Nuo 2020 m. pavasario Europos Komisija (EK) pradėjo derybas su potencialiais vakcinų tiekėjais. Pirmiausia tai buvo Amerikos farmacijos korporacijos "Moderna", "Pfizer", "Johnson & Johnson" ir "Lilly", taip pat kelios Europos korporacijos: Didžiosios Britanijos ir Švedijos "AstraZeneca", Vokietijos "CureVac", Prancūzijos "Sanofi" ir Didžiosios Britanijos GSK (GlaxoSmithKline). Europos Sąjungą sudaro 27 šalys, kuriose iš viso gyvena 447 mln. gyventojų (2021 m. pradžioje). Kiekviena į derybas su Briuseliu pakviesta bendrovė tikėjosi gauti sutartį tiekti dešimtis ar net šimtus milijonų preparatų dozių.
Visose EK derybose su didžiosiomis farmacijos bendrovėmis dalyvavo trečioji šalis - Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) atstovai. Tai organizacija, turinti didžiausių pasaulio farmacijos bendrovių kartelinio susitarimo požymių. EFPIA veikia kaip jų lobistė.
Stebina tai, kad sutartys dėl vakcinų tiekimo ES buvo pasirašytos dar prieš tai, kai jas patvirtino farmacijos priežiūros institucija - Europos vaistų agentūra Visose EK derybose su didžiosiomis farmacijos bendrovėmis dalyvavo trečioji šalis - Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) atstovai. Tai organizacija, turinti didžiausių pasaulio farmacijos bendrovių kartelinio susitarimo požymių. EFPIA veikia kaip jų lobistė.
Stebina tai, kad sutartys dėl vakcinų tiekimo ES buvo pasirašytos dar prieš tai, kai jas patvirtino farmacijos priežiūros institucija - Europos vaistų agentūra (European Medicines Agency, EMA).
Daugelis ES pasiūlytų vakcinų buvo eksperimentinės ir nebuvo atliktos visos būtinos klinikinės studijos. ES negalėjo išduoti licencijos tokiems vaistams pagal galiojančias taisykles. Vis dėlto leidimas buvo suteiktas. Buvo svarstomi keturi vaistai: "BioNTech/Pfizer", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson". Praėjusių metų pabaigoje buvo nutekinti EMA dokumentai. Iš šių dokumentų matyti, kad minėti vaistai negalėjo būti patvirtinti Europos rinkai, tačiau dėl užkulisinio spaudimo Europos farmacijos priežiūros institucijai EMA jie buvo sertifikuoti.
Sausio mėn. nešvarią vakcinų „sertifikacijos“ virtuvę atskleidė Prancūzijos laikraštis "Le Mond" paskelbė straipsnį "Ce que disent les documents sur les vaccins anti-Covid-19 volés à l'Agence européenne des médicaments" (Ką dokumentai sako apie iš Europos vaistų agentūros pavogtas Covid-19 vakcinas). Straipsnyje minimas Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen ultimatumas iki 2020 m. pabaigos suteikti leidimą bendrovėms "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna".
Beje, Rusija žinojo apie Briuselyje vykusius nesąžiningus žaidimus, susijusius su vakcinacijos preparatų sertifikavimu. Rusijos nuolatinis atstovas ES Vladimiras Čižovas teigė, kad Europos vaistų agentūra buvo "suklaidinta", kad gruodžio 21 d. būtų galima patvirtinti "Pfizer-BioNTech".
O kai pagal sudarytas sutartis pradėta tiekti vaistus ES ir jos pradėtos taikyti praktiškai, paaiškėjo nenumatytų dalykų. Pirmiausia paaiškėjo, kad pasirašydami sutartis su tiekėjais jie įrašė tiekimo apimtis, kurių negalėjo sau leisti; nuolat vėluodavo tiekimų grafikai. Antra, skiepijimas turėjo daug šalutinių poveikių, įskaitant ir mirtis. ES veikia informacinė sistema "EudraVigilance", kurioje registruojami tokie atvejai. Net oficialūs skaičiai yra įspūdingi:
Lentelė: Skiepijimo nuo COVID-19 poveikis Europos Sąjungoje (27 šalys) nuo 2021 m. spalio 9 d.
|
|
Bendras pašalinių efektų skaičius |
Sunkių pašalinių efektų skaičius |
Mirčių skaičius |
|
Viso keturioms vakcinoms |
2.563.768 |
1.222.818 |
27.247 |
|
Pfizer/ BioNTech |
1.124.072 |
484.351 |
12.835 |
|
Moderna |
328.594 |
328.594 |
7.322 |
|
Astra Zeneca |
1.027.132 |
540.620 |
5.633 |
|
Johnson & Johnson |
83.970 |
30.688 |
1.457 |
Visos šios mirtys ir suluošinimai - tai ES pareigūnų nusikalstamo sąmokslo užsakyti nepatikrintus preparatus ir leisti juos masiškai vartoti rezultatas. Atrodė, kad šį procesą reikėjo nedelsiant sustabdyti, nutraukti sutartis ir priversti tiekėjus padengti nuostolius.
Tačiau vienintelis dalykas, kuris buvo padarytas, - laikinai sustabdytas vakcinavimas su "AstraZeneca" preparatu - ne visose šalyse, bet kai kuriose. Kovo mėn. Prancūzija, Italija, Ispanija, Vokietija, Nyderlandai, Slovėnija, Portugalija, Norvegija ir Danija sustabdė šio preparato vartojimą. Gegužės mėn. dauguma jų vėl pradėjo vartoti šį preparatą.
Grįžkime prie bauginančios statistikos apie mirtis ir kitas "neigiamas" "BioNTech/Pfizer", "Moderna", "AstraZeneca" ir "Johnson & Johnson" vartojimo pasekmes. EK duomenimis, iki rugpjūčio mėn. Europos Sąjungoje buvo paskiepyta 70 proc. suaugusiųjų. Tai maždaug 200 milijonų žmonių. Kai kurie iš jų jau yra neįgalūs, kiti gali tapti neįgalūs (arba mirti) netolimoje ateityje.
Kas turėtų atsakyti už vakcinacijos sukeltus sužalojimus ir mirtis ir kas turėtų atlyginti dėl to patirtą žalą? Teisininkai teigia, kad atsakymo reikėtų ieškoti EK ir didžiųjų farmacijos bendrovių sutartyse. Tačiau nėra atsakymo, kodėl sutartys yra... įslaptintos. Nė vienas iš Briuselio pareigūnų, dalyvavusių pasirašant dokumentus, nematė jų visų. Daugelis sutarčių dalių buvo užtušuotos. Big Pharma kompanijos mano, kad tai normalu (!!!): jie sako, kad taip elgiamasi dėl "komercinio konfidencialumo". Bet tai kriminalinė istorija!
"Le Monde" rašo: "Vakcinų mokslinis pagrįstumas nebuvo lemiamas veiksnys Europos išankstinio pirkimo strategijoje; pirmenybė galėjo būti teikiama kitiems kriterijams, ypač ekonominiams. Moderna, Pfizer-BioNTech ir Johnson & Johnson derybose su Europos Komisija "įnirtingai reikalavo atleisti jas nuo atsakomybės už neigiamas vakcinacijos pasekmes" (aukšto rango Europos Komisijos pareigūno prisipažinimas).
Atsakydami į politikų ir žurnalistų klausimus apie vakcinų tiekimo sąlygas, EK pareigūnai pateikdavo beveik pusiau užtušuotas sutartis. Ypač tai pasakytina apie sutarčių dalis, kuriose kalbama apie produktų kainas ir atsakomybę už žalą. Laikraštis "New York Times" negalėjo nepastebėti, kad Europa pasirašo sutartis užmerktomis akimis. Straipsnyje Vyriausybės pasirašo slaptus susitarimus dėl vakcinų. Štai ką jie slepia: "Kai Europos Parlamento nariai sėdo skaityti pirmosios viešai paskelbtos sutarties dėl vakcinų nuo koronaviruso, jie pastebėjo, kad kažko trūksta... Vienos dozės kaina? Uždažyta. Diegimo grafikas? Uždažyta. Išankstinis mokėjimas? Uždažyta. Ši Vokietijos farmacijos bendrovės "CureVac" ir Europos Sąjungos sutartis laikoma viena skaidriausių pasaulyje“.
Per šiuos metus pavyko atskleisti tik dalį juodai nudažytų sutarčių dalių. Briuselis ypač atkakliai gynė tą sutarčių dalį, kuri susijusi su atsakomybe už žalą, padarytą dėl vakcinų. Lapkričio 8 d. tinklalapyje "VaccineNews" paskelbtas straipsnis E.U. refusing to disclose secret Big Pharma contract deals covering covid jabs (E.U. atsisako atskleisti slaptus "Big Pharma" sutarčių susitarimus dėl kovidinių skiepų). Straipsnyje rašoma: "Susirūpinusių Europos Parlamento narių grupė kaltina giliai korumpuotą Europos Komisiją leidžiant farmacijos pramonei "akivaizdžiai apeiti demokratiją". Siekdami tariamai "apsaugoti savo rinkėjų sveikatą" nuo epidemijos, Europos Sąjungos (ES) vadovai Briuselyje iš įvairių farmacijos bendrovių be jokios įstatymų leidėjų priežiūros įsigijo milijonus "vakcinų" nuo Wuhan koronaviruso (Covid-19) partijų. Iš tikrųjų žmonės, kuriuos europiečiai išrinko juos atstovauti, buvo visiškai nušalinti nuo sandprių sudarymo. o sandorių sudarymo. Tiktai Komisija, kuri nebuvo renkama, žinojo, kas buvo numatyta slaptose sutartyse, pasirašytose su "Big Pharma" [...] Kažkas nenori, kad plačioji visuomenė žinotų, kas buvo daroma prisidengus tamsa..."
Trumpai tariant, Europą valdo "Big Pharma".
Autorius: prof. Valemntinas Katasonovas
Šaltinis:
https://www.fondsk.ru/news/2021/11/23/big-pharma-hozjain-v-evropejskom-dome-54962.html
Mano publikacijos Telegram: https://t.me/lebionka ir VK: https://vk.com/id460381786
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą