Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pirmadienį laikraštyje „Magyar Nemzet“ paskelbė straipsnį „Kartu mums vėl pasiseks“, kuriame jis perspėjo, kad Europos institutai tarnauja ne Europos piliečių, o milijardieriaus-griovėjo Džordžo Sorošo interesams.
Europiečiai privalo patvirtinti savo nacionalinį suverenitetą, o ne paklusti globalistams liberalams, pareiškė Orbanas savo kreipimesi.
Orbanas pažymėjo, kad Vengrijoje vyksta sukilimas prieš intelektualinę liberalizmo priespaudą. Paskelbiama vis daugiau publikacijų, kad šis „karalius yra nuogas“, bet to nenori pripažinti Briuselio burbule. „Doktrina apie tai, kad „demokratija gali būti tik liberali“ – tai aukso veršis, tas monumentalus fetišas – bus sugriautas.“ o „konservatyvios ir krikščionių-demokratų partijos ir politiniai judėjimai gali pagaliau išsiveržti iš mirtino liberalų glėbio. Liberalizmas ir konservatyvizmas yra dvi nesutaikomos pozicijos politikos teorijoje“.
Orbano nuomone, „šiandien liberalizmas ir liberalai vėl kelia iššūkį ir yra opozicija konservatoriams ir krikščionims demokratams. Pagrindiniai dogmatai kriščionių-demokratų ir liberalaus mastymo yra diametraliai priešingi. Savo išpuoliuose liberalai nusitaiko į mums svarbiausius klausimus, į kertinius akmenis politinės tvarkos, kurios mes siekiam, į vertybes, esančias pagrindu konservatyviai-krikščioniško demokratinio paveldo, tokio kaip tauta, šeima ir religinė tradicija“.
„Arabų pavasariai parodė, kad liberalioji demokratija gali atnešti chaosą ir krachą, ir atnešti daugiau žalos, negu naudos. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios mes pergyvenam už eilinę Donaldo Trampo pergalę, todėl, kad mes labai gerai susipažinę su JAV demokratų partijos užsienio politika, statomą neva ant moraliojo imperializmo. Mes jo paragavome, spaudžiami. Mums nepatiko ir mes nenorime antros porcijos.
Mūsų politika taip pat skiriasi požiūriu į klausimą, kuris Briuselyje grakščiai vadinamas subsidiarumu. Liberalų nuomone, geriausiai perduoti įgaliojimus mūsų nacionalinių vyriausybių tarptautinėms organizacijoms – kuo didesniam jų skaičiui tarptautinių organizacijų – ir kaip galint daugiau jų įgaliojimų“.
„Liberalų nuomone, geriausiai perduoti įgaliojimus mūsų valstybių tarptautinėms organizacijoms – ir kaip galima daugiau šių įgaliojimų“, – perspėjo Orbanas. „Tame jie mato tolimesnį skatinimą ir pripažinimą universalių idealų, europinių vertybių ir universalių žmogaus teisių.“
Nepaisant to, šios organizacijos yra „neišvengiamai linkusios į despotizmą, kurį jie linkę vadinti „įstatymo viršenybe“, bet kuris yra tiesiog „šantažo taisykle“, - tęsė Orbanas, - ir jie pažeidžiami Sorošo tipo tinklų prasiskverbimui, ir jeigu jie priversti rinktis tarp piliečių atskirų nacionalinių bendruomenių ir stambaus tarptautinio kapitalo, galiausiai visada jie pasirinks antrą“.
Laimei, Europos valstybių piliečiai suvokė, kad „šiandieniniai europiniai institutai tarnauja ne jiems, o Džordžo Sorošo ir į jį panašių interesams“, - pareiškė Orbanas. „Jie nepasirengę praryti Briuselio sugalvojimą apie tai, kad priežastis, dėl kurios finansinis spekuliantas, turtėjantis dėka kitų sužlugdymo, keliauja Briuselio koridoriais, skelbia, kad jis altruistiškai teikia pagalbą Europai.“
Viena iš sričių, kur šitas pasaulėžiūrų ir interesų susidūrimas labiausiai akivaizdus, tai masinė migracija, pasakė Orbanas.
„Liberalūs ir konservatyvūs politikai susidūria ir stoja į mirtiną kovą dėl migracijos klausimo“,- pareiškė jis. „Užsiciklinusių liberalų nuomone, nėra priežasties bijoti masinės imigracijos ir net migracijos srauto; ir nėra priežasties jos bijoti, net jei nacionalinės ir religinės tradicijos nekviestų svečių stipriai skiriasi nuo mūsiškių – ar net priešingos mūsiškėms“.
„Mums sako, kad terorizmas, nusikalstamumas, antisemitizmas ir paralelinių bendruomenių atsiradimas – tai tik laikini sutrikimai, arba, gali būti, gimdymo kančios švytinčio naujojo pasaulio, kuris tuoj išvys dienos šviesą“, - pažymėjo Orbanas. Tačiau toks „nusakomas eksperimentas su bendruomenėmis ir atskirais žmonėmis“ neleistinas, nes „rizikos chroniškos tarpkultūrinės įtampos ir prievartos nepriimtinai aukšti“.
„Jeigu mes neignoruojame matematikos dėsnių, tai nesunku pamatyti realybę nuoseklaus, lėto, bet greitėjančio gyventojų pakeitimo“, - tęsė Orbanas.
„Didžiausias pavojus nacionaliniam apsisprendimui šiandien – tai tinklas, kuri rezga globali Atviroji visuomenė ir siekia sunaikinti nacionalines sienas“, - pasakė Orbanas. „Tinklo tikslai Džordžo Sorošo stiliuje, turinčio neribotus finansinius ir žmogiškuosius resursus, aiškūs: sukurti atvirą visuomenę mišrios etninės kilmės per migracijos greitinimą, demontuoti nacionalinį sprendimų priėmimą ir perdavimą jo globaliai elitai“.
Švietimo klausimu Orbanas pažymėjo, kad kad „konservatoriai privalo susikoncentruoti ties nacionalinėmis tradicijomis, o švietimo tikslas yra tame, kad mūsų vaikai būtų pajėgūs tapti patriotais, kurie gali tęsti mūsų išbandytas tradicijas. Tuo pat metu krikščionys demokratai tikisi, kad mokyklos sustiprins lytinį identitetą, kurią Kūrėjas dovanojo kiekvienam vaikui gimstant: padės mergaitėms tapti nuostabiomis ir vertomis pasigėrėjimo moterimis; o berniukams-vyrais, sugebančiais užtikrinti saugumą ir savo šeimų palaikymą. Mokyklos privalo ginti šeimos idealus ir vertybes. Atriboti nepilnamečius kuo toliau nuo genderinės ideologijos ir vaivorykštinės propagandos“.
Apie Europos ateitį pasaulyje Orbanas pasakė, kad „pirmame tūkstantmečio dešimtmetyje Vakarams tekdavo 81 procentai investicijų į pasaulio ekonomiką, o 18 procentų Rytams. Šiandien 58 procentai investicijų tenka Rytams ir 40 procentų – Vakarams.“ Šiandien Europa „taip atsiliko, kad prarado iš akiračio Jungtines Valstijas ir Kiniją, konkuruojančias karinės sferos ekonomikoje. Ir kadangi visos epochalinės technologijos ir inovacijos atėjo į civilinę ekonomikos sistemą iš tyrimų ginkluotosioms pajėgoms, Europa net negali dalyvauti šioje konkurencijoje, kol ji neturi tokio dydžio armijos, kurią galima būtų rimtai vertinti – kitais žodžiais, bendros armijos“.
Prognozuojama, kad 2050 metais 20 procentų Europos gyventojų sudarys musulmonai. Vakarų miestuose musulmonai dominuos. „Nieko nuostabaus, kad Centrinės Europos valstybės pasirinko
kitą ateitį, laisvą imigracijos ir migracijos. Nėra nuostabu, kad V4 politika nukreipta į konkurencijos didinimą, net jei Briuselis nori judėti priešinga linkme: klimato tikslai, pakelti iki absurdo, sociali Europa, bendra mokesčių sistema, multikultūrinė visuomenė.“ (…) Vakarai prarado savo patrauklumą Centrinės Europos akyse, ir tai, kaip mes kuriame savo gyvenimą, Vakarams neatrodo labai geidžiamu.“ (…) „Jie negali primesti mums savo valią, ir mes negalime pajudinti jų iš dabartinio intelektualaus ir politinio kelio. Net tame aklikelyje mes privalome bendradarbiauti, kol Europos ateitis nebus nuspręsta Italijoje: į dešinę ar į kairę. Jungtinės Karalystės išėjimas gali reikšti susilpninimą valdžios tų, kas palaiko nacionalinį suverenitetą, pasisako prieš migraciją ir tiki į ekonomiką, pagrįsta konkurencija.
Orbanas savo pranešime dar kalbėjo apie COVID-19 problemas, šalies ekonomikos stiprinimą, euro valiutos idėjos žlugimą, pažymėjo, kad „kova tarp pasaulio elitos ir nacionaliniu pasipriešinimu dar nesibaigė. Akivaizdu, kad pasaulinė elita nesusitaikys su tuo, kad leisti politikai susikertančiai su jos interesais, įsitvirtinti Centrinėje Europoje.“ Tokios kovos pavyzdžiu Orbanas nurodė prezidento rinkimus Lenkijoje, kur kairės kandidatą rėmė Sorošas, Briuselio elita ir tarptautinės MIP. „Mes neturime save apgaudinėti: pasaulio elita panaudos tą pačią strategiją Vengrijoje 2022 metų rinkimų kompanijos metu.“ - pažymėjo Orbanas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą