Ministro Lino Kukuraičio rūpestis „pabėgėliais“ - beprotystė ar noras pasipelnyti?

Valdančiųjų lyderiui Ramūnui Karbauskiui nepakaks tautinant Lietuvą vaikelius apvilkti tautinėmis sermėgomis. Lietuvių tautinimą reikia pradėti nuo ministrų: ant jų galvų užmauti tautines galvas, ar įkrėsti jiems tautiškų smegenų.

Vienas iš tokių ministrų, kurį nedelsiant reikia tautiškai paremontuoti, kol jis nepridarė lietuvių tautai didelių kiaulysčių, yra naujasis Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, prieš ateinant į šį postą išėjęs globalistinio „Caritas“ studijas.

Šis ministras pasišovė Lietuvoje gerinti „pabėgėlių“ integraciją, gerinti jų aprūpinimą, kad jie trokštų likti Lietuvoje, bet viską daryti gudriai, patyliukais, kad nebadytų akių aplink gyvenantiems nuskurdusiems lietuviams šlykšti socialinė neteisybė, per nevyriausybines organizacijas.

Jis gi išėjo puikią valdiškų ir kitokių pinigų įsisavinimo (švelniai kalbant) mokyklą, kurios vardas „Caritas“. Prieš įsodinamas į ministro postą, Kukuraitis vadovavo šiai per „pabėgėlių krizę“ pagarsėjusiai organizacijai.

JAV gyvenantis disidentas Valdas Anelauskas sako: „Pavyzdžiui, naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pradeda darbą nuo ko? O gi nuo strategijų kūrimo, kad atgabenti „pabėgėliai“ pasiliktų gyventi Lietuvoje!.. Pirmas rūpestis ir didžiausias prioritetas jam – „pabėgėliai“, kaip juos išlaikyt Lietuvoje, kad vėl nepabėgtų!.. Daugiau nei keista, švelniai pasakius. Toks ministeris – tikrų tikriausias Merkel pasekėjas!.. Dėl tokių politikierių Lietuvą gali ištikti nepataisoma katastrofa!..

Štai iškalbinga statistika: 1960 metais Sirijoje gyveno 4,5 milijono gyventojų, o 2010-tais, prieš pat prasidedant ten karui, beveik 21 milijonas, taigi penkis kartus daugiau!.. Priėmus dabar Lietuvai gyventi sirus, nesunku paskaičiuoti, po kiek laiko sirų skaičius Lietuvoje viršys lietuvių skaičių...“

Neadekvačių politikų sprendimas įsileisti „pabėgėlius“ Lietuvai kainuos šimtus milijonų eurų

Kokio didelio masto nelaimė valstybei yra migrantai, kuriuos neadekvatūs politikai sutiko įsileisti į Lietuvą, parodė banko DNB atliktas tyrimas.

Danijos nacionalinio banko (DNB) skaičiavimais per metus vienam migrantui iš valstybės biudžeto yra išleidžiama mažiausiai 4000 eurų. Sekanti migrantų karta kainuos 100 eurų pigiau – 3900 eurų. Jeigu tokia tendencija išliks, tai galutinė ekonominė migrantų adaptacija pareikalaus 40 jų kartų – apie 1000 metų.

Siekiant kompensuoti biudžeto išlaidas migrantams, teks didinti pensijinį amžių vietiniams piliečiams kas penki metai iki pat 2100 metų.

DNB tyrimai nepatvirtino ekonominės naudos iš migrantų antplūdžio į šalį. 7 iš 10 migrantų, atvykstančių ne iš Europos valstybių net nepažįsta alfabeto. Tik 2% iš jų sugeba dirbti Danijoje tuojau pat atvykę į šalį. Likusieji arba per daug ligoti, arba neturi jokio išsilavinimo, o jiems suteikti išsilavinimą Danijos biudžetui kainuos milijardus. Išlaidos vienam migrantui per visą jo gyvenimą gali sudaryti apie 268000 eurų.

Dabar padauginkime šią 268000 eurų sumą, kiek valstybei kainuos kiekvienas migrantas per jo visuomenei nuostolingą gyvenimą iš 1 105, tai yra tiek, kiek besmegeniai Lietuvos politikai per du metus sutiko įsileisti migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos, ir gausime gražią 296 140 000 eurų sumą!

Migrantai jau pakeitė Europą negrįžtamai. Arabų kalba išstumia Europos kalbas

Išstudijavęs daugelio tyrimų statistinius duomenis, Stoholmo universiteto profesorius Mikaelis Parkvalas padarė išvadą, kad antra pagal populiarumą kalba Švedijoje yra arabų kalba. Švedija ne vienintelė Europos valstybė, kurioje arabų kalba tapo antra pagal populiarumą. Kaip išaiškino Mikaelis Parkvalas, tokia pati situacija susiklostė ir Danijoje. Prancūzijoje ir Olandijoje arabų kalba užima trečią vietą.

Pelninga „Pabėgėlių industrija“. Kas pelnosi iš „pabėgėlių“

Iš pabėgėlių pelnosi ne tik politikai, bet ir bažnyčios labdaros organizacijos, viešosios nuomonės apklausos agentūros, įvairios pabėgėlių vežimą į ES propaguojančios NVO, jų maitinimu, apgyvendinimu ir t.t. užsiimantis verslas. Vieninteliai pralaimėjusieji šiame pabėgėlių kazino esame mes – eiliniai mokesčių mokėtojai, ant kurių sprando sėdi visi šie socialiniai parazitai.

Dienraštis „Respublika“ aprašė vienos iš „pabėgėlių verslo“ gyvenančios įmonės „Pilietinės visuomenės instituto“ vykdomą visuomenės (ne tik Lietuvos visuomenės, bet ir viso likusio pasaulio) kvailinimo verslą.

„Briuselis moka už kvailinimą“. Tokio pavadinimo A.Zinkuvienės straipsnyje „Respublikoje“ rašoma: „Neįtikėtina - Europoje auga priešiškumas agresyviems imigrantams, o Lietuvoje beveik pusė gyventojų nusiteikę padėti politikų suderėtiems prieglobsčio prašytojams, tik nežino, į ką reikėtų kreiptis. Tokias išvadas pateikė Pilietinės visuomenės institutas, kurio užsakymu balandžio pabaigoje buvo apklausti 1007 šalies piliečiai.

Tyrimo duomenimis, dėl imigrantų priėmimo gyventojų nuomonė pasidalija beveik perpus: 46,3 proc. tam visiškai nepritaria, 5,3 proc. pritaria be išlygų, o 48,5 proc. pritaria su tam tikromis sąlygomis.

Prieš pusmetį tos pačios bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje pabėgėlių priėmimui visiškai nepritarė 61,3 proc., pritarė tik 27,8 proc. Kas nutiko, kad lietuviai taip radikaliai pakeitė nuomonę? Pasirodo, norint gauti pageidaujamus rezultatus, reikia atitinkamai suformuluoti klausimus, atsakymų variantus ir viską pagal poreikį interpretuoti.“

Pabėgėliai – daugiamilijardinis „Carito“ verslas

Straipsnyje „Respublikoje“ rašoma, kad „Praktinės užsieniečių integravimo patirties turintis Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ vadovas Linas Kukuraitis atkreipė dėmesį į žmonių atsakymus apie atsakomybę už pabėgėlių integraciją - 1,5 proc. respondentų mano, kad už tai asmeniškai atsakingas kiekvienas Lietuvos gyventojas, 2,5 proc. - kad vietos bendruomenės.“

„Čia ir yra tikrasis mūsų potencialas integruoti tuos žmones - apie 2 proc. gyventojų, - akcentavo L.Kukuraitis. - O deklaruojamas noras padėti, bet manymas, kad atsakinga ES (27,7 proc.) ir Lietuvos valdžia (30,5 proc.) rodo, kad yra susidvejinimas visose srityse.“

Politologas ir žurnalistas Udo Ulfkotte šiais metais publikuotoje knygoje „Pabėgėlių industrija“ atveria užkulisius įstaigų, kurios išmušinėja pelną iš milijardinio verslo su pabėgėliais. Jo nuomone iš „pabėgėlių industrijos“ pelnosi politikai, žurnalistai ir socialiniai susivienijimai.

Autorius rašo: „Vokietijos Raudonasis kryžius, Caritas, Diakonie ir kitos labdaringos organizacijos, dirbančios  su pabėgėliais, turėjo 140 milijardų eurų metinę apyvartą ir davė darbo 2,3 milijonams žmonių. Palyginimui, Vokietijos automobilių pramonėje dirba iš viso 738 000 žmonių. Ir netgi didelis koncernas „Siemens“, su filialais 167 valstybėse ir 343.000 darbuotojų skaičiumi, pasiekia vos 70 milijardų eurų metinę apyvartą.“

„Iš pabėgėlių antplūdžio gauna naudą ir partijos, ir politikai. Kas trečias Bundestago politikas, Ulfkotte žodžiais, yra valdybos narys, arba turi vadovaujančią funkciją pabėgėlių industrijos socialinėje srityje.“

Ulfkotte sako: „Ko visuomenė nežino: partijos skatina savo politikus užimti postus stebėtojų valdybose, arba tapti konsultantais, nes ne mažiau, kaip ketvirtadalį gaunamų pajamų jie privalo atiduoti į partinę kasą. Taip užslėpto finansavimo keliu per narius, turinčiais deputato vietą, į partinę kasą patenka maždaug tiek pat lėšų, kiek per nario mokesčius.“

Ulfkotte žodžiais, „dabar išlaidos vienam pabėgėliui, jeigu jas sąžiningai sumuoti, siekia 3,5 tūkstančių eurų per mėnesį. Jeigu apskaityti visas dar nenumatytas išlaidas, kaip pavyzdžiui “traumuotų pabėgėlių psichoterapiją”, tada, tik vienam milijonui pabėgėlių, tai išsilies į 42 milijardus eurų per metus. Ši suma atitinka biudžetams ne mažiau 11 Vokietijos valstybinių įstaigų: Šeimos ir jaunimo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Finansų ministerijos, Aplinkos apsaugos ministerijos, Federalinės ekonomikos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Vokietijos Bundestago, Federalinės teismo palatos, Federalinio Prezidento kanceliarijos, Federalinio konstitucinio teismo ir Bundesrato.“

„Kitas palyginimas, kad įvertinti išlaidų apimtį: 42 milijardai eurų yra būtini Vokietijos valstybei bedarbystės pašalpų išmokėjimui.“

Ulfkotte mano, kad  „prieglobsčio suteikimo sistema suvalgys mūsų ateitį, ateitį mūsų vaikų ir anūkų. Tuo metu, kai vieni gauna riebius pelnus, gyventojams gresia pasinėrimas į skurdą, nes valstybė nesuteiks jokios pagalbos, jeigu kalba eina apie išmušimą pinigų plėšriam aštuonkojui – „pabėgėlių industrijai.“

Parsidavimas už pinigus yra vadinamas prostitucija. Ar prostitučių paslaugas teikiančią įstaigą pavadinsime NVO, institutu, ar viešosios nuomonės tyrimo agentūra, ar labdaros organizacija, ar bordeliu – jokio skirtumo.

Turkijos portalas AA pranešė, kad Turkija ir Rusija suderino paliaubų Sirijoje planą

AA informuoja, kad paliaubų Sirijoje planas bus pateiktas konflikto šalims, išskyrus teroristines grupuotes, kurioms sutartis negalios.

Šią informaciją paskelbė Turkijos agentūra „Anadolu“, su nuoroda „į patikimus šaltinius“. Paliaubų planas bus pateiktas konflikto dalyviams. Susitarimas apims visus Sirijos rajonus, kur vyksta kova tarp opozicinių grupuočių ir valstybinių Bašaro Asado pajėgų.

Ši sutartis numato karinių veiksmų nutraukimą nuo gruodžio 29 dienos 00:00 valandų.

Susitarimai dėl paliaubų negalios teroristinėms organizacijoms.

Susitarimo sėkmės atveju, Turkija ir Rusija Kazachstano sostinėje Astanoje pradės derybas dėl politinio konflikto sureguliavimo.

Turkija ir Rusija prisiima konflikto sureguliavimo garantų rolę. Susitarimo tikslas – politinis procesas, ką numato SNO Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 2254 dėl Sirijos.    

Teroristams sudarytos visos sąlygos laisvai keliauti po Europą ir daryti nusikaltimus

Kodėl tiek daug asmenų, keliančių grėsmę saugumui, laisvai keliauja po Europos Sąjungą?

Po siaubingo teroro akto Kalėdų mugėje Berlyne vokiečiams su visu aštrumu iškilo klausimas, kodėl teroristai gali laisvai keliauti po Europos Sąjungą?

Mūsų valdžia mus ramina, kad ji kontroliuoja į Lietuvą vežamus „pabėgėlius“, gali užtikrinti mūsų saugumą, bet, kaip seka iš Ronen Strenkestraipsnio Suddeutsche Zeitung, paskelbto gruodžio 27 dieną, tokie tvirtinimai neturi jokio pagrindo, nes ES viešpatauja visiškas „pabėgėlių“ kontrolės chaosas.

„Kaip įvyko, kad Vokietijos gatvėse tiek daug islamistų, keliančių grėsmę, bent nieko negalima padaryti?“ „Kaip sukontroliuoti islamistus, kurie kelia pavojų?“ - klausia straipsnio autorius ir bando pasiaiškinti šią aktualią problemą giliau.

Ronen Strenke žodžiais, į šį klausimą Federalinis kriminalistikos skyrius atsako taip:

„Kada specialiosios tarnybos kalba apie asmenis, kurie kelia grėsmę, tada jos kalba būtent apie tuos, kurie yra potencialių teroristų sąrašuose, ir nieko daugiau. Teritorinės kriminalinės policijos žinybos savarankiškai sprendžia, ką įtraukti į šį sąrašą, nėra jokio juridinio vertinimo ir juridinio patikrinimo.“

Šiuo metu Vokietijoje laisvėje yra 200 asmenų, keliančių grėsmę. Tam. Kad juos sulaikyti reikalingas aiškus juridinis pagrindas.

Pagal Ženevos pabėgėlių konvenciją, pabėgėliai praranda apsaugą, jeigu sukelia pavojų saugumui jų buvimo šalyje. 33 punktas sako, kad pabėgėlis negali pretenduoti į apsaugą, jeigu jis yra grėsmė šalies saugumui, kurioje jis yra, arba yra grėsmė šios valstybės bendruomenei, nes buvo nuteistas už nusikaltimą ar dėl sunkaus įstatymų pažeidimo. 

Kodėl Vokietijos specialiosios tarnybos nežinojo Berlyno teroristo tunisiečio Amri istorijos?

Daug metų ES politikai kalba apie pagerinimą apsikeitimo duomenimis apie nusikaltėlius Europoje, bet nepaisant to Vokietijos specialiosios tarnybos nieko nežinojo apie kriminalinę ir radikaliąją Aniso Amri istoriją Italijoje.

Pasirodo, kad po teroro aktų Briuselyje kovo mėnesį, vis dar nėra įpareigojimo ES valstybėms-narėms perduoti duomenis apie nuteistus nusikaltėlius, koks buvo Amri, į Interpolo informacinę sistemą. Taip pat nėra įpareigojimo įnešti duomenis apie pavojingus asmenis į Šengeno informacinę sistemą. Ir net jeigu Italija patalpino Amri nuosprendį (keturi metai nelaisvės dėl padegimo) į Europolo bazę, nagrinėdamos prašymus dėl prieglobsčio suteikimo Vokietijos tarnybos dažnai patikrina tiktai vidinę duomenų bazę ir muitinės tarnybos informaciją.  

Jakovas Kedmi: Aleppo mieste Europa gynė Alkaidą

Lietuvos politologai, pudruojantys mums smegenis, turėtų tai užsirašyti sau ant nosių, arba ant savo kvailų kaktų.

NATIV žvalgybos buvęs šefas pasakoja video:

15:15. Dėl Alkaidos kilo karas Sirijoje. Amerikos prezidentas rėkė. O nuo praeitų metų Alkaida jau ne IVIL, jos negalima bombarduoti. Kariavo prieš Alkaidą, gal ryt jie pasakys: „Alkaida tai konstruktyvu. Jie atsiprašė.“ Ir IVIL atsiprašys.

Visa Europa, net apsiputojusi, ką ginė Aleppo mieste? Alkaida! Kas kariauja prieš Sirijos armiją Aleppo? Alkaida. Visi kiti stojo po Alkaidos vėliavomis. Tai yra, šventas karas demokratinės Europos prieš Alkaidą pasibaigė. Dabar mes prieš juos nekariaujam, dabar dėl jų ašaras liejam. Dabar mes pretenzijas pateikiam Rusijai ir Sirijai: „Kaip jūs drįstate bombardioti Alkaidos opoziciją“. Nes jeigu ji prieš Asadą, reiškia ji jau nebeliečiama.

Pabėgėliai Berlyno metro per Kalėdas padegė lenką

Septyni migrantai Berlyno metro stotyje padegė ten miegojusį 37 metų Lenkijos pilietį, pranešė Berliner Zeitung.

Visi atėjūnai, nelegaliai atvykstantys į ES, čia yra maitinama, apnakvindinami, aprengiami, tuo tarpu skurstantys Europos sąjungos gyventojai yra paverčiami benamiais, ir atėjus šalčiams, bando prisiglausti stotyse, metro.

Kiek Berlyne yra benamių – valdžia tiksliai nežino. Manoma, kad jų yra nuo 3 iki 10000 žmonių. Jie ne „pabėgėliai“, todėl ES jais niekas nesirūpina, todėl Berlyno valdžia jiems „tegali“ pasiūlyti 700 vietų prieglaudoje, likę – išvaromi į gatvę. Štai ir visos lygios teisės, visos konstitucijos.

Naktį, per Kalėdas, iš gruodžio 24 į 25 metro miegantį 37 metų benamį lenką apipylė degiu skysčiu ir padegė 7 „pabėgėlių“ gauja. Metro traukinio vairuotojui ir keleiviams pavyko greitai užgesinti liepsną, nukentėjęs pristatytas į ligoninę. Po jaunos merginos nuspyrimo nuo laiptų, kas sukėlė didžiulį rezonansą visoje Europoje, Berlyno policija šį kartą nedelsiant paskelbė nusikaltėlių nuotraukas. Jie kaltinami pasikėsinimu nužudyti.

Papildyta: Kaip nurodo Krone, nusikaltėliai jau sulaikyti: tai 6 "pabėlgėliai" sirai ir vienas libanietis. Jų amžius nuo 15 iki 21 metų. Pagrindinis kaltinamasis - 21 metų amžiaus "pabėgėlis" siras.

Ar mums reikalingi šitie banditai Lietuvoje? Kokie gi tai "pabėgėliai"?

Šiek tiek apie žodžio „šūdas“ politinę etimologiją

Žodis „š..as“ turi daugiausiai sinonimų: tolerancija, demokratija, žmogaus teisės, Europos Sąjunga, masinės informavimo priemonės, partijos, parlamentas, euras, Europos komisija, "pabėgėliai" ir taip toliau, ir panašiai.

Nėra jokios abejonės, kad artėjančiais 2017 metais ES „elitas“ (irgi sinonimas) žodžiui š..das prigalvos, arba suteiks, naujų sinonimų. Kaip sakė Vokietijos kanclerė: „Mes tai galime“.

Realia pretendente į minėto žodžio sinonimus galėtų būti, visų pirma, ji pati, nes 2015-2016 metais ši ponia tapo visos Europos Antimidu.

Kaip iš Herodoto istorijos pamenate, tikrasis Midas, Lidijos karalius, prie ko tik prisiliesdavo – viskas virsdavo auksu, o šita ponia, prie ko tik prisiliečia – viskas virsta š..du. Prisilietė prie Artimųjų rytų - pavertė š., prisilietė prie migracijos klausimų – visą Vakarų Europą pavertė š.

Be reikalo Europos gyventojai sekančius 2017 metus bando vadinti „Gaidžio metais“. Tai pas kiniečius, pas kuriuos PVP augimas – 8-9 %, bus „Gaidžio metai“, o ES, kur valdo Vokietijos antimidė ir kiti, iš tokio paties daikto nulipdyti, bus kitokie metai. Spėkite iš trijų kartų kokie?

Europos Antimidai 2016 metais turėjo tik dvi rimtas problemas, vieną Rytuose, o kitą Rytuose: Donaldą Trampą ir Vladimirą Putiną. Kiek jie juos nečiupinėjo, kaip nesistengė paversti š..du – nieko jiems nepavyko: patys galutinai prasmirdo, o šie vaikinai – ne!

Čia, manau, štai kokia alchemija, kurią pastebėjo dar Septyni Graikų išminčiai: š..du daiktus paverčia š..das, todėl vienintelis būdas apsisaugoti - su š..du nesilieti, būti kuo toliau nuo jo.

Kai tik išgirstu, kad namiškiai, klausosi Siaurovizijos ir panašių MIP transliacijų, visada išeinu į gretimą kambarį, profilaktika – geriausia priemonė!

Išsityčiota iš Vinco Kudirkos atminimo ir lietuvių tautos

Vincas Kudirka – Lietuvos valstybės simbolis, valstybės himno autorius. Dėkinga Tauta rinko pinigus ir pastatė šiam Didžiavyriui paminklą Vilniuje. Gruodžio 24 dieną judėjų sekta Chabad-Liubavič prieš Vinco Kudirkos paminklą užgriozdino didžiulę menorą ir ėmė švęsti Chanukos šventę, čia šokti savo šokius, surengė fejerverką (žiūr. 15 min. lt reportažą ir nuotraukas). Šitas pasityčiojimas iš lietuvių jausmų, iššaukianti netoliarancija mūsų valstybei ir jos simboliui, tęsiasi jau keli metai. Man, prisipažinsiu, toks Lietuvių tautos negerbimas iššaukia gilų pasipiktinimą. Menoros statymas miestų aikštėse, tai ne judaizmo tradicija, menora tūkstantmečius buvo statoma sinagogose, tai Chabad Liubavič sektos išgalvojimas. Antra vertus, ar Vinco Kudirkos aikštė yra vienintelė aikštė sostinėje?

Ta proga labai pravartu prisiminti, kas ta Chabad Liubavič sekta, tos „juodos skrybėlės“, su kuriomis taip bičiuliavosi Vilniau meras, išdavęs leidimą šiam renginiui, vienas garsus Tėvynės sąjungos (!?) atstovas, su kuo jie taip smagiai šoka, ir kodėl aš sakau, kad ši Chabado surengta šventė būtent Vinco Kudirkos aikštėje yra lietuvių tautos įžeidimas.

Informaciją apie sektą Chabad Liubavič aš pasisėmiau iš buvusio ilgamečio Charkovo liberalios žydų bendruomenės pirmininko Eduardo Hodos knygos, kuria pasinaudoti ir versti į lietuvių kalbą gavau leidimą iš autoriaus. Eduard Hodos knyga „Žydų fašizmas, arba Chabad-kelias į pragarą“ pasirodė 2005 metais (http://hodos-video.com/biblioteka/).

Eduardas Hodos rašo:

‹…›1999 metais Maskvoje buvo išleista nedidelė žydų autoriaus Konstantino Giliarovo knyga „Tanija paslaptys“, ant jos viršelio pažymėta: „Knyga pagrindinai skirta žydų skaitytojams“. Kaip epigrafas joje yra paties autoriaus žodžiai, duodantys bendrą supratimą apie visos knygos turinį: „Prieš 140 metų iki įsteigimo NSDAP (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei, NSDAP, A.L. Paaiškinimas) Vokietijoje, Baltarusijoje, neskaitlingos žydų sektos terpėje, egzistavo gerai parengta nacizmo koncepcija“.

Atsiradusi XVIII amžiuje Liubavičių miestelyje (sankirtoje Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos sienų) ultra ortodoksali sekta Chabad 1930 - ųjų metų pradžioje buvo Stalino išvaryta iš TSRS teritorijos. Nuo 1940-ųjų metų Chabado vadavietė yra Brukline, viename iš Niujorko rajonų. 1990-ųjų metų pradžioje Chabadas pasiekė neregėtą politinę ir ekonominę galybę, o jo pagrindiniu tikslu buvo paskelbta „pasaulinė ekspansija“. Sektos veikla – maksimaliai užkonspiruota, tuo pat metu demonstruojamas išimtinis dievobaimingumas ir religinė nekaltybė.

Chabadas – judo-nacistinė sekta, organizuota klaniniu principu, kuriai vadovauja „krikštatėvis“ Liubavičių Rebė. Galimybė patekti į šį klaną yra ypač ribota, o jo nariai pasižymi agresyviu, besiribojančiu su beprotybe, religiniu fanatizmu. Iki dabar sekta Chabad, nepaisant pasiektos galybės ir neregėto įtakingumo, lieka gana neskaitlinga (1990-jų pradžiai pasaulyje buvo priskaičiuojama tik 20 tūkstančių jos atstovų).

Chabad sektos atstovai aktyviai priešinasi žydų asimiliacijos procesui ir yra fanatiškais kovotojais už „kraujo grynumą“. Pagrindiniu sektos fašistinės ideologijos principu yra šis principas – „žydai aukščiau už viską, o Chabad – aukščiau už žydus“. Šis principas yra visos Chabad veiklos pamatas, taip pat ir Ukrainos, Rusijos ir kitų buvusių TSRS respublikų teritorijose.

Atkreipkit dėmesį į citatą, kuri tapo epigrafu šiai knygai: „… šiomis dienomis, kada „visos pasaulio karalystės sukyla viena prieš kitą“, mes turime žinoti ir tikėti, kad karas tarp karalysčių nepalies, apsaugok Dieve, žydų. Atvirkščiai, visi vykstantys įvykiai bus tiktai Į NAUDĄ ŽYDŲ TAUTAI…“ Šie žodžiai priklauso paskutiniam iš Chabado „fiurerių“, Septintąjam Liubavičių Rebe Menachemui Mendelui Šneersonui, kuiriam sektos nariai meldžiasi su išprotėjusių stabmeldžių užsidegimu ir kurį jie po mirties paskelbė Mašiachu, t. y. Mesiju.

Būtent Menachemo Mendelo Šneersono kvietimu 1991 metų spalio mėnesį, aš Charkovo liberalios krypties judėjų religinės bendruomenės pirmininkas, stambiausių TSRS žydų bendruomenių vadovų delegacijos sudėtyje atvykau į Niujorką, į Chabado būstinę.Visą mėnesį mus detaliai instruktavo, mokėmės Chabado ideologinio apdirbimo metodų, buvom pašventinti į slaptus valdžios užgrobimo TSRS teritorijoje metodus, kuri, kaip mums pranešė Chabado instruktoriai, gyvena savo paskutiniąsias dienas…

Praėjus kuriam laikui aš pamačiau, kad visi įvykiai, vykstantys jau ant Tarybinės imperijos griuvėsių, vyksta visiškai atitinkamai su „Bruklino projektu“, kurį sukūrė Chabadas. Ir, patikėkite, praktiškai kiekvienoje iš buvusių „broliškų“ respublikų – ar tai būtų Rusija, arba Kazachstanas – yra savo „juodasis tūkstantis“, žaidžiantis „ruletę“ milijonais likimų ir milijonais neregių. ‹…›

‹…›Aš jau kalbėjau, kad be žydų bendruomenių „kontrolinio akcijų paketo“ užgrobimo, Chabado „globalistai“ užgrobė ir pagrindinius šešėlinės įtakos valdžiai svertus. Be to ne tiktai SNV šalyse, tapusiose lengvu grobiu fašistuojantiems sektantams, bet ir toli už jų ribų“.

Pirmą kartą knyga „Tanija“ pakliuvo man į rankas daugiau nei prieš dešimt metų, kada įspūdingas tiražas šios chabado „konstitucijos“, atspausdintos Vilniuje rusų kalba, buvo atvežtas į Charkovo choralinę sinagogą su tikslu toliau platinti tarp žydų.

Šio „šedevro“ autorius – Rabinas Šneur-Zalmanas, pradininkas Chabado judėjimo ir šios sektos ideologinės bazės sukūrėjas, kurį jo šiuolaikiniai pasekėjai kelia į aukštumas, nusižengiant „statusui“ Septintojo Liubavičių Rebe, iškelto jų į Mošiacho rangą.

Tai kame gi, ypatingi nuopelnai Chabado „gaono“ Šneur-Zalmano, kurio garbei Chabado pasekėjai švenčia savo nuosavus Naujuosius metus? Ir štai mes visai priartėjome prie „Tanija“ paslapties, kuri išėjo iš po plunksnos „genialiojo“ Chabado sektos įsteigėjo ir ideologo.

Dabar aš noriu suteikti žodį Kirilui Giliarovui dėl dviejų priežasčių: visu pirma, norėdamas įrodyti, kad ne aš vienas skaičiau šią knygą, o reiškia, pas nieką nekils abejonių, kad ji tikrai egzistuoja; antra, kad pademonstruoti normalią reakciją normalaus žydo į ideologinius Chabado principus, kuris per prievartą įtraukia žydus po savo „stogu“.

Be to, pradėti siūlau nuo „Baigiamojo žodžio“, kuriame autorius „Tanija paslaptys“ paaiškina, kas paskatino jį parašyti šią knygą. Juk 12 metų atgal, kada pasirodė pirmasis darbas iš mano antifašistinio ciklo – „Ar reikalingas Ukrainai mesijas iš Bruklino?“, aš vadovavausi tais pačiais motyvais, kaip ir K.Giliarovas.

Ir man labai svarbu, kad jo paaiškinimai būtų ne tiktai išgirsti, bet ir suprasti – kaip žydų, kuriems jis adresavo knygą „Tanija paslaptys“, taip ir ne žydams, kuriems paklius į rankas mano knyga „Žydiškas fašizmas“.

Ir taip, baigiamasis autoriaus žodis knygoje „Tanija paslaptys“:

„Bet kuris autorius atsakingas už savo kūrinį. Rašydamas šią knygą, aš aiškiai suvokiau, kad ji sukels nevienareikšmę visuomenės reakciją. Ir nepaisant to, aš laikiau savo pareiga parašyti šią knygą.

„Visos paslaptys paaiškėja“ – pasakė Jėzus. Žodžiai slaptų judėjų knygų anksčiau ar vėliau taptų žinomomis, kaip žydų, taip ir ne žydų visuomenei. ‹…› Bet geriau anksčiau, negu vėliau. Aš absoliučiai nesutinku su nuomone, kad paviešinimas negatyvių judėjų teologijos pusių būtinai atves į pogromus ir bandymus vykdyti žydų genocidą.

Žydų pogromai ir žydų naikinimai vyko šimtmečiais ir pogromų vykdytojai nežinojo „Tanija“ žodžių. Aš giliai įsitikinęs, kad publicistikai nėra ir negali būti draudžiamų temų. Viešumas „žydų klausime“ bus naudingas visiems – ir žydams, ir ne žydams.‹…›

Šio darbo tikslas -…papasakoti teisybę apie buvimą žydiško, judėjų rasizmo. Duoti žmonėms teisybę – yra absoliuti teisė ir šventa pareiga. Jeigu kažkas priims šį kūrinį neadekvačiai, kaip instrukciją pogromams – tai jo problemos. Visa atsakomybė tokiu atveju guls ant paties pogromų vykdytojo.

Dirbdamas ties šia knyga, aš vadovavausi vienu tikslu: padėti žmonėms įveikti savo sielose tai, kas trukdo jiems gyventi: nacionalinį egoizmą, neapykantą, nesantaiką… O svarbiausia – pažinti Tiesą. „Ir pažinkite Tiesą, ir Tiesa jus išlaisvins“ (Evangelija pagal Joną, sk.8, psl.32). ‹…›»

(Užrašas ant knygos viršelio) Kirilas Giliarovas, knygos „Tanija paslaptys“: „Šio darbo tikslas – papasakoti tiesą apie žydų, judėjų rasizmą“.

O dabar eikime prie „Tanija“ paslapčių. (Nepaisant citatų iš „Tanija“ suvokimo, pasistenkite apmąstyti šiuos tekstus, o Konstantino Giliarovo komentarai jums padės):

Knyga “Tanija” buvo parašyta chasidų (chabado-E.Ch) rabino Schneur Zalmano, Liady miestelyje antroje pusėje XVIII amžiuje – XIX amžiaus pradžioje, maždaug prieš 200 metų. Pavadinimas jai suteiktas pagal pirmąjį teksto žodį, autentiškas šios knygos pavadinimas – “Likutei Amarim” (“surinkti posakiai“).

Knyga “Tanija” yra vienos iš chasidizmo krypčių – “Chabad” šventraštis. Pagal Chabado kanonus, Dievas sukūrė pasaulį tik žydams. “Jo karalystė – tiktai Izraelio tauta” (sk.41, psl. 241). Sielos žydų, kurių realiai priskaičiuojama tiktai 600 tūkstančių (!), yra paties Dievo dalelės.

Pagal „Tanija“, egzistuoja dvi sielų rūšys: Dieviškoji ir gyvūniškoji. Dieviškąją sielą, neva, turi tik žydai. Žydai taip pat turi pirmos kategorijos gyvūnišką sielą. Ji yra nematoma gyvenimo jėga, esanti kraujyje ir palaiko kūno gyvastį. Ši siela kyla iš tam tikro dvasinio šaltinio, vadinamo “klipat noga” (spindintys nešvarumai), kuriame dalinai yra gėrio, ir kuri susijusi su gėrio ir blogio pažinimo medžiu. Nuo jos gauna gyvenimo jėgą visi košeriniai (leidžiami naudoti maistui) gyvūnai, o taip pat augalai.

„Tačiau yra ir kita gyvūniška siela, žemesniojo lygio, kurią turi tik ne žydai. “Bet sielos ne žydų kyla iš kitų, visiškai nešvarių klipot, kuriose visiškai nėra gėrio…”

Tanija – Dalis 1(sk.1.)

(autoriaus versijoje nuoroda į sk.2, psl.41)

Rabinas Schneur Zalmanas buvo įsitikinęs, kad ne žydai neturi Dieviškosios sielos, ir, reiškia, neturi dvasinio gyvenimo!

Jų sielos, jo tvirtinimu, kilusios iš tam tikros nematerialios esybės, vadinamos “sitra achara” (kita pusė), kurių vaidmuo yra identiškas velnio vaidmeniui arba blogio dvasiai krikščioniškoje teologijoje. Ši triada, atstovauja klipą stabmeldystės, klipą žmogžudystės ir klipą neištikimybės.

“Tačiau klipot skirstomos į dvi pakopas, ir vienas iš jų yra aukščiau, o kita žemiau pirmosios.

Apatinė pakopa – tai trys visiško blogio ir nešvaros klipot, kuriose visiškai nėra gėrio … Jų poveikį patiria ir iš jų kyla visų pasaulio tautų sielos ir jų fizinis egzistavimas, sielos visų nešvarių ir draudžiamų valgyti gyvūnų (ir jų fizinis egzistavimas), o taip pat egzistuoja ir dvasia visų draudžiamų augalinių maisto rūšių, kaip erelis, klaey gakerem ir pan. (graikinių riešutų lukštai, išaižos, ir t.t.)“ (6 skyrius, 61 psl.).

Kartais į poveikius šių kenkėjiškų klipot įsijungia ir žydų sielos, ir tada jos pradeda daryti piktą. Tačiau rabinas Schneur-Zalmanas mano, kad tarp žydų ir ne žydų blogio, yra didelis skirtumas. “Žydas pagal savo prigimtį negali norėti draudžiamo”- tvirtina chabado rabinas, tai yra žydas negali norėti melstis stabams, žudyti, plėšti ir t.t. Jis gali tiktai siekti piktnaudžiauti leidžiamu (girtauti, apsivalgyti ir t.t.).

Gojai, gi, pagal pačią savo prigimtį trokšta draudžiamo. Jei žydas pažeidžia Torą, jis tai daro dėl gojų kaltės, per kuriuos veikia per sitra achara, bet ne pats savaime. Tokiu būdu, išeina: viskas, ką daro žydas, – gėris, viskas, ką daro gojus, – blogis.

Juk žydo poelgiai visada sąlygoti gerais kėslais, o poelgiai gojo – piktais! Būtent tai Chabado rabinai įtaigoja sinagogose. “Nėra blogų žydų. Visi žydai – geri”, – pareiškė Liubavičių Rebe bibliotekininkas, rabinas Baruch Levin, komentuodamas žydų vaidmenį 1917 spalio perversmo istorijoje.

Jo nuomone, žydai-bolševikai vadovavosi gerais savo žydiškos sielos ketinimais. Juos, neva, motyvavo socialinio teisingumo troškimas, be to ne vien tik žydų tautai, bet visoms pasaulio tautoms. Jie tiesiog suklydo pasirinkdami priemones.

Tačiau aukščiau aprašyta pasaulio būklė, pagal “Tanija”, tęsis ne amžinai. “Sitra achara”, – bjauru visagaliui, ko jis nekenčia “(psl. 127) t.y. Dievas nekenčia pasalio tautų, kaip ir visų nešvarių gyvūnų, kuriuos palaiko klipot. Ateityje, kai ateis Mašiachas (Mesijas) “Visi klipot sunaikinami prieš Dievą, tarsi jų niekada ir nebuvo, kaip pasakyta:” Visos tautos kaip niekas prieš Jį (Sk. 19, psl.117).

Šneur-Zalman tiesiog deda lygybės ženklą tarp pasaulio tautų ir nešvarumų. “Klipot ir sitra achara vadinami “vėmalai ir ekskrementai”, kaip yra žinoma ” (sk.24, p.141). Taigi, “klipot” (nešvarumai) = vėmalai ir ekskrementai = lukštai-išaižos = nešvarūs gyvūnai = pasalio tautos! Žydai gi – vieninteliai, kuriems, Shneur-Zalmano nuomone, galima taikyti sąvoką “žmogus” (p.119).

Nėra jokių abejonių, kad rabinas Schneur-Zalmanas buvo įsitikinęs, kad atėjus Mesijui visos pasaulio tautos bus sunaikintos. „Pastatė Jis (Dievas) tamsai ribą (tai pasakyta apie dienų pabaigą, kada Aukščiausiasis sunaikins nešvarumų dvasią Žemėje, ir atsivers Aukščiausiojo šlovė, ir pamatys kiekviena esybė kartu, kaip aiškinama toliau), o labiausiai pasaulio tautų žemėse, oras kurių nešvarus ir pilnas klipot“ (Sk. 33, 187 psl.).

Shneur-Zalmano įsitikinimu, trims klipot (taigi ir pasaulio tautoms), “nėra išaukštinimo per amžius, nebent tiktai paverčiant jas į nieką ir pilnai sunaikinant, kaip parašyta: „Ir dvasią nešvaros nušluosiu nuo Žemės paviršiaus“(p. 207).

“Ir reiškia, visos trys nešvarios klipot bus visiškai sunaikintos, paverstos į nieką“ (Sk. 37, psl. 208).

Jei materialiu atspindžiu trijų nešvarių klipot, pagal “Tanija“ yra pasaulio tautos, tai, pagal logiką, tai kaip žemiškąjį atspindį (spinduliuojanti nešvara) reikia suprasti žydus, užsiimančius „nežydiškais užsiėmimais (mokslais, menu, sportu ir t.t.). Rabino Shneur-Zalmano nuomone, jie tuo pačiu “suteršia savo intelektą”, kadangi „nežydiški užsiėmimai labiau nešvarūs, kaip tušti užsiėmimai“ (Sk. 8-9, psl. 69-71).

Jais galima užsiimti tiktai dėl uždarbio, pelno, bet ne dėl „jų pačių“ (71 psl.). Tuo papildomą kartą pasireiškė veidmainystė ir talmudistų, tokių kaip Šneur-Zalman, troškimas pasipelnyti.

Išaukštinimas klipot noga nematomo pasaulio Kduša (Šventenybės) pusėje, matomame pasaulyje, reiškia sugrąžinimą žydų-reformistų ir krikščionių prie Talmudo ir jų atėjimą į Chabad.

Istorinis procesas po Mesijo atėjimo, kurį Chabado nariai mato būtent iš chabadiečių ir karaliaus Dovydo palikuonio, pagal Tanija atrodo sekančiu būdu. Dievas sunaikina tris klipotas ir, atitinkamai, sunaikinami maitinami jomis visi nešvarūs gyvūnai ir Pasaulio tautos. Tada pasikeičia klipot noga, kurie yra žydams ir švariems gyvūnams gyvenimo šaltinis, ir paklydę žydai grįžta prie ortodoksalaus judaizmo.

Žemė, kaip ne keista, Schneur Zalmano neskaitoma nešvarumu, ir, iš to seka, išlaiko savo egzistavimą arba gi persitvarko į eterinį kūną. Hidrosfera, atmosfera, palaikomos, pagal Tanija logiką, klipotomis, irgi turi susinaikinti. Milijonai žydų dvasių-kibirkščių susivienija į pirmapradžius 600 tūkstančių žydų dvasių, sklendžiančių virs tuščios (arba eterinės) Žemės – štai istorijos apoteozė pagal „Tanija“!

Kyla klausimas: kas tai, jei ne rasizmas?!

Rasizmas turi tris pagrindinius bruožus:

1. Vienos rasės pranašumas prieš kitą.
2. Teorija nekintamumo laike dvasinių ir intelektualinių požymių „aukštesniųjų“ ir „žemesniųjų“ rasių.
3. Siekis genocido „nepilnaverčių“ rasių, jų pavergimo, izoliacijos ir/arba savęs izoliacijos nuo jų.

Visa tai pilnu mastu yra r.Šneur-Zalmano veikale „Tanija“.

Spręskite patys:

1. Žydų dvasios – dalelės paties Dievo. Žydų išmintis – aukščiausiojo lygmens, ne žydų išmintis – „blogiau tuščių užsiėmimų“. Žydai turi gyvūnišką sielą, kurioje „dalinai yra gėris“, gojai – tiktai gyvūnų sielą, kurioje „nėra gėrio visiškai“.
2. Klipot, o tai reiškia, tautoms, besimaitinančioms jomis, „nėra išaukštinimo per amžius“. Žydiškos gi sielos „pagal savo prigimtį negali geisti draudžiamo“.
3. Kaip tvirtina „Tanija“, ateityje „klipot sunaikinamos visiškai prieš Aukščiausiąjį, tarytum jų ir nebuvo, kaip pasakyta: “visos tautos kaip niekas prieš Jį“.

Kvietimas r.Šneur-Zalmano neužsiimti „nežydiškais užsiėmimais“ praktiškai reiškia saviizoliaciją nuo nežydiškos aplinkos. O pranašystė apie baigtinę Pasaulio tautų žūtį pajėgi išprovokuoti atskirus žydus aktams, pagreitinančius šį procesą (genocidą).

Chabado rabinai, sekdami Tanija instrukcijoms, propaguoja pasitraukimą žydų iš aktyvaus visuomeninio gyvenimo, pilną pasinėrimą į chabadišką judaizmą, net iki to, kad nepirkti produktus nežydiškose parduotuvėse (net košerinius!).

Chabado rabinai taip pat dažnai propaguoja išimtinai chabadinį išsilavinimą prieš pasaulietinį, rekomenduodami jaunimui stoti į ješivas, o ne nežydiškas mokymo įstaigas. Abejonių būti negali – tai religinis rasizmas.

Tokiu būdu, prieš 140 metų iki NSDAP (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei, NSDAP, A.L. paaiškinimas) Vokietijoje, slavų žemėje terpėje neskaitlingos žydų sektos egzistavo gerai suformuluota rasizmo koncepcija.

Galite, žinoma, nekreipti dėmesio į aukščiau minimą religinį darbą, jei ne viena aplinkybė, ir labai reikšminga: knyga “Tanija” yra pagrindinė disciplina dėstoma vaikams ir paaugliams, lygia greta su Tora ir Talmūdu. Ir jaunesniojo amžiaus vaikas jau žino apie tai, kad “gojai neturi dieviškosios sielos, ir turi gyvūniškąją.”

Tokiu būdu, į nesusiformavusią vaikišką sąmonę įkalamos neapykantos žmogui, ksenofobijos, rasinio pranašumo idėjos.

Tai daroma per leidinius, pavyzdžiui, žurnalą “Lechaim”. ”Jei žmogus pasireiškia kaip žiaurus, nežmoniškas ar jis neatlieka labdaros darbų, mes rimtai galime įtarti, kad jis pagal kilmę gibeonitas (nežydas).” (“Lechaim”, № 18-19 5754 (1993-1994).

Chabad mokytojai paaiškina šį reiškinį tuo, kad kaip bausmė už nuodėmes, padarytas praeitame gyvenime, nežydų siela patenka į žydų kūną. Tai yra, visi amoralūs žmonės tarp žydų, gali būti priskirti nežydams. Tiesą sakant, Chabado pasekėjai blogą žydo prigimtį vadina “nežydu sėdinčiu žydo viduje.”

Chabado atstovai suteikia kraujui didelę mistinę reikšmę. Jie yra įsitikinę, kad tik pagimdytas žydės, subrandintas jos įsčiose ir turintis žydų kraują, gali suprasti Toros paslaptis.‹…›

Panašias teorijas galima išgirsti sinagogose per Chabado rabinų paskaitas. Taip formuojamas rasistinis mentalitetas, požiūris į žydus kaip į aukščiausią moraliniu ir intelektualiniu požiūriu rasę. Tai negali niekam atnešti naudos – nei žydams, nei – pasaulio tautoms. Bet visų pirma- žydams, nes tauta, neapkenčianti kitų tautų – nelaiminga tauta.

Buvimas žydų tautoje rasistų, sukelia pastovų pavojų visų pirma patiems žydams; jis tarnauja šaltiniu maitinančiu judofobijas nežydų terpėje. Laimei, ne visi žydai – rasistai, ir teisybės vardan reikia pažymėti, kad rasizmas nėra žydų palydovu nuo jų gimimo. Nacizmas ir rasizmas gali atsirasti bet kurios tautos terpėje. Ir žydai, kaip tai aiškėja iš Chabado pavyzdžio,- ne išimtis.‹…›

Žydą, patekusį į Klipot nelaisvę, Šneur-Zelman lygina su karaliu, kurį panardino į išvietę su ekskrementais (Tanija, sk.24, psl.141). Atatinkamai, ir bendravimas žydo su nežydu chabadininkai vertina analogiškai. Tanija nepateikia nė vieno teigiamo pavyzdžio bendravimo žydo su nežydu, užtai yra vienas neigiamas: sumodeliuota Šneur-Zalmano situacija „piktadarys nežydas“ stovi pas žydą už nugaros, trukdydamas jam melstis, kenkia ir t.t. Tanija žodžių poveikyje žydai nenoriai eina į kontaktą su nežydais.

‹…› Chabado rabinas, JAV pilietis Moše Levinas pereiškė atviriau: „Reikia atidaryti tinklą košerinių parduotuvių, kad žydai žinotų, kur jiems pirkti maistą. Juk užsienyje yra specialios parduotuvės šunims ir katėms, ir žmonės, matydami atitinkamas iškabas, ten neužeina“.

Jam antrina kitas Chabado rabinas: “Padaryti gojui apipjaustymą – tas pats, kaip padaryti apipjaustymą šuniui“, „Vesti goją – tas pats, kaip vesti kalę“ ir t.t. Visa tai vaisiai švietimo, išaugę ant „Tanija“ medžio.

Viename iš informacinio biuletenio „Atgimimas“ numerių suformuluota tokia evoliucijos grandinė: mineralai, augalai, gyvūnai, žmogus, žydas. „Žydas“ – penktoji, aukščiausioji forma, aukščiausia Visatoje egzistavimo pakopa, evoliucijos vainikas. Ji charakterizuojama, visų pirma, buvimu pas esančius joje tokios vertybės, kaip sąžinė.‹…›

„Gojams kategoriškai draudžiama studijuoti Talmūdą“.

‹…› Kartą, privačiame pokalbyje su grupe žydų vienas iš žmonių, pažįstamų šios knygos autoriui, turintis ryšį su Maskvos choralinės sinagogos administracija pasakė: „Gojams kategoriškai draudžiama studijuoti Talmūdą“. Į klausimą: „kodėl?“,- jis atsakė: „Todėl, kad ryškiu pavyzdžiu to, kas nutinka su goju, pabandžiusiu studijuoti Talmūdą yra Alfredas Rozenbergas!“(sukurėjas nacistinės rasinės teorijos, autorius knygos „XX amžiaus mitas“).

Samprotavimai apie žydų fašizmą, rasizmą arba nacizmą sukelia audringą protesto reakciją pas demokratinės visuomenės atstovus. Žadžiai „žydas“, ir „fašizmas“ pas liberalų atstovus nesiriša tarpusavyje. Tiksliau, susiriša kaip tendemas „budelis-auka“. Vis tiktai, ši reakcija -grynai emocinė ir klaidinga. Reikalas tame, kad nei pas nei vieną naciją nėra imuniteto prieš atsiradimą jos terpėje nacistinių ir rasistinių idėjų.‹…›

Kad niekam neliktų abejonių dėl buvimo tiesioginių paralelų tarp „Tanija“ ir vokiškojo nacizmo idėjų, pateiksime keletą pavyzdžių (pateikiu sutrumpintai – E.Ch.):

„Tanija“: „…dvasios gojų kyla iš kitų, visiškai nešvarių klipot, kuriose visiškai nėra gėrio“.

Otto Vaininger: “Pas absoliutų žydą nėra sielos“.

„Tanija“: „Žydas pagal savo prigimtį negali geisti draudžiamo…“

Alfredas Rozenbergas: “Mes išrinktieji žmonės. Mūsų protai kuria tikrą dvasios valdžią: protas likusios žmonijos dalies grynai instinktyvus ir gyvūniškas“.

„Tanija“: „kaip pasakyta: visos tautos, kaip niekas prieš Jį…“;“…visos trys nešvarios klipot bus sunaikintos visiškai, paverstos į nieką“.

Otto Vaininger: “Žydai savo giliausiame pagrinde yra niekas“.

„Tanija“: „Nuodėmingasis, pažeidžiantis Jo (Dievo) valią… absoliučiai atskirtas nuo Aukščiausiojo Šventumo… labiau, negu visi nešvarūs gyvūnai, vabzdžiai ir gyvatės…“

Henrikas Himleris:“Jis(žydas) tiek pat tolimas nuo mūsų, kaip gyvūnas tolimas nuo žmogaus.

Adolfas Hitleris:“Jis(žydas) nėra žmonijos dalis“.

Susidaro įspūdis, kad aukščiau pateikti tekstai parašyti vieno žmogaus-tiek artimos juose dėstomos pažiūros. Kažkuriuo mastu pas juos tikrai vienas autorius: dvasia melo ir neapykantos, kuriuo buvo apsėsti kaip žydas Šneur-Zalman, taip ir vokiečiai Otto Vaininger, Alfred Rozenberg ir kiti antisemitizmo ideologai.

Tai-reakcinga rasizmo idėja. Ir jeigu mes pripažįstame būtinybę kovoti su nacizmo ir antisemitizmo idėjomis, tai kodėl gi bet kokios kalbos apie egzistavimą žydiško, judėjų nacizmo ir rasizmo patiria tokią pasiutusią obstrukciją, be kokios nors rimtesnės klausimo analizės?!!

Ar ne todėl, kad dauguma liberalų ir demokratų gyvena nelaisvėje savo iliuzoriškai-rožinio supratimo apie judaizmą, kas yra pasekmė išmoningos judėjų propagandos ir nesusigaudymo „žydų klausime“?‹…›

‹…› Po mirties Menachemo-Mendelo Šneersono (1994 metų birželio 12 d. Chabadas nutolo net nuo talmūdizmo, tapęs tam tikros rūšies nauja religija, kurios pagrindu yra mirusio Rebe kultas. Chabado pasekėjų įsitikinimu, M.M.Šneersonas mirė vykdydamas pranašystes, o konkrečiai, skyriaus 53 Iešajagu (Isajo), už nuodėmes žydų ir turi prisikelti, kad prikelti mirusiuosius, pastatyti Šventyklą Jeruzalėje ir tapti Mašiachu (Mesiju).

Epilogas. Chabado šventė Kudirkos aikštėje Vilniuje sutapo su ekologine katastrofa, kuomet į Nerį išsiliejo tūkstančiai tonų fekalijų. Gal tai ženklas iš aukščiau?