2018 metų gegužės 27 diena Italijoje
ir visoje Europoje yra istorinė. Tai diena, kai italai ir visi
europiečiai turėjo progą įsitikinti, kad parlamentinė
demokratija ir nacionalinis suverenitetas yra mitas, sugalvotas
transnacionalinių bankų savininkų. Tą dieną visi pamatė, kad
„laisvu ir demokratinių“ rinkimų rezultatai nieko nereiškia,
kad piliečių valia galima manipuliuoti, ją galima ignoruoti ir
anuliuoti.
Gegužės 27 dieną Giuseppe Conti,
premjeras, paskirtas kovo 4 dieną laimėjusių rinkimuose partijų,
judėjimo 5 žvaigždžių ir „Šiaurės lyga,“ nuvyko pas
prezidentą Sergio Mattarellą, kad pateikti naujosios vyriausybės
ministrų sąrašą. Kelių mėnesių derybų rezultatai buvo
prezidento išmesti į šiukšlių dėžę. Neįtiko ekonomikos
ministras Paolo Savona. Mattarela paaiškino tai tuo, kad Savona –
euroskeptikas, demonstratyviai reiškiantis neigiamas požiūris į
eurą, o tai sukelia nepasitikėjimą rinkose ir investoriams gresia
praradimais.
Savona paskelbtame pranešime spaudai
kvietė suformuoti Europos universitetus, sukuriančius bendrumo
jausmą, kad ECB užsiimtų ekonomikos augimu, o ne infliacijos
kontrole, kad būtų pusiausvyrą tarp ES institutų įgaliojimų,
pasisakė už Europos federalizmą, Europos parlamento, EK ir Europos
tarybos įgaliojimų ir funkcijų paskirstymą.
Italija patyrė milžinišką bankų
valdomos ES ir JAV MIP spaudimą. „Spigel“ italus išvadino
„išlaikytiniais“, dėl ko praėjusį savaitgalį Italijos
atstovybė Vokietijoje įteikė oficialų protestą.
MIP italus ėmė maitinti propaganda,
kad „prezidentas veikė savo kompetencijos ribose“. Iš tikrųjų
Italijos konstitucija nenumato, kad prezidentas vertintų jam
teikiamą vyriausybę, jis turi pritarti teikiamoms kandidatūroms.
Prancūzijos „Nacionalinio fronto“
lyderė Marin Le Pen ir Britanijos Nepriklausomybės partijos lyderis
Neidželas Faradžas paereiškė: „Italijoje įvyko valstybinis
perversmas“
Italijoje rinkėjų valia buvo sutrypta
prezidento ir tarptautinio finansinio kapitalo.
Kas bus toliau? Nauji rinkimai?
O jeigu rezultatas bus toks pats.
Briuseliui, Paryžiui ir Berlynui jau nepavyks šių rinkimų
ignoruoti, arba jie galutinai sugriaus pasakas apie vakarų
demokratiją.
Breksitas, Katalonija, AfD Vokietijoje,
Vyšegrado ketvertukas. Praėjusią savaitę 154 Vokietijos
ekonomistai laikraštyje „Franfurter Allgemeine Zeitung“ paskelbė
straipsnį, kuriame kritikavo Prancūzijos prezidenta E. Makroną.
Euro zonoje reformos neįmanomos, skaito Prancūzijos leidinys
„politic“. Klausimas tik tai, ar krizė bus iki Europos
parlamento rinkimų, ar po jų.
EE piliečiai dar kartą įsitikino, kad
ją valdo stambūs finansai. Jie tokie stiprūs, kad gali primesti
savo valią tautai perversmo keliu – be tankų ir kraujo
praliejimo.
Europos komisaras Etingeris DW
korespondentui pasakė, kad „rinkos ir prasti lūkesčiai išmokins
Italijos rinkėjus nebalsuoti už populistines partijas rinkimuose“.
5 žviaigždžių judėjimas Europos
Komisijos pirmininką Žaną Klodą Junkerį pareikalavo nedelsiant
pašalinti Europos komisarą Etingerį iš užimamų pareigų.
Breitbart pažymi, kad 2015 metais, po
finansų krizės Graikijoje pasakė: „negali būti jokių
demokrainių rinkimų, neigiančių Europos sutartis“.
Gegužės 27 dieną demokratija ES
numirė ir buvo palaidota, o globalistinės MIP ir toliau mums meluos
apie jos puikią sveikatą.
Šaltiniai ir nuotraukos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą