2020-01-01

Baikite juodinti Lietuvą! Parudavusi Kukliansky ir kreivas Izraelio ambasadoriaus Levy „veidrodis“ (2 dalis)


Tęsinys. Pradžia čia:

Izraelio ambasadorius Lietuvai Yossefas Levy interviu portalui 15min.lt pasakė
„Ne paslaptis, kad iki Holokausto šioje šalyje gyveno daug puikių žydų bendruomenių – maždaug 220 tūkst. žmonių. Didžiuosiuose miestuose žydai sudarydavo 25–60 proc. gyventojų. Kas trečias žmogus Vilniuje iki 1940-ųjų buvo žydas, skaičiai Kaune buvo labai panašūs. Iki Holokausto tai buvo dvasinė ir kultūrinė žydų karalystė“.

Dėl Holokausto aš savo nuomonę esu išsakęs 2016 metais pirmą kartą paskelbtame pokalbyje su JAV gyvenančiu rašytoju Valdu Anelausku „Holokaustas: tarp tiesos irnetiesos (melo)“. Tai didelė tragedija ir nusikaltimas.

O kaip istoriškai nutiko, kad žydai iki karo taip įsiviešpatavo Lietuvoje, apie ką rašo ambasadorius ir ką mes visi puikiai žinojome? Ir kodėl lietuvių žemėje sukūrę „žydų karalystę“, jie taip nekentė lietuvių, kad atėjus sovietų kariuomenei ėmė lietuvius žudyti, tremti į Sibirą? Žydai neišgelbėjo nuo mirties nei vieno lietuvio, nepagailėjo nei kūdikių, nei jų verkiančių motinų, varė į gyvulinius vagonus ir siuntė į mirtį? Su protu nesuvokiamu žiaurumu kankino Rainiuose?



Ar tai buvo toks atsilyginimas už tai, kad lietuviai Gedimino laikais priėmė iš Vakarų Europos išvarytus žydus?

Atsakymą į kai kuriuos čia mano keliamus klausimus duoda žymus Rusijos-Izraelio žurnalistas Izraelis Šamiras. Jis rašo:

„Judeofilija, meilė žydams - yra perspėjantis pavojingos ligos simptomas, elito ir darbo klasių susvetimėjimo požymis, šiuo metu Prancūzijoje ir Anglijoje klestinti liga. Judeofilija smogia susiskaldžiusioms visuomenėms ir gali sukelti jų griūtį daug greičiau nei jos Siamo dvynis antisemitizmas. Tai įvyko praeityje, geriausias pavyzdys - Lenkijos karalystė, kur šlėkta (didikai) mylėjo žydus ir niekino paprastus žmones, bydlo (galvijus), kol jų valstybė nežlugo.“ (...)
Žydai – tai mažuma, kuri niekina visuomenės daugumą ir jai priešinasi. Žydai rūpinasi savimi ir nepaiso daugumos bei jos poreikių; jie nejaučia bendrumo su dauguma. Žydai neturi bendrumo su dauguma ir nesikreipia į tą pačią dievybę. Žydai klesti, kai dauguma regresuoja. Jie pastebi tai ir išnaudoja savo naudai.“

Straipsnyje „Kodėlnesu antisemitas?“ Linas Medelis 2009.03.24 portale TV3.lt rašo:

„Antisemitizmo problema atsirado kartu su šalies nepriklausomybe. Pamenu, kaip Izraelio ambasadorius bei vėliau Kneseto pirmininkas kalbėdami iš Seimo tribūnos pavadino mus žydšaudžių tauta ir valstybe, kurios žemė permerkta žydų kraujo. Susimąsčiau ir nesupratau, kaip nesuprantu iki šiol: oficialūs šalies atstovai įžeidžia mane ir mano tautą; kaltina mane ir mano artimuosius kruvinais, šlykščiais nusikaltimais... Kodėl? Ar oficialūs Izraelio įgaliotieji į kitą valstybę siunčiami (be abejo, su gerų ketinimų ir santykių vėliava) asmenys yra (pardon) kokie pusgalviai, nesuvokiantys ką, kam ir kur kalba, ar tokiu būdu pabrėžia oficialią savo valstybės poziciją? Tiek vienu, tiek kitu atveju, negalėčiau sakyti, jog pajutau jiems palankumą... Neabejoju, kad kai mūsų Prezidento atsiprašymas dėl lietuvių indėlio į holokaustą Izraelio knesete buvo „įvertintas“ trypimu bei švilpesiu, Lietuvoje galėjo pradėti virsti antkapiai apleistose žydų kapinėse...“

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gruodžio 30 dienos LRT laidoje „Panorama“ tvirtina (straipsnio 1 dalis):

„Aš nemanau, kad kas nors kaltina (kad lietuviai „žydšaudžių tauta“, A.L.) visą tautą, kažkaip nepastebėjau tokių kaltinimų. Bet priekaištauja kartais, kad neprincipingai kartais iki galo išsiaiškinam tiesas, tai tokių priekaištų yra buvę. Ir jie, matyt, ne be pagrindo.“

Iš kur toks Užsienio reikalų ministro, kurį pagyrė Izraelio pasiuntinys Levy, užmaršumas ir vištakumas? Gal iš šio vaikino komunistinės jaunystės, tarnavimo Antrajam chazarų kaganatui (TSRS) patirties? Ši komunistinė patirtis, manau, uždėjo tokį didelį antspaudą Lietuvos „elitui“, įskiepijo tokią „judeofiliją“, kad dabar jie iš tos meilės aukoja savo valstybės ateitį ir ją veda sunaikinimo keliu. Šioje valstybėje tik žydams dalinamos „išimties tvarka“ Lietuvos pilietybės, o iš lietuvių, išvykusių į užsienį, jos atiminėjamos, jei šie gauna kitos valstybės pilietybę. Iki 2018 metų pabaigos buvo išdalinta 20000 Lietuvos pilietybių žydams. Dabar jų, matomai, jau pridalinta kokių 30 tūkstančių? To nedaro nei viena Rytų Europos valstybė. Šių dalybų pasekmės ateityje bus tragiškos mūsų valstybei.

Gruodžio 30 d. portale LRT.lt paskelbtas straipsnis „Naujasis Izraelio ambasadorius Lietuvai:prašome jūsų paimti veidrodį ir į jį pasižiūrėti.“ Izraelio ambasadorius Lietuvai Yossefas Levy interviu LRT.lt sako:
 „Mes jums neįsakome, mes prašome jūsų paimti veidrodį ir į jį pasižiūrėti. Mes prašome jūsų atsiversti istorijos knygas ir patikrinti, kas atsitiko tamsiausiuose skyriuose. Nes man atrodo, kad daugumai lietuvių šie skyriai nežinomi. Sovietmečiu Holokausto klausimai buvo tabu, tai buvo vadinamieji sovietiniai piliečiai, kuriuos nužudė hitlerininkai. Bet tie sovietiniai piliečiai pirmiausia buvo žydai – mamos, tėvai, vaikai. Hitlerio žmonės daugeliu atvejų buvo vietiniai kolaborantai."

Švelnia kabant, tvirtinimas, kad holokausto tema buvo „tabu sovietmečiu“, yra netiesa. Visi kariniai nusikaltėliai buvo nubausti. Panerių memorialas ir kiti atsirado dar sovietmečiu. Jei ko ir nebuvo, tai „Holokausto industrijos“ ir kiekvienais metais augančio žydų aukų skaičiaus, nepagrįstų priekaištų ir turto reketo. Dar norėčiau priminti jaunesniems, kad sovietų sąjungoje nebuvo gėjų ambasadorių ir gėjų „šeimų“, nes tai TSRS buvo kriminalinis nusikaltimas, užtraukiantis įkalinimo bausmę.

Dėl žiūrėjimo į „veidrodį“

O kodėl į „veidrodį“ nenori pasižiūrėti ambasadorius Levy, pasiaiškinti, kodėl nei vienas žydas neišgelbėjo nei vieno lietuvio nuo mirties ar trėmimo į Sibirą? Lietuviai gelbėjo žydus, nors grėsė mirties bausmė, o žydai lietuvių negelbėjo? Tai labai aktualus klausimas, norint suprasti, kodėl žydų veidrodžiai, į kuriuos mums siūlo žiūrėti ambasadorius, yra tokie kreivi.

Tai iš kur pas žydus atsirado tokia neapykanta šalia gyvenusiems lietuviams, kuomet į Lietuvą atėjo sovietinė (žydų valdomos valstybės - antrojo chazarų kaganato) kariuomenė? Aš manau, kad žydų neapykantos lietuviams ir jų abuojumo lietuvių kančioms šaknys glūdėjo Talmude, kuris draudžia gelbėti gojus ir neskaito jų žmonėmis, bei fašistinės žydų sektos Chabad-Liubavič šventraštyje „Tanija“.

Eduardas Hodos apie Chabad-Liubavič sektą rašo: „Pagrindiniu sektos fašistinės ideologijos principu yra šis principas – „žydai aukščiau už viską, o Chabad – aukščiau už žydus“.

Pagal „Tanija“, egzistuoja dvi sielų rūšys: Dieviškoji ir gyvūniškoji. Dieviškąją sielą, neva, turi tik žydai, o sielos ne žydų kyla iš kitų, visiškai nešvarių klipot, kuriose visiškai nėra gėrio…”

Rabinas Schneur Zalmanas buvo įsitikinęs, kad ne žydai neturi Dieviškosios sielos, ir, reiškia, neturi dvasinio gyvenimo! Žydo poelgiai visada sąlygoti gerais kėslais, o poelgiai gojo – piktais! Būtent tai Chabado rabinai įtaigoja sinagogose: „Nėra blogų žydų. Visi žydai – geri.”


Kyla klausimas: kas tai, jei ne rasizmas?! Chodos pateikia paraleles tarp „Taniją“ ir vokiškojo nacizmo idėjų:

Tanija“: „…dvasios gojų kyla iš kitų, visiškai nešvarių klipot, kuriose visiškai nėra gėrio“.
Otto Vaininger: „Pas absoliutų žydą nėra sielos“.
Tanija“: „Žydas pagal savo prigimtį negali geisti draudžiamo…“
Alfredas Rozenbergas: „Mes išrinktieji žmonės. Mūsų protai kuria tikrą dvasios valdžią: protas likusios žmonijos dalies grynai instinktyvus ir gyvūniškas“.
Tanija“: „kaip pasakyta: visos tautos, kaip niekas prieš Jį…“;“…visos trys nešvarios klipot bus sunaikintos visiškai, paverstos į nieką“.
Otto Vaininger: „Žydai savo giliausiame pagrinde yra niekas“.
Tanija“: „Nuodėmingasis, pažeidžiantis Jo (Dievo) valią… absoliučiai atskirtas nuo Aukščiausiojo Šventumo… labiau, negu visi nešvarūs gyvūnai, vabzdžiai ir gyvatės…“
Henrikas Himleris: „Jis(žydas) tiek pat tolimas nuo mūsų, kaip gyvūnas tolimas nuo žmogaus.
Adolfas Hitleris: „Jis(žydas) nėra žmonijos dalis“.

Nuorodos:




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą