O islamistai europiečius
ir toliau šaudys prie kalėdinių eglučių?
Lapkričio 4 dieną 73 marionetės išdavė Lietuvą ir balsavo už Globalų migracijos
paktą, už tai, kad atėjūnai iš Afrikos ir Azijos mus šaudytų
ir traiškytų sunkvežimiais prie kalėdinių eglučių Strasbūre, Berlyne, Vilniuje. Gal jie visi
bepročiai? Gal ir taip, gal dauguma jų. Tiktai, net neabejoju, kad
tarp jų yra suprantančių, kad pasaulio vyriausybei geriau
paklusti, taip sočiau, taip leis vogti, leis prisisiurbti prie
mirusios Lietuvos valstybės spenio ir iščiulpti iš mirusio jos
kūno paskutinius krešulius. Prisiminkim Lietuvos
duobkasių pavardes ir niekada jų nepamirškim (sąrašas straipsnio pabaigoje).
Kas gi tas „geltonųjų liemenių“ sukilimas?
Apie „Geltonųjų liemenių“ reikalavimus labai vaizdingai papasakojo Ukrainos advokatė ir politikė Tatjana Montian:
Gali būti, kad "Geltonosios liemenės" - garo nuleidimas, kurį
suorganizavo pinigų šeimininkai, o kai jis tapo nebevaldomas, buvo
mesta jau ne kartą išbandyta korta – teroro aktas ir po jo
sekanti „nepaprastoji padėtis“, kuomet uždraudžiamos
demonstracijos, leidžiamos kratos ir t.t. Kai toks „atsitiktinis“
teroro aktas įvyko Prancūzijoje vieną kartą, galima buvo manyti,
kad tai atsitiktinumas, bet kai „atsitiktinumas“ pasikartoja jau
trečią kartą vien Prancūzijoje, tai kelia rimtų abejonių. Tai
jau „atsitiktinumai“, kurie tampa demokratijos ir piliečių
valios gniuždymo sistema!
Kas nepatiko Rotšildų
karteliui, kad jie ėmė gesinti „Geltonąsias liemenes“?
Socialiniai tinklai –
masių valdymo įrankis, globalistų naudoti organizuojant terorizmą,
masinę imigraciją, todėl naivu tikėti, kad šita totali žmonių
sekimo ir valdymo priemonė galėtų būti be savininkų žinios
naudojama prieš jų pačių interesus.
„Geltonosios
liemenės“ atsirado staiga, panašiai kaip ir Occupy Wall Street
2011 Amerikoje. Organizuotas Geltonųjų liemenių judėjimas
prasidėjo lapkričio vidury prieš Rotšildų
banko buvusį darbuotoją Emanuelį Makroną ir jo ekonominę veiklą,
siekiančią pasmaugti eilinį prancūzą. Greitai reikalavimai nuo
ekonominių persimetė į politinius, imta reikalauti liautis
naikinti prancūzų tautą, jos kultūrą, liautis vežti į šalį
afrikiečius ir azijatus.
Lione Marakešo konferencijos išvakarėse „Geltonosios liemenės“ žygiavo su lozungu „Ne
Marakešui“.
Gatestone portale Bruce
Bawer reiškia prielaidą, kad sukilimas Prancūzijoje yra prieš
„elitą“ kuri nesiliauja vežti į Europą islamistus, „dauguma
iš kurių duoda suprasti, kad jie neketina įsilieti į juos
priimančias visuomenes, įnešti savo indėlį į jas, o greičiau
tenkinasi tuo, kad padaryti žalą ir jas sunaikinti, o kupini ryžto
tolimoje perspektyvoje užkariauti ir valdyti.
Niekas niekada neklausė Vakarų
Europos piliečių, ar jie nori, kad jų šalys radikaliai
transformuotųsi tokiu būdu. Ši transformacija, be to, stiprėja
metai iš metų. Kažkuriuo momentu Vakarų Europos gyventojai
sureaguotų.“
Ši piliečiams priešiška „elita“,
autoriaus nuomone, išvijo prancūzus iš didmiesčių, o jų namuose
apgyvendino atėjūnus, kuriais valdžia rūpinasi, o visą ekonominę
naštą perkėlė ant etninių prancūzų pečių.
Pilietinis maištas persimetė į
Belgiją ir Olandiją. Europiečiai skundžiasi, kad išnyko
socialinė rūpyba, o vyriausybės netarnauja piliečiams, o tik
remia atėjūnus, kai europiečiai priversti dirbti ligi pat mirties.
Jie tvirtina, kad Europoje vyksta didysis tautų pakeitimas (Grand
Remplacement) – etėjūnais iš Afrikos ir Azijos. Jų nuomone, šis
makiaveliškas JTO planas griauna Europą, neigia europinį
identitetą ir kultūrą.“
„Nacionalinio fronto“ lyderė
Marin la Pen pavadino Globalų migracijos paktą
sandoriu su velniu. Ji pasakė: „nepadoru toliau švaistyti mūsų
šalių gerovę kvailam paskirstymui mūsų pinigų po visą pasaulį,
kuomet mūsų tėvynainiai nebegali gydytis, mokėti už transportą,
o kai kada pavalgyti“.
Eilinis teroro aktas neišblaivė
nupirktų „elitų“
Lenkų dienraštyje wPolytice Jacek Karnovski (Jacek Karnowski) cituojama Lenkijos EP narį Janušą
Levandovskį, kuris po teroro akto Strasbūre pasakė: „laimei, mes
toli“. „Toli“ reiškė šiuo konkrečiu atveju kelis
kilometrus, nes tiek Strasbūro eglutė nutolusi nuo EP pastato.
Lygiai toks pats atstumas yra Vilniuje nuo Seimo pastato iki
Kalėdinės eglutės. Reiškia, jie, šitie 73 seimo nariai, balsavę
už Globalų migracijos paktą, yra labai „toli“ nuo galimos
teroristų išpuolio vietos. Jiems vežami į Lietuvą teroristai kol
kas nepavojingi. Skvernelis yra arčiau, todėl pernai, po kruvino
išpuolio prie Berlyno kalėdinės eglutės, jis apsitvėrė
vyriausybę geležiniais stulpais.
Karnovskis pažymi, kad Vakarų elitos
– ypač politinės – pritaria visoms beprotiškoms idėjoms,
kurios turi nedaug įtakos jų gyvybėms. Masinė migracija iš
skurdžių ir kultūriškai svetimų šalių jiems abstrakti. Visai
kitaip veikia migracija veikia skurdžių piliečių gyvenimą, iš
priemiesčių, ar magapolio satelitinių gyvenviečių. Šie
gyventojai moka didžiausią kainą už šį eksperimentą, kovodami
su nusikalstamumu, visomis socialinėmis problemomis ir galiausiai
priversti išsikraustyti, jei nori turėti savo vaikams minimaliai
padorią mokyklą ir banalaus saugumo.
Gal teroro aktas bent kiek išblaivys
valdančiuosius? Gal eurodeputatas Levandovskis, o gal ir Lietuvos
deputatai, apie kuriuos mes absoliučiai nieko nežinome, ką gi jie
tiek daug metų ten veikia, gal jie nors dalinai išsiblaivys?
Global Compact for Safe and Orderly
Migration eina dar toliau už 2015 metų Merkel, įleidusią į ES 4
milijonus „pabėgėlių“. Šis paktas užtikrina visišką
migracijos laisvę po visą žemės rutulį.
Nekontroliuojamos migracijos postulatas
lėtai, bet labai nuosekliai įvedamas į politinę apyvartą. Turi
būti taip, kad gyveni kur nori, nepriklausomai nuo to, iš kur tu
kilęs, ar turi šeimininkų pakvietimą atvykti gyventi į jų šalį,
ar bent tam šeimininkai pritarė. Tai liečia Afrikos ir Azijos
gyventojus. Ne atsitiktinai Frans Timmermans pasakė prieš kelias
dienas Europos socialistams, kad Europos ir Afrikos laukia tas pats
likimas, kad tai vieningas likimas. Tai ką jis turėjo omenyje –
neribojama afrikiečių teisė gyventi Europoje. Kuo visa tai
pasibaigs, lengva nuspėti, sako Karnovskis ir pažymi: „Ar tai nėra
kraštutinė ideologija, ekstremizmas? Tenka apgailestauti, iš tiesų
pasaulį valdo bepročiai, kuriems mūsų mylima Europa net ne
civilizacija – tai tik medžiaga, iš kurios nori išlipdyti kažką
visiškai naujo, kažką suderinamo su kažkokių totalitarinių
regėjimu.“
Kokie tai „totalitariniai regėjimai“,
kokie planai?
Garsus Rusijos ekonomistas prof.
Valentinas Katasonovas vakar video atsakė į klausimą, ko siekia
pasaulio šeimininkai, kokie jų planai? (19:20; 27:40)
Pasak Katasonovo, pasaulio pinigų
šeimininkai siekia tapti pasaulio šeimininkais, o pasaulio
pertvarkos valdymo centras yra Artimieji rytai, dar konkrečiau –
Izraelis, dar konkrečiau – Jeruzalė. O viso to tikslas yra
Trečioji šventykla, Mošiacho atėjimas ir viešpatavimas visam
pasauliui. Katasonovas pažymėjo, kad mošiachas krikščionims yra
antikristas.
Katasonovas video dar
pasakoja apie šiandien Briuselyje
prasidedantį Europos Tarybos susitikimą –
marionečių teatrą.
Vaclovas Klausas perspėjo dėl
migracijos pavojaus: „Migracija-tai ne išeitis“
Dr. prof. Vaclovas Klausas (ček. Václav
Klaus) – politikas, ekonomistas, buvęs Čekijos prezidentas
(2003-2013 m.) ir ministras pirmininkas (1992-1997).
Klausas gruodžio 10 dieną perspėjo
dėl migracijos pavojaus. Jis pasisakė už stiprias regionines
valstybes ir už regioninį bendradabiavimą. Pirmadienį jis kalbėjo
Vengrijos sostinėje esančiame „Teroro muziejuje.“ Klausas
pasakė, kad būtina post-demokratinė sąjunga tarp Čekijos ir
Vengrijos. Kokios tam galimybės?
Vaclovo Klauso nuomone, turi būti
stiprios nacijos-valstybės, kurios ekonomiškai ir politiškai
nepriklauso nuo vakarinių valstybių ES narių, turi veikti išvien,
tai nebus lengvas procesas.
Migracijos klausimu Klausas pasakė:
„Mes, Centrinės Europos valstybės, postkomunistinės šalys, mes
niekada nesusitaikysime su mintimi, kad migracija-tai žmogaus teisė.
Priešingai: normalu, kai žmonės nemigruoja, o lieka namuose, ir
savo gimtoje šalyje, jie čia stengiasi sukurti kažką gero. Imigracija nėra problemos sprendimas.“
Europinio identiteto klausimu Vaclovas
Klausas pasakė:
„Mes visi turime daugybę
identifikacijų, vienas stipresnes, kitas
silpnesnes. Miestas, kur aš gimiau, šią valstybę, kuriai aš
priklausau, nacionalinė kalbą, kuria mano mama kalbėjo su manimi,
tai stiprios identifikacijos. Yra stiprūs ryšiai su centrine
Europa, gal tai daugeliui skambės provokuojančiai, bet aš nejaučiu
tokio stipraus ryšio su suomiais, su portugalais, airais ar
kipriečiais. Iš mandagumo aš galiu pasakyti, kad aš myliu ispanus
taip pat, kaip savo kaimynus, bet tai netiesa. Aš manau, kad
europinis identitetas yra santykinai silpnas, ir kai kuriais atvejais
dirbtinis. Ne spontaniškas, ne tikras. Aš žinau, žinoma, kad tai
nėra populiarus požiūrio taškas mūsų dienomis Europoje, bet
nepaisant to aš tai jums sakau.“
Klauso nuomone, Europos
Sąjunga kaip suvereni struktūra yra per daug dirbtina. Aš sutinku,
kad krikščioniškas europinis mentalitetas vienas šaltinis, bet aš
įsitikinęs, kad tai nepakankamas pagrindas Europos Sąjungai
politinė jėga, kad ją pastatyti.
Lietuvos duobkasių sąrašas:
Ačienė Vida, Alekna Virgilijus, Anušauskas Arvydas, Armonaitė Aušrinė, Bacvinka Kęstutis, Bakas Vytautas, Baublys Juozas, Baura Antanas, Bernatonis Juozas, Budbergytė Rasa, Burokienė Guoda, Čmilytė-Nielsen Viktorija, Degutienė Irena, Gaidžiūnas Aurimas, Gailius Vitalijus, Gelūnas Arūnas, Gentvilas Eugenijus, Gentvilas Simonas, Haase Irena, Jarutis Jonas, Jovaiša Eugenijus, Jovaiša Sergejus, Juknevičienė Rasa, Juozapaitis Vytautas, Juška Ričardas, Kernagis Vytautas, Kindurys Gintautas, Kirkilas Gediminas, Kreivys Dainius, Kubilienė Asta, Kubilius Andrius, Kupčinskas Andrius, Landsbergis Gabrielius, Liesys Jonas, Masiulis Kęstutis, Matelis Bronislovas, Matulas Antanas, Mažeika Kęstutis, Miliūtė Rūta, Morkūnaitė-Mikulėnienė Radvilė, Navickas Andrius, Navickienė Monika, Nevulis Petras, Norkienė Aušrinė, Olekas Juozas, Pavilionis Žygimantas, Popovienė Raminta, Pranckietis Viktoras, Pupinis Edmundas, Rastenis Vytautas, Razma Jurgis, Rimkus Juozas, Sabatauskas Julius, Sinkevičius Rimantas, Sysas Algirdas, Skaistė Gintarė, Skardžius Artūras, Skvernelis Saulius, Smirnovas Kęstutis, Starkevičius Kazys, Strelčiūnas Algis, Šakalienė Dovilė, Šalaševičiūtė Rimantė, Šarknickas Robertas, Šiaulienė Irena, Šimonytė Ingrida, Širinskienė Agnė, Tomilinas Tomas, Valiūnas Petras, Varkalys Jonas, Veryga Aurelijus, Vingrienė Virginija, Zingeris Emanuelis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą