ECB prezidento Mario Draghi kadencija
baigiasi spalio 31 dieną. Pastaruose trijuose ECB posėdžiuose
rugsėjo ir spalio mėnesiais buvo svarstoma galimybė sugrįžti
prie superminkštos pinigų-kredito politikos, kuri pasibaigė sausio
1 dieną. Analitikai laukia, kad ECB mažins procentinę normą.
Depozitams ji jau dabar neigiama – minus 0,4%, o bazinė norma lygi
nuliui ir iki rudens gali tapti neigiama (kaip Japonijos banko), o
depozitams – minus 0,8%. Ekspertai laukia, kad ECB jau vasarą
atnaujins eurozonos valstybių narių obligacijų supirkimą. ECB iki
sausio 1 dienos jau buvo supirkęs jų už 2,6 trilijonus eurų.
Šiuo metu ECB gali jų supirkti ne daugiau 33% kiekvienos
vyriausybės skolų, bet Draghi užsiminė, kad limitas bus pakeltas
iki 50%, kas sudaro dar 1 trilijoną eurų. Mario Draghi ECB kursą
sinchronizavo su JAV FRS vykdoma super minkšta kredito politika.
Manoma, kad tolesnis „minkštinimas“
turės griaunantį poveikį ekonomikai. Po menamo ekonomikos
pagerėjimo turėtų sekti nuosmukis. Tai sutaps su Kristin Lagard
atėjimu į ECB vadovo postą.
Lagard yra Rotšildų statytinio
Emanuelio Makrono (į politiką buvo komandiruotas iš Galdman Sachs
banko) protežė. Mario Draghi irgi yra skaitomas Goldman Sachs
lobistu, kur jis anksčiau buvo užėmęs aukštus postus. Nereikia
galvoti, kad Kristin Lagard ECB prezidento poste priiminės Europai
naudingus sprendimus. Nuo 1981 iki 2005 metų Lagard dirbo advokate
Čikagoje, vienoje iš stambiausių pasaulyje konsultacinių firmų
Baker & McKenzie, ir nuo 1999 metų vadovavo šiai
organizacijai. 2005-2007 metais ji vadovavo Prancūzijos užsienio
prekybos ministerijai, 2007-2008 metais žemės ūkio ir žvejybos, o
2008 – 2011 ekonomikos ir pramonės ministerijoms.
Būdama ekonomikos ministre, ji
pareiškė: „Jeigu benzinas per brangus, prancūzams reikia
važinėti dviračiais“. Ją lygino su Marija Antuanete, kuri sakė:
„Liaudis neturi duonos? Tai tegul valgo pyragus“.
Kai tik tapo žinoma Lagard kandidatūra
į ECB vadovo postą, į tai sureagavo finansų rinkos. Vėl kiek
nukrito ES valstybių obligacijų vertė. Italijai ir Ispanijai tai
sudarė 0,1 procento. Vokiečių procentai irgi sumažėjo.
Die Welt rašoma, kaip procentinės
normos mažėjimas atsilieps gyventojams. Minus 0,4 procentai
reiškia, kad vokietis, valstybei paskolinęs 1000 eurų, po 10 metų
gaus atgal 960 eurų.
Šaltiniai:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą