Italijos valdančioji
koalicija šią savaitę mums paaiškino, kodėl Imanuelis Makronas
taip rūpinasi, kad kuo daugiau afrikiečių veltėdžių atvyktų į
Europą. Priežastis – Paryžiaus neokolonijinė politika Afrikoje.
Migracijos fenomenas iš Afrikos vyksta dėl „Paryžiaus
kolonijinių įsipareigojimų Afrikai“. 14 Afrikos valstybių,
kurios buvo Prancūzijos kolonijomis, įskaitant ir buvusias
Ispanijos ir Portugalijos kolonijas, yra apdėtos Prancūzijos
mokesčiais. Prancūziją vykdo franko emisiją šioms valstybėms.
Sausio 20 dieną Italijos vicepremjeras
Luigi di Maio pasiūlė įvesti sankcijas prieš Prancūziją ir
apkaltino Paryžių neokolonializmo politika, migrantų krizės
provokavimu. Politiko nuomone, Prancūzija naudoja valiutinę
sąjungą su savo buvusiomis Afrikos kolonijomis, vykdo joms skirto
franko emisiją, kad padengti savo skolas. Jis pakvietė prieš
Prancūziją imtis sankcijų.
Italijos vicepremjeras pareiškė, kad
Prancūzija trukdo vystytis 14 Afrikos valstybių ir tuo stimuliuoja
žmonių bėgimą, kurie skęsta Viduržemio jūroje, išsilaipina
Italijoje. Politiko nuomone, Europa turi rasti jėgų drąsiai
pažvelgti į Afrikos dekolonizacijos problemą. Luigi di Maio
pasakė: „Aš pavargau kalbėti apie migracijos krizės pasekmes! Aš
noriu pradėti kovoti su priežastimis.“
Kitas koalicinės vyriausybės
vicepirmininkas Matteo Salvini pasakė: „Afrikoje yra žmonės,
kurie pasisavina šių tautų turtus, Prancūzija, akivaizdu, yra
tarp jų“.
Salvini apkaltino Paryžių sukėlus
gyventojų migracijos chaosą: „Prancūzija nesuinteresuota, kad
stabilizuoti situaciją“, nes turi naftos interesus priešingus,
kuriuos turi italai“.
Salvini turi vienintelį dogmatą,
rašoma Il Giornale, kuo daugiau nelegalių migrantų, tuo daugiau
paskendusių. Tai nebuvo pabėgėliai nuo karo, o kontrabandistų
verslo objektas. Italija priims tik tikrus pabėgėlius. Į Italija
pabėgėliai gali patekti oficialiais kanalais, tam nereikia plaukti
per jūrą.
Italijos valdžios pareiškimas leidžia
įvardinti šios Afrikos-Europos aferos benificiarus Rotšildus.
Du pagrindiniai afrikiečių ir arabų vežėjai į Europą |
Emanuelis Makronas yra Rotšildų
marionetė
Italų portale „Il Populista“ buvo
rašoma, kad Sorošas ir Rotšildai finansavo „okultinę“
Emanuelio Makrono rinkimų į Prancūzijos prezidento postą
kompaniją. Tai štai kodėl Makronas taip stengiasi laikyti atviras
duris imigrantams iš Afrikos.
Italų portalo žodžiais, faktai
ateina iš „Macronleaks“ hakerių, kurie pavogė 20000
elektroninių laiškų, susietų su Makrono prezidentine kompanija,
kalnus dokumentų, saugomų Makrono elektroninio pašto dėžėse,
kurie kartu su Wikileaks buvo paviešinti internete.
Pinigų lietus ant Makrono galvos
liejosi iš Rotšildų ir jų patikėtinio Sorošo kišenių, iš
Goldman-Sachs JAV rezervinio banko, kurį kontroliuoja Rotšildai. Pinigai tekėjo iš Rotšildų
kontroliuojamo Credit Agricole (aštuoni milijonai) iš Sorošo -
2.365.910,16 €, Deivido Rotšildo - 976.126,87 €, Goldman-Sachs -
2.145.100 €.
Kyla logiškas klausimas, ką norėjo
mainais gauti Rotšildai iš Makrono. Niekas neabejoja, kad pinigai
buvo dovanoti ne iš meilės jam.
Prieš atvedamas į politiką Makronas
dirbo Rotšildų banke Goldman-Sachs. Šis bankas savo absolventais
apgyvendino daugumą centrinių bankų. „Goldman Sachs"
vadovas Vokietijoje Jörg Kukies paskirtas Vokietijos
finansų ministro pavaduotoju.
2016 metais baigęs kadenciją Europos
komisijos pirmininkas Žoze Manuelis Barroso buvo priimtas dirbti į
Amerikos Investicinį banką Goldman Sachs. Jis užėmė
nevykdančiojo prezidento ir konsultanto
pareigas. Jo darbo frontas – viskas kas susieta su Didžiosios
Britanijos išėjimu iš ES (Brexit).
Goldman Sachs stato savo
žmones į finansų ministrų postus, centrinių bankų ir
pagrindinių privačių bankų pirmininkų postus. Goldman Sachs –
inkubatorius, perintis „reikalingus“ žmones. Šių žmonių
skaičių, pasodintų visame pasaulyje, neįmanoma apskaičiuoti.
Europoje labiausiai matoma figūra „paukščiuko“ išskridusio iš
Goldman Sachs inkubatoriaus – Europos centrinio banko prezidentas
Mario Draghi, kuris nuo 2002 iki 2005 metų tarnavo Goldman Sachs
International vicepirmininku ir vykdančiuoju direktoriumi.
Makronui Rotšildų deleguotas tikslas
- vežti juodaodžius į Europą
Pasauliniams pinigų skolintojams
Rotšildams reikalingas „ekonomikos augimas“, tik jis
garantuoja jų verslo egzistavimą ir pinigų iš oro gamybą. Padengti kreditinius įsipareigojimus galima
pridėtinio produkto sąskaita, kurį sukuria „ekonominis augimas“.
Afrikoje yra dešimtys milijonų jaunų
žmonių iki 25 metų amžiaus, kurie neturi ką veikti globalistų
nualintoje Afrikoje. „Ernst and Young“ konsultantai šiuos
afrikiečius pavadino „demografiniu dividendu“, globalistų
lobynu, kad gauti „ekonomikos augimą“. Jeigu globalistai jų
negali panaudoti Afrikoje, jie juos nori atsivežti į Europą, kas
ir vyksta dabar.
„Gefira“ konstatuoja, kad
dabartinis migracijos procesas, kuris vadinamas migracijos krize,
sugalvotas ir įgyvendinamas įtakingo lobbi. Šis lobbi ir yra tokie
štai ES valstybių vadovai, kuriuos į valdžią atvedė Rotšildai.
Globalistai bando
aiškinti jų organizuotą Afrikos gyventojų migraciją į Europą
būtent „rūpesčiu“ dėl ES „ekonomikos augimo“. Sveiko
proto pilietis supranta, kad visa tai - jų bjaurus melas. Bet kaip
iš tikrųjų su tuo „ekonomikos augimu“?
Valentinas Katasonovas rašo: „Net
ekonomistai patriotai mėgsta žodžių derinį „ekonomikos
augimas“. O šie žodžiai...nieko nereiškia. Tikra beprasmybė.
Kam reikalingas ekonomikos augimas? Jis
reikalingas pinigų skolintojams, o piniginis multiplikatorius –
tai pinigų darymas iš oro, ypač didelio masto machinacijos. Padengti kreditinius įsipareigojimus
galima pridėtinio produkto sąskaita, kurį sukuria ekonominis
augimas, ir nesvarbu, koks tai pridėtinis produktas – prekyba
ginklais, porno-žurnalais, net narkotikais, tose valstybėse, kur jų
apyvarta legali... Tai yra ekonomikos augimas bet kokia kaina!
„Gefira“ portale rašoma, kad
pasaulio ekonomika sutelkta Rytų Azijoje ir Vakaruose, tuo metu kai
visos kitos ekonomikos yra satelitinėmis. Jeigu Vakarai ir Rytų
Europa nustotų domėtis afrikiečių resursais, juodasis kontinentas
žlugtų. Visos Afrikos valstybės priklauso nuo maisto produktų
importo, kurį jos finansuoja dėka žaliavų eksporto. Afrika negali
išmaitinti savo gyventojų, nekalbant jau apie jų padvigubėjimą
per 25 metus. 50% Afrikos jaunimo jaunesni nei 25 metų.
„Ernst and Young“ konsultantai
šiuos afrikiečius pavadino „demografiniu dividendu“, globalistų
lobynu, kad gauti „ekonomikos augimą“. Jeigu globalistai jų
negali panaudoti Afrikoje, jie juos nori atsivežti į Europą, kas
ir vyksta dabar.
Į Europą Rotšildų perkelta Afrika |
Šita „demografinis dividendas“
Europoje realizuojasi į bedarbių minią, kurią išlaiko Europos
mokesčių mokėtojai. Breitbart rašoma, kad 85 procentai į
Olandiją atvykusių nuo 2014 metų imigrantų neturi darbo. Prancūzijoje 40 procentų iš 15,7 milijono darbo neturinčio
jaunumo sudaro imigrantai iš Afrikos. Vokietijoje beveik pusę HerzIV
bedarbių pašalpos gavėjų yra atbėgėliai iš Sirijos. 584000
sirų niekur nedirba.
Rotšildai melžia mažiausiai 14
Afrikos valstybių
Mejeris Amšelis Rotšildas (1744—1812)
yra sakęs: „Leiskite man spausdinti pinigus, ir man nusispjauti,
kas rašo įstatymus.“ Rotšildai spausdina pinigus JAV, ES, bet
pasirodo, kad ir Afrikai.
Šis sionistų klanas taip nušauna du
zuikius: plėšia Afriką, jos jaunimą varo į Europą. Čia šie bemoksliai žmonės virsta socialinės
sistemos parazitais, griaunančiais Europą ir didinančiai jos
skolas vis tiems patiems Rotšildams. Štai kam buvo Rotšildų klano
sugalvotas JTO Globalios migracijos paktas, kuris ekonominius
migrantus sulygina su karo pabėgėliais, garantuoja jiems visą
socialinį paketą europiečių sąskaita, bet ne juos apiplėšusių
Rotšildų.
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą