Jurgis Gervinskas ir Petras Gulbinskas. LIETUVOS ADVOKATŪROS INSTITUTO NAIKINAMOSIOS GRĖSMĖS „SIONO IŠMINČIŲ PROTOKOLŲ“ ŠVIESOJE

(Autoriai šį straipsnį skiria pažymėti 2020 metams, paskelbtiems Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais)

Nuolat blogėjanti Žmogaus teisių ir laisvių padėtis Lietuvoje turi tiesioginį ryšį su advokatūros instituto menkinimu mūsų valstybėje. Teisingumas Lietuvoje tapo turtingųjų privilegija. Neturtingieji neturi pinigų, kad ginti savo teises, samdytis advokatus, neturi pinigų maistui ir būtiniausioms prekėms, reikalingoms gyvybei ir sveikatai palaikyti. Valstybė gi, tik deklaruoja skurdžiams teikiamas nemokamas advokatų paslaugas. Bet už ubagišką ir žeminantį atlygį, kurį valstybė šiaip ne taip moka advokatams, negalima tikėtis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Teisingumu valstybėje gali pasinaudoti tik, kaip minėta, turtingieji ir susireikšminę valdininkai arba jų artimieji, kaip antai, valstybės Generalinis prokuroras, kuris teisiasi su Lietuvos valstybe dėl gyvsidabrio žalos jo sveikatai. Galima tik spėti, kokias kompensacijas gaus Alytaus gaisrą gesinę ugniagesiai, kurių dar gyvuose kūnuose, vos atlikus pirminius tyrimus, be gyvsidabro buvo surasta dešimtys sunkiųjų metalų ir neabejotina, kad bus rasta dar visa eilė kancerogenų ir mutagenų. Visi šie nuodai normas, jei jos iš viso prisimenamos Lietuvoje, viršija dešimtis ir šimtus kartų!

Kokios akivaizdaus advokatūros instituto naikinimo priežastys?

Daugiau nei prieš šimtą metų, 1905 metais, dienos šviesą išvydo vadinamieji „Siono išminčių protokolai“.

Jų pasirodymo ištorija išdėstyta dr. Algimanto Lebionkos straipsnyje „Įgyvendintas projektas? Siono išminčių protokolai“. Šioje publikacijoje pateikiami ir protokolų tekstai. Jie išversti ne iš kokio nors fašistinio leidinio, išpuošto nacių simbolika, o iš buvusio Charkovo rabino Eduardo Hodos'o knygos „Žydų sindromas 3“. (Эдуард Ходос. ЕВРЕЙСКИЙ СИНДРОМ - 3 Краснодар, ООО "Пересвет", 2003). Tai, autoriui leidus, išversta į lietuvių kalbą ir paskelbta.

Tekstai palydimi ir video įrašų, kuriuose jie paties gerbiamo Eduardo Hodos'o skaitomi. Autorius neabejoja protokolų autentiškumu, nes juose nubrėžti tikslai yra šiuo metu praktiškai įgyvendinti, arba sparčiai įgyvendinami. Manoma, kad tai 1897 metais įvykusio pirmojo Pasaulio sionistų kongreso protokolai.

http://lebionka.blogspot.com/2017/07/igyvendintas-projektas-siono-isminciu.html

Šių protokolų 17 skyrius skirtas advokatūrai.

Protokolas Nr. 17 – Advokatūra

„Advokatūra sukuria žmones šaltus, žiaurius, užsispyrusius, neprincipingus, stojančius visais atvejais į beveidę, visiškai legalią dirvą.

Jie priprato viska priskirti gynybos naudai, o ne socialiniam gėriui jos rezultatų.

Jie paprastai neatsisako nuo bet kokios gynybos, siekia išteisinimo kas bebūtų, kibdami prie smulkių juridinių kabliukų – tuo jie demoralizuoja teismą.

Todėl mes šitą profesiją pastatysime į siaurus rėmus, kurie įspraus juos į vykdomosios valdžios sferą.

Advokatai praras lygiai su teisėjais bendravimo teises su besibylinėjančiais bylininkais, gaudami bylos duomenis tiktai iš teismo, galės nagrinėti juos tik pagal teismų ir prokurorų suformuluotus pranešimų užrašus ir dokumentus, tik po apklausos teisme galės ginti savo klientus pagal teismo ir prokuroro pateiktas ir interpretuotas faktines aplinkybes.

Advokatai gaus honorarą, nepriklausomai nuo gynybos kokybės.

Advokatai bus paprasti reikalų pranešėjai teisėsaugos naudai, atsvarai prokuroro, kuris bus pranešėju kaltinimo naudai: tai sutrumpins teismo pranešimą.

Tokiu būdu, bus įtvirtinta sąžininga nešališka gynyba, išplaukianti ne iš asmeninio intereso, o iš įsitikinimų.

Tai, tarp kitko, pašalins praktikuojamus dabar papirkimus draugų, jų susitarimus leisti laimėti bylą tiktai tam, kas moka.“

Deja, tai nėra tušti žodžiai. Šiuo metu, mums kelia akivaizdų susirūpinimą Lietuvoje padidėjusio įvairių valstybės institucijų iniciatyvų skaičius (Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros STT, Lietuvos Aukščiausiojo teismo), kuris siekia trukdyti įgyvendinti esminius advokato profesinius principus ir, visų pirma, vykdyti advokato konfidencialumo įsipareigojimą, taip pat ir užtikrinti advokatų ir advokatūros nepriklausomumą. Tokios iniciatyvos (tarpe jų intensyvi faktiškai nekontroliuojama ir beatodairiška elektroninė bei kitokia kriminalinė žvalgyba), taip pat gali būti laikomos trukdyti advokato profesijos savivaldai.

Lietuvos advokatūra pernai kreipėsi į Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybą (CCBE), kuri atstovauja 45 valstybių advokatūroms ir teisininkų draugijoms, kurių nariais yra daugiau nei 1 milijonas teisininkų. Lietuvos advokatūra kreipėsi į CCBE dėl Advokatūros įstatymo pakeitimų projekto, kurį Teisingumo ministerija pateikė Seimui be išankstinio aptarimo su Advokatūra. CCBE taip pat buvo informuota apie kitas teisėkūros iniciatyvas, tokias kaip Viešojo administravimo įstatymo projektas, ir apie kitus naujausius pokyčius, tokius kaip E (elektroninio) - pristatymo projektas ir Generalinės prokuratūros aiškinamasis raštas dėl procedūrinių taisyklių taikymo, kurios užtikrina advokatų veiklos, galinčios turėti įtakos Lietuvos Advokatūros nepriklausomumui, garantijas. Vienas iš didžiausią susirūpinimą keliančiu Advokatūros įstatymo pakeitimų yra siūloma Garbės teismo sudėtis, skiriant dirbti teisme asmenis (ir mokant jiems atlygį), kurie nėra Advokatūros nariai, nenumatant jiems jokių kitų reikalavimų, išskyrus tik tai, kad jie turi atitikti aukštas moralės normas. CCBE pabrėžė, kad būtina gerbti ryšių tarp advokatų ir klientų konfidencialumo principus, kad klientų konfidenciali informacija nebūtų atskleista trečiosioms šalims. Advokato pareiga yra neatskleisti jam, kaip profesionalui, pateiktos jokios informacijos, ir šios profesijos atstovo pareiga yra pripažįstama esmine, norint tinkamai teikti teisines paslaugas. Todėl advokato konfidencialumo įsipareigojimas apsaugo piliečius ir užtikrina jų teisę kreiptis į teismą ir jų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį. Šiame kontekste, pagrindiniai profesinės paslapties ir profesinės paslapties apsaugos principai neturi būti pažeidžiami, Vyriausybei imantis tokios veiklos, kuri apima elektroninių ir kitokių pranešimų perėmimą bei prieigą prie advokatų valdomų duomenų, norint užtikrinti stebėseną ir (arba) teisėsaugą. Vienas ypatingas aspektas, yra būtinybė užtikrinti teisminę ir nepriklausomą priežiūrą: palaikant ryšius su advokatais, esminis dalykas yra gauti teisminės institucijos leidimą iki elektroninio perėmimo priemonės taikymo pradžios. Beje, Prancūzijos Nacionalinė Advokatų taryba taip pat pabrėžė būtinybę apsaugoti advokatų nepriklausomumą ir profesinę paslaptį – pagrindinių principų, bendrų visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms. Pažymėjo, kad advokatų ir klientų teisių apsauga nėra nustatyta advokatų naudai, bet klientų, Teisingumo ir Demokratijos labui. Tuo tarpu, Teisingumo ministerija nuolat vilkina ir neteikia Vyriausybės posėdžiui svarstyti nutarimo projekto dėl užmokesčio bazinio dydžio didinimo, procesinio laiko limito panaikinimo (ne advokatas apsprendžia ir nustato proceso trukmę, todėl jam turi būti apmokamas visas dalyvavimo procese laikas. Juk teisėjai ir prokurorai gauna atlygį už visą dalyvavimo procese laiką, nekyla net mintis jiems nustatyti procesinio laiko limitą) ir atsakymo įskaityti kelionės laiką į klientui skirtą laiką. Lietuvos Advokatų taryba nepritarė Lietuvos Aukščiausiojo teismo iniciatyvai, kad kasacinius skundus galėtų surašyti tik tie advokatai, kurie būtų įtraukti į advokatų, turinčių teisę surašyti kasacinius skundus, sąrašą. Anuo metu buvo sąrašai advokatų, galinčių dalyvauti KGB bylose. Šiuo metu yra sąrašai advokatų galinčių dalyvauti STT bylose. Kokiais kriterijais vadovaujamasi, galimai tik tokiais, kad visi tie advokatai jau „pastatyti į

vietą“?

Baigdami norėtume pažymėti, kad palietėme menką dalelytę šiuolaikinės advokatūros problemų, tik norėjome parodyti, kad „Siono išminčių protokolų“ nuostatos toli gražu nėra gilioje užmarštyje, išlieka atviras ir neužmaskuotas siekis totaliai kontroliuoti advokatus, naudojantis moderniausiomis šiuolaikinėmis technologijomis, ne tik įvairiomis „blakėmis“ advokatų kelnėse, portfeliuose, rankinukuose ar išmaniuosiuose telefonuose, bet ir su teisėkūros pagalba valdžioje esantiems ciniškai pareiškiant: „Mes šitą profesiją pastatysime į siaurus rėmus“.