Švedija pirmauja pasaulyje pagal moterų išžaginimų skaičių, antra po atsilikusio Lesoto. Globalistai meluoja, kad nėra mokslinių tyrų, įrodančių, kad daugumą seksualinių nusikaltimų Švedijoje įvykdo migrantai. Tokį melą nesenai paskleidė Seimo narys Vytautas Bakas.
Šį globalistų naratyvą paneigė Lundo universiteto mokslininkai. Profesorė Kristina Sundquist kartu su dar dviem kolegomis atliko išsamų seksualinio smurto Švedijoje tyrimą. Tyrimo tikslas nebuvo rasinis nusikaltėlių profiliavimas, kaip teigia patys mokslininkai, tačiau jie vis dėlto atsitiktinai išsiaiškino kai kuriuos faktus apie prievartautojų etninę kilmę.
Sundkvist, kuri yra daugiausiai cituojama savo universiteto profesorė, atliekanti socialinius tyrimus, dabar yra tiriama dėl neleistinos tyrimo ataskaitos paskelbimo ir gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad padarė išvadą, jog daugumą išžaginimų įvykdo į šalį atvykę imigrantai.
Paskelbti rezultatai rodo, kad imigrantams tenka ne tik neproporcingai daug išžaginimų atvejų, bet, nepaisant to, kad Švedijoje jie sudaro mažumą, jie įvykdo didžiąją dalį seksualinio smurto atvejų.
Buvo ištirti 2000-2015 m. laikotarpio atvejai, t. y. iki milžiniško 2015 m. migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos antplūdžio.
Mokslininkai ištyrė virš 3 000 nuosprendžių išžaginimo bylose. Tyrimo tikslas nebuvo išsiaiškinti smurtautojų etninę kilmę, o išsiaiškinti, ar yra bendrų vardiklių, susijusių su sveikatos problemomis, socialine padėtimi, užimtumu ir pan. Etninės kilmės tyrimai buvo tik pagalbiniai, tačiau į juos mokslininkai negalėjo neatkreipti dėmesio.
Iš viso į analizę buvo įtraukti 3 039 nusikaltėliai. Dauguma jų buvo imigrantai (59,2 proc.), iš kurių dauguma (47,7 proc.) gimė ne Švedijoje. Tyrime sakoma, kad išvada, jog dauguma nusikaltėlių buvo imigrantai, reikalauja tolesnio tyrimo ir daugiau tyrimų, kuriuose būtų atsižvelgta į kontekstines šių nusikaltėlių charakteristikas.
Tyrime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apie seksualinių nusikaltimų rūšis pranešama labai mažai. Remiantis Švedijos nacionalinės nusikalstamumo prevencijos tarybos duomenimis, 2019 m. policijai pranešta apie 23 200 seksualinių nusikaltimų, iš kurių 8 820 (38 proc.) buvo išžaginimai ir išžaginimai sunkinančiomis aplinkybėmis. Remiantis 2019 m. metinės Švedijos nusikalstamumo apžvalgos duomenimis, apskaičiuota, kad nuo seksualinių nusikaltimų nukentėjo 5,6 proc. visų 16-84 metų amžiaus gyventojų.
Nenuostabu, kad daugiau moterų (9,4 proc.) nei vyrų (1,4 proc.) nurodė, kad yra nukentėjusios nuo seksualinių nusikaltimų. Išžaginimų, kurie yra sunkiausias seksualinis nusikaltimas, skaičius nuo 2008 iki 2018 m. išaugo 45,4 proc. Tačiau, nepaisant šio akivaizdaus padidėjimo, nuo 2008 m. nusikaltėlių, pripažintų kaltais dėl seksualinių nusikaltimų, skaičius buvo gana stabilus, nes nuo 2009 m. gerokai sumažėjo policijos išaiškintų išžaginimų skaičius (31 proc.). Tiesą sakant, 2016 m. šis rodiklis siekė net 11 proc.
Beveik pusė nusikaltėlių gimė ne Švedijoje (47,7 proc.), po jų seka Švedijoje gimę nusikaltėliai, kurių tėvai gimė Švedijoje (40,8 proc.). Dalį kohortos sudarė Švedijoje gimę pažeidėjai, kurių bent vienas iš tėvų gimė ne Švedijoje (11,5 proc.).
Kalbant apie Švedijoje gimusius nusikaltėlius, kurių nė vienas iš tėvų nėra gimęs Švedijoje, didelė dalis motinų ir tėvų buvo gimę Vakarų šalyse (40,7 proc. ir 33,9 proc.), po jų sekė Artimieji Rytai / Šiaurės Afrika (19,8 proc. ir 24 proc.). Didžiausią tyrimo populiacijos dalį sudarė ne Švedijoje gimę nusikaltėliai; nemaža dalis jų buvo iš Artimųjų Rytų / Šiaurės Afrikos (34,5 proc.), po jų sekė Afrika (19,1 proc.). Nemaža dalis pažeidėjų (32,5 proc.) gavo socialinę pašalpą, o daugiau nei trečdalis jų turėjo žemą išsilavinimą (37,3 proc.). IQ ir mokyklinių pasiekimų duomenys buvo prieinami tik daliai nusikaltėlių, ir šie kintamieji atitinkamai rodė žemą kiekvieno iš jų lygį.
Tyrimo išvados iš tikrųjų atitinka tas pačias tendencijas, kurios buvo nustatytos kitose ataskaitose ir anksčiau Švedijoje atliktų tyrimų, susijusių su seksualine prievarta ir grupiniais išžaginimais, rezultatais. Netgi kitose nusikalstamumo srityse, pavyzdžiui, žmogžudysčių, migrantų yra gerokai daugiau. Tokie tyrimai atliekami retai, tačiau iki šiol niekam negrėsė baudžiamasis persekiojimas už mokslinių tyrimų atlikimą.
Sundkvist ir jos kolegų atlikto tyrimo ataskaita buvo pateikta Apeliacinei etikos vertinimo tarybai - Švedijos švietimo ministerijai atskaitingai institucijai. Ji tirs, ar Sundkvist ir profesoriui Ardavanui
Khoshnoodui, šio straipsnio bendraautoriui, buvo suteikta "etinė licencija" dirbti su "jautriais duomenimis".
Prof. A. Khoshnoodas atsakė švedų portalui Samnytt: "Tai gėda" ir pridūrė, kad jie kaltinami "atlikę ir paskelbę neteisėtus tyrimus".
Mano publikacijos Telegram: https://t.me/lebionka ir VK: https://vk.com/id460381786
