Davosas-2019: „Muzika jau pasibaigė, o Grybauskaitė vis dar šoka...“

Sausio 22 dieną prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba apie išvyką į Davoso Pasaulio ekonomikos forumą pranešė: „Valstybių vadovai kartu su didžiausių pasaulinių kompanijų lyderiais diskutuos kaip stiprėjant globalizacijai užtikrinti patikimą kibernetinę erdvę, kuri prisidėtų prie valstybių ir visuomenių gerovės bei saugumo.“

Ar iš tiesų globalizacija stiprėja? Ar prasmingas Lietuvos valstybės lėšų švaistymas Grybauskaitės defilė Šveicarijos kurorte, kai valstybės gyventojai dėka tos globalizacijos vis labiau skursta? Į šiuos klausimus aš radau kai kuriuos atsakymus prof.Valentino Katasonovo straipsnyje „Davosas-2019: „Muzika jau pasibaigė, o jie vis dar šoka“, kuriame pasakojama apie Šveicarijoje vykstančio globalistų šabašo eigą. 

Pasauliui reikalingi nauji sprendimai, bet ar jie pas ką nors yra?

Stebint Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Davose, startavusį sausio 22 dieną, aš prisimenu frazę, kurią 2000 metais pasakė Džordžas Sorošas: „Muzika jau pasibaigė, o jie vis dar šoka“. Taip jis komentavo pirmą griūtį NASDAQ aikštelėje ir optimizmą, tuomet išlikusį pas daugelį biržos žaidėjų.

Po PEF įsteigimo 1971 metais, pradėjusio kasmetinius susitikimus Šveicarijos Davoso mieste, reikšmė šio forumo metai po metų augo. Davose ėmė rinktis šio pasaulio galingieji, spręsti svarbiausias šių laikų problemas. Davosas labai kontrastavo su Bilderbergo klubo ir Trišalės komisijos forumais, kurie vyko siaurame rate ir esant padidintam slaptumui. Nuo 1987 metų į Davosą ėmė lankytis tarybinės, vėliau Rusijos delegacijos. PEF peržengė europinius rėmus (iki 1987 metų tai buvo Europos menedžerių forumas), juose pasirodė svečiai iš Kinijos, Indijos, Brazilijos, Afrikos.

Pastaraisiais metais PEF rėmuose vyksta 300 renginių – plenariniai ir sekcijų posėdžiai, apskriti stalai. Neskaitant privačių susitikimų ir viršūnių mini susitikimų. Davose nepriimamos rezoliucijos, čia vyksta bendravimas „akis į akį“, „be kaklaraiščių“. Bankininkai, komersantai, pramonininkai užmezga dalykinius kontaktus, pasirašo ketinimų protokolus, kontraktus. Nuo 1980-jų pradžios 1990-jų metų Davosas yra vieta, kur politikai ir verslininkai viešai prisiekia ištikimybe globalizacijos tikslams, tapusiems pagrindine Davoso tema.

Prieš du metus Vašingtone įvyko inauguracija naujojo JAV prezidento Donaldo Trampo, ir kaip tik tuo momentu startavo Davoso-2017 metų forumas su lozungu „Vadovavimas ketvirtai pramoninei revoliucijai“. Pavadinimą paėmė iš knygos steigėjo ir nepakeičiamo Davoso forumo vadovo Šveicarijos profesoriaus Klauso Švabo. Problemų, pateiktų svarstymui, buvo kelios dešimtys, ir visos jos rėmėsi aksioma, kad globalizacija – objektyvus procesas, kurio negalima sustabdyti. Pavyzdžiui, dalyviai užpraeito forumo gyvai svarstė ateinančią robotų, skaitmeninių technologijų, „bitkoinų“ ir pan. erą.

O štai 2018 metų forumo tematika buvo jau visai kitokia. Ją įtakojo Donaldas Trampas. Daugelį dvišalių ir daugiašalių prekybinių ir ekonominių susitarimų, kuriuose dalyvauja JAV, jis paskelbė „neteisingais“ ir pažadėjo jas peržiūrėti arba denonsuoti. Valdant Trampui JAV išėjo iš derybų dėl Transatlantinės ir Trans Didžiojo vandenyno partnerystės. Trampas ėmė abejoti tikslingumu JAV dalyvavimo Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO); Kinijai ir kai kurioms kitoms šalims pagrasino padidinti importo muitus. Trampas pareiškė, kad JAV nepasirašys 2015 metų Paryžiaus klimato susitarimo. Naujo prezidento iniciatyva buvo tai, kad JAV atsisako nuo ankstesnės globalizacijos ideologijos ir susikoncentruoja ties ekonomikos problemų sprendimu. Tai prieštaravo Davoso forumo kursui.

Trampas pabuvojo Davoso-2018 forume, sukėlęs daugeliui šoką savo pasisakymu. KLR pirmininkas Si Dzinpingas, praėjusiais metais pasisakydamas Davose, bandė nuraminti dalyvius, kad globalizacija tęsis. Ir net žadėjo, kad Kinija pasirengusi vadovauti šiam procesui. Tačiau toks Si Dzinpingo pareiškimas forumo dalyvius, greičiau, išgąsdino. 47-oji PEF sesija buvo, tikriausiai, pačia nestandertine per visą istoriją egzistavimo šio forumo. Davosas-2018 kaip vandens lašas atspindėjo toks chaosas, kuris užgrobia pasaulį.

Praėjusių metų forumas Davose yra krizės tęsinys. Visi supranta, kad sąlygomis aštrėjimo tarptautinės padėties, prekybinio karo tarp JAV ir Kinijos, sugriežtinimo sankcijų prieš Rusiją, Irano blokados reikalingi iš principo nauji sprendimai. Ar yra jie nors pas kažką?

2019 metų forumas atrodo blankiai, net apgailėtinai. Į Davosą neatskrido Donaldas Trampas, remdamasis besitęsiančiu shutdown. Nėra Davose Terezos Mei, pas ją nesutarimai su parlamentu dėl Brexit. Imanuelis Makronas privertė atsisakyti nuo išvykos į Davosą „geltonosios liemenės“. Si Dzinpingas irgi neatvyko. Manau, ir pas Trampą, ir pas Mei, ir pas Makroną pagrindine priežastimi atsisakymo nuo išvykos buvo supratimas to, kad Davose jie leis laiką veltui.

2019 metų forumas vyksta su devizu „Globalizacija 4.0“, bet sudėtinga, net kvaila kalbėti apie globalizmą esant pasaulyje augančiai dezintegracijai.

Paimkim kaip pavyzdį klausimą, kuris tapo pagrindiniu pirmąją posėdžio dieną, – globalus klimato pasikeitimas. Kyla klausimas, kaip kovoti su anglies dvideginio emisijos ir kitų šiltnamio dujų didėjimu, jeigu JAV, pagrindinis šių dujų emitentas, nesiruošia dalyvauti susitarime? O svarbiausia, aš manau, Trampas puikiai supranta, kad visa ši klimato tematika – didelis muilo burbulas, reikalinga globalistams tam, kad pagrįsti valstybių suverenitetų išplovimą, įvesti pinigų šeimininkų kontrolę visai ekonomikai, priartėti prie pasaulio vyriausybės sukūrimo. Į Trampo planus ir tų, kas jį iškėlė, tai neįeina.

Tarp kitko, rimtas darbas naikinant valstybių suverenitetus vyksta ne Davose, o kitose vietose. Štai vienas pavyzdys, surištas su tuo, ką Europos parlamentas sausio mėnesį pastatė tašką ties istorija, turinčia ryšį su organizacija G-30 (Trisdešimties grupė). Grupė buvo sukurta 1978 metais dalyvaujant Rokfelerio fondui, būstinė yra Vašingtone. G-30 formuoja rekomendacijas centriniams bankams ir pagrindiniams pasaulio bankams. Pagal savo įtaką ši organizacija, mano požiūriu, ne mažiau įtakinga, negu Bilderbergo klubas.

Prieš metus pasaulio MIP perdavė informaciją: ES kontrolierė Emily O'Reilly pakvietė aukščiausius ECB asmenis nedalyvauti G30 posėdžiuose. Buvo kalbama personaliai apie ECB prezidentą Mario Dragi. Kadangi G30 pagrindas yra ekonomikos ir finansų dereguliavimo idėja, tai mirtinai pavojinga ES bankų sistemai, kuri yra ant krizės slenksčio. ES kontrolierės pareiškimas dėl ECB vadovybės dalyvavimo buvo bandymas nors kažkaip susilpninti Vašingtono spaudimą Briuseliui finansų ir pinigų-kredito politikos klausimais.

Tačiau Mario Dragi kategoriškai atmetė reikalavimą ES kontrolierės nutraukti kontaktus su G30. Šis klausimas buvo svarstomas Europos parlamente. Ir štai 2019 metų sausį paskelbtas verdiktas: ECB prezidentas ir kiti aukšti pareigūnai gali dalyvauti G30 darbe. Europos parlamentas net nenumatė kontrolės priemonių tokiems kontaktams. Balsavimo rezultatai EP buvo tokie: už 500 balsų, prieš 115; susilaikė 19.

Dar kartą pabrėšiu: G30 – viena iš labiausiai įtakingų viršnacionalinių (tiksliau, globalių) struktūrų, kontroliuojančių pasaulinę finansinę sistemą. Matomai, Europos parlamento deputatai svarstė taip: o kodėl Mario Dragi nedalyvauti G30 darbe, jeigu Europos parlamentas vis tiek nekontroliuoja Europos centrinio banko veiklos? ECB, kaip ir bet koks centrinis bankas, turi statusą „nepriklausomo“ instituto ir Briuselyje niekam nepavaldus. Negalima atmesti, kad viena iš instancijų, kuriai pavaldus ECB, ir yra Trisdešimties grupė.

Ką bendro visa tai turi su Davosu? O štai ką: Davosas reikalingas pinigų šeimininkams kaip barškutis, atitraukiantis visuomenę nuo įvykių, kurie iš tiesų turės rimtas pasekmes žmonijai. Įskaitant pilnu tempu vykstantį pasiruošimą kuriant pasaulio vyriausybę.

https://www.fondsk.ru/news/2019/01/24/davos-2019-muzyka-uzhe-konchilas-a-eti-esche-tancujut...-47492.html

Italų valdantieji atskleidė Rotšildų įgyvendinamą juodosios Afrikos ir baltosios Europos sunaikinimo mechanizmą

Italijos valdančioji koalicija šią savaitę mums paaiškino, kodėl Imanuelis Makronas taip rūpinasi, kad kuo daugiau afrikiečių veltėdžių atvyktų į Europą. Priežastis – Paryžiaus neokolonijinė politika Afrikoje. Migracijos fenomenas iš Afrikos vyksta dėl „Paryžiaus kolonijinių įsipareigojimų Afrikai“. 14 Afrikos valstybių, kurios buvo Prancūzijos kolonijomis, įskaitant ir buvusias Ispanijos ir Portugalijos kolonijas, yra apdėtos Prancūzijos mokesčiais. Prancūziją vykdo franko emisiją šioms valstybėms.  

Sausio 20 dieną Italijos vicepremjeras Luigi di Maio pasiūlė įvesti sankcijas prieš Prancūziją ir apkaltino Paryžių neokolonializmo politika, migrantų krizės provokavimu. Politiko nuomone, Prancūzija naudoja valiutinę sąjungą su savo buvusiomis Afrikos kolonijomis, vykdo joms skirto franko emisiją, kad padengti savo skolas. Jis pakvietė prieš Prancūziją imtis sankcijų.

Italijos vicepremjeras pareiškė, kad Prancūzija trukdo vystytis 14 Afrikos valstybių ir tuo stimuliuoja žmonių bėgimą, kurie skęsta Viduržemio jūroje, išsilaipina Italijoje. Politiko nuomone, Europa turi rasti jėgų drąsiai pažvelgti į Afrikos dekolonizacijos problemą. Luigi di Maio pasakė: „Aš pavargau kalbėti apie migracijos krizės pasekmes! Aš noriu pradėti kovoti su priežastimis.“

Kitas koalicinės vyriausybės vicepirmininkas Matteo Salvini pasakė: „Afrikoje yra žmonės, kurie pasisavina šių tautų turtus, Prancūzija, akivaizdu, yra tarp jų“.

Salvini apkaltino Paryžių sukėlus gyventojų migracijos chaosą: „Prancūzija nesuinteresuota, kad stabilizuoti situaciją“, nes turi naftos interesus priešingus, kuriuos turi italai“.

Salvini turi vienintelį dogmatą, rašoma Il Giornale, kuo daugiau nelegalių migrantų, tuo daugiau paskendusių. Tai nebuvo pabėgėliai nuo karo, o kontrabandistų verslo objektas. Italija priims tik tikrus pabėgėlius. Į Italija pabėgėliai gali patekti oficialiais kanalais, tam nereikia plaukti per jūrą.

Italijos valdžios pareiškimas leidžia įvardinti šios Afrikos-Europos aferos benificiarus Rotšildus.

Du pagrindiniai afrikiečių ir arabų vežėjai į Europą

Emanuelis Makronas yra Rotšildų marionetė

Italų portale „Il Populista“ buvo rašoma, kad Sorošas ir Rotšildai finansavo „okultinę“ Emanuelio Makrono rinkimų į Prancūzijos prezidento postą kompaniją. Tai štai kodėl Makronas taip stengiasi laikyti atviras duris imigrantams iš Afrikos.

Italų portalo žodžiais, faktai ateina iš „Macronleaks“ hakerių, kurie pavogė 20000 elektroninių laiškų, susietų su Makrono prezidentine kompanija, kalnus dokumentų, saugomų Makrono elektroninio pašto dėžėse, kurie kartu su Wikileaks buvo paviešinti internete.

Pinigų lietus ant Makrono galvos liejosi iš Rotšildų ir jų patikėtinio Sorošo kišenių, iš Goldman-Sachs JAV rezervinio banko, kurį kontroliuoja Rotšildai. Pinigai tekėjo iš Rotšildų kontroliuojamo Credit Agricole (aštuoni milijonai) iš Sorošo - 2.365.910,16 €, Deivido Rotšildo - 976.126,87 €, Goldman-Sachs - 2.145.100 €.

