Skurdi senatvė – sunkiausiai pakeliama, kas
gali nutikti žmogui. Taip manė senovės Graikijos išminčiai, o jų
mintis užrašė Plutarchas savo veikale „Septynių Graikijos
išminčių puota“. Matyt, ponia Grybauskaitė žinojo visa tai,
perskaitė, studijuodama sovietinių kolchozų ekonomiką, todėl ir
pritaikė šią išmintį Lietuvoje, čia kartu su Briuselio
neokomunistais ir savo pastumdėliais premjerais statydama
Eurokomunizmą: komunizmą milijonui ir pragarą milijardui, kaip dar
1968 metais numatė Romos klubas (žiūr. str. „Kai kada gyvūnusgina tam, kad žudyti žmones“).
Pernai aš palyginau maisto davinį, kuri Grybauskaitės valdžia paskaičiavo Lietuvos
seneliams, su maisto daviniu, kuris 1941 metais, karui tik
prasidėjus, buvo skiriamas sovietinės valdžios vokiečių
belaisviams, laikomiems koncentracijos stovyklose. Paaiškėjo, kad
šis davinys, Grybauskaitės skirtas Lietuvos seneliams, yra
menkesnis (žiūr. priedą).
Ne visi, žinoma, Lietuvos seneliai
gyvena blogiau už šunis. Čia kalbama ne apie signatarus, ne
konstitucinio teismo teisėjus, o pusę milijono senelių, kurie
gauna minimalią 164,59, 200 ir kiek didesnę pensiją. Pernai
gaunančių mažesnę už 200 eurų pensiją buvo 65000. Kiek
pensininkų gauna 200, 220, 250 ar iki 300 eurų, mums neskirta
žinoti, tai didelė Sodros paslaptis. Eurostatas irgi nepadės, nes
skelbia kelių metų senumo duomenis.
Į Lietuvą Grybauskaitės importuojami
„pabėgėliai“ gauna per mėnesį 600 eurų, o jų nepilnamečiai
- dar daugiau. Briuselio biurokratai įsakė lietuviškiems
subinlaižiams mokėti „pabėgėliams“ tiek, nes tiek reikia
žmogui Lietuvoje per mėnesį, kad „oriai gyventi“. Daugelyje
ES valstybių yra yra nuostata, kad piliečiai negali būti
diskriminuojami „pabėgėlių“ atžvilgiu. Taip yra Italijoje,
kur minimumas 870 eurų pensija, Austrijoje – 1300 eurų ir t.t.
Savaime suprantama, kad, pagal
Briuselio skaičiavimus, 90% Lietuvos gyventojai
gauna pensijas, kurios neužtikrina
orios senatvės, nes nesiekia 600 eurų
per mėnesį, nepaisant to, kad stodama į ES Lietuva raštu
įsipareigojo gerbti žmogaus teises į „orų gyvenimą“.
Šunų „pensijos“
Lietuvos portalas „Žvėrinčius“
padarė 200 šunų augintojų apklausą ir teigia, kad šuns
išlaikymas kainuoja nuo 20 iki 200 eurų: nuo Toy terjero (1kg) iki
žmogaus svorio šunų veislių. Tokiems išleidžiama ir virš 200
eurų per mėnesį.
Pirminės išlaidos: guolis, pavadėlis,
dubenėlis, kiti daiktai – 100-200 eurų.
Šuns dresūra 50-60 eurų per mėnesį.
Kombinuota vakcina per metus 20 eurų.
Šuns kirpimas: 25-110 eurų.
Savėlų iššukavimas -10-15 eurų.
Nagų kirpimas – 5 eurai.
Higieninis kirpimas – nuo 18 eurų.
Maudymas – 15-20 eurų.
Pensininkių (su nuolaida) kirpimas
Vilniuje (Antakalnis) -10 eurų.
Šunims nereikia mokėti už šilumą,
vandenį, šiukšlių išvežimą, jų žymiai mažesnis garderobas.
Šitie skaičiai parodo, kad šunys
Lietuvoje gyvena geriau už pensininkus. Šie skaičiai parodo, kad Lietuvos
valdžia – pasiutę šunys, nes tik pasiutę šunys taip elgiasi su
žmonėmis.
Kaip gyvena kaimynų šunys?
Varšuvos šunų ir kačių prieglaudoje vienam gyvūnui per dieną skiriama 20 zlotų, kas per
mėnesį sudaro 140 eurų. Tai išeina 5000 Ukrainos grivinų,
trigubai daugiau negu ukrainiečiai gauna pensiją.
Vidutinio dydžio
šuns išlaikymas Maskvos mieste kainuoja 160-200 eurų, gerokai
skurdesnėje Rusijos provincijoje 60-93 eurų. „The Economist“
duomenimis, Rusijos rublis 70 procentų per mažai įvertinta
valiuta, lyginant su doleriu.
Priedas:
Lietuviškos realijos. Lietuviams užsienio priešai irgi nereikalingi, nes valdžia juos visus atstoja.
Ar žinote, kad valdžios mums paskaičiuotas maisto davinys yra toks pats, kokį skyrė Stalinas karo pradžioje vokiečių belaisviams? Kad mūsų diskriminacija „pabėgėlių atžvilgiu“ Grubauskaitės-Skvernelio chunta vadina „pozityviąja diskriminacija“?
„Pasauliniame pensininkų gyvenimo lygmens reitinge Lietuva užima 63 vietą iš 96 – paskutinė Europoje. Lietuvą aplenkė net Tadžikistanas – buvusi durniausia CCCP valstybė, Latvija 35-oje vietoje – viskas, jos jau niekada nepavysi“, rašo advokatas prof. Stanislovas Tomas savo puslapyje Feisbuke.
Praėjusiais metais aš išsiaiškinau, kad lietuvius Lietuvoje galima diskriminuoti į Lietuvą vežamų „pabėgėlių“ atžvilgiu ir tai mūsų tautos genocido vykdytojai vadina „pozityviąja diskriminacija“, o palyginęs Lietuvos Respublikos 2017 m. „Rekomendacijas dėl valstybės remiamų pajamų ir bazinės socialinės išmokos dydžių susiejimo su minimalių poreikių dydžiu“ duomenis su „Normomis maitinimo vokiečių karo belaisvių 1941 metais“ aš įsitikinau, kad Grybauskaitės-Skvernelio valdžia lietuviams nustatė tokias pačias maisto normas, kaip Josifas Stalinas vokiečių karo belaisviams karo metais.
Ar galima todėl stebėtis, kad 2017 metais iš Lietuvos pabėgo 57 tūkstančiai gyventojų?
Mus valdo nusikaltėliai. Kitokios išvados padaryti man neleidžia mano žemiau pateikiami faktai:
Savo teiginį, kad Grybauskaitės ir Skvernelio valdžia lietuvius 2017 metais maitina panašiai, kaip Stalinas maitino vokiečių belaisvius 1941 metais, aš paremiu dviem dokumentais:
1. „ATASKAITA Asmens (šeimos) minimalių poreikių dydžio apskaičiavimo metodika, šio dydžio apskaičiavimas 2017 m. ir rekomendacijos dėl valstybės remiamų pajamų ir bazinės socialinės išmokos dydžių susiejimo su minimalių poreikių dydžiu Parengė: dr. Jekaterina Navickė Vilnius, 2016“.
2. Красная Армия и Вторая Мировая война. Нормы питания немецких военнопленных в 41-43 годах. Saugumo 1941 metų birželio 29 raštas Nr.25/6519.
Lietuvos gyventojų minimalių poreikių 2017 metais ir Stalino belaisvių vokiečių 1941 metais davinio palyginimo lentelė.
| Maisto pavadinimas/kg per metus | Lietuvos piliečiai 2017 metais | Stalino belaisviai vokiečiai 1941 metais |
| Grūdų produktai | 140,94 | 240,91 |
| Mėsa ir žuvis | 49,05 | 57,75 |
| Bulvės ir daržovės | 130,94 | 219 |
| Augaliniai riebalai | 4,38 | 7,3 |
| Cukrus ir gaminiai | 16,69 | 7,3 |
| Arbata surogatinė | 0,45 | |
| Pomidorų piurė | 2,19 | |
| Raudini ar juodi pipirai | 0,05 | |
| Lauro lapai | 0,07 | |
| Druska | 7,3 | |
| Machorka | 3 | |
| Degtukai | 60 dėžučių degtukų |
| Vaisiai ir uogos | 12,34 | |
| Pienas | 129,1 | |
| Sviestas | 1,63 | |
| Pieno gaminiai | 150,21 | |
| Kiaušiniai | 176 |
Lietuviško Grybauskaitės-Skvernelio konclagerio kalinių davinio dydį 2017-iems metams dr.Jakaterina Navickė skaičiavo 2016 metų kainomis, net neįtardama, kad mūsų ašarų pakalnėje taip sparčiai jos augs. Sviesto kaina vien per nepilnus devynis 2017 metų mėnesius pašoko 33 procentais! Kitų produktų kainos irgi, nors kiek mažiau, šuoliavo į viršų. Todėl tokių „skanėstų“ iš pieno produktų ir vaisių eilutės, kurių negaudavo vokiečių kaliniai, vargu ar turėjo galimybės gauti badaujantys Lietuvos pensininkai ir vaikai iš minimumus uždirbančių tėvų šeimų?
Lietuvoje, pasirodo, Konstitucija jau nebegalioja. Negalioja ir jos 29 straipsnis, kuris sako: Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
2017 metų spalio 11 dieną BNS pranešė, kad vyriausybė nutarė „pabėgėliams“ mokėti tokias išmokas:
-Kompensacija būsto nuomai vienam žmogui per mėnesį - 314 eurų.
-Pašalpa būtiniausioms reikmėms ( komunalinėms paslaugoms, maistui, transportui ir kt.) - 204 eurai.
-Papildomai mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (57 eurai) ir kas mėnesį mokama 60,8 euro kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti.
Suma:
Suaugusiam ir vaikui per mėnesį = 518 eurų.
Mokyklinio amžiaus vaikui = 635,8 eurų.
-Vienkartinė įsikūrimo pašalpa - 204 eurai.
-Vienkartinė įsikūrimo pašalpa vaikui -102 eurai.
-Nelydimam nepilnamečiui, sulaukus pilnametystės -1122 eurai.
Šie skaičiai matomai šiuo metu yra didesni. Kiek Lietuvos vaikų, suaugusių ir senelių gauna tokias pajamas?
Valdžios diskriminuojamo lietuvio pajamos (2017 spalio 11 d.) skliaustuose – šiuo metu:
Minimali alga (iki apmokestinimo) - 380 (400) eurų.
Bazinė pensija-120 (152,92) eurų.
Našlių pensija-20 (22,6) euras.
Valstybės remiamos pajamos-102 (122) eurai.
Vidutinė senatvės pensija 273,95 (287, 09) eurai.
Pagal Seimo nario Naglio Puteikio informaciją, skelbtą dienraštyje „Respublika“, „Sodros“ pateiktais duomenimis, pernai spalį 81 717 pensininkų, turinčių būtinąjį stažą, gavo mažesnes nei 200 eurų senatvės pensijas.
Spaudoje pavyko atrasti konkrečius skaičius, kokia suma skiriama pabėgėliams buto nuomai: Kaune butas pabėgėliams buvo nuomotas už 500 eurų per mėnesį. Apie tai buvo paskelbta šių metų rugsėjo 5 dieną portale „Vakarų ekspresas“.
„Konvencijos dėl pabėgėlių statuso“ 23 straipsnis „Valstybės pagalba“ sako: „Valstybės pagalbai ir paramai gauti Susitariančiosios valstybės teisėtai jų teritorijoje esantiems pabėgėliams suteikia tokią pačią padėtį, kokia naudojasi jų piliečiai.“
Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Socialinių reikalų ir darbo ministerija diskriminuoja mane ir kitus Lietuvos Respublikos piliečius dėl jų rasės ir tautybės.
Mes diskriminuojami teisėtai, aiškina LR socialinių reikalų ir darbo ministerija.
Žemiau pateikiu 2017 metų gruodžio 1 dieną gautą ministerijos atsakymą eletroniniu paštu pdf formatu (galimos klaidos pervedant į tekstinį formatą):
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS SOCIALINĖS APREPTIES DEPARTAMENTAS
Biudzetinė įstaiga, A.Vivulskio g. 1 1, LT-03610 Vilnius, tel. (8 5) 266 8176, (8 5) 266 8169, faks. (8 5) 266 4209, el. p. post@socmin.lt, http:// www .socmin.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 1886 03515
Algimantui Lebionkai 2017 -12- 1 z l 2017-11 -29 Nr. (20.10-34) SD - flJO f
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČlŲ DISKRIMINAVIMO UŽSIENIEČIŲ, GAVUSlŲ PRIEGLOBSTĮ LIETUVOJE, ATŽVILGIU
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau - SADM) išnagrinėjusi Jūsų raštą, kuriame prašoma suvienodinti išmokų dydžius, mokamus užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bei Lietuvos Respublikos piliečiams ir tokiu būdu pašalinti diskriminaciją pastarųjų atžvilgiu, žemiau pateikia savo poziciją.
Diskriminacija pačia bendriausia prasme suprantama kaip teisių sumažinimas ar atėmimas arba privilegijų teikimas tam tikrai asmenų kategorijai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis skelbia ,,žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu". Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 punktas draudžia tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją, priekabiavimą, nurodymą diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybes, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etnines priklausomybės, religijos pagrindu. Tačiau tam tikrais atvejais atskiroms socialinėms grupėms dėl jų ypatingo statuso, kuris dažniausiai yra nulemiamas tam tikro tokių grupių socialinio, ekonominio, kultūrinio ar kitokio jautrumo ir pažeidžiamumo, taikoma ypatinga teisinė apsauga. Šis reiškinys vadinamas ,,pozityviąja diskriminacija". Pažymime, jog ,,pozityvioji diskriminacija" yra įstatymo išimtis, todėl ji nėra draudžiama.
Lietuvos Respublikoje ypatinga teisinė apsauga taikoma užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvoje, kurie visuomenėje dar vadinami pabėgėliais. Prasidėjus migracijos krizei Europoje, 2016-2017 m. Lietuvos Respublika įsipareigojo priimti 1105 užsieniečius (vėliau šis skaičius sumažintas iki 1077). Vienas iš valstybės pagrindinių tikslų - siekis integruoti ypatingą teisinę apsaugą turinčių grupių į visuomenę, todėl 2016 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo aprašą (toliau - aprašas), kuriame reglamentuoti valstybės paramos prieglobsčio gavėjų integracijai teikimo pagrindai, organizavimas, vykdymas, paramos integracijai terminai Pabėgėlių priėmimo centre (toliau - centras) ir savivaldybės teritorijoje, piniginių išmokų ir pašalpų mokėjimas, švietimas ir užimtumas, paramos integracijai nutraukimo ir atnaujinimo pagrindai, visuomenės informavimas apie prieglobsčio gavėjų integraciją. Apraše numatytas intensyvesnis Lietuvių kalbos mokymas bei ankstyvesnis prieglobsčio gavėjų įtraukimas į darbo rinką; aktyviau į prieglobsčio gavėjų integracijos procesą įtraukiamos savivaldybes, kurios paskiria administracijos direktorių arba jo įgaliotą asmenį koordinuoti paramos teikimą savivaldybes teritorijoje.
Centre integracijos laikotarpiu (iki 3 mėn. su galimybe pažeidžiamoms grupėms pratęsti iki 6 mėn.) prieglobsčio atvejui suteikiama nemokama gyvenamoji vieta; teikiamos socialines, psichologines paslaugos; teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos centre, o esant būtinybei, sudaromos sąlygos gauti sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas; organizuojamas darbo paieškos ir asmeninių savybių bei kvalifikacijos įvertinimas; kas mėnesį mokama pašalpa maistui ir smulkioms išlaidoms 71 ,4 Eur; mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (57 Eur); kas mėnesį mokama 60,8 Eur kompensacija vaik4 ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti; organizuojami nemokami lietuvių kalbos ir kultūros kursai; aprūpinami būtiniausiais daiktais, drabužiais, avalyne, patalyne.
Pasibaigus integracijos laikotarpiui centre, parama integracijai teikiama savivaldybėje (trunka 12 mėn. pažeidžiamoms grupėms gali būti pratęsta iki 36 mėn.), kurioje asmuo pasirenka gyventi. Integracijos savivaldybėje laikotarpiu prieglobsčio gavėjams organizuojamos nemokamos lietuvių kalbos pamokos; išmokama vienkartinė įsikūrimo pašalpa (suaugusiam asmeniui siekia 204 Eur, vaikui 102 Eur, nelydimam nepilnamečiui, sulaukus pilnametystes 1122 Eur); mokamos mėnesinės pašalpos būtiniausioms reikmėms (busto nuomai , komunalinėms paslaugoms , maistui , transportui ir kt.), kuri iki 6 mėn. siekia 204 Eur vienam asmeniui, o nuo 7 iki 12 mėn. 102 Eur. 2 asmenų šeima iki 6 mėn. gauna 306 Eur, o nuo 7 iki 12 mėn. 153 Eur. Jeigu šeimoje yra daugiau kaip 3 asmenys, kiekvienam kitam asmeniui kas mėnesį papildomai skiriama iki 6 mėn. 51 Eur, o nuo 7 iki 12 mėn. - 25,5 Eur; mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti (57 Eur); kas mėnesį mokama 60,8 Eur kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti.
Atsižvelgiant į tai, jog užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, yra taikoma ypatinga teisinė apsauga dėl jų pažeidžiamumo (pozityvioji diskriminacija), jiems laikinai, t. y. tik integracijos laikotarpiu, yra mokamos sąlyginai didesnės išmokos nei Lietuvos Respublikos piliečiams siekiant užsieniečius, gavusius prieglobsti Lietuvoje, greičiau integruoti į visuomenę.
Direktorė Violeta Toleikienė
O jeigu premjeras Saulius Skvernelis sugalvos pabėgėliams mokėti po 1000 eurų? Juk tai irgi bus „pozityvioji diskriminacija“, o jei po 2000 – diskriminacija bus dar „pozityvesnė!“ Kam tada reikalinga Konstitucija, jeigu į ją galima šluostytis kojas?
Profesoriaus Stanislovo Tomo žodžiais, pozityvi diskriminacija neleistina socialiai pažeidžiamų socialinių grupių atžvilgiu.
Tai štai su kokiais demokratijos „pasiekimais“ pasitinkame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą