2018-12-16

Kodėl Paryžiuje nepasirodo revoliucijų šauklys Bernaras Anri Levi?


Nesenai Amsterdame vykusiame filosofijos kongrese, kaip pasakoja prof. A.Duginas, dominavo Bernaras Anri Levi. Jis tvirtino, kad „Vakarų identitetą formuoja Talmudas ir liberalizmas. Tai tos vertybė, kurios įkvepia vakarų civilizaciją.“



Nebuvo pasaulyje per pastaruosius du dešimtmečius spalvotos revoliucijos, kad joje nepasirodytų revoliucionierius-talmudistas Benaras Anri Levi.



Bernaras Anri Levi – chaoso šauklys


Levi suvaidino ypač svarbų vaidmenį arabų revoliucijose, kurios suteikė Izraeliui strateginį pranašumą. Ant jo sąžinės – samdinių ir ekstremistų palaikymas Afganistane, Bosnijoje, Kosove, Tunise, Libijoje ir Sirijoje, o taip pat Ukrainoje, visur, kur jis tik buvo pasirodęs.

Tai ne tik būsimo kraujo provokatorius, bet ir charakteringa diagnozė. Pavyzdžiui konferencijoje, organizuotoje Prancūzų žydų organizacijų tarybos (CRIF) Levi pareiškė, kad „kaip žydas“, jis „dalyvavo politinėje avantiūroje Libijoje“. Ir, kad „aš nedaryčiau to, jeigu aš nebūčiau žydu“.

Būtent šitas Bnai Brit (B’nai B’rith) numylėtinis yra vienas iš chaoso ideologų, kuris generuojamas, kad pastatyti Didijį Izraelį nuo Nilo iki Eufrato. Jeigu kur nors pasirodo šis hiperaktyvus žydų filosofas – lauk bėdos.

Bernarą Anri Levi ir Vokietijos kanclerę Angelą Merkel sieja pasaulinė žydų masonų ložė Bnai Brit, ir tai, kad pirmasis buvo vienas iš chaoso arabų pasaulyje organizatorių, o antroji organizavo arabų perkėlimą iš jų tėvynės į Europą. Dar 2008 metais Vokietijos kanclerei Angelai Merkel suteiktas Bnai Brit apdovanojimas už 40 metų pašventimą žydų tautos gerovei ir Izraelio valstybei.

Interviu laikraščiui La Pariesien į klausimą ar jis nesigaili, kad buvo Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi konsultantu, o štai dabar Libija vis labiau grimzta į chaosą, Levi pasakė: „Nei kiek“.

Bosnių Sarajeve, Libijos Bengazyje – visur paskui šitą „laivės šauklį“ atskrido bombonešiai. Libijoje Anri Levi įkalbėjo Prancūzijos prezidentą pripažinti Libijos „sukilėlius“, o faktiškai Al Kaida teroristus.

Jeigu reikia palaikyti „teisingą“ maištą, jis kalbės apie vaiko ašarą, reikalus pašalinti iš gatvių policiją ir užjaus šėlstančią minią. Bet kada valdžioje yra šio isteblišmento statytinis – bet koks maištas tampa apriori „neteisingas“ ir turi būti žiauriai slopinamas.

Vakarų MIP labai mėgsta opozicijos protestus Rusijoje, atidžiai stebi policijos veiksmus, kad gink Dieve kokį etatinį opozicionierių Navalną nestumtelėtų, neužgautų, reikalauja „užtikrinti piliečiams protesto teisę“, tuo tarpu jau antras mėnuo nepastebi kas vyksta Paryžiuje. Čia ir ašarinės dujos ir vandens patrankos, ir guminės lazdos, ir guminės kulkos, ir triukšmo granatos, viena iš kurių užmušė senutę. Ir nieko. Akivaizdu, kad ten kur Vakarai rengia spalvotas revoliucijas yra taikomi kiti standartai.

Vladimir Karnilov rašo: „Pateikiam pavyzdį. Tokiu parodomuoju pavyzdžiu gali būti prancūzų media veikėjas Bernaras-Anri Levi, save vadinantis filosofu.“

Karnilov žodžiais, Levi pavardė gerai žinoma piliečiams tų šalių, kuriose Vakarams pavyko nuversti vyriausybę ir surengti kokias nors skerdynes. Kai tik kur nors įvyksta „spalvota revoliucija“, Levi jau čia. Levi buvo aktyviausias Porošenkos režimo rėmėjas 2014 metais. Kalbėdamas Maidane, apkanbinėtame banderininkų ir hitlerininkų simboliais jis ten neįžvelgė nei vieno nacisto,
parašė straipsnį „Mes visi – ukrainiečiai“.



Kai reikėdavo nuversti „neteisingus režimus“ Libijoje, Ukrainoje, Levi ginė teisę į perversmą ir tvirtino: „Žmogaus teisės neturi jokių sienų: bet kuris žmogus – mano artimas, net jei gyvena Timore, Darfure ar Libijoje“. Jis savotiškai nuoširdus, jis gi save įvardino talmudistu, o pagal Talmudo filosofiją žmonėmis yra tik žydai, o gojai - gyvuliai. Levi nemelavo, jam žydas Darfure, Libijoje ar Kijeve - jo artimas, juoba toks Ukrainos milijardierius, Europos žydų bendruomenių, Europos žydų sąjungos pirmininkas, Igoris Kolomojskis, užsivilkęs marškinėlius su užrašu „Žydobandera“, ar žydas Parošenko, iki šiol gaminatis Rusijoje saldainius. 


„Bet štai revoliucija atėjo į Prancūziją ir žmogų tarytum kas pakeitė“, - rašo Karnilov.

Levi aktyviai palaikė ašarinių dujų naudojimą prieš „geltonas liemenes“. O tuos, kurie ėmė jį už tai kritikuoti, pavadino veidmainiais. Jis nepastebėjo ir policijos paklupdytų mokinių iš Mant-la-Žoli, jų areštų Prancūzijoje. Tą dieną Anri-Levi parašė Twitter: „Ką Makronas nekalbėtų, sutinkame mes su juo ar ne, palaikome mes jo reformas ar pasisakome prieš, - tai nesvarbu šiuo momentu. Susiduriant su fašizmu, fanatizmu ir valstybės priešais mes turime tik vieną išeitį: palaikyti prezidentą Makroną“. O kaip kitaip gali elgtis talmudistas Anri Levi, juk Talmudas draudžia bet ką, kas prieštarauja žydų interesams. Kaip galima pasisakyti prieš Rotšildų statytinį Makromą, nors jis ir neeilinis iškrypėlis su Edipo ir Napoleono kompleksais.

Nuorodos:


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą