Klausimas antisemitizmo kurstytojui Šimašiui: ar ne laikas pakeisti Gaono gatvės pavadinimą, nugriauti paminklą?

ELIJAHU BEN SOLOMON ZALMAN (1720–1797), dar vadinamas Vilniaus Gaonu, buvo Talmudo tyrinėtojas, o pagal šių dienų vertinimą, kaip tai daro meras Šimašius ir jo bendraminčiai, vertindami istorines asmenybes, Talmudas – ekstremistinė literatūra. Talmude yra 613 įsakymų žydams, bet manau, kad pakaks ir 100 įsakymų iš Talmudo, arba „Šulchan aruch“ (padengtas stalas), norint įsitikinti šio 5 šimtmetyje parašyto kūrinio ekstremizmu, kaip ekstremizmas yra suprantamas šių dienų tolerantiškoje Europoje. Su šios garbingų rabinų sudarytos knygos turiniu galima susipažinti čia.

Nei proto, nei logikos aš nematau Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus veikloje, o vien Lietuvos ir jos didvyrių niekinimą, antisemitizmo kurstymą, visuomenės supriešinimą, todėl siūlau jam pervadinti Gaono gatvę, o per šabatą, 4 valandą iš ryto, atsiųsti „Grindos“ darbuotojus ir išvežti paminklą Gaonui į savivaldybės sandėlį.

Įdomu, kiek minučių ar valandų po tokio veiksmo Šimašius liktų Vilniaus meru? Naikindamas lietuvių tautos Didvyrių atminimą Vilniuje, kurstydamas antisemitizmą, jis vargu ar sulauks pelnytos bausmės už vandalizmą ir nesantaikos tarp tautų kurstymą. Metras, pagal kurį perrašinėjama istorija labai jau skirtingas, o Lietuva - toks kraštas, kur didžiausias prie valdžios lovio pripuolančių siekis – tapti šabesgojais. Šiems veikėjams ir skiriu Aleksandro Rozenbaumo dainą „Šabesgoj“. Kaip pasakoja dainos autorius ir atlikėjas Aleksandras Rozenbaumas, jo daina paremta tikru atsitikimu, kurį jam papasakojo sena tautietė.

https://www.youtube.com/watch?v=DeFG2UZ2uMo

Dainoje pasakojama, kad Baltarusijos miestelyje gyveno šabesgojus Ivanas, kuris šeštadieniais patarnaudavo religingiems žydams, nes per šabatą šiems draudžiama dirbti. Bendruomenė džiaugėsi šabesgojumi Ivanu, o Ivanas džiaugėsi geru uždarbiu. Kazusas įvyko Ivanui mirus, kai išaiškėjo apgavystė – Ivanas buvo apipjaustytas.

Ar ne taip nutiks su Vilniaus meru?