Kyla logiškas klausimas, ką norėjo mainais gauti Rotšildai iš Makrono. Niekas neabejoja, kad pinigai buvo dovanoti ne iš meilės jam.

Prieš atvedamas į politiką Makronas dirbo Rotšildų banke Goldman-Sachs. Šis bankas savo absolventais apgyvendino daugumą centrinių bankų. „Goldman Sachs" vadovas Vokietijoje Jörg Kukies paskirtas Vokietijos finansų ministro pavaduotoju.

2016 metais baigęs kadenciją Europos komisijos pirmininkas Žoze Manuelis Barroso buvo priimtas dirbti į Amerikos Investicinį banką Goldman Sachs. Jis užėmė nevykdančiojo prezidento ir konsultanto pareigas. Jo darbo frontas – viskas kas susieta su Didžiosios Britanijos išėjimu iš ES (Brexit).

Goldman Sachs stato savo žmones į finansų ministrų postus, centrinių bankų ir pagrindinių privačių bankų pirmininkų postus. Goldman Sachs – inkubatorius, perintis „reikalingus“ žmones. Šių žmonių skaičių, pasodintų visame pasaulyje, neįmanoma apskaičiuoti. Europoje labiausiai matoma figūra „paukščiuko“ išskridusio iš Goldman Sachs inkubatoriaus – Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi, kuris nuo 2002 iki 2005 metų tarnavo Goldman Sachs International vicepirmininku ir vykdančiuoju direktoriumi.

Makronui Rotšildų deleguotas tikslas - vežti juodaodžius į Europą

Pasauliniams pinigų skolintojams Rotšildams reikalingas „ekonomikos augimas“, tik jis garantuoja jų verslo egzistavimą ir pinigų iš oro gamybą. Padengti kreditinius įsipareigojimus galima pridėtinio produkto sąskaita, kurį sukuria „ekonominis augimas“. 

Afrikoje yra dešimtys milijonų jaunų žmonių iki 25 metų amžiaus, kurie neturi ką veikti globalistų nualintoje Afrikoje. „Ernst and Young“ konsultantai šiuos afrikiečius pavadino „demografiniu dividendu“, globalistų lobynu, kad gauti „ekonomikos augimą“. Jeigu globalistai jų negali panaudoti Afrikoje, jie juos nori atsivežti į Europą, kas ir vyksta dabar.

„Gefira“ konstatuoja, kad dabartinis migracijos procesas, kuris vadinamas migracijos krize, sugalvotas ir įgyvendinamas įtakingo lobbi. Šis lobbi ir yra tokie štai ES valstybių vadovai, kuriuos į valdžią atvedė Rotšildai.

Globalistai bando aiškinti jų organizuotą Afrikos gyventojų migraciją į Europą būtent „rūpesčiu“ dėl ES „ekonomikos augimo“. Sveiko proto pilietis supranta, kad visa tai - jų bjaurus melas. Bet kaip iš tikrųjų su tuo „ekonomikos augimu“?

Valentinas Katasonovas rašo: „Net ekonomistai patriotai mėgsta žodžių derinį „ekonomikos augimas“. O šie žodžiai...nieko nereiškia. Tikra beprasmybė.

Kam reikalingas ekonomikos augimas? Jis reikalingas pinigų skolintojams, o piniginis multiplikatorius – tai pinigų darymas iš oro, ypač didelio masto machinacijos.  Padengti kreditinius įsipareigojimus galima pridėtinio produkto sąskaita, kurį sukuria ekonominis augimas, ir nesvarbu, koks tai pridėtinis produktas – prekyba ginklais, porno-žurnalais, net narkotikais, tose valstybėse, kur jų apyvarta legali... Tai yra ekonomikos augimas bet kokia kaina!

„Gefira“ portale rašoma, kad pasaulio ekonomika sutelkta Rytų Azijoje ir Vakaruose, tuo metu kai visos kitos ekonomikos yra satelitinėmis. Jeigu Vakarai ir Rytų Europa nustotų domėtis afrikiečių resursais, juodasis kontinentas žlugtų. Visos Afrikos valstybės priklauso nuo maisto produktų importo, kurį jos finansuoja dėka žaliavų eksporto. Afrika negali išmaitinti savo gyventojų, nekalbant jau apie jų padvigubėjimą per 25 metus. 50% Afrikos jaunimo jaunesni nei 25 metų.

„Ernst and Young“ konsultantai šiuos afrikiečius pavadino „demografiniu dividendu“, globalistų lobynu, kad gauti „ekonomikos augimą“. Jeigu globalistai jų negali panaudoti Afrikoje, jie juos nori atsivežti į Europą, kas ir vyksta dabar.

Į Europą Rotšildų perkelta Afrika

Šita „demografinis dividendas“ Europoje realizuojasi į bedarbių minią, kurią išlaiko Europos mokesčių mokėtojai. Breitbart rašoma, kad 85 procentai į Olandiją atvykusių nuo 2014 metų imigrantų neturi darbo. Prancūzijoje 40 procentų iš 15,7 milijono darbo neturinčio jaunumo sudaro imigrantai iš Afrikos. Vokietijoje beveik pusę HerzIV bedarbių pašalpos gavėjų yra atbėgėliai iš Sirijos. 584000 sirų niekur nedirba.

Rotšildai melžia mažiausiai 14 Afrikos valstybių

Mejeris Amšelis Rotšildas (1744—1812) yra sakęs: „Leiskite man spausdinti pinigus, ir man nusispjauti, kas rašo įstatymus.“ Rotšildai spausdina pinigus JAV, ES, bet pasirodo, kad ir Afrikai.

Šis sionistų klanas taip nušauna du zuikius: plėšia Afriką, jos jaunimą varo į Europą. Čia šie bemoksliai žmonės virsta socialinės sistemos parazitais, griaunančiais Europą ir didinančiai jos skolas vis tiems patiems Rotšildams. Štai kam buvo Rotšildų klano sugalvotas JTO Globalios migracijos paktas, kuris ekonominius migrantus sulygina su karo pabėgėliais, garantuoja jiems visą socialinį paketą europiečių sąskaita, bet ne juos apiplėšusių Rotšildų.

Nuorodos:

http://www.occhidellaguerra.it/italia-macron-francia/

http://www.ilgiornale.it/news/politica/anche-salvini-attacca-macron-tratta-i-migranti-bestie-1632525.html

http://lebionka.blogspot.com/2018/07/kieno-interesams-atstovauja-makronas.html

http://www.ilpopulista.it/news/17-Giugno-2018/26930/ora-e-ufficiale-c-e-george-soros-dietro-macron.html

https://www.zerohedge.com/news/2018-03-19/goldman-sachs-banker-named-germanys-deputy-finance-minister

http://lebionka.blogspot.com/2018/03/rotsildu-bankas-goldman-sachs-toliau.html

http://lebionka.blogspot.com/2018/07/kas-bendro-tarp-afrikos-juodaodziu.html

https://business.tsargrad.tv/articles/katasonov-jekonomika-jeto-lzhenauka_88584

https://gefira.org/en/2018/06/26/28011/

https://www.breitbart.com/europe/2019/01/22/migrants-make-up-40-percent-french-unemployed-youth/

https://www.breitbart.com/europe/2018/05/02/netherlands-85-refugees-unemployed/

Prancūzų intelektualas Alain Soral: protestai Paryžiuje – tai pradžia visuotinio maišto

Žurnalistė Darja Aslamova Paryžiuje susitiko su Alain Soral, „vienu iš įžymiausių Prancūzijos intelektualų“. Apie „Geltonųjų liemenių“ judėjimą Soral pasakė: „Jokia politinė jėga nestovi už „geltonųjų liemenių“ judėjimo.“ „Visas prasidėjo nuo socialinių tinklų, nuo Feisbuko.“

Darja Aslamova:
- Tai buvo pirmoji „balta“ demonstracija, kurią aš mačiau. Nei vieno migranto.
- Jūs pirmą kartą pamatėte tikrą „baltą“ Prancūziją. Kas tie žmonės? Dauguma iš jų pabėgo iš didelių miestų į priemiesčius, kai kainos išaugo iki padebesų. Priemiesčiuose juos užkniso migrantai su savo mačetėmis, islamu ir chalialiniu maistu, kurie gyvena iš socialinių išmokų (tai yra iš baltųjų prancūzų mokesčių!) Po to jie pabėgo į provincijos miestelius ir kaimus. Ir apie juos, tikruosius Prancūzijos darbštuolius, tiesiog pamiršo! Tai atsakas tikros etninės Prancūzijos, išvarytos iš didelių miestų. Priminsiu, kad prancūzai vis tiktai balti, jeigu kas pamiršo. Aš jokio ryšio su rasizmu neturi. Tai tiesiog faktas. Ir tai prancūzų sukilimas, krizės aukų, sukurtos neokapitalistų. Iš vienos pusės jie moka didžiulius mokesčius, iš kitos – negauna jokios socialinės pagalbos, kuri visa skiriama imigrantams, kad užčiaupti jiems burnas. Tai sukilimas proletariato ir viduriniosios klasės-darbininkų, fermerių, kepyklų savininkų, kirpyklų, mėsinių, namų restoranų. Patys save jie vadina „galų judėjimu“, ir kai kurie net dėvi žinomus „galų“ šalmus su ragais. 
- Reiškia, tai „pamiršta Prancūzija“? - Taip, globalizacijos aukos, kurios priešinasi kapitalistams ir media-manipuliacijoms. Apie ką kalba dešimtmečius MIP? Apie feminizmą, rasizmą, apie LGBT judėjimą, apie ekologiją, bet niekada nekalba apie realias socialines problemas. Visos šios temos – tiesiog kaukės, kad paslėpti tikrą gyvenimą ir socialinę krizę. Jų nedomina kaimo žmonės, kurie vairuoja automobilius su dyzeliniais varikliais. Tai neva „ekologinė kova“ prieš dyzelį ir žibalą – tik būdas papildyti biudžetą. Bet kaimo gyventojams tai mirtis. Jie privalo vairuoti mašinas, nes tiesiog bus izoliuoti ir atkirsti nuo darbo. Tai Paryžiuje yra metro, madinga važinėtis dviračiu specialiais takais ar vairuoti mažus „mersedesus“. O tautai Makronas siūlo pirkti elektromobilius arba benzininius automobilius. Tai toks Marijos-Antuanetės elgesys: valgykite pyragaičius, jei trūksta duonos.

Klasių kova kitaip

-Kodėl „geltonosios liemenės“ neturi politikų paramos?
-Kodėl neturi? Štai kairiųjų politikas Melanšonas pareiškė, kad jis jų lyderis. Dešinioji Marin le Pen sako apie savo paramą. Bet „geltonosios liemenės“ pareiškia: „Eikit šalin! Jūs visi elita, „bobo“ (buržuazinė bohema). Nėra nei vieno politinio Prancūzijos lyderio, kuriuo mes galime pasitikėti. Jie mus parduoda“. Ir jie teisūs! Ir kairieji, ir dešinieji, - jie visi globalistai tarnaujantys oligarchijai. Šis sprogimas – kažkas naujo. Proletariatas ir vidurinioji klasė kartu prieš „bobo“. Kovotojai už suverenitetą prieš globalistus. Darbininkų klasė prieš finansinius spekuliantus ir parazitus. Realistai prieš ideologus. Trumpai, klasių kovos šiuolaikinė versija.

Išgirdusi žodį „klasių kova“ aš sudrebu kaip senas pulko arklys, išgirdusi mūšio garsus. Vis tiktai aš gerai mokiausi tarybinėje mokykloje. Karlas Marksas, Leninas, menševikai ir bolševikai...
-Reiškia, mes sugrįžtame prie Markso?

- Žinoma. O jis niekur nepradingo. Tiesa, jį niekas necituos. Skaitoma padoriu ignoruoti jo mokymą. - Bet kodėl tokia prievarta prieš demonstrantus? Mano akyse sumušė su lazdomis jaunus žmones, kurie taikiai stovėjo nuošalyje. Į žurnalistus šaudė guminėmis kulkomis. Ir tai demokratinė Prancūzija?! 
- Viskas logiška. Iki šiol bet kokie protestai buvo gerai organizuoti kontroliuojant profsąjungoms ir organizacijoms. Visi su balionais, vaikais, gėlėmis. Valdžia žinojo, kada demonstracija prasidės, kada pasibaigs. Demonstrantai turėjo lyderius, su kuriais galima derėtis. Dabar tai stichinis judėjimas pažemintų ir įžeistų. Niekas dešimtmečius nekreipė į juos dėmesio. Tai judėjimas suaugusių žmonių, o ne išpaikinto jaunimo. Išėjo vyrai ir moterys 30-40 metų, subrendę žmonės, kurie moka dirbti rankomis. Anksčiau demonstrantai laikėsi taisyklės ir niekada netrukdė žmonių iš turtingų rajonų. O čia jie įsiveržė į aštuntą kvartalą, Eliziejaus laukus. Ir žmonės, kurie gyvena už tūkstantį eurų per mėnesį, pamatė „porše“ mašinas, parduotuvių vitrinas su kosminėmis kainomis, prabangius viešbučius. Jie atvažiavo iš kaimo ir suprato, kad gyvena, kaip klošarai. Tai yra globalizmo aukos įsiveržė į globalistų rajonus. Suprantama, jie buvo agresyvūs, bet jie nieko nesiaubė. Jie per daug gerbia darbą. Bet įsivaizduokite visą šią aristokratiją ir buržuaziją, staiga pamačiusią savo kvartaluose žmones pūslėtomis rankomis. Jie tiesiog prisidirbo į kelnes. Tai visai nauja situacija, žymiai įdomesnė, negu 1968 metais, kada maištavo filosofijos ir sociologijos studentai, turtingų tėvų vaikai.

Žiaurus pasirinkimas: revoliucija arba karas

Tai kas šiandien gatvėse? „Geltonosios liemenės“ su tikslia socialine motyvacija. Valdžios taktika – padaryti šį judėjimą antipatišku visuomenės nuomonės akyse. Tam jie naudoja „juodą bloką“ - radikalią „Antifa“, kairius-studentus (naudingus idiotus), provokatorius iš policijos ir migrantus iš priemiesčių, kurie atvedami vakarop, kad padaryti sau dovanas išplėštose parduotuvėse Naujiesiems metams. Pagrindinė „geltonųjų liemenių“ problema – nebuvimas politinių darbininkų lyderių.

- Kaip viskas pasibaigs?

- Valdžia gelbsti savo užpakalį. Jie įtrauks į tai visas politines partijas ir visas media, nes tai ta pati elita, „bobo“. Jų gyvenimui kilo pavojus. Štai dabar jie bus solidarūs. Kad nuraminti skurdžius, jiems numes kaulus (kiek pakels uždarbį, laikinai sumažins mokesčius). Visa tai niekai. Žmonės nutils laikinai, bet problemų tai neišspręs.

Iš esmės, mes gyvename 1930-tuosius metus, kuomet prieš akis dar vienas pasaulinis karas. Tai trumpas ramybės periodas. Visiškai tylint MIP JTO tik ką patvirtino Marokešo susitarimą dėl visuotinės migracijos. Dabar ekonominiu migrantu gali tapti bet kas. Valstybės PRIVALO jį įsileisti.

Teisė imigruoti tampa ŽMOGAUS TEISE.

- Ką tai reiškia?! – aš plačiai atveriu akis.

- Aš gi sakau: MIP tyli. Jokios informacijos. Europa privalo įsileisti visą Afriką, nes afrikiečiai yra aukos globalaus atšilimo, ir tuo kalti europiečiai.
-Ką?! O ką, Sacharoje visą gyvenimą augino pomidorus? Kaip buvo Sachara, taip ir liko Sachara.

- Štai matote, jūs žurnalistai, jūs pirmą kartą girdite. Šis paktas pilnai pakeis Europos populiaciją. Tai paskutinis smūgis baltiesiems krikščionims. Bet tik vienas iš scenarijų. Oligarchijos valdžia išdidi. Bankininkai nesiruošia trauktis. Prieš mus nauja globali krizė. Išeitis: liaudies revoliucija...

Čia aš skeptiškai raukausi. Vėlgi ačiū tarybinei mokyklai. Ką ten sakė Leninas? Imti telefoną, telegrafą ir geležinkelio stotis. Ar gali beginkliai, tegul ir fiziškai stiprūs žmonės užgrobti internetą, MIP, geležinkelio terminalus, oro uostus, perkirsti kelius? Tai utopija.

- Arba pagrindinis scenarijus: trečiasis pasaulinis karas.

Pasiruošimas vyksta pilnu tempu. To niekas jau ir neslepia. Karas – visada valdančiųjų sluoksnių išeitis, kuomet jie skęsta. Na, ir atpirkimo ožys – kaip visuomet, Rusija. Jau toks mūsų likimas. Jus iš visų pusių apsupo bazėmis. Tarp kitko, aš manau, Putinas tam pasiruošęs.

Šaltinis:

https://www.kp.md/daily/26919/3965812/

AfD kritikuoja Acheno susitarimą

Sausio 22 dieną VFR ir Prancūzijos vadovai pasirašė Acheno sutartį dėl gilesnio šalių bendradarbiavimo, rašomas DW. Šis susitarimas praplečia Veikiančią Eliziejaus sutartį, ypač saugumo srityje.

Be Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono ir Vokietijos kanclerės Angela Merkel sutartį pasirašė šalių užsienio reikalų ministrai. Šalys susitarė gilinti bendradarbiavimą 15-oje sferų.

Šalys įsipareigojo ginti viena kitą ir tekti karinę pagalbą užsienio agresijos akivaizdoje. Gynybos klausimus koordinuos Vokietijos-Prancūzijos gynybos ir saugumo taryba, kuri reguliariai organizuos aukščiausio lygio susitikimus.

Prancūzija ir Vokietija, šios sutarties rėmuose įsipareigojo plėsti bendradarbiavimą europinės ir vidaus politikos srityse, tarp kurių nurodoma kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu. Bendros diplomatijos prioritetu bus kova dėl priėmimo Vokietijos į JTO saugumo tarybos nares. Suplanuotas gilinimas bendradarbiavimo ekonomikos, švietimo, aplinkos apsaugos, socialinės rūpybos ir eilėje kitų sričių.

Acheno sutartis pakeitė nuo 1963 galiojusią Eliziejaus sutartį, kurią buvo pasirašę Vokietijos kancleris Konrad Adenauer ir Prancūzijos prezidentas Šarlis de Golis. Ši sutartis tapo pirmuoju tokios rūšies dokumentu, pasirašytu dviejų valstybių, tarp kurių praeityje vyko daugybė karų ir konfliktų.

AfD lyderiai Weidel / Gauland: Acheno sutartis mus atskyla nuo kitų europiečių

Alternatyva Vokietijai partijos vadovai Acheno sutartį vertina kaip „žingsnį neteisinga kryptimi“. Prisidengiant visuotine Europos vienybe, sutartis yra Prancūzijos interesų politikos rezultatu pereinant į perskirstomą sąjungą vokiečių mokesčių mokėtojų sąskaita. Be to, tai sukūrė vokiečių-prancūzų ypatingus santykius, kurių pasekoje Vokietija bus atitolinta nuo kitų Europos tautų.

AfD-federalinis sekretorius dr. Aleksandras Gauland pareiškė: „Prancūzijos prezidentas Makronas jau nebegali palaikyti tvarką savo šalyje. Bendranacionaliniai protestai Prancūzijoje nesibaigia. Tai nepriimtina, kad būtent šitas žlugęs prezidentas primeta Vokietijai ateities vizijas. Dabar ES giliai suskilo. Ypatingi Vokietijos-Prancūzijos santykiai dar labiau atskiria mus nuo kitų europiečių. Tai torpeduoja būtent tas idėjas, kurias ponia Merkel ir ponas Makronas taip nuoširdžiai deklaruoja. Jie, matomai, įtaria, kad dabartinė ES subyrės.“

AfD-federalinės direktorių tarybos narė ir pirmininkė AfD frakcijos Bundestage Alice Weidel pasakė, kad ši sutartis yra žemas kanclerės nusilenkimas prieš Makroną, kuris gauna tai, ką nori. Vokietija pirmame straipsnyje siekia „sustiprinti ir pagilinti ekonominę ir valiutos sąjungą, kitais žodžiais, užbaigti perėjimą į perskirstymo sąjungą“.

Weidel nuomone, „Makronas gauna greitesnį ir geresnį priėjimą prie vokiečių mokesčių fondų, kad tęsti prancūzišką infliacijos politiką ir apmokėti savo priešrinkiminius pažadus.“

„Stiprinant suplanuotą karinių pajėgų bendradarbiavimą su bendru operacijų tikslu, o taip pat „konsoliduojant“ Europos gynybos pramonę, pagal šią sutartį, Prancūzija privalo būti pagrindiniu lyderiu. Sutarties 4 punktas yra paleidimo įrenginys naujoms abejotinoms užsienio operacijoms Afrikoje ir tolimesnis išpardavimas vokiškų technologijų bendroms įmonėms, kuriose dominuoja prancūzai.“

Sutartyje, Weidel nuomone, silpnai atspindėti Vokietijos interesai.

Politikė pažymėjo: „Atotrūkį su ES valstybėmis-narėmis, kurios nenori Franko-vokiškos „Europos supervalstybės“, dar labiau ši sutartis sustiprina“, o „Acheno sutartis ne tik perteklinė, bet ir kontrproduktyvi“.

Lietuvos pensininkai gyvena blogiau už šunis

Skurdi senatvė – sunkiausiai pakeliama, kas gali nutikti žmogui. Taip manė senovės Graikijos išminčiai, o jų mintis užrašė Plutarchas savo veikale „Septynių Graikijos išminčių puota“. Matyt, ponia Grybauskaitė žinojo visa tai, perskaitė, studijuodama sovietinių kolchozų ekonomiką, todėl ir pritaikė šią išmintį Lietuvoje, čia kartu su Briuselio neokomunistais ir savo pastumdėliais premjerais statydama Eurokomunizmą: komunizmą milijonui ir pragarą milijardui, kaip dar 1968 metais numatė Romos klubas (žiūr. str. „Kai kada gyvūnusgina tam, kad žudyti žmones“).

Pernai aš palyginau maisto davinį, kuri Grybauskaitės valdžia paskaičiavo Lietuvos seneliams, su maisto daviniu, kuris 1941 metais, karui tik prasidėjus, buvo skiriamas sovietinės valdžios vokiečių belaisviams, laikomiems koncentracijos stovyklose. Paaiškėjo, kad šis davinys, Grybauskaitės skirtas Lietuvos seneliams, yra menkesnis (žiūr. priedą).

Ne visi, žinoma, Lietuvos seneliai gyvena blogiau už šunis. Čia kalbama ne apie signatarus, ne konstitucinio teismo teisėjus, o pusę milijono senelių, kurie gauna minimalią 164,59, 200 ir kiek didesnę pensiją. Pernai gaunančių mažesnę už 200 eurų pensiją buvo 65000. Kiek pensininkų gauna 200, 220, 250 ar iki 300 eurų, mums neskirta žinoti, tai didelė Sodros paslaptis. Eurostatas irgi nepadės, nes skelbia kelių metų senumo duomenis.

Į Lietuvą Grybauskaitės importuojami „pabėgėliai“ gauna per mėnesį 600 eurų, o jų nepilnamečiai - dar daugiau. Briuselio biurokratai įsakė lietuviškiems subinlaižiams mokėti „pabėgėliams“ tiek, nes tiek reikia žmogui Lietuvoje per mėnesį, kad „oriai gyventi“. Daugelyje ES valstybių yra yra nuostata, kad piliečiai negali būti diskriminuojami „pabėgėlių“ atžvilgiu. Taip yra Italijoje, kur minimumas 870 eurų pensija, Austrijoje – 1300 eurų ir t.t. 

Savaime suprantama, kad, pagal Briuselio skaičiavimus, 90% Lietuvos gyventojai gauna pensijas, kurios neužtikrina orios senatvės, nes nesiekia 600 eurų per mėnesį, nepaisant to, kad stodama į ES Lietuva raštu įsipareigojo gerbti žmogaus teises į „orų gyvenimą“.

Šunų „pensijos“

Lietuvos portalas „Žvėrinčius“ padarė 200 šunų augintojų apklausą ir teigia, kad šuns išlaikymas kainuoja nuo 20 iki 200 eurų: nuo Toy terjero (1kg) iki žmogaus svorio šunų veislių. Tokiems išleidžiama ir virš 200 eurų per mėnesį.

Pirminės išlaidos: guolis, pavadėlis, dubenėlis, kiti daiktai – 100-200 eurų.

Šuns dresūra 50-60 eurų per mėnesį.

Kombinuota vakcina per metus 20 eurų.

Šuns kirpimas: 25-110 eurų.

Savėlų iššukavimas -10-15 eurų.

Nagų kirpimas – 5 eurai.

Higieninis kirpimas – nuo 18 eurų.

Maudymas – 15-20 eurų.

Pensininkių (su nuolaida) kirpimas Vilniuje (Antakalnis) -10 eurų.

Šunims nereikia mokėti už šilumą, vandenį, šiukšlių išvežimą, jų žymiai mažesnis garderobas.

Šitie skaičiai parodo, kad šunys Lietuvoje gyvena geriau už pensininkus. Šie skaičiai parodo, kad Lietuvos valdžia – pasiutę šunys, nes tik pasiutę šunys taip elgiasi su žmonėmis.

Kaip gyvena kaimynų šunys?

Varšuvos šunų ir kačių prieglaudoje vienam gyvūnui per dieną skiriama 20 zlotų, kas per mėnesį sudaro 140 eurų. Tai išeina 5000 Ukrainos grivinų, trigubai daugiau negu ukrainiečiai gauna pensiją.

Vidutinio dydžio šuns išlaikymas Maskvos mieste kainuoja 160-200 eurų, gerokai skurdesnėje Rusijos provincijoje 60-93 eurų. „The Economist“ duomenimis, Rusijos rublis 70 procentų per mažai įvertinta valiuta, lyginant su doleriu.

Priedas:

Lietuviškos realijos.  Lietuviams užsienio priešai irgi nereikalingi, nes valdžia juos visus atstoja.

Ar žinote, kad valdžios mums paskaičiuotas maisto davinys yra toks pats, kokį skyrė Stalinas karo pradžioje vokiečių belaisviams? Kad mūsų diskriminacija „pabėgėlių atžvilgiu“ Grubauskaitės-Skvernelio chunta vadina „pozityviąja diskriminacija“?

„Pasauliniame pensininkų gyvenimo lygmens reitinge Lietuva užima 63 vietą iš 96 – paskutinė Europoje. Lietuvą aplenkė net Tadžikistanas – buvusi durniausia CCCP valstybė, Latvija 35-oje vietoje – viskas, jos jau niekada nepavysi“, rašo advokatas prof. Stanislovas Tomas savo puslapyje Feisbuke.

Praėjusiais metais aš išsiaiškinau, kad lietuvius Lietuvoje galima diskriminuoti į Lietuvą vežamų „pabėgėlių“ atžvilgiu ir tai mūsų tautos genocido vykdytojai vadina „pozityviąja diskriminacija“, o palyginęs Lietuvos Respublikos 2017 m. „Rekomendacijas dėl valstybės remiamų pajamų ir bazinės socialinės išmokos dydžių susiejimo su minimalių poreikių dydžiu“ duomenis su „Normomis maitinimo vokiečių karo belaisvių 1941 metais“ aš įsitikinau, kad Grybauskaitės-Skvernelio valdžia lietuviams nustatė tokias pačias maisto normas, kaip Josifas Stalinas vokiečių karo belaisviams karo metais.

Ar galima todėl stebėtis, kad 2017 metais iš Lietuvos pabėgo 57 tūkstančiai gyventojų?

Mus valdo nusikaltėliai. Kitokios išvados padaryti man neleidžia mano žemiau pateikiami faktai:

Savo teiginį, kad Grybauskaitės ir Skvernelio valdžia lietuvius 2017 metais maitina panašiai, kaip Stalinas maitino vokiečių belaisvius 1941 metais, aš paremiu dviem dokumentais:

1. „ATASKAITA Asmens (šeimos) minimalių poreikių dydžio apskaičiavimo metodika, šio dydžio apskaičiavimas 2017 m. ir rekomendacijos dėl valstybės remiamų pajamų ir bazinės socialinės išmokos dydžių susiejimo su minimalių poreikių dydžiu Parengė: dr. Jekaterina Navickė Vilnius, 2016“.

2. Красная Армия и Вторая  Мировая война. Нормы питания немецких военнопленных в 41-43 годах. Saugumo 1941 metų birželio 29 raštas Nr.25/6519.

Lietuvos gyventojų minimalių poreikių 2017 metais ir Stalino belaisvių vokiečių 1941 metais davinio palyginimo lentelė.

Maisto pavadinimas/kg per metus	Lietuvos piliečiai 2017 metais	Stalino belaisviai vokiečiai 1941 metais
Grūdų produktai	140,94	240,91
Mėsa ir žuvis	49,05	57,75
Bulvės ir daržovės	130,94	219
Augaliniai riebalai	4,38	7,3
Cukrus ir gaminiai	16,69	7,3
Arbata surogatinė		0,45
Pomidorų piurė		2,19
Raudini ar juodi pipirai		0,05
Lauro lapai		0,07
Druska		7,3
Machorka		3
Degtukai		60 dėžučių degtukų

Vaisiai ir uogos	12,34
Pienas	129,1
Sviestas	1,63
Pieno gaminiai	150,21
Kiaušiniai	176

Lietuviško Grybauskaitės-Skvernelio konclagerio kalinių davinio dydį 2017-iems metams dr.Jakaterina Navickė skaičiavo 2016 metų kainomis, net neįtardama, kad mūsų ašarų pakalnėje taip sparčiai jos augs. Sviesto kaina vien per nepilnus devynis 2017 metų mėnesius pašoko 33 procentais! Kitų produktų kainos irgi, nors kiek mažiau, šuoliavo į viršų. Todėl tokių „skanėstų“ iš pieno produktų ir vaisių eilutės, kurių negaudavo vokiečių kaliniai, vargu ar turėjo galimybės gauti badaujantys Lietuvos pensininkai ir vaikai iš minimumus uždirbančių tėvų šeimų?

Lietuvoje, pasirodo, Konstitucija jau nebegalioja. Negalioja ir jos 29 straipsnis, kuris sako: Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

2017 metų spalio 11 dieną BNS pranešė, kad vyriausybė nutarė „pabėgėliams“ mokėti tokias išmokas:

-Kompensacija būsto nuomai vienam žmogui per mėnesį - 314 eurų.

-Pašalpa būtiniausioms reikmėms ( komunalinėms paslaugoms, maistui, transportui ir kt.) - 204 eurai.

-Papildomai mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (57 eurai) ir kas mėnesį mokama 60,8 euro kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti.

Suma:

Suaugusiam ir vaikui per mėnesį = 518 eurų.

Mokyklinio amžiaus vaikui = 635,8 eurų.

-Vienkartinė įsikūrimo pašalpa - 204 eurai.

-Vienkartinė įsikūrimo pašalpa vaikui -102 eurai.

-Nelydimam nepilnamečiui, sulaukus pilnametystės -1122 eurai.

Šie skaičiai matomai šiuo metu yra didesni. Kiek Lietuvos vaikų, suaugusių ir senelių gauna tokias pajamas?

Valdžios diskriminuojamo lietuvio pajamos (2017 spalio 11 d.) skliaustuose – šiuo metu:

Minimali alga (iki apmokestinimo) - 380 (400) eurų.

Bazinė pensija-120 (152,92) eurų.

Našlių pensija-20 (22,6) euras.

Valstybės remiamos pajamos-102 (122) eurai.

Vidutinė senatvės pensija 273,95 (287, 09) eurai.

Pagal Seimo nario Naglio Puteikio informaciją, skelbtą dienraštyje „Respublika“, „Sodros“ pateiktais duomenimis, pernai spalį 81 717 pensininkų, turinčių būtinąjį stažą, gavo mažesnes nei 200 eurų senatvės pensijas.

Spaudoje pavyko atrasti konkrečius skaičius, kokia suma skiriama pabėgėliams buto nuomai: Kaune butas pabėgėliams buvo nuomotas už 500 eurų per mėnesį. Apie tai buvo paskelbta šių metų rugsėjo 5 dieną portale „Vakarų ekspresas“.

„Konvencijos dėl pabėgėlių statuso“ 23 straipsnis „Valstybės pagalba“ sako: „Valstybės pagalbai ir paramai gauti Susitariančiosios valstybės teisėtai jų teritorijoje esantiems pabėgėliams suteikia tokią pačią padėtį, kokia naudojasi jų piliečiai.“

Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Socialinių reikalų ir darbo ministerija diskriminuoja mane ir kitus Lietuvos Respublikos piliečius dėl jų rasės ir tautybės.

Mes diskriminuojami teisėtai, aiškina LR socialinių reikalų ir darbo ministerija.

Žemiau pateikiu 2017 metų gruodžio 1 dieną gautą ministerijos atsakymą eletroniniu paštu pdf formatu (galimos klaidos pervedant į tekstinį formatą):

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS SOCIALINĖS APREPTIES DEPARTAMENTAS

Biudzetinė įstaiga, A.Vivulskio g. 1 1, LT-03610 Vilnius, tel. (8 5) 266 8176, (8 5) 266 8169, faks. (8 5) 266 4209, el. p. post@socmin.lt, http:// www .socmin.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 1886 03515

Algimantui Lebionkai 2017 -12- 1 z l 2017-11 -29 Nr. (20.10-34) SD - flJO f

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČlŲ DISKRIMINAVIMO UŽSIENIEČIŲ, GAVUSlŲ PRIEGLOBSTĮ LIETUVOJE, ATŽVILGIU

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau - SADM) išnagrinėjusi Jūsų raštą, kuriame prašoma suvienodinti išmokų dydžius, mokamus užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bei Lietuvos Respublikos piliečiams ir tokiu būdu pašalinti diskriminaciją pastarųjų atžvilgiu, žemiau pateikia savo poziciją.

Diskriminacija pačia bendriausia prasme suprantama kaip teisių sumažinimas ar atėmimas arba privilegijų teikimas tam tikrai asmenų kategorijai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis skelbia ,,žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu". Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 punktas draudžia tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą, nurodymą diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybes, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etnines priklausomybės, religijos pagrindu. Tačiau tam tikrais atvejais atskiroms socialinėms grupėms dėl jų ypatingo statuso, kuris dažniausiai yra nulemiamas tam tikro tokių grupių socialinio, ekonominio, kultūrinio ar kitokio jautrumo ir pažeidžiamumo, taikoma ypatinga teisinė apsauga. Šis reiškinys vadinamas ,,pozityviąja diskriminacija". Pažymime, jog ,,pozityvioji diskriminacija" yra įstatymo išimtis, todėl ji nėra draudžiama.

Lietuvos Respublikoje ypatinga teisinė apsauga taikoma užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvoje, kurie visuomenėje dar vadinami pabėgėliais. Prasidėjus migracijos krizei Europoje, 2016-2017 m. Lietuvos Respublika įsipareigojo priimti 1105 užsieniečius (vėliau šis skaičius sumažintas iki 1077). Vienas iš valstybės pagrindinių tikslų - siekis integruoti ypatingą teisinę apsaugą turinčių grupių į visuomenę, todėl 2016 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo aprašą (toliau - aprašas), kuriame reglamentuoti valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo pagrindai, organizavimas, vykdymas, paramos integracijai terminai Pabėgėlių priėmimo centre (toliau - centras) ir savivaldybės teritorijoje, piniginių išmokų ir pašalpų mokėjimas, švietimas ir užimtumas, paramos integracijai nutraukimo ir atnaujinimo pagrindai, visuomenės informavimas apie prieglobsčio gavėjų integraciją. Apraše numatytas intensyvesnis Lietuvių kalbos mokymas bei ankstyvesnis prieglobsčio gavėjų įtraukimas į darbo rinką; aktyviau į prieglobsčio gavėjų integracijos procesą įtraukiamos savivaldybes, kurios paskiria administracijos direktorių arba jo įgaliotą asmenį koordinuoti paramos teikimą savivaldybes teritorijoje.

Centre integracijos laikotarpiu (iki 3 mėn. su galimybe pažeidžiamoms grupėms pratęsti iki 6 mėn.) prieglobsčio atvejui suteikiama nemokama gyvenamoji vieta; teikiamos socialines, psichologines paslaugos; teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos centre, o esant būtinybei, sudaromos sąlygos gauti sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas; organizuojamas darbo paieškos ir asmeninių savybių bei kvalifikacijos įvertinimas; kas mėnesį mokama pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms 71 ,4 Eur; mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (57 Eur); kas mėnesį mokama 60,8 Eur kompensacija vaik4 ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti; organizuojami nemokami lietuvių kalbos ir kultūros kursai; aprūpinami būtiniausiais daiktais, drabužiais, avalyne, patalyne.

Pasibaigus integracijos laikotarpiui centre, parama integracijai teikiama savivaldybėje (trunka 12 mėn. pažeidžiamoms grupėms gali būti pratęsta iki 36 mėn.), kurioje asmuo pasirenka gyventi. Integracijos savivaldybėje laikotarpiu prieglobsčio gavėjams organizuojamos nemokamos lietuvių kalbos pamokos; išmokama vienkartinė įsikūrimo pašalpa (suaugusiam asmeniui siekia 204 Eur, vaikui 102 Eur, nelydimam nepilnamečiui, sulaukus pilnametystes 1122 Eur); mokamos mėnesinės pašalpos būtiniausioms reikmėms (busto nuomai , komunalinėms paslaugoms , maistui , transportui ir kt.), kuri iki 6 mėn. siekia 204 Eur vienam asmeniui, o nuo 7 iki 12 mėn. 102 Eur. 2 asmenų šeima iki 6 mėn. gauna 306 Eur, o nuo 7 iki 12 mėn. 153 Eur. Jeigu šeimoje yra daugiau kaip 3 asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai skiriama iki 6 mėn. 51 Eur, o nuo 7 iki 12 mėn. - 25,5 Eur; mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (57 Eur); kas mėnesį mokama 60,8 Eur kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, jog užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra taikoma ypatinga teisinė apsauga dėl jų pažeidžiamumo (pozityvioji diskriminacija), jiems laikinai, t. y. tik integracijos laikotarpiu, yra mokamos sąlyginai didesnės išmokos nei Lietuvos Respublikos piliečiams siekiant užsieniečius, gavusius prieglobsti Lietuvoje, greičiau integruoti į visuomenę.

Direktorė Violeta Toleikienė

O jeigu premjeras Saulius Skvernelis sugalvos pabėgėliams mokėti po 1000 eurų? Juk tai irgi bus „pozityvioji diskriminacija“, o jei po 2000 – diskriminacija bus dar „pozityvesnė!“ Kam tada reikalinga Konstitucija, jeigu į ją galima šluostytis kojas?

Profesoriaus Stanislovo Tomo žodžiais, pozityvi diskriminacija neleistina socialiai pažeidžiamų socialinių grupių atžvilgiu. 

Tai štai su kokiais demokratijos „pasiekimais“ pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį!

Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2018/07/irodymas-nr-6-kad-nera-pasaulyje.html

Sunkus Italijos Asti miesto šunų savininkų gyvenimas: bauda už nesutvarkytą apšlapintą paviršių

Italijos dienraštyje Il Giornale rašoma, kad Asti miesto šunų augintojams jau nepakanka su savim turėti paketą šuns ekskrementams rinkti, jiems dar reikia turėti ir butelį su vandeniu, kad nuplauti šuns šlapimą.

Asti paskelbė karą nekultūringiems piliečiams. Tiems, kurie palieka netvarkingą šuns tuštinimosi vietą, skiriama bauda nuo 25 iki 500 eurų. Nuo sausio 16 dienos Asti miesto gyventojai privalo nuplauti paviršių ant kurio šlapinosi šuo, ne tik surinkti jų ekskrementus. Išeidamas su šunimi pasivaikščioti, dabar Asti gyventojas privalo turėti maišelį ekskrementams ir butelį su vandeniu.

Miesto meras Maurizio Rasero cituoja nutarimą: „Tokia priemonė buvo priimta, nes atsisakymas pašalinti gyvūnų mėšlą ir išvalyti bendro naudojimo žemę, konkrečiai ant šaligatvių, skirtų pėstiesiems, ant klombų ir vietose, skirtose poilsius ir piliečių pramogoms, tai yra chamizmo ir nekultūringumo aktas, galintis kelti grėsmę gyventojų sveikatai, ypač grupėms, labiausiai tam jautrioms“. Meras taip pat pareiškė, kad šios griežtesnės taisyklės tapo būtinos dėl daugybės skundų iš piliečių. Kad padėti miestiečiams, įvairiuose miesto rajonuose bus išdėstytos specialios dėžės. Mero žodžiais, šios priemonės padės palaikyti švarą mieste. Uždavinys ne pats lengviausias savivaldybės policijai, kuri turės priversti laikytis taisyklių, pažymima Il Giornale.

Anksteniais metais ir kiti Italijos municipalitetai ėmėsi tokių švaros priemonių, ypač Ligūrijoje, pvz., Chiavari, Santa Margherita, Camogli, Bogliasco. Pirmasis buvo Recco 2004 metais.

Savona miete 2017 metais buvo uždrausta su šunimis lankytis mieto centre, bet po šunų augintojų protestų, taisyklės buvo sušvelnintos. Į mieto centrą šunis buvo leista vesti, bet buvo įvesta prievolė nuplauti šunų šlapimą.

Lietuvos didmiesčiai irgi kenčia dėl netvarkingų šunų augintojų. Vasarą šunų šlapimu dvokia Vilniaus Gedimino prospekte esantys želdynai. Petro Vileišio gatvėje, kur aš gyvenu, visi prie pėsčiųjų-dviračių tako esantys žibintai iki 0,5 metrų aukščio balti nuo šunų šlapino druskų, o greta jų telkšo šunų šlapimo balutės. Tai visiška antisanitarija ir nenormali padėtis, kuri rodo šunų augintojų žemą kultūrą.

http://www.ilgiornale.it/news/cronache/vita-dura-i-proprietari-dei-cani-ad-asti-multa-se-non-1631137.html