2017-12-02

O buvo tokia šalis Jugoslavija!


KP karinė korespondentė Darja Aslamova – apie savižudybę chorvatų generolo Hagos tribunole ir apie konfliktą, kuris atvedė į šią tragediją.




Niekada negalvojau, kad mano vyras chorvatas, galingas, kaip briedis, gali raudoti. Kaip vaikas.

- Jis buvo filosofas, intelektualas, iki kaulo smegenų, subtili natūra. Kino režisierius, tautos žiedas, ir štai – išgėrė nuodų!

- Bet kas vis tik įvyko?! - šaukiau aš į ragelį. O štai kas.

Lapkričio 29 dieną, kai daugelis chorvatų atėjo į kavines, kad pažiūrėti tiesioginiame eteryje paskelbimą nuosprendžio Hagos tribunolo generolui Slobodanui Praliakui už nusikaltimus prieš Bosnijos musulmonus, generolas taręs žodžius „Aš ne karo nusikaltėlis. Aš niekinu jūsų verdiktą“ išgėrė nuodus (kalio cianidą A.L.). Gražiai pasitraukė, herojiškai, ką nesakyk. Kaip teatre. Ir scena tinkama – visų Balkanuose neapkenčiamas Hagos tribunolas. Tik nuodai buvo tikri. Ir mirtis tikra.

Sunku įsivaizduoti, kas vyko tą dieną kavinėse visoje Chorvatijoje ir ypač Hercogovinoje (Chorvatiška Bosnijos dalis). Raudos ir prakeiksmai, tūkstančiai litrų išgertos rakos, sudaužyti stalai ir kėdės, ypač meniški balkanietiški keiksmažodžiai (net mūsų rusiškas „matas“ atrodo blyškiai jo fone), prisiekinėjimai atkeršyti. Ir viskas. Kokios ten dar revoliucijos ir protestai, kada visi pasionarijai kapuose, o jaunoji karta išauginta glamurinių žurnalų ir „liberalių“ proamerikietiškų media.

 - O tu nepagalvojai apie serbų generolą Ratko Mladičių, kurį tik ką nuteisė kalėti iki gyvos galvos už nusikaltimus prieš bosnių musulmonus? Arba apie Karadžičių, gavusį absurdišką keturiasdešimties metų trukmės bausmę? - aš paklausiau vyro.

 - Tai juk JŪSŲ Mladičius ir Karadžičius, o tai MŪSŲ generolas Praliakas, - paprieštaravo vyras.

Ir čia aš įsiplieskiau:

- Kada jūs, kvailiai, suprasite, kad jūs visi viename laivelyje?! Kad jus iškvailino, kaip zuikius, vakarų specialiosios tarnybos, daugelį metų maitinusios nacionalistus visoje buvusioje Jugoslavijoje?Kad Jugoslavijos išardymo planas buvo paruoštas 80-aisiais Amerikos prezidento patarėjo Bzežinskio, o po to jus, kaip avinus, nuvarė į skerdyklą? O dabar visi jūs ūbagai, apgauti, silpni, išplėštos nykštukinės valstybės be orumo ir garbės. Jūsų jaunimas priverstas važiuoti į Vakarus ieškoti darbo. Jūsų seniai badauja ir renka butelius. Jūsų galinga pramonė sunaikinta, o „vakarų“ investicijos pas jus ateina tik kaip prekybos centrai, kad išmušti jūsų paskutinius grašius. O Balkanuose susidarė banditiškas pūlinys albaniško Kosovo pavidalu ir vachabitų pūlinys musulmoniškoje Bosnijoje, kuris anksčiau ar vėliau sprogs.

- Štai jeigu Miloševičius savo laiku sutiktų kurti konfederaciją... - pradeda mano vyras.

- Vakarai niekada neleistų Jugoslavijai kurti konfederacijos. Jo tikslu buvo suskaldyti ir sunaikinti galingą nepriklausomą šalį. Ir aš pavargau klausyti tavęs, kad viskuo kalti serbai.

Čia mes, kaip būna, metame ragelius. Jugoslavijos karo metu mes buvome skirtingose fronto pusėse. Aš kaip žurnalistė serbų pusėje, jis kaip savanoris chorvatų. O po to likimas suvedė mus Pakistane, o mes įsimylėjome vienas į kitą be proto. Ir visus šešiolika metų nuolatos aiškinamės... politinius santykius.

- Štai jei tu man tada pakliutum į taikinį, kiek aš galėčiau išvengti problemų! - šaukia jis man įsijautęs.

- Nuo laimės nepabėgsi, ir jos nepašausi. Ir tu nešautum į gražutę moterį, - pokštauju aš.

Man skauda širdį, kada aš matau Zagrebo gatvėse manifestaciją pamirštų veteranų praėjusio karo, sėdinčių invalidų vežimėliuose ar su įtūžiu daužančius rementus į grindinį. Taksistai signalizuoja jiems solidarizuodamiesi. Bet kam jie reikalingi? Ir visada prisimenu serbę Vesną, kuri išnuomojo mano vyrui butą Belgrade, kada jis dirbo ten korespondentu. Ji ilgai abejojo. Jauna graži našlė su mažu sūneliu ant rankų (vyras žuvo fronte). Ir staiga išnuomoti butą priešui-chorvatui! Vėliau mes visi susidraugavom. O prieš du metus susitikome Belgrade. Vesna daug rūkė. (Visi Balkanų gyventojai, pergyvenę karą, nesustodami rūko. Paprastai užsirūko naują cigaretę nuo dar nebaigtos. Tiesiog karo atgarsis). Paaiškėjo, kad jos paaugęs sūnus įstojo į Karo akademiją nemokamai, kaip didvyrio sūnus, ir jį užpjūdė turtingi bendramoksliai.

-Tavo idiotas-tėvas kariavo prieš NATO, o Serbija ruošiasi stoti į NATO, - juokėsi jie iš vaikino, kuris iš karto puldavo muštis už tėvą.

- Ir mes dabar vykdome su NATO kariais bendrus mokymus. Tavo tėvas ne didvyris, o lūzeris.

Vaikiną galų gale išvarė iš Akademijos dėl „sunkaus charakterio“.

Laikas nuo laiko, keliauju po buvusią Jugoslaviją, mano vyras susitinka su savo buvusiais kariuomenės draugais iš jugoslaviškos (!) armijos – serbais, albanais, makedoniečiais, bosniais, juodkalniečiais. Jie vėl tampa aštuoniolikamečiais berniukais. Ploja vienas kitam per petį, nesaikingai geria, prisimena įdomias tik jiems istorijas. Kaip bosnis Mustafa atveždavo iš tėvų puikius burekus (pyragėlius su mėsa), makedonietis Kristo – puikius pomidorus, albanai – marihuaną, kareiviai iš Slovonijos – lašinius ir spirgus, iš Dalmatijos vežė vyną. Geri buvo laikai!

O dar, broli, prisimeni, buvo tokia šalis Jugoslavija?

Taip, brolau, buvo...







Dinastija


Kai vakar išgirdau savo buvusio bendradarbio Romo Pakalnio sūnų, dabartinį Vilniau vyriausią architektą Mindaugą Pakalnį, per LTV pasakojant apie visada „buvusią kalvotą Lukiškių aikštę“, prisiminiau kolegą, tuometinį Botanikos instituto direktorių Romą Pakalnį, ir pagalvojau: „obuolys nuo obels netoli tekrenta“. Man, be to, daug maž aišku, kaip šis nežemiško veido nevidonas tapo miesto vyriausiu architektu, dabar niokojančiu mano gimtą miestą.

Nedaug kas žino, kad Romas Pakalnis, kartu su „Eika“ generaliniu direktoriumi yra pagrobęs valstybės Botanikos institutui suteiktą keliasdešimties hektarų sklypą Santariškėse, kur tuo metu buvo vykdomi moksliniai eksperimentai.

Visuotiniame Botanikos instituto susirinkime, kuris turėjo patvirtinti R.Pakalnio -“Eikos“ gešeftą, buvo sekamos pasakos, kad mainais už sklypą „Eika“ pastatys institutui fitotroną.

Aš tuomet susirinkime pasisakiau, kad tai viso labo pasakos, gražus melas. Taip ir nutiko: institutas gavo špygą, „Eika“ - daugiamilijoninį žemės sklypą Vilniuje. Ką konkrečiai už „fitotroną“ gavo Romas Pakalnis aš nežinau, bet, kad jo „patriotizmas“ apsimestinis, savanaudiškas, aš turėjau galimybę įsitikinti ne kartą.

Obuolys nuo obels netoli tekrenta, mieli tautiečiai.

Pažvelkite į niokojamą Vilnių ir nežemišką jo architekto veidą, jis daug ką pasako. Gal iš čia ir randasi jo noras statyti raudų sienaskasti požeminius bunkerius, plagijuoti Niujorko memorialą?

O gal ir vėl išlindo taip šios pakalniškos (bunkeriškai-fitotroniškos) dinastijos mylimos "Eikos" ausys, kuri prie Lukiškių aikštės buvusiame skvere "tankina Vilnių" ir stato viešbutį? 


Slapta pasaulio viešpačių doktrina (video)


Maskvos tarptautinių santykių instituto docentė dr. Olga Četverikova pasakoja apie transhumanizmo diegimą visuomenėje, skaitmeninės visuomenės sukūrimo tikslus, kodėl Rusijos valdančioji klasė orientuota į vakarų švietimo standartus. Kaip keičia įstatymus ir performatuoja vertybių sistemą, kad priimti globalistų programą. Kokia vieta yra skirta Rusijai „naujame nuostabiame pasaulyje“. Kur veda transhumanizmo veikėjų svajonė apie nemirtingus kiborgus? 

Merkel Bavarijoje jau nebesusitvarko su juodais marodieriais ir ruošiasi juos eksportuoti į Ukrainą


Merkel Bavarijoje jau nebesusitvarko su čia nuolatos iš Afrikos plūstančiais laukiniais negrais. Problema tampa ypač aštri tomis dienomis, kai afrikiečiams frau Merkel dalina pinigus. Tuomet jos svečiai prisigeria ir ypač suįžūlėja.

Atėjūnai sukėlė Bavarijos autobuso vairuotojai nervinį šoką.



Jau beveik mėnuo, rašoma portale germania one, kai 33-metų keleivinio autobuso vairuotoja iš Bavarijos Schongau miesto, negali atsigauti nuo patirto šoko. Nukentėjusioji negali miegoti naktį ir bijo eiti į darbą.

Lapkričio 2 dieną, paskutinę išmokų „pabėgėliams“ dieną, daugelis imigrantų iš prieglobsčio Amermühle vyko į Weilheimer atsiimti jiems išduodamus pinigus. Dažniausiai jie gautus pinigus nedelsiant prageria. Tą dieną maršruto Weilheimer-Schongau autobuso vairuotoja buvo kaip tik minėta jauna moteris.


Į autobusą vienoje stotelėje mėgino įlipti labai girtas „pabėgėlis“. Vairuotoja atsisakė jį vežti, iškvietė policiją ir girtuoklį išlaipino. Likę „pabėgėliai“ iki maršruto pabaigos, o tai užtruko pusantros valandos, vairuotoją įžeidinėjo ir koliojo. Vairuotoja patyrė sunkų stresą ir mėnesį buvo stebima gydytojo. Vietos valdžia po šio incidento į maršrutą išleidžia tik vairuotojus vyrus.

Portale Pi-news aprašomas žymiai rimtesnis incidentas su Merkel „juodaisiais edelveisais“ Bavarijoje.

Ingolstadt - barikados prieš juodus marodierius

Bavarijos Ingolstadt miete „pabėgėliai“ negrai sukėlė riaušes, su jais dirbančiam personalui buvo kilusi grėsmė gyvybėms. Riaušėms Manching-Ingolstaadt tranzitiniame pabėgėlių centre malšinti buvo mesti 17 miesto policijos ekipažų. Policijos duomenimis, du valdininkai ir keturi saugumo tarnybos darbuotojai buvo sužeisti, buvo aplamdytas automobilis.

Riaušėse dalyvavo 100 negrų marodierių, o riaušės kilo kai jiems buvo dalinami pinigai. Afrikiečiai laužė kasos geležines grotas ir kitą apsaugą saugančią kasą.

Liudininkai ir policija net negalėjo pasakyti, kokia buvo šių riaušių priežastis. Jų metu personalas užsibarikadavo tarnybinėse patalpose. Vienintele centro darbuotojų savisaugos piemone buvo pipirinių dujų balionėlis.

Ingolstadto savivaldybėje, kurioje gyvena 2000 vokiečių, buvo atvežta 700 nigeriečių. Aukštutinės Bavarijos vyriausybės duomenimis, šiuo metu daugiausiai yra atvežami imigrantai iš Vakarų Afrikos pakrantės, ypač iš Nigerijos. Atgal į Nigeriją niekas nėra deportuotas, nors šalis skaitoma saugia ir „pavyzdinga valstybe“. Šiuo metu centre yra 1059 prieglobsčio prašytojų.

Per du metus „pabėgėlių“ nusikalstamumas Ingolstadte išaugo 500 procentų! 2014 metais buvo 150 nusikaltimų, 2015 - virš 600, o 2016 - apie 1000.

Pi news rašoma, kad ponios Merkel juodieji svečiai yra „labai pažeidžiami ir labai agresyvūs“, jiems reikalinga sargyba, kad užkirsti jų smurtavimą ir išvengti personalo traumų.

Vokietija yra pagrindinis visų nelegalių ekonominių imigrantų tikslas. Ypač į Vokietiją nori patekti juodosios Afrikos gyventojai: bemoksliai, beraščiai, specialiai paleidžiami iš Afrikos kalėjimų nusikaltėliai.



Vokiečių žurnalistas Gerhard Wisnewski rašo: „Afrikos ir kitos valstybės siunčia savo nusikaltėlius į Vokietiją ir Europą. Afrikos valstybėms per brangu laikyti įkalintuosius kalėjimuose, kurie yra perpildyti. Todėl pabėgėlių banga į Europą suteikia šansą jų vyriausybėms, atsikratytai šiais nusikaltėliais.“ Ši išvada remiasi Kongo diplomato Serge Boret Bokwango, dirbančio Suvienytųjų Nacijų Organizacijoje, Ženevoje laišku: „Afrikiečiai, kuriuos aš matau Italijoje, yra Afrikos atliekos ir šiukšlės. Man įdomu, kodėl Italija ir kitos Europos šalys tai kenčia, tokius žmones savo valstybių teritorijose... Aš patiriu stiprų pasipiktinimo ir gėdos jausmą matydamas šiuos Afrikos imigrantus, kurie elgiasi kaip žiurkės, kurios užsiveisia Europos miestuose. Aš jaučiu gėdą ir pyktį dėl Afrikos valstybių, kurios palaiko mūsų šiukšlių ir atliekų migraciją į Europą“.

Italijoje atliktas tyrimas parodė, kad 54 procentai prieglobsčio prašančių afrikiečių negrų yra psichikos ligoniai, linkę į agresiją, rašoma Breitbart. Šie žmonės, tyrėjų nuomone, yra „realiai pavojingi visuomenei“.

Breitbart rašoma, Britanijoje gyvenantys negrai psichozėmis serga šešis-devynis kartus dažniau, negu baltieji britai. Tai lemia jų nusikalstamumą, nepažįstamų žmonių žudymą be priežasties.

Viską lemia genetika

DNR dvigubos spiralės atradėjas Nobelio premijos laureatas James Watson, ilgus metus tyrinėjęs žmogaus DNR genomą, pasakė, kad yra „giliai prislėgtas dėl Afrikos perspektyvų“, nes „visa mūsų socialinė politika remiasi tuo, kad jų intelektas nesiskiria nuo mūsiškio, tuo tarpu visi tyrimai rodo, kad iš tikrųjų tai yra ne taip“, „tie, kam teko turėti reikalų su juodaodžiais darbuotojais, įsitikina, kad tai neteisybė“. „Mes neturime tvirto pagrindo laukti, kad paaiškėtų, kad intelektualiniai žmonių gabumai, geografiškai atskirtų evoliucijos procese, vystytųsi visiškai vienodai. Mūsų noro suteikti visiems lygius proto gebėjimus, kaip kažkokį tai žmonijos paveldą, nepakanka tam, kad taip ir būtų“.

2015 metais James Watson televizijos žurnalistams pasakė, kad „skirtingų rasių atstovai turi skirtingas intelekto galimybes, kad tai apsprendžia genetiniai skirtumai ir, kad juodosios ir baltosios rasės žmonės skiriasi savo vystymosi keliais“.

Nustatyta, kad negrų IQ yra vos 70 procentų nuo europiečių lygio, 8-12 % mažesnės smegenys, plonesnė smegenų žievė, smegenų augimas sustoja jauname amžiuje, mažesnė pusrutulių priekinė dalis. Jų buvimas Lietuvos visuomenėje kelia ne tik fizinį pavojų, bet yra beprasmis, nes šie žmonės, dėl savo protinių gebėjimų nepajėgūs dalyvauti šiuolaikinėje renovatyvioje Europos ekonomikoje, yra našta visuomenei. Geriausias pavyzdys – JAV, kur didelė dalis negrų nedirba ir gyvena iš pašalpų karta po kartos.

2017 metais iki rugsėjo mėnesio į Vokietiją nelegaliai atvyko 24750 afrikiečiai. Per Austrijos sieną perėjusių tarpe dominuoja nigeriečiai 12,4% , o per Šveicarijos – ganiečiai , kurie sudaro 15% visų nelegalų.

Kodėl vyksta šis antplūdis? Pasirodo, kad prašymus prieglobsčiui gauti Šveicarija apsvarsto per 48−76 valandas, praktiškai visus, kaip ir reikia tikėtis, atmeta, tada „juodasis Merkel auksas“ laimės ieškoti vyksta į Vokietiją. Štai čia „pabėgėlių“ rojuje, jau kita situacija, čia pareiškimai svarstomi virš metų. 2017 metais pareiškimai prieglobsčiui buvo svarstomi Vokietijoje vidutiniškai 11,7 mėnesių. Per šį laiką pseudo pabėgėliai gali ramiai sėdėti vokiečiams ant sprando ir džiaugtis parazito gyvenimu. Net po neigiamo sprendimo, nelegalai su valstybe ima bylinėtis, tokių yra 250000, kitus nelegalus slapsto dvasininkai, „cukrinės mamytės“, kurių seksualinius poreikius tenkina afrikiečiai. Žodžiu, dar nei vienas iš šių dykaduonių nėra deportuotas į savo kilmės šalį.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Tomas de Mezjeras interviu "Rheinische Post"pasakė, kad norima sumažinti išmokas prieglobsčio prašytojams, nes jos, lyginant su kitų šalių išmokomis, yra didelės. Išmokos ir traukia ekonominius migrantus iš Afrikos.

Eurostat duomenimis ES buvo 1,204.300 prieglobsčio prašytojų. 60 procentai iš jų prieglobsčio pasiprašė Vokietijoje. Pernai tokių buvo 722.300.



Merkel eksportuos „pabėgėlius“ į Ukrainą

Vokietijos portalas germania one informavo, kad Ukraina pasiruošusi priimti Vokietijos „pabėgėlius“ iš Afrikos.

Ne paslaptis, kad vakarų europiečiai nelabai mėgsta savo rytų kaimynus, ypač iš šalių, kurios nėra ES narės, rašoma portale.

Iki 2018 metų pabaigos Ukraina pasirengusi priimti 20000 imigrantų. Vokiečių MIP duomenimis Kijevas priims migrantus iš Bavarijos, Vokietijos URM jau suderino veiksmų programą.

Pagrindiniu tikslu tokio projekto yra Europos noras padaryti Ukrainą labiau tolerantiška teritorija pabėgėliams ir žmonėms, prašantiems prieglobsčio. Tai butų svarbus žingsnis Ukrainai priartėti integracijos į Europos bendriją klausimu ir palengvins finansinę naštą vokiečiams“, rašoma germania one.

Nuorodos:





2017-12-01

Orbano pavojaus signalas: „Sorošo tinklas ir struktūros įsijungė į priešrinkiminę kompaniją Vengrijoje“


Lapkričio 30 dieną Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas rytinėje radijo Kossuth programoje pasakė, kad JAV finansisto Džordžo Sorošo tinklas įsijungė į priešrinkiminę kompaniją Vengrijoje.




Orbanas pasakė, kad reikia stebėti „šią nemalonią realybę vietoj to, kad slėpti galvą į smėlį, o po to stebėtis“ būsimų parlamento rinkimų rezultatais.

Orbano žodžiais, Sorošas per paskutinius 20-30 metus sukūrė „milžinišką mechanizmą“, kuris realizuoja jo migrantų vežimo į Europą planą, nuo to laiko „tai Vengrijai gyvybės ar mirties klausimas.“

„Šis finansinis spekuliantas nori nugriauti sieną (Vengrijos sieną), nenori, kad tautos, būtų atskirtos sienomis, nori, kad būtų pakeistas mūsų mąstymo būdas, ir mes džiaugtumės, kad čia atvyksta žmonės su skirtinga nuo mūsų kultūra, kad mes jiems duotume pinigus. Taip visai kitas ateities matymas, negu tas, kuris yra pas vengrus, ir nori jį realizuoti,“- pasakė Orbanas.

Jo žodžiais, „Sorošo tinklas“ dirba partijai būdinga maniera.

„Ši veikla primena partinę ta prasme, kad kiekviena partija orientuota į rinkimus. (...) Jie nori susilpninti ir nuversti vyriausybes, kurios eina prieš imigracinę politiką ir imigrantų perkėlimą. Todėl ji rems publikacijas šia tema, vykdys propagandą, stiprins nevyriausybines organizacijas, finansuos šimtus ir tūkstančius žmonių, veiks į rinkimus per taip vadinamus pilietinius centrus įvairiose šalies vietose, kurie dirbs lygiai taip, kaip įprastinės partijos rinkiminės kompanijos metu.“

Orbanas pasakė, kad Sorošui jau pavyko įtakoti, kad veikiant Europos Komisijai jo planą priimtų Europos parlamentas, kuris dabar reikalauja priiminėti migrantus.

Orbanas informavo klausytojus, kad prieš kurį laiką įpareigojo šalies žvalgybą parengti ataskaitą apie Sorošo organizacijų veiklą šalyje, nes, jo nuomone, reikia kreipti dėmesį, kas vyksta, ką kalba Sorošo finansuojamos organizacijos.

Žvalgybos ataskaita, Orbano žodžiais, bus atvira tiek, kad nesutrukdytų šioms organizacijos vykdyti savo funkcijas renkant informaciją.

Premjeras pasakė, kad ataskaitoje apie Sorošo įsteigtą Laisvosios visuomenės fondą, buvo kalbama apie palaikymą „svarbių žaidėjų“ migracijos kontekste, tyrimo institutų, politinės analizės centrų ir nevyriausybinių organizacijų tinklo, kad paveikti į imigracijos politiką.

Orbanas pasakė, kad prieš pavasario parlamento rinkimus valdančioji koalicija turi didelį pranašumą prieš konkurentus, ir pažadėjo, kad laimės rinkimus trečią kartą iš eilės.




Šimašinio naviko pašalinimas


Tai, kas vyksta šiuo metu Vilniuje ir Lietuvoje – nieko naujo: tautos simbolių naikinimas ir ūjimas prieš 40-60 metų jau buvo, praeities neigimas – buvo, paminklų griovimas – buvo, pasityčiojimas iš tautiškumo – buvo, kosmopolitizmas – buvo, moters išlaisvinimas iš moters ir šeimos