Vilniaus forumas informuoja apie profesoriaus Vytauto Radžvilo persekiojimą Vilniaus univeritete

Prof. V. Radžvilo politinio persekiojimo VU TSPMI ir mėginimo pašalinti jį iš instituto istorija yra svarbi tuo, kad padėjo išviešinti seniai žinomą, bet iki šiol platesnio atgarsio visuomenėje bei deramo valdžios dėmesio nesulaukusią sisteminę Lietuvos aukštojo mokslo (AM) problemą. AM sektoriuje sparčiai įsitvirtina ir stiprėja akademinė baudžiava.

Lemiamas žingsnis akademinės bendruomenės įbaudžiavinimo link buvo A. Kubiliaus ir G. Steponavičiaus inicijuotos bei įgyvendintos neoliberalios AM reformos. Dangstantis siekiais „išlaisvinti“ AM sektorių iš valstybės priežiūros ir kontrolės, išvalstybintos mokslo ir studijų institucijos buvo paverstos viešosiomis įstaigomis. Tačiau joms suteikta savivalda ne tik neišplėtė akademinės laisvės, bet ją sparčiai naikina. Radosi kaip niekada palankios sąlygos sukeroti neribotai akademinių institucijų vadovų ir administracijos valdžiai bei iš jos kylančioms nomenklatūrinėms privilegijoms bei savivalei. Tuo tarpu didžioji akademinės bendruomenės dalis įbaudžiavinama - darosi vis labiau beteisė ir išnaudojama.

Administracijoms buvo atrištos rankos ne tik savo nuožiūra šalinti „neteisingai mąstančius“ ar kuo nors neįtikusius darbuotojus. Įvykdytų neoliberalių reformų vienas svarbiausių tikslų taip pat yra siekis bet kuria kaina „optimizuoti“ AM sritį atsikratant „nereikalingų“ darbuotojų. Todėl ši sritis buvo paversta ir darviniškos „kovos dėl būvio“ lauku. Dažniausiai „nereikalingais“ tampa administracijoms neįtinkantys arba „mažiau savi“ darbuotojai.

Po įvykdytų reformų valstybės institucijų teisinės galios ir praktinės galimybės pažaboti akademinės nomenklatūros savivalę tapo labai menkos. Todėl  persekiojamiems dėl pažiūrų arba savavališkai atleidžiamiems darbuotojams liko tik vienas - ilgas, sunkus ir brangiai kainuojantis teisinės savigynos kelias. Dažnai jis būna ir neveiksmingas, nes savavališki ir neteisingi administracijų veiksmai paprastai būna dangstomi formaliai teisėtais, nes atitinkančiais grynai procedūrinės demokratijos reikalavimus, mokslo tarybų, studijų komitetų ir kt. kolektyvinių darinių sprendimais.

Sistemiškai kelti išsikerojusios akademinės baudžiavos problemą pradėta neseniai.  Žmogaus teisių gynimo asociacijos (LŽTGA), Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) bei Lietuvos mokslininkų sąjungos 2017 m. lapkričio 22 LR Seime surengtoje konferencijoje „Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojų padėtis žmogaus teisių aspektu“ buvo  aptarta aukštojo mokslo sistemos darbuotojų žmogaus teisių padėtis Lietuvoje.

LŽTGA pirmininko ir LAMPSS tarybos nario R. Povilaičio konferencijoje perskaitytas pranešimas „Sisteminė korupcija egzistuoja ir aukštajame moksle, nors apie tai tylima“: http://www.pozicija.org/romualdas-povilaitis-sistemine-korupcija-egzistuoja-ir-aukstajame-moksle-nors-apie-tai-tylima/

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininko  V. Budniko  pranešimas „Būdas pašalinti netinkamą dėstytoją išmėgintas sovietmečiu“. http://www.pozicija.org/vytautas-budnikas-budas-pasalinti-netinkama-destytoja-ismegintas-sovietmeciu/

Dėl vykdomo „optimizavimo“ VU Istorijos fakulteto administracijos atimtą autorinį kursą praradusios ir darviniškos  „kovos dėl būvio“ auka tapusios prof. R. Čepaitienės straipsnis apie neosovietizmo tendencijas ir apraiškas universitetuose: http://www.pozicija.org/rasa-cepaitiene-universitetu-seselyje/

Prof. V. Radžvilo pareiškimas ir komentaras dėl atsisakymo dalyvauti fiktyviame konkurse  profesoriaus vietai užimti VU TSPMI:

http://www.propatria.lt/2018/05/vytautas-radzvilas-pareiskimas-del.html

http://www.propatria.lt/2018/05/vytautas-radzvilas-mums-beliko-tik.html

Vilniaus forumo vardu

Koordinatorius

Arnas Simutis