2019-07-07

Nepavykusi juodaodžių žydų integracija Izraelyje. Ar tai taps pamoka Briuseliui, Vatikanui, Lietuvai? 1 dalis



Beveik mėnesį Europa stebi, kaip kontrabandistų NVO iš Vokietijos ir kitų ES valstybių vėl ir vėl stengiasi veržtis į Italiją ir išlaipinti šios šalies uostuose būrius Afrikos juodaodžių. Be dokumentų, be karantino, sergančių AIDS, hepatitu, kitomis užkrečiamomis ligomis, dažnai nusikaltėlių, buvusių teroristų. Pastaruoju metu net trys NVO laivai, pažeisdami Italijos įstatymus, atplūkdė nelegalus į Europą. Šių kontrabandistų veikla neleidžia Libijos pasienio tarnybai vykdyti šalies jūros sienos kontrolę, skatina migracijos srautus iš Afrikos.



Liepos 6 dieną italų dienraštis Il Giornale paskelbė agentūros Ipsos atliktos gyventojų apklausos rezultatus. Ji parodė, kad 59 procentai respondentų palaiko griežtą vicepremjero Matteo Salvini poziciją neįleisti į šalį nelegalių imigrantų iš Afrikos, o 56% respondentų mano, kad afrikiečių vežimas yra komercija.

Nepaisant dominuojančios nuomonės, Italijoje yra kairiųjų liberalų-sorošininkų grupuotė, kuri spjauna ant daugumos piliečių valios ir valstybės interesų. Jie visokiais būdais stengiasi vežti afrikiečius į Europą. Taip jie siekia vystyti milijardų apimties savo „pabėgėlių priėmimo industriją“, pelnyti kairiųjų elektorato politinius balsus, pritraukti jautrių, bet neprotaujančių piliečių paaukojimus.

Italija ginasi nuo žmonių kontrabandininkų nacionalizuodama jų laivus. Apie tai rašo Matteo Salvini šiandien Facebook.


Durnius iš svetimų klaidų nesimoko

Jei ES nebūtų durnių ir piktybinių kenkėjų, būtų dedamos pastangos normalizuoti afrikiečių gyvenimą Afrikoje. Akmens amžiaus žmonėms nėra ką veikti Europoje. Jie čia niekada nepajėgs konkuruoti su europiečiais ir taps amžina našta Europos kontinentui. Kad taip neišvengiamai bus, įrodo Izraelio pavyzdys.

Kodėl aš pateikiu šį pavyzdį? O todėl, kad jis įrodo visišką globalistų beprotybę teigiant, kad Afrikos juodaodžius įmanoma integruoti Europoje. Izraelis nesugeba integruoti juodaodžių žydų. Tos pačios religijos, mokančių hebrajų kalbą, net gimusių ir išaugusių Izraelyje žydų-etiopų. Žemiau aš pateiksiu pačių žydų paskelbtus įrodymus, kad buvo padaryta didelė klaida atvežti šiuos žmones į Izraelį. Niekas neabejoja, kad šių iš akmens amžiaus atvežtų žmonių „absorbcija“ pareikalaus iš Izraelio, turinčio praktiškai neribotus finansinius išteklius, milžiniškų valdžios ir visuomenės pastangų, kad išspręsti šią ekstra sudėtingą problemą. Europai tai bus neįveikiama užduotis. Afrikiečiai pribaigs Europą. Šis pribaiginėjimas, šio naviko metastazės, prasidėjo nuo Prancūzijos ir Švedijos miestų No-go zonų.



Žydo-negrų riaušės Izraelyje

Liepos pirmą dieną Izraelio policininkas nušovė į jį akmenis mėčiusį juodaodį banditą. Paaiškėjo, kad tai juodaodis žydas, kilęs iš Etiopijos. Liepos 2 dieną Izraelyje prasidėjo žydų-etiopų maištas, apėmęs kelis šios šalies miestus. Jis tęsėsi iki šabato – liepos 6 dienos. Riaušininkai elgėsi taip, kaip elgiasi negrai Švedijos ar Prancūzijos miestuose. Jie degino automobilius, mėtė akmenis į policiją, trukdė eismui. Dešimtys tūkstančių Izraelio piliečių negalėjo vykti į darbą, kitais savo reikalais. Susidarė daugiakilometriniai kamščiai daugelį valandų, šalies ekonomikai padaryti dideli nuostoliai
(žiūr.video).






Iš kur atsirado juodaodžiai žydai Izraelyje

Apie tai papasakojo internetinės ITON-TV televizijos laidoje generolas Jakovas Kedmi, buvęs Izraelio žvalgybos „Nativ“ vadovas, iš buvusios TSRS organizavęs kelių milijonų žydų repatriaciją į Izraelį.


Jakovas Kedmi papasakojo, kad buvo neaišku ar Etiopijoje yra žydai, ar ten etiopai, priėmę judaizmą. Jie domino mokslininkus. Šeštame dešimtmetyje Negeve (netoli Mirties jūros) statė bromo ir fosfatų gamyklą. Tai dykumoje. Ten sunku dirbti. Arabai nenorėjo ten dirbti. Tuomet kažkam Negeve kilo idėja atvežti žydus iš Etiopijos. Jie afrikiečiai, dirba karštomis sąlygomis. Be to jie žydai. Vadovybė chemijos gamyklos nusiuntė į Etiopiją delegaciją. Nuvyko ir Etiopijoje atrado žydus. Kelias dešimtis atsivežė. Tai buvo pirma banga. Šie žmonės Etiopijoje dirbo žemės ūkyje. Dirbo, kai nėra saulės. Dieną ilsėjosi. Atvežę greitai įsitikino, kad dirbti jie negali. Idėja pasibaigė, o žmonės liko. Nuo to prasidėjo etiopų repatriacija.

Iš Jemeno atvežė žydus, galvodami, kad Lenkijos žydų žmonoms jų moterys bus tarnaitėmis. Požiūris buvo praktinis. Tokia buvo sionistų ideologija.

Izraelio nusikaltėliai – išeiviai iš Šiaurės Afrikos. Jie sėdi kalėjimuose. Jų protėviai niekas nebuvo nusikaltėliai. 2-3 karta nusirito į pašalį. Maroke nebuvo žydžių prostitučių. Jos prostitutėmis tapo Izraelyje. Dalis vaikų iš TSRS nusirito į nusikaltimus. Čia buvo sąlygos. Imigracija didelis laužimas moralinių, dorovinių papročių. Etiopijoje nebuvo nusikaltėlių. Jie Izraelyje atsirado visuomenės šalikelėje.

Kedmi nurodė, kad su Etiopijos žydais atvyko 10-15 procentai jų tarnai – vergai. Jie nebuvo žydai. Jiems tai buvo kitas pasaulis. Izraelis iki šiol spjaudosi dėl afrikiečių absorbcijos. Etiopijos žydams tai buvo per daug sunki užduotis.

Kirulia Askalonskaja pasakojimas

Izraelietė Kirulia Askalonskaja livejournal rašo:

Apie tai, kad etiopai – žydai, aš sužinojau 1991 metais. Aš tuomet jau kelis mėnesius gyvenau kibuce, ir vieną kartą pamačiau, kaip žmonės džiaugiasi: „Brolius veža!“ (...)

Ponia Askalonskaja nurodo, kad iš Etiopijos į Izraelį tuomet buvo atvežta 14 325 žmonių.

„To fone kiekvieną dieną atvykusių po 500-800 rusiškų žydų gyvenimas nieką nejaudino. Tai, kad atvyksta išsilavinę specialistai, o ne žmonės, kurie atvyksta iš atsilikusios šalies, nebuvo skaitoma pranašumu. „Etiopai – jie tylūs ir taikūs“, - sakė izraeliečiai. Pas juos pašėlusiai reiškėsi paternalizmas.

(…) Toliau ėmė galvoti, ką daryti su etiopais. Juos apgyvendino absorbcijos centruose, kur veikė taisyklė: gyventi ne ilgiau metų. Po to eik kur nori. Bet ne etiopams. Tai galiojo rusams. Etiopai – vargšai, ir jie neturi kur eiti. Rusai ėjo į absorbcijos ministeriją ir prašė būstų. Jų buvo mažai.

1994 metais aš pradėjau dirbti absorbcijos ministerijoje. Socialinio būsto gavimo kriterijai buvo tokie: vienišos motinos, pensininkai, invalidai. Bet pas mus ėmė eiti minios jaunų vaikinų etiopų nuo 18-os ir daugiau. Reikalavo būstų. Kaip jiems neaiškino, kad jie neatitinka kriterijų, jie nesuprato, ir ir toliau reikalavo. Ir tik praėjus kuriam laikui aš supratau, kodėl tai vyksta: Etiopijoje yra toks paprotys. Kada sūnui sukanka 18 metų, jį išvaro iš namų. Jis jau suaugęs ir turi gyventi pats. Ten viskas paprasta: sūnus ima molį, šakas ir teplioja sau priestatą prie tėvų namo. Ten, tarytum atskirai, ir gyvena. 

Bet Izraelyje neįmanoma pastatyti plūktinio priestato prie kambario absorbcijos centre. O tėvai nesuprato: papročiai reikalauja išvaryti iš namų 18-os – eik kur akys mato, net nepaisant to, kad pasikeitė aplinkybės.

Nuorodos:




Pranešimą parašė ties

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)