Pirmoji nuotrauka niekur neskelbiama
viešai, manau nerodant dvasininkų visuomeninę – patriotinę,
tautinę veiklą, nuteikiant mintis, apie dvasininkų nesikišimą į
politiką. Dvasininkai tikrai yra godūs tiesai, laisvei, oriam
piliečių gyvenimui. Lietuvis kunigas Kęstutis Krikščiukaitis
Pelesos klebonas nesėdėjo ramiai parapijoje Baltarusijoje po
Lukošenkos skėčiu, bet Sausio 13 naktį atvažiavo ginti Lietuvos ir krūtine atsistojo
prieš rusų tanką ir skvarbiu žvilgsniu žiūrintis tankistui į
akis. Tanke už vairo sėdėjo žmogus su sąžine, žinantis, kad į
taikius žmones su tanku važiuoti draudžiama. Raportavo karys į
Vilniaus Šiaurės miestelio 02902 karinį dalinį vadovybei, tada
Putnos gatvėje, kad minioje žmonės neginkluoti. Tuomet jam įsakė
„sukioti didelį“ tai yra tanko vamzdį ir taip nubaidyti žmones.
Kunigas ir žmonės nesitraukė. Atsitraukė tankas. Ačiū tau
kunige už pilietinę drąsą ir manau kad Prezidentas kalbėjęs,
kad Lietuvoje bus kitaip, šį kunigą po mirties apdovanos garbės atmintinu
žymeniu. Kas jį teiktų tokiam apdovanojimui? Jis našlaitis. Augęs vaikų namuose. Jau būdamas
kunigu, ten dažnai apsilankydamas vaikams ir auklėtojams kalbėdavo,
kad tie namai jam Motina ir Tėvas. ( Sugebėjo tada tokie namai
išauginti dorus žmones ir dabar manau ne namai kalti dėl vaikų,
bet „žmones“ – pinigai ) Pakrikštytas jaunuolis Kęstutis
ligoninėje ir ta proga jis pirmą kartą gyvenime apsivilko
kostiumą, padovanotą iš palatoje gulinčių ligonių aukų ir
išgirdo sąmoningo krikščionio Dievo vardą ir kad jis tapo Dievo
vaiku. Tad jo kunigystė buvo paženklinta begaline meile ligoniams,
vienišiems žmonėms ir meile savo tautiečiams atskirtiems TSRS
siena nuo Lietuvos. Atiduodavo paskutines savo lietuvių jam megztas
šiltas pirštines ir kojines šąlantiems bažnyčioje Baltarusijos
lietuviams ir pats būdavo be jų. Amžinybė, jauną, jautrų kunigą
sustabdė, manau paridenus nesantaikos obuolį tarp Pelesos
parapijiečių, laisvei atgimstančioje Baltarusijoje.
Antroji nuotrauka manau vaizduojanti iš
pastiprintos šių dienų globalistų atminties sampratos –
„niezabudkos“ ( Nuotrauka, Ekspertai.eu.Atsiprašau, kad
neprašiau teisės pasinaudoti autorių nuotrauka) apie iškovotos
Lietuvos laisvę? Tada pažymėtos Vyčio ir kryžiaus simboliais ir
14 žuvusiųjų auka.
„Niezabudkininkai“, manau
nepriešinkite tikrų atminties aukų.
Su gilia pagarba visiems to meto Sausio
13 gynėjams. Už žuvusių ir visų Lietuvos sausio 13 gynėjų auką, specialioje
Lietuvos Laisvei skirtoje „Šv. M. Marijos Lietuvos laisvės“ koplyčioje kaip
ir kiekvienais metais, bus prisiminta ir meldžiamasi. Kapelionas maj. Alfonsas
Bulotas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą