendimus silptų.

Prašau:

1. Pateikti informaciją, kokių veiksmų Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti 2015 m. birželio 9 d. nutarimą ir kodėl jis neįgyvendintas.

2. Nurodyti, kokia yra dabartinė Vyriausybės pozicija dėl rūmų paskirties ir rekonstrukcijos, ir kokiu teisės aktu ji išreikšta.

3. Nustatyti ir man pranešti konkrečius terminus, iki kada bus priimti sprendimai dėl rekonstrukcijos finansavimo būdo, vykdytojo parinkimo ir lėšų parengiamiesiems darbams.

4. Įvertinti galimybę rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir pasiūlyti, kaip būtų įamžintos senųjų žydų kapinių atminimas ir Sąjūdžio bei Sausio 13-osios istorija.

5. Atsakyti raštu per Viešojo administravimo įstatyme nustatytą terminą.

Jei per terminą nebus atsakyta arba klausimai bus atidėti be aiškių terminų, pasilieku teisę kreiptis į administracinį teismą dėl neveikimo.

Pagarbiai

Vytautas Kvietkauskas

 

Šis laiškas paskelbtas Vytauto Kvietkausko FB paskyroje, kurioje dar rašoma:

 

Vilniaus sporto rūmai neturi likti griuvėsiais

Šiandien išsiunčiau laišką Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų.

Prie šių rūmų gyvenu nuo 1985 metų. Čia mačiau varžybas ir koncertus, čia su šeima ir draugais praleidau daug vakarų. Čia dalyvavau ir svarbiausiuose naujųjų laikų Lietuvos istorijos įvykiuose: kaip žurnalistas – Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, kaip Aukščiausiosios Tarybos deputatas – Sausio 13-osios aukų laidotuvėse.  Todėl rūmų būklė ir ateitis man svarbi kaip gyvenamosios aplinkos, asmeninės ir valstybės atminties dalis.

Rūmai ilgus metus stovi apleisti, nors sutvarkymo projektas, kiek žinau, jau parengtas ir suderintas. Todėl Vyriausybės prašau pateikti informaciją, kokių veiksmų Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti 2015 m. birželio 9 d. nutarimą ir kodėl jis neįgyvendintas,

Pilną laiško tekstą rasite pirmame komentare.

Jei jums, kaip ir man, ši vieta svarbi, pasidalykite šiuo įrašu ir parašykite komentare savo mintis ar prisiminimus. Kuo daugiau mūsų bus, tuo sunkiau bus tylėti.

 

Žurnalistas Vilius Kavaliauskas apie kolegos žingsnį FB parašė:

 

RIMTAS KLAUSIMAS PRIE AKMENŲ TVOROS. Šiandien išgirdau apie naują piliečių ir valdžios bendravimo formą - apie klausimus Vyriausybei ir jos atsakymus valdžią jai davusiems piliečiams. Tai padarė mano kolega Vytautas Kvietkauskas, paklausęs - kodėl Vyriausybė nevykdo savo pačios priimto nutarimo (Vyriausybės nutarimas - toks teisinis dokumentas, kurį valstybėje privalu visiems vykdyti - tame tarpe ir pačiai Vyriausybei.

Kolega Vytautas klausia, kodėl nevykdomas 2015 metų Butkevičiaus kabineto nutarimas dėl Sporto rūmų (čia reikėtų pridėti ir 2018 metų Skvernelio kabineto nutarimą tuo pačiu klausimu ir ta pačia dvasia). O jeigu nevykdomas - tai kodėl. Tokį klausimą gali užduoti valdžiai bet kuris pilietis, ir ji pagal įstatymą privalo atsakyti per 20 darbo dienų. Kitų nutarimų tuo klausimu nepriiminėjo.
Pažiūrėsim, ką ji atsakys Vytautui Kvietkauskui.

 

Palaikau buvusio klasės draugo Vytauto Kvietkausko iniciatyvą: žiūr. sekančią publikaciją mano bloge.






John Mearsheimer: NATO pasirinkimas, kai Ukraina žlunga: derybos ar karas su Rusija


Prof. John Mearsheimer yra R. Wendell Harrison garbės profesorius Čikagos universiteto politikos mokslų katedroje.


https://www.youtube.com/watch?v=hTs6DYiyMMc

2026-10-28

Douglas Macgregor: Ar baigiasi karas Ukrainoje? Europa ant bedugnės krašto

 


Douglas Macgregor yra atsargos pulkininkas, karo veteranas ir buvęs JAV gynybos ministro vyresnysis patarėjas.




https://www.youtube.com/watch?v=tR5Pdr_QbT4

Yanis Varoufakis: JAV ir Rusijos susitaikymas ir Europos vasalystė


Yanis Varoufakis yra ekonomistas, buvęs Graikijos finansų ministras ir daugelio bestselerių autorius. Varoufakis aptaria, kaip nyksta transatlantinė partnerystė, kaip Europos lyderiai kariauja su savo pačių gyventojais, JAV ir Rusijos susitaikymą bei tai, kaip Europa jau pasinėrė į vasalystę.


https://www.youtube.com/watch?v=Y652RiNuoJE

Kol austrai laukia priėmimo: nuo 2015 m. migrantams suteikta 33 milijonai gydymo paslaugų

Kiek nelegali masinė migracija nuo 2015 m. apsunkino Austrijos sveikatos priežiūros sistemą, paaiškėja iš Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymo į FPÖ užklausą: Atsižvelgiant į šiuos skaičius, piliečiai neturėtų stebėtis, kad pas gydytoją jiems tenka vis ilgiau laukti priėmimo ir tyrimų.

Laisvės partijos Nacionalinės tarybos narė mag. Katayun Pracher-Hilander pateikė seriją parlamentinių užklausų SPÖ sveikatos apsaugos ministrei Schumann: Ji norėjo gauti duomenis apie medicininių paslaugų apimtį privačiose gydytojų praktikoje Austrijoje gyvenantiems Sirijos, Afganistano, Indijos, Irako, Irano, Libijos, Pakistano, Turkijos, Ukrainos ir Afrikos valstybių piliečiams nuo 2015 m.

Atsakymas yra iškalbingas: 2015–2023 m. Austrijoje gyvenantys šių valstybių piliečiai pasinaudojo daugiau nei 33 milijonais atskirų medicininių paslaugų privačiose gydytojų praktikoje.

Problema ta, kad ištekliai yra riboti. Tie, kuriems ši sistema turėtų tarnauti, vis labiau atsiduria nuošalyje. „Kol austrai, kurie dažnai jau dešimtmečius moka į sistemą, turi susitaikyti su vis ilgesniais laukimo laikais pas gydytoją ar tyrimams, sistemos partijos imigrantams sukūrė visapusišką sveikatos priežiūrą. Tai neteisinga“, – smerkia Pracher-Hilander.

Pracher-Hilander nuomone, šie skaičiai yra tiesioginė masinės nelegalios imigracijos pasekmė: „Pavyzdžiui, siriečiai ir afganistaniečiai, kurių skaičius viršija 231 000, yra dvi pagrindinės tautybės, pateikusios prieglobsčio prašymus nuo 2015 m., ir jų sąskaita sudarė beveik 8,6 milijono atskirų gydymo paslaugų. Ir aš jau žinau, kad sisteminės partijos dabar vėl argumentuos, jog, palyginti su gyventojų statistika, visos šios tautybės yra nepakankamai atstovaujamos. Tačiau tai visiškai nesvarbu – kalbama apie atskirų paslaugų sumą, kuri apskritai apsunkina mūsų sveikatos priežiūros sistemą, o sąskaitą už tai apmoka austrai!“ Laisvės partijos išvada yra daugiau nei aiški: „Trumpai tariant: jei nebūtų masinės nelegalios imigracijos, šie milijonai atskirų gydymo atvejų, kurie sunaudoja išteklius, taip pat nebūtų reikalingi.“

Pracher-Hilander taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis ÖIF duomenimis, Sirijos, Afganistano ar Irako piliečių užimtumo lygis 2025 m. bus ypač žemas – vos 50,6 proc. Tai reiškia, kad jie dažniausiai visiškai neprisideda prie sistemos, kurios išteklius jie užima ir eikvoja. „Kas nedirba, tas iš esmės nemoka jokių įmokų į sveikatos sistemą. Iš viso vien iš šių trijų valstybių Austrijoje gyvena beveik 182 000 žmonių. Jei tik šiek tiek mažiau nei kas antras darbingo amžiaus asmuo dirba, tai reiškia, kad likusi pusė nieko nemoka į socialinę ir sveikatos sistemą, o tik iš jos gauna. Jų sąskaitas apmoka visi tie, kurie eina dirbti“, – aiškina Laisvės partijos deputatė.

Jos reikalavimas aiškus: reikia nedelsiant įvesti tikrą prieglobsčio sustabdymą. Pracher-Hilander: „Reikia užkirsti kelią ‚naujajai tautų migracijai‘. Visa kita reikštų tik tai, kad mūsų sveikatos priežiūros sistema toliau bus stumiama link žlugimo. Tuo pačiu metu reikia sukurti aiškias taisykles, kad paslaugos, viršijančios būtiną skubią pagalbą, priklausytų tik tiems, kurie moka įmokas į mūsų solidarumo sistemą. Reikia baigti su „viskas įskaičiuota“ paketu žmonėms iš visų pasaulio šalių!“

https://report24.news/waehrend-oesterreicher-auf-termine-warten-33-millionen-behandlungen-fuer-migranten-seit-2015/ 

Per pastaruosius 25 metus musulmonų skaičius Europoje padidėjo daugiau nei dvigubai, o prognozės rodo, kad jis toliau augs

Demografinė krizė, su kuria susiduria vietiniai Europos gyventojai, tik gilės, nes musulmonų migrantų gimstamumas tebėra gerokai didesnis, o vietinių etninių grupių – smarkiai mažėja.

Konservatyviosios jėgos jau seniai reiškia susirūpinimą dėl demografinių pokyčių, kuriuos lemia nuolatinė didelė migracija iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, o nauji duomenys šias baimes patvirtina.

Remiantis „La Razón“ paskelbtais duomenimis, kuriuos cituoja „La Gaceta“, musulmonų skaičius Europoje išaugo nuo maždaug 15 milijonų apie 2000 metus iki maždaug 32,5 milijono šiandien (neįskaitant Rusijos ir Turkijos).

„Pew Research Center“ statistika atitinka šią augimo tendenciją – joje teigiama, kad bendras musulmonų skaičius Europoje (įskaitant Rusiją) 2020 m. išaugo iki 46 mln., o tai yra 16 proc. daugiau nei 2010 m.

Ispanijoje pastebimas ryškus musulmonų skaičiaus augimas. CEU-CEFAS demografinės stebėjimo tarnybos duomenimis, Ispanijos musulmonų skaičius iki 2025 m. pradžios pasiekė 2,4–2,5 mln., o tai sudaro maždaug 5 proc. visų gyventojų. Šioje grupėje, kaip apskaičiuota, 1,79 mln. yra pirmosios kartos imigrantai, o 680 000 gimė Ispanijoje, turėdami bent vieną musulmoną iš tėvų.

Tačiau Ispanija nėra vienintelė. Italijoje musulmonų skaičius pasiekė apie 2,7 mln. Švedijoje musulmonų gyventojų skaičius nuo 2010 iki 2020 m. padvigubėjo – nuo maždaug 4 proc. iki 8 proc., o Vokietijoje iki 2020 m. ši gyventojų grupė sudarė 7 proc. visų gyventojų. Jungtinėje Karalystėje, remiantis Anglijos ir Velso gyventojų surašymo duomenimis, musulmonų skaičius padidėjo nuo 2,7 mln. 2011 m. iki 3,9 mln. 2021 m.

Net jei migracija nebesitęs, tikimasi, kad musulmonų dalis Europos gyventojų skaičiuje didės vien dėl to, kad jų gimstamumas yra didesnis nei vietinių etninių grupių.

Anksčiau „Remix News“ cituoti „Pew Research“ duomenys rodo, kad iki 2050 m. musulmonų skaičius Europoje galėtų išaugti tris kartus iki 75 milijonų, jei jiems pavyktų išlaikyti aukštą gimstamumą, o imigracijos tempai išliktų tokie patys. Kai kurie aktyviai palaiko tokį augimą – musulmonų įtakingasis asmuo Mohammed Hijab, atsakydamas Elonui Muskui „X“ tinkle, netgi pareiškė: „Vakarų musulmonai, tuokitės ir turėkite daug vaikų – stenkitės, kad jų būtų bent penki, nes būtent to labiausiai nekenčia šie trapūs kraštutinės dešinės antimusulmonai.“

Tuo tarpu vietos gyventojų gimstamumas smarkiai krinta. Thilo Sarrazin, buvęs Vokietijos federalinio banko (Bundesbank) valdybos narys, 2010 m. išleidęs knygą „Deutschland schafft sich ab“ („Vokietija pati save panaikina“), dabar prognozuoja, kad iki 2070 m. 80 procentų naujagimių turės ne vokiečių kilmės motinas.

Lenkija kovoja su savo demografine krize, o Prancūzija 2025 m. pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos užfiksavo neigiamą natūralų gyventojų prieaugį. Jau 2020 m. daugiau nei 21 proc. Prancūzijoje gimusių naujagimių buvo suteikti arabų-musulmoniški vardai.

Nuotraukoje: 2015 m. rugpjūčio 28 d., penktadienį, migrantai juda pasienio miestelyje Idomeni, šiaurės Graikijoje, laukdami, kol Makedonijos policija leis jiems kirsti sieną. Penktadienį prie Graikijos šiaurinės sienos su Makedonija susirinko daugiau nei 1 000 migrantų, tarp jų – šeimų su mažais vaikais; laukiančioje minioje kilo keletas susistumdymų, nes žmonės stumdėsi, siekdami užimti geresnę vietą, kad jiems būtų leista kirsti sieną. (AP nuotrauka / Giannis Papanikos) 

https://rmx.news/european-union/muslims-in-europe-have-more-than-doubled-in-the-last-25-years-and-forecasts-see-more-growth-to-come/

2026-10-27

TAUTOS FORUMO PAREIŠKIMAS: DĖL „ANTIFA“ VEIKLOS LIETUVOJE UŽDRAUDIMO IR POLITINIO EKSTREMIZMO UŽKARDYMO

 


DĖL „ANTIFA“ VEIKLOS LIETUVOJE UŽDRAUDIMO IR POLITINIO EKSTREMIZMO UŽKARDYMO

Lietuvos Respublikos Prezidentui
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui
Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai
Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentui
Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos administracijai ir LRT Tarybai
Visuomenei ir žiniasklaidai

TAUTOS FORUMO PAREIŠKIMAS

2026 m. spalio 27 d.
Vilnius

Tarptautinis kairiųjų ekstremistų judėjimas „Antifa“ agresyvėja. Jo narių vykdomo smurto mastai išaugo tiek, kad net šiam judėjimui palankios ir ilgai toleravusios dažnėjusius jo išpuolius demokratinių Vakarų šalių valdžios tampa priverstos imtis jau akivaizdžiai būtinų tramdomųjų priemonių.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas 2025 m. rugsėjo 22 d. vykdomuoju įsakymu „Antifą“ paskelbė vidaus teroristine organizacija. Tų pačių metų rugsėjį, patvirtinus Nacionalinio saugumo prezidento memorandumą Nr. 7, numatantį kovos su organizuotu politiniu smurtu priemones, tarptautinėje bendruomenėje pradėtas kelti klausimas dėl antifašizmo vardu prisidengiančių radikalių politinių judėjimų veiklos, keliančios grėsmę demokratijai.

JAV „Antifa“ apibūdinama kaip organizuotas radikalus judėjimas, kuris politiniams tikslams pasitelkia prievartą, bauginimą ir smurtą, siekdamas suvaržyti politinių oponentų teises bei trukdyti teisėsaugos institucijų veiklai. Todėl JAV federalinėms institucijoms yra pavesta užkardyti neteisėtas su šiuo judėjimu siejamas operacijas, įskaitant jų finansavimą bei organizavimą.

Tais pačiais metais keturias Europoje veikiančias su „Antifa“ siejamas grupuotes – Vokietijos „Antifa Ost“, Italijos Neformalią anarchistų federaciją/Tarptautinį revoliucinį frontą ir dvi Graikijos organizacijas – JAV Valstybės departamentas įtraukė į užsienio teroristinių organizacijų sąrašą. Minėtos grupuotės siejamos su politiškai motyvuotais smurtiniais išpuoliais.

2026 m. spalį Prancūzijoje buvo atskleistas itin platus radikalių politinių organizacijų tinklas. Žurnalistinio tyrimo duomenimis, protestams organizuoti ir dalyviams mobilizuoti buvo pasitelktos net 287 organizacijos, tarp jų – 50 „Antifa“ vardu veikiančių grupuočių, 27 komunistinės, socialistinės, trockistinės ar revoliucinės kairės organizacijos ir 24 profesinės sąjungos. Viešoje erdvėje skelbiama, kad šis tinklas rengia 649 protesto akcijas, planuojamas įvairiose Prancūzijos vietovėse, įskaitant geležinkelio stotis, uostus, naftos saugyklas ir naftos perdirbimo gamyklą. Aprašomas centralizuotas aktyvistų telkimas, organizuotas transportas, finansinių išteklių rinkimas, ryšių infrastruktūra ir jaunimo įtraukimas.

Pastebėtina, kad „Antifa“ vardu veikiantys aktyvistai veikia ir Lietuvoje. 2026 m. spalio 3 d. Vilniuje, vykstant protestui prieš masinę migraciją, buvo surengtas kontrprotestas „Prieš rasizmą“. Viena iš šio kontrprotesto organizatorių buvo „Antifa“. Ir tai ne pirmas kartas, kai „Antifa“ vardu veikiantys aktyvistai įsitraukia į politines akcijas Lietuvoje.

Vienas iš itin žiaurių politinio pobūdžio smurto atvejų Lietuvoje yra užfiksuotas 2011 m. balandžio 29 d. Kaune, kai buvo užpultas ir sunkiai sumuštas Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas, mokslininkas Tadas Kavolis. Tuo metu jį užpuolė su radikaliu „Antifa“ judėjimu save sieję asmenys, kurie mušė mokslininką metaliniais strypais, daužė per galvą ir spardė. T. Kavolis patyrė sunkius sužalojimus, kurių padarinius jaučia iki šiol. Aptariamą išpuolį plačiai aprašė Lietuvos žiniasklaida.

Po metų Kauno miesto apylinkės teismas pripažino kaltinamuosius Pauliu Čicharą ir Joną Laurušonį atsakingais už mokslininko sumušimą. Vienas buvo nubaustas penkių mėnesių viešųjų darbų bausme, kitas – nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą. Abu privalėjo atlyginti nukentėjusiajam mokslininkui neturtinę žalą. Pastarasis išpuolį siejo su savo patriotinėmis pažiūromis ir „Antifa“ judėjimu.

Kitas visuomenei nerimą sukėlęs smurtinis atvejis įvyko 2026 m. kovo 11 d. Vilniuje, kai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną prie Vingio parko susirinkę piliečiai su trispalvėmis laikė iškėlę plakatą „Lietuva lietuviams“ su Vyčio ir Vinco Kudirkos atvaizdais. Minėtą plakatą savavališkai nuplėšė Vilniaus universiteto docentas Konstantinas Andrijauskas, smurtiniais veiksmais užpuolęs plakato savininką Kęstutį Tamašauską, kuris po įvykio buvo išvežtas į ligoninę. K. Andrijauskui pareikšti įtarimai dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau prokuratūra ikiteisminį tyrimą kažkodėl nutraukė, nenustačiusi pakankamo pagrindo baudžiamajai atsakomybei.

Visuomenei šie įvykiai kelia pagrįstas abejones, ar Lietuvoje tinkamai ginama konstitucinė piliečių teisė laisvai reikšti savo politines pažiūras ir ar teisėsaugos institucijos vienodai principingai vertina visus dėl politinių nesutarimų kylančius smurto bei savivalės atvejus, nepriklausomai nuo juose dalyvaujančių asmenų politinių įsitikinimų, visuomeninės padėties ar ideologinės priklausomybės.

Pažymėtina ir tai, kad šio judėjimo akcijas itin noriai viešina tiek nacionalinis visuomeninis transliuotojas, tiek kitos žiniasklaidos priemonės, suteikiančios jos organizatoriams galimybę nemokamai pristatyti savo pažiūras visuomenei. Tokiu būdu Lietuvoje yra oficialiai toleruojama ir net viešai palaikoma „Antifa“ judėjimo veikla, kuri demokratinio pasaulio šalyse yra pripažinta teroristine ir siejama su smurtiniais protestais bei masiniais neramumais.

Tai rodo, kad Lietuvos valstybės vadovai arba nepakankamai įvertina šio judėjimo keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui, arba, suvokdami jos mastą, sąmoningai nesiima jokių priemonių jai užkardyti.

Tokią abejonę sustiprina aplinkybė, kad visuomenei iki šiol nėra pateiktas joks oficialus Lietuvoje veikiančių „Antifa“ grupuočių veiklos, jų finansavimo šaltinių ir tarptautinių ryšių vertinimas. Visuomenė neturi atsakymų, kokios organizacinės struktūros mūsų valstybėje veikia „Antifa“ vardu, kas koordinuoja ir finansuoja jų veiklą, kokius ryšius jos palaiko su užsienio „Antifa“ grupuotėmis ir ar jų veikloje nėra politinio ekstremizmo, smurto kurstymo, organizavimo ar kitų nacionaliniam saugumui pavojingų veiksmų požymių.

Ypač didelį susirūpinimą kelia aplinkybė, kad mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomas nacionalinis transliuotojas mielai suteikia viešą tribūną šio judėjimo atstovams ir viešina jų skleidžiamas idėjas, kurios, kaip minėta, užsienio valstybėse įvardijamos kaip smurtinės ir teroristinės. O tai neabejotinai prisideda prie politinio ekstremizmo Lietuvos viešojoje erdvėje normalizavimo ir griauna pasitikėjimą nacionalinio transliuotojo misija bei pareiga objektyviai, nešališkai ir atsakingai informuoti visuomenę.

Įvertinęs visa tai Tautos forumas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnis laiduoja piliečiams teisę laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ir asociacijas, bet nustato esminę sąlygą – jų tikslai ir veikla neturi prieštarauti Konstitucijai ir įstatymams.

Konstitucijos 36 straipsnis garantuoja teisę rinktis į taikius susirinkimus, tačiau leidžia įstatymu nustatyti būtinus šios teisės apribojimus valstybės ir visuomenės saugumui, viešajai tvarkai bei kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

Šiuo atveju organizacija, kurios veikla grindžiama politiniu smurtu, bauginimu, teroristiniais nusikaltimais ar sistemingu kitų asmenų konstitucinių teisių varžymu, negali dangstytis asociacijų ir susirinkimų laisve, siekdama išvengti teisinės atsakomybės – piliečių konstitucinės laisvės negali būti priedanga antikonstitucinei veiklai.

Todėl Lietuvos valstybės institucijos privalo nedelsdamos ištirti „Antifa“ vardu veikiančių grupuočių veiklą ir pateikti visuomenei aiškius bei pagrįstus atsakymus dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui – valstybė turi pareigą laiku užkirsti kelią organizuotam politiniam smurtui ir imtis teisėtų prevencinių priemonių, kad būtų užtikrinta visų piliečių konstitucinių teisių bei laisvių apsauga.

Tautos forumas pabrėžia, kad antifašistinių, socialistinių ar kitokių politinių pažiūrų turėjimas savaime nėra nusikalstama veika. Taikūs susirinkimai, teisė kritikuoti valdžią ir reikšti politinius įsitikinimus turi būti vienodai užtikrinami visiems Lietuvos piliečiams. Tačiau demokratija negali suteikti priedangos organizuotam smurtui. Po kovos su fašizmu deklaracijomis negali būti slepiami mėginimai prievarta užgniaužti kitokią nuomonę. Ypač yra pavojinga, kai politinio oponento paskelbimas „fašistu“ tampa tariamu pagrindu paneigti jo teisę viešai reikšti savo įsitikinimus, dalyvauti politinėje veikloje ar rengti taikius susirinkimus. Tuo atveju antifašizmo sąvoka netenka savo istorinės ir demokratinės prasmės, tapdama patogia politinio susidorojimo su kitaminčiais pateisinimo priemone.

Atsižvelgdamas į tai, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose „Antifa“ paskelbta teroristine organizacija, o Europoje su šiuo judėjimu siejamos grupuotės kaltinamos smurtine veikla ir atskleisti jų tarptautiniai organizaciniai ryšiai su kitais radikaliais bei smurtiniais judėjimais, Tautos forumas kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę, Generalinę prokuratūrą, Valstybės saugumo departamentą, Vidaus reikalų ministeriją ir Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT), reikalaudamas:

1. Nedelsiant pradėti išsamų „Antifa“ veiklos Lietuvoje tyrimą ir įvertinti šio judėjimo keliamas grėsmes nacionaliniam saugumui. Nustatyti „Antifa“ vardu veikiančių grupuočių organizacinę struktūrą, vadovus, veiklos tikslus, finansavimo šaltinius, tarptautinius ryšius ir galimą dalyvavimą organizuojant politinį smurtą, kurstant neapykantą ar vykdant teroristinę veiklą.

2. Ištirti Lietuvoje veikiančių „Antifa“ grupuočių tarptautinius ryšius, pirmiausia su Europos organizacijomis, kurias JAV yra pripažinusios teroristinėmis. Nustatyti, ar Lietuvoje nevykdomas tokių organizacijų finansavimas, narių verbavimas, logistinis aprūpinimas, smurtinių akcijų koordinavimas ar kitokia neteisėta veikla. Nustačius tokius nusikalstamus ryšius, nedelsiant juos nutraukti ir taikyti įstatymuose numatytą atsakomybę.

3. Inicijuoti „Antifa“ smurtinių organizacinių struktūrų veiklos uždraudimą Lietuvoje. Lietuvoje neturi būti leidžiama veikti nė vienai organizacijai, kuri, prisidengdama politinėmis idėjomis, smurtu ir bauginimu siekia įgyvendinti savo tikslus.

4. Seimas ir Vyriausybė turi užtikrinti veiksmingą smurtinių ekstremistinių organizacijų veiklos draudimą. Įvertinti galiojančius įstatymus ir prireikus nedelsiant parengti jų pakeitimus, kurie užkirstų kelią organizuotam politiniam smurtui ir teroristinių grupuočių veiklai, kartu užtikrinant konstitucines piliečių teises ir laisves.

5. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovybė privalo viešai paaiškinti, kokiu pagrindu nacionalinis visuomeninis transliuotojas suteikia eterį „Antifa“ judėjimo atstovams ir viešina jų politines akcijas. Įvertinti, ar toks viešinimas, neatskleidžiant su šiuo judėjimu siejamų užsienio grupuočių smurtinės veiklos ir kaltinimų terorizmu, atitinka visuomeninio transliuotojo pareigą objektyviai ir nešališkai informuoti visuomenę. Mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamas LRT eteris negali tapti politinio ekstremizmo, smurto kurstymo ar terorizmo pateisinimo tribūna.

6. Viešai paskelbti „Antifa“ veiklos Lietuvoje tyrimo rezultatus ir valstybės institucijų priimtus sprendimus. Lietuvos visuomenė turi teisę žinoti, kokios ekstremistinės grupuotės veikia valstybėje, kas jas finansuoja, kokius tarptautinius ryšius jos palaiko ir kokių konkrečių priemonių imamasi nacionaliniam saugumui bei konstitucinei santvarkai apsaugoti.

Valstybė, kuri neužkerta kelio organizuotam politiniam smurtui, rizikuoja pati sudaryti sąlygas demokratijai ir piliečių konstitucinėms laisvėms griauti. Todėl Lietuvos valdžia privalo ne laukti galimų smurtinių išpuolių, o laiku ir ryžtingai imtis teisėtų priemonių politiniam ekstremizmui užkardyti.

Tautos forumo vardu:Algimantas Merkevičius, Alina Laučienė, Almantas Stankūnas, Birutė Simutienė, Algimantas Jankauskas, Auksė Valantinienė, Daiva Jakubonienė, Dobilas Kezys, Eglė Lesniauskienė, Erikas Černauskas, Edvardas Sinickas, Gaudentas Aukštikalnis, Gintaras Rinkevičius, Gintautas Terleckas, Ignė Aperavičiūtė, Jolanta Mažylė, Jurgita Goštautaitė, Kęstutis Pakštas, Kęstutis Dubnikas, Laisvūnas Šopauskas, Lidija Veličkaitė, Neringa Paškevičienė, Ramūnas Kairys, Robertas Vitkauskas, Saulius Dinda, Sigita Dimgailė, Valentinas Šapalas, Valdas Daraškevičius, Vilius Antanas Adomaitis, Vytautas Radžvilas, Algimantas Saulėnas.

Visų vardu pasirašo Almantas Stankūnas 

https://www.pozicija.org/tautos-forumas-pasisako-del-antifa-veiklos-lietuvoje-uzdraudimo-ir-politinio-ekstremizmo-uzkardymo/

Stanislavas Krapivnikas: Ukrainos karo pabaiga – artėja žlugimas


Stanislavas Krapivnikas – buvęs JAV kariuomenės karininkas iš Donbaso, kuris prieš 15 metų persikėlė iš JAV į Rusiją.

https://www.youtube.com/watch?v=IDwKYVZPakk



https://www.youtube.com/watch?v=rH6m4aZ2Z68 

2026-10-26

Michael von der Schulenburg: Europoje vyrauja neviltis, nes pralaimėjimas Ukrainoje atskleidžia melą


Michael von der Schulenburg yra Vokietijos pilietis, ES Parlamento narys, kuris anksčiau 34 metus dirbo Jungtinių Tautų diplomatas, be kita ko, ėjo Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojo pareigas.

https://www.youtube.com/watch?v=TkhDWz08VDY



https://www.youtube.com/watch?v=FaC0cEPBaJk


Nauji ES duomenys rodo, kad Kinija išmeta 2,7 karto daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei JAV

 

Remiantis Europos Komisijos EDGAR duomenų baze, 2025 m. Kinija išmetė 15 981 mln. metrinių tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – tai sudaro apie 30 % viso pasaulio kiekio ir yra 2,7 karto daugiau nei Jungtinėse Valstijose. JAV užėmė antrąją vietą su 6 018 mln. tonų (11,4 %), po jų sekė Indija (4 508 mln., 8,5 %), Rusija (2 574 mln., 4,9 %) ir Indonezija (1 359 mln., 2,6 %).

Penki didžiausi teršėjai sudaro beveik 58 % viso pasaulio kiekio. Į šiuos skaičius neįtrauktos tarptautinės aviacijos ir laivybos emisijos.

Bendras emisijų kiekis vėl padidėjo. „Argus Media“ praneša, kad, remiantis EDGAR duomenimis, 2025 m. pasaulinės emisijos pasieks rekordines apimtis – apie 55 mlrd. tonų CO₂ ekvivalento, t. y. padidės 0,9 %, o JAV emisijos padidės 2,2 %, Kinijos – 0,1 %, o Indijos – sumažės 0,2 %.

Kaip aiškina „Visual Capitalist“, gyventojų skaičius padeda paaiškinti bendrą išmetamųjų dujų kiekį, tačiau didelį vaidmenį vaidina ir energijos suvartojimas bei pramoninė veikla.

Pavyzdžiui, Saudo Arabija išmeta daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei Pakistanas, nors jos gyventojų skaičius yra gerokai mažesnis. Australija taip pat išmeta daugiau negu dvigubai daugiau nei Bangladešas, nors jos gyventojų skaičius sudaro mažiau nei šeštadalį Bangladešo gyventojų skaičiaus.

Šie skirtumai atspindi tokius veiksnius kaip priklausomybė nuo iškastinio kuro, energijai imlios pramonės šakos ir kiekvienos šalies energijos šaltinių struktūra.

Kur išmetamųjų dujų kiekis pradeda mažėti

Nepaisant didelės pasaulinio išmetamųjų dujų kiekio dalies, kai kurių didžiausių pasaulio teršėjų išmetamųjų dujų kiekis pradeda mažėti.

2025 m. Kinijos su energetika susijusios CO₂ emisijos sumažėjo apie 0,5 %, prie to prisidėjo atsinaujinančiosios ir branduolinės energijos gamybos plėtra. Indijos su energetika susijusios CO₂ emisijos 2025 m. taip pat sumažėjo, prie to prisidėjo atsinaujinančiosios energijos augimas ir vėsesnis oras.

Europoje stebimas nuoseklesnis išmetamųjų teršalų mažėjimas. Per pastarąjį dešimtmetį išmetamųjų teršalų kiekis Italijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje sumažėjo dviženkliais procentais. Visoje ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nuo 1990 m. sumažėjo 40 %, nors jos ekonomika išaugo daugiau nei 70 %.

Šios tendencijos rodo, kad išmetamųjų teršalų kiekis gali mažėti net ir toliau augant ekonomikoms, nors pasauliniai išmetamųjų teršalų kiekiai tebėra labai koncentruoti keliose šalyse.

https://www.zerohedge.com/geopolitical/china-emits-27-times-much-greenhouse-gas-america-new-eu-data-show


2026-10-25

Merz valdo siekdamas asmeninės naudos, o ne savo tautos gerovės. Prof.E.Hamer

Užrašas - Ne „Friedrichui Merzui“, o „Vokietijos tautai“ 1916 m. gruodžio mėn. žydų bronzos liejykla „S.A. Loevy“ pritvirtino virš pagrindinių Berlyno Reichstago pastato vartų.

PROF. EBERHARD HAMER (2 dalis iš 2) | Vyriausybės nuo Merkel iki Merzo gina visapusišką socialinę sistemą ir su ja susijusią masinę imigraciją, kurią lemia kvalifikuotų darbininkų trūkumas bei paklausos augimas dėl gyventojų skaičiaus didėjimo; tai, kad šias išlaidas turi padengti vidurinioji klasė ir ji vis labiau grimzta, vyriausybė ir jai palankios žiniasklaidos priemonės sąmoningai nutyli. Tai, kad vietinių gyventojų sąskaita nesustabdomai tęsiasi masinė imigracija į mūsų „visapusišką“ socialinę sistemą (daugiau nei 50 milijardų eurų per metus), veda prie mokesčių mokėtojų skurdo ir trukdo jiems užtikrinti savo pačių aprūpinimą, yra ne tik vyriausybės apgaulė savo rinkėjų atžvilgiu, bet ir imigracijos naudingumo melas. 

Kritika dėl mūsų vyriausybių melo tampa vis garsesnė, o opozicija – vis stipresnė. Iš tikrųjų yra normalu, kad opozicija kritikuoja vyriausybės klaidas, o rinkėjai vėliau pakeičia klaidų padariusią vyriausybę. Tačiau kad taip neatsitiktų, partijos – nuo Merkel iki Merzo – susimokė nebediskutuoti su opozicija, ją diskriminuoti, persekioti naudojant valstybės galios priemones (teismus, konstitucinės apsaugos tarnybą, visas žiniasklaidos priemones, su terorizmu susijusias NVO) ir pastatyti užtvarą, neleidžiančią pripažinti ir diskutuoti apie dabar jau didžiausią opozicijos partiją „AfD“.

Tai pateikiama ne tik kaip „kova su dešiniaisiais“, bet ir kaip demokratijos užtikrinimas, nors demokratijos esmė turėtų būti ta, kad vyriausybė ir opozicija diskutuotų dėl geriausio kelio ir, remdamosi geriausiais argumentais bei sprendimais, padėtų pasiekti parlamentinį proveržį. Tik pasinaudodamos demokratijos melu apie „apsauginę sieną“ raudonųjų, žaliųjų ir kairiųjų smulkiųjų partijų frakcijos gali nukreipti CDU savo norima linkme ir užkirsti kelią tikroms reformoms. Šis gyvenimo melas taip pat kenkia mūsų demokratijos rinkėjams ir seniai reikalingų reformų įgyvendinimui, prieštaraujančiam rinkėjų interesams, vien tik siekiant išlaikyti kairiųjų smulkiųjų partijų frakcijų valdžią.

ES iš pradžių (1993 m.) buvo įkurta siekiant pašalinti prekybos kliūtis, sustiprinti Europos ekonomiką ir sukurti bendrą Europos ekonominę erdvę. Tačiau, kaip ir bet kuri biurokratinė struktūra, ES vis labiau prisiėmė sau teisių, pavyzdžiui, valstybių narių suvereniteto teisių, įsteigė Europos Teisingumo Teismą kaip aukščiausiąjį teismą ir ėmėsi vis daugiau užduočių, už kurias iš tikrųjų nebuvo atsakinga, tačiau taip įgijo papildomą galią:

Finansinė pagalba pernelyg įsiskolinusioms valstybėms narėms, koronaviruso vakcinos pirkimai, „Žaliasis susitarimas“, numatantis aplinkosaugos reikalavimus pramonei ir privatiems asmenims, šaudmenų pirkimai ir Ukrainos karo bei dabar jau nemokios Ukrainos valstybės finansavimas. Tai jau kainavo 3,5 trilijonus eurų, kurių ES neturėjo, nes ji gyvuoja tik iš valstybių narių įnašų (apie 30 milijardų eurų, iš kurių trečdalį sudaro Vokietijos įnašas). Taigi ji turėjo įsiskolinti, ko pagal įstatus ji neturėjo teisės daryti, tačiau gavo finansavimą iš ECB.

ES dabar nori pasinaudoti gudrybe, kad nuolat ir vis labiau apsunkintų Europos ekonomiką bei piliečius: CO2 mokesčiu. Ji tvirtina, kad Europos CO2 išmetimai (sudarantys mažiau nei du procentus pasaulio išmetimų) yra atsakingi už klimato kaitą. Taigi kas išmeta CO2 (o tai yra būtina miškams auginti ir vaisiams užauginti), tas turi mokėti mokestį. Ir šis mokestis turėtų nuolat didėti, kad taptų pagrindiniu ES mokesčių šaltiniu.

Taigi viešoji įstaiga vėl išsiplėtė, tada ekonomikos ir piliečių sąskaita bei prieš jų valią įvedė naują mokestį ir nuolat jį didino, todėl ekonomika jau šiandien dėl to kenčia.

Tačiau ES puikiai žino, kad vien mokesčiais jos per didelės skolos (3,5 trilijono eurų) jau nebegalima išspręsti. Todėl ji planuoja 2029 m. prieš piliečių valią pereiti prie skaitmeninės valiutos (atitinkamai nuvertinant piliečių pinigines vertes) ir, be to, pasitelkdama naujai įsteigtą instituciją AMLA, sukurti visų piliečių turto registrą, kad galėtų pasinaudoti ir jų materialiu turtu.

Taigi ES iš visų piliečių palaimos tapo jiems žala, didžiausia grėsme mūsų piniginiam ir materialiam turtui Europoje: biurokratijos savanaudiškumas darbščių piliečių sąskaita – tai europinė gyvenimo apgaulė.

Pavyzdžiai rodo, kaip vyriausybės ir politika dirba savo pačių naudai ir tikslams, o ne rinkėjų labui, kad viešosios įstaigos savanaudiškai siekia valdžios ir pajamų piliečių sąskaita ir jų našia, kad politikai, nors ir prisiekia ginti tautos gerovę, iš tikrųjų yra valdomi socialinių organizacijų ar kapitalo jėgų priešingai rinkėjų interesams.

Tai, kad šie politiniai gyvenimo melai nėra aptariami žiniasklaidoje, nekontroliuojami valstybės institucijų ar teismų ir negali būti priversti imtis reformų bei pataisų, susiję su tuo, kad tie, kurie garsiausiai skelbia ištikimybę demokratijai, mažiausiai paiso opozicijos teisių („ugniasienė“).

1 dalis: Vokietijos valstybės melas


Prof. Eberhardas Hameris.

„PI-NEWS“ autorius prof. dr. Eberhardas Hameris (gimęs 1932 m. rugpjūčio 15 d. Mettmane) yra vokiečių ekonomistas. Jo pagrindinė veiklos sritis – smulkiojo verslo ekonomika. 1970-aisiais jis įkūrė privačiai valdomą Žemutinės Saksonijos smulkiojo verslo institutą Hanoveryje ir išleido daugiau nei 20 knygų smulkiojo verslo tema. 1986 m. Hameris buvo apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos Nuopelnų ordino kryžiumi su juostele. Jo skiltis „PI-NEWS“ leidinyje pasirodo kartą per savaitę.

https://pi-news.net/2026/10/merz-regiert-fuer-eigenen-nutzen-statt-fuer-das-wohl-seines-volkes/

Vokietijos valstybės melas. Prof.E.Hamer

 


Mūsų vyriausybės, būdamos paskirtos, prisiekia, kad veiks vokiečių tautos interesais ir jos labui. Iš tiesų visos pastarųjų 20 metų vyriausybės nuolat apgaudinėjo savo rinkėjus.

Prof. EBERHARD HAMER (1 dalis iš 2) | Yra keletas naratyvų, kurie lemia mūsų politiką ir jos veiksmus, net jei jie neatitinka tikrovės: „Pasaulio pabaiga dėl klimato kaitos“, „Rusijos puolimo planai prieš Europą“, baimė dėl aplinkos niokojimo ir CO2 taršos arba naujoji pedagogų teorija, kad mūsų gyvenimo prasmė glūdi malonume, o ne pasiekimuose.

Iš tiesų tik ekspertai diskutuoja apie skurdo pasekmes, kurias sukelia deindustrializacija, kova su automobilių naudojimu, kova su brangia energija ar didėjantys CO2 mokesčiai; – du trečdaliai gyventojų gauna didesnes valstybės išmokas, daugiau nei šeši milijonai bedarbių gauna visapusišką aprūpinimą, įskaitant nuomą ir socialines išmokas, o daugiau nei keturi milijonai pabėgėlių taip pat gyvena pas mus kaip svečiai, nebedirbdami ir gaunant visapusišką aprūpinimą.

Idėja apie turtingą šalį, kurioje nėra skurdo ir kurios nereikia bijoti skurdo, dar nepasiekė žmonių, nepaisant ekonomiką griaunančios „Ampel“ vyriausybės ir nepaisant to, kad perskirstymo valstybėje kas valandą žlunga keturios vidutinės įmonės. Žmonėms tiesiog vis dar sekasi per gerai. Jie net mūsų pragyvenimo šaltinių naikinime nemato sau grėsmės ir vėl renka būtent tuos, kurie tai daro.

Būtent „žaliųjų“ gyvenimo melai vis dar kelia žmonėms baimę, verčia juos ir toliau sekti „žaliųjų“ ideologus ir, pavyzdžiui, turtingiausioje federalinėje žemėje – Baden-Virtemberge – vėl rinkti į vyriausybę „žaliuosius“ ekonomikos griovėjus.

Mūsų vyriausybės ir kiekvienas ministras, būdamas paskirtas į pareigas, prisiekia, kad veiks tautos ir šalies interesų labui. Tačiau vos tik užimdamas pareigas, „rinkėjai manęs jau nebedomina“ (Baerbock). Iš tiesų, visos pastarųjų 20 metų vyriausybės nuolat priimdavo sprendimus, prieštaraujančius savo rinkėjų interesams ir kenkiančius mūsų šaliai, siekdamos svetimų interesų, ir taip apgaudinėjo savo rinkėjus.

Pavyzdžiui, A. Merkel staiga atsisakė pigiausios ir tvariausios energijos – branduolinės energijos, o Habeckas netgi „amžinai“ nutraukė pigų rusišką naftos ir dujų tiekimą ir priklausomybę nuo pigios rusiškos naftos pakeitė tris kartus brangesne priklausomybe nuo aplinkai žalingos amerikietiškos hidraulinio skaldymo būdu gaunamos naftos ir dujų, todėl tarptautinėje konkurencijoje turime didžiausias energijos sąnaudas, o mūsų įmonės dėl to nebėra konkurencingos.

Tačiau ir privatūs asmenys dėl to patyrė dvigubą žalą, ypač todėl, kad turėjo keisti šildymo sistemas ir buvo priversti imtis brangių namų šilumos izoliacijos priemonių. Pigi energija buvo mūsų ekonominės ir asmeninės gerovės pagrindas. Brangiausia energija, kurią sukūrė mūsų pačių vyriausybės, yra ekonominio nuosmukio ir mažėjančio privačių asmenų gyvenimo lygio priežastis.

Už viso to slypi gyvenimo melas: „Klimato kaita yra žmogaus sukurtas reiškinys, o klimato neutralumas yra svarbesnis už gerovę.“ Žalieji aplinkosaugos ideologai žadėjo pagerinti pasaulį, tačiau vykdė politiką, kuri padarė didžiausią žalą ekonomikai ir gyventojams: Dėl deindustrializacijos jie privertė mūsų eksportui svarbiausias pramonės šakas (automobilių, chemijos, mašinų gamybos, žemės ūkio ir miškininkystės) riboti ir nutraukti gamybą (penkios įmonės per valandą), taip sunaikindami darbo vietas, pajamas ir gerovę. Jie žadėjo pagerinti pasaulį, tačiau, remdamiesi gyvenimo melu „ekologija vietoj ekonomikos“, įstūmė mus į didžiausią recesiją.

Merzas ir jo vadovaujama CDU buvo išrinkti, nes pažadėjo pertvarkyti savo pirmtakų skolos politiką, tačiau vos pradėję eiti pareigas sukūrė didžiausią skolą mūsų pokario istorijoje, pateikdami ją kaip „specialųjį fondą“. Antrasis melas, susijęs su šia skola, buvo jos panaudojimas. Skolos naudojamos ne investicijoms ir ne Vokietijos tikslams, o karui Ukrainoje, ginklų pirkimui JAV ir valstybės biudžeto palaikymui korumpuočiausioje Europos šalyje (Ukrainoje).

„Specialiojo turto“ gyvenimo melas: prievolė grąžinti skolą tenka ateinančioms kartoms ir mažina jų gerovę. Mūsų socialinė valstybė dabar yra sukūrusi visapusišką apsaugą ne tik visoms nepaprastosioms situacijoms, bet ir žmonėms su „keistais“, darbo vengiančiais gyvenimo planais, kurie patys sukėlė savo tariamą skurdą, pavyzdžiui, maždaug šeši milijonai piliečių pašalpų gavėjų, kurie nenori dirbti, bet gauna daugiau bazinės pašalpos nei sąžiningi mažiausią atlyginimą gaunantys darbuotojai uždirba grynaisiais.

Dvi trečiosios mūsų gyventojų gauna valstybės išmokas iš paskutinės trečiosios dalies darbščių viduriniosios klasės atstovų, kurie už tai turi mokėti didžiausius pasaulyje mokesčius ir socialines įmokas, todėl kasmet iš mūsų šalies pabėga 200 000–300 000 produktyviausių žmonių, o vietoj jų atvyksta apie 0,2–0,3 milijono nesėkmių patyrusių asmenų, analfabetų ir darbo vengiančiųjų iš viso pasaulio plūsta į mūsų socialinę sistemą.




Prof. Eberhardas Hameris.

„PI-NEWS“ autorius prof. dr. Eberhardas Hameris (gimęs 1932 m. rugpjūčio 15 d. Mettmane) yra vokiečių ekonomistas. Jo pagrindinė veiklos sritis – smulkiųjų verslininkų ekonomika. 1970-aisiais jis įkūrė privačiai valdomą Žemutinės Saksonijos smulkiųjų verslininkų institutą Hanoveryje ir išleido daugiau nei 20 knygų smulkiųjų verslininkų tema. 1986 m. Hameris buvo apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos Nuopelnų ordino kryžiumi su juostele. Jo skiltis pasirodo kartą per savaitę PI-NEWS.

https://pi-news.net/2026/10/deutsche-lebensluegen/

Jeffrey Sachs: „Aš esu Ukrainos gynėjas“ — NATO kovoja iki paskutinio ukrainiečio

 


Profesorius Jeffrey Sachsas yra pasaulinio garso ekonomikos profesorius, bestselerių autorius, novatoriškas pedagogas ir pasaulinio lygio lyderis tvaraus vystymosi srityje.

https://www.youtube.com/watch?v=l5rRIxEdSS0



https://www.youtube.com/watch?v=ttPlhyLboXw

Chas Freeman: Europos lyderiai vėl sabotuoja taiką


Ambasadorius Časas Freemanas yra buvęs Gynybos departamento sekretoriaus pavaduotojas, apdovanotas aukščiausiais Gynybos departamento apdovanojimais už nuopelnus kuriant NATO pagrįstą Europos saugumo sistemą po Šaltojo karo ir atkuriant gynybos bei karinius santykius su Kinija. Jis ėjo JAV ambasadoriaus Saudo Arabijoje pareigas operacijų „Desert Shield“ ir „Desert Storm“ metu.




https://www.youtube.com/watch?v=M3Zy6ChbTOQ

2026-10-24

Su kedais, bet kvailas: apie valstybei žalingą migracijos politiką (trys siužetai)


Arturas Orlauskas, "Iš kiemo pusės" #1089
(7:43) Lietuva sutinka su vizų režimo palengvinimu pakistaniečiams


https://www.youtube.com/watch?v=256ncIcAiQA

A.Zuokas - ne mano herojus, bet šis jo video objektyvus.



https://www.youtube.com/watch?v=YUo8jWUNCDs

Kas atvėrė migracijos vartus į Lietuvą? | Artūras Zuokas ir Vydūnas Sadauskas


Kas dešimtas dirbantysis Lietuvoje jau yra užsienietis. 2010 m. buvo kas šimtasis.

Laidos anonse sakoma:

Kaip čia atsidūrėme? Kas iš tikrųjų sprendė, kas atvažiuoja dirbti į Lietuvą – valstybė ar tarpininkai? Ir ką daryti toliau?

Su Artūru Zuoku kalbamės apie darbo migraciją ir imigraciją, Filipinų ir Izraelio modelį, užsienio studentus, Kauno mečetę, lietuvių kalbą Vilniaus viešajame transporte ir apie tai, ko galime pasimokyti iš Gedimino laiškų.

Tiesa – per vidurį. Neužkibkite ant „už“ ir „prieš“ kabliuko.

O kaip manote jūs: kas turėtų spręsti, kiek ir kokių darbuotojų reikia Lietuvai?

⏱ Turinys

00:00 Anonsas

01:23 227 tūkst. užsieniečių Lietuvoje

02:47 Migracija ar imigracija?

04:59 Ukrainiečiai ir baltarusiai

06:45 Studentai, Bolt ir Wolt

07:50 Konkursas ir įmonė iš Dubajaus

10:27 Uždaryti 4 centrai

11:44 Filipinai ir Izraelio modelis

13:26 145 tūkst. bedarbių ir 16 tūkst. laisvų vietų

17:25 Kodėl vežame vairuotojus, o ne inžinierius

22:59 Lenkijos pavyzdys

25:37 Kauno mečetė

29:28 Istorija apie mečetę Antakalnyje

32:24 Šeimos ir studentai

36:53 Benkunskas ir 105 VVT vairuotojai

41:29 Švietimas ir kalba

44:31 Gedimino laiškai

AR VEŠIME IŠ PAKISTANO IR BANGLADEŠO DAUGIAU?


Naujiena, kuri buvo Užsienio reikalų ministerijos (URM) išvadinta melagiena, visgi kelia rimtų klausimų. Tiek Pakistano, tiek prieš tai Bangladešo Užsienio reikalų ministerijos paskelbė su Lietuvos atstovu, URM viceministru Vidmantu Verbicku aptarusios lengvesnio vizų išdavimo, studentų judėjimo ir panašius klausimus. Nepasakyta, ar ir kas sutarta, tik kad klausimai buvo tokie. Žinia plačiai pasklido socialiniuose tinkluose ir jau tikrai ne be pykčių, nes ko jau ko, o daugiau migracijos iš šių šalių Lietuvos piliečiai nenori. Lietuvos URM žinią paneigė ir išvadino melagiena, esą tokie klausimai nebuvo aptarti. Išeina, kad arba Lietuvos, arba tų šalių URM klaidina visuomenes.

Nepulsiu komentuoti situacijos, kuri visiškai neaiški. Realiausiai atrodo, kad tokios temos buvo keliamos, tačiau nieko jomis nesutarta. Jeigu taip atsitiko, taip reikia ir pasakyti. Nėra jokios gėdos atmesti galimus šių šalių prašymus. Jeigu tokie buvo ir buvo atmesti. Bet geriausia išvis nespėlioti. Geriausia žinoti faktus. Todėl šiandien oficialiai kreipiausi į Užsienio reikalų viceministrą Verbicką su keliais konkrečiais klausimais: kas kalbėta, kas sutarta arba nesutarta su migracija susijusiais klausimais tiek su Pakistanu (dėl kurio išleistas paneigimas), tiek su Bangladešu, dėl kurio, beje, niekas nėra paneigta.



Visai pabaigai, nepriklausomai nuo URM atsakymų, socialiniuose tinkluose veikiančios Bangladešo piliečių leidimų gyventi Lietuvoje arba vizų gavimo schemos, konsultacijų šiais klausimais mastai ir bendras Lietuvos kaip lengvos patekti šalies įvaizdis yra skandalingi savaime. Tai Lietuva turėtų kelti studentų vizų klausimus Bangladešui. Klausimus dėl bendrų pastangų riboti fiktyvių studentų migraciją.


Vida van Kassel komentaras FB. Kokiam sveiko proto asmeniui gali šauti į galvą importuoti publiką iš tokių šalių kaip Pakistanas ar Bangladešas 🤦‍♀️, tai dar ir su Somaliu ir Afganistanu sutartis reiktų sudaryt, jeigu jau skandint Lietuvą, tai pilnu tempu, ką čia smulkintis 🤬


2026-10-23

Kodėl Prancūzija dega? Dr.David Skrbina

 

Vargu ar tai naujiena, kad daugelis Europos valstybių šiuo metu susiduria su sunkumais. Infliacija, nedarbas, biudžetinės krizės ir didelės energijos sąnaudos – visa tai daro neigiamą poveikį. Daugelis vyriausybių taip pat patiria pasitikėjimo krizę, nes imasi kraštutinių ir antidemokratinių veiksmų, siekdamos atremti „kraštutinę dešinę“ – ir taip pačios save paralyžiuoja tiek dėl vidinių nesutarimų, tiek dėl silpno vadovavimo. Be to, Europos šalys bendrai priėmė keletą pražūtingų užsienio politikos sprendimų: jos viską pastatė ant kortos remdamos ir gindamos Ukrainą, nesiėmė jokių veiksmų, kad pasipriešintų Izraelio nusikaltimams žmoniškumui Palestinoje, ir nesiėmė jokių veiksmų, kad pasipriešintų neteisėtam ir neetiškam JAV ir Izraelio karui prieš Iraną; jos pralaimi visose trijose fronto linijose vienu metu.

Iš visų šiuo metu krizę patiriančių valstybių nė vienai nesiseka blogiau nei Prancūzijai. Kasdien žiniose pasirodo pranešimai apie visoje šalyje vykstančius riaušes, o vyriausybė iki šiol pasirodė visiškai nesugebanti tinkamai į jas reaguoti. Žiniasklaidos reportažai ir analizė yra pasibaisėtini; niekas nepateikė nieko daugiau nei pačius banaliausius situacijos vertinimus („perpildytos klasės“, „nepakankamai finansuojamos socialinės programos“, „aukštos pragyvenimo išlaidos“ ir pan.).

Vienas akivaizdus būdas suprasti, kodėl Prancūzija yra tokioje ypatingai blogoje padėtyje, – pažvelgti į pagrindinius socialinius demografinius rodiklius. Net trumpiausias tyrimas šia kryptimi yra labai informatyvus.

Norėčiau iškelti hipotezę, kad Vakarų šalies socialinis stabilumas arba neramumai priklauso nuo ne Vakarų demografinių veiksnių buvimo – arba, paprasčiau tariant, nuo ne Vakarų etninės kilmės žmonių skaičiaus. Tos šalys, kuriose yra mažiausiai ne Vakarų kilmės gyventojų, mėgausis didžiausiu stabilumu ir harmonija, o tos, kuriose jų yra daug, labiausiai kentės nuo nepasitenkinimo ir neramumų. Bent jau taip teigiu.

Bent jau per pastarąjį šimtmetį trys ne Vakarų demografinės grupės istoriškai buvo Europos socialinių neramumų centre: žydai, juodaodžiai ir musulmonai. Taigi, norint atlikti greitą, pirmojo lygio situacijos įvertinimą, galima tiesiog įvertinti kiekvienos iš šių trijų etninių grupių skaičių Europos šalyse ir tada ieškoti sąsajų su socialiniais neramumais.

Jei net paviršutiniškai įvertinsime šias tris etninės grupes, pastebėsime, kad didžiausią gyventojų skaičių turi trys šalys: Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. (Iš šios analizės neįtraukiu tokių Europos mikrovalstybių kaip Monakas ir Andora, taip pat neįtraukiu Rusijos, Ukrainos ir Turkijos, kurios, pagal kai kuriuos vertinimo kriterijus, laikomos „europietiškomis“.) Viena vertus, tai nenuostabu, nes tai yra trys didžiausios šalys pagal bendrą gyventojų skaičių, todėl būtų galima tikėtis, kad jose gyvena daug visų mažumų grupių atstovų. Vis dėlto didelis skaičius sukuria masinį poveikį, ypač kai šios grupės yra vienoje šalyje. Tai gerai žinoma sąvoka, turinti įvairių pavadinimų, įskaitant „kritinės masės teoriją“, „aglomeracijos teoriją“, ir aptariama keliuose socialinės filosofijos aspektuose. Dėl to, pavyzdžiui, Vengrijoje procentine dalimi yra daugiau žydų nei Vokietijoje, tačiau Vengrijos žydai neturi tokio socialinio kapitalo ar kolektyvinės energijos, kokią turi didesnė Vokietijos žydų bendruomenė. O Švedijoje musulmonų procentinė dalis (8 %) yra didesnė nei Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje, tačiau dėl mažo jų skaičiaus bendras poveikis yra mažesnis.

Mano kiekvienos etninės grupės skaičiavimai yra tokie: ten, kur radau nurodytą intervalą, naudojau didesnius skaičius, darant prielaidą, kad „oficialūs“ skaičiai beveik neabejotinai yra per maži:

Žydai:

Vokietija 170 000

Jungtinė Karalystė 310 000

Prancūzija 600 000

Juodaodžiai:

Vokietija 1 000 000

Jungtinė Karalystė 3 000 000

Prancūzija 5 500 000

Musulmonai:

Jungtinė Karalystė 4 100 000

Vokietija 5 600 000

Prancūzija 6 600 000

Iš karto į akis krenta faktas, kad Prancūzijoje, palyginti su kitomis dviem šalimis, gyvena akivaizdžiai daugiausia šių trijų problemų keliančių etninių grupių atstovų – iš tiesų, daugiau nei bet kurioje kitoje Europos šalyje. Vėlgi, tai nėra akivaizdu, ypač atsižvelgiant į tai, kad Prancūzija iš čia paminėtų trijų šalių turi mažiausią gyventojų skaičių.

Šie skaičiai pateikiami žemiau esančioje diagramoje: pirmiausia – juodaodžių ir musulmonų, po to – žydų:


Remiantis mano teiginiu, kad būtent šios etninės grupės tradiciškai kelia daugiausia problemų Europoje, atsižvelgiant į šiuos skaičius, turėtume tikėtis, kad Prancūzijoje kils daugiausia nesutarimų ir socialinių neramumų – ir iš tiesų, dabar atrodo, kad taip ir yra. Tai nėra naujas reiškinys; ten neramumai bręsta jau gerokai daugiau nei šimtmetį. Intensyvi Prancūzijos kolonizacija tiek Šiaurės Afrikoje, tiek Subsacharos Afrikoje prasidėjo 1830-aisiais ir tęsėsi iki pat XX amžiaus; istorijos požiūriu kolonijos yra žinomos kaip pirminis veiksnys, paskatinęs ne Vakarų kilmės imigraciją. Kalbant apie žydus, jie į šalį ėmė plūsti maždaug nuo 1700 m., o XIX a. pabaigoje jų skaičius išaugo iki beveik 100 000; būtent tuo metu tokie kritikai kaip Eduardas Drumontas galėjo parašyti savo reikšmingą veikalą „Žydų Prancūzija“ (1886 m.), kuriame teigė, kad jau tuo metu Prancūzijos visuomenė buvo smarkiai sugadinta. Iš tiesų Drumontas tvirtino, kad žydai, nors ir sudarė vos 0,2 % gyventojų, valdė šiek tiek daugiau nei pusę viso Prancūzijos turto – tai stebinanti situacija.

Bet kuriuo atveju, šios aplinkybės aiškiai padarė savo. Remiantis mano analize, šiandien Prancūzija yra beveik beviltiškoje padėtyje. Turėti daugiausia bet kurios iš šių trijų mažumų atstovų jau yra pakankamai blogai, tačiau tai, kad viena tauta turi daugiausia visų trijų, ilgalaikėje perspektyvoje yra katastrofiška. Pagal mano teiginį, Prancūzija neturi jokios vilties pasiekti socialinį stabilumą; nuolatinis nuosmukis yra neišvengiamas, kol ji radikaliai nesumažins visų trijų grupių skaičiaus.

Esant dabartinėms aplinkybėms, kai iki prezidento rinkimų liko šeši mėnesiai, atrodo, kad Marine Le Pen greičiausiai taps prezidente. Jei būčiau jos patarėjas, pasiūlyčiau imtis radikalių veiksmų: parengti planą, kaip per ketverius metus visų trijų grupių skaičių sumažinti 90 %. Tai neabejotinai lemtų stebuklingą Prancūzijos atgimimą, o pati Le Pen būtų paskelbta tikra nacionaline didvyre – tarsi Charles Martel ir Žana d’Ark viename asmenyje. Pažiūrėkime, kaip jai seksis šioje srityje.

Galiausiai be jokių komentarų pažymiu, kad JAV gyvena didelės visų trijų nelaimingų mažumų bendruomenės: 6 milijonai musulmonų, 7 milijonai žydų ir 53 milijonai juodaodžių. Palieku skaitytojui pačiam palyginti šiuos skaičius su Prancūzijos duomenimis ir įvertinti Amerikos ateities perspektyvas.

Dr.David Skrbina

David Skrbina, PhD, yra buvęs filosofijos profesorius iš Mičigano universiteto, Dearborne. Jis yra keliolikos knygų autorius arba redaktorius, tarp jų – „The Jesus Hoax“ (2-asis leidimas, 2024 m.), „The Metaphysics of Technology“ (Routledge, 2015 m.) ir „Panpsychism in the West“ (MIT Press, 2017 m.).

https://www.unz.com/article/why-france-is-burning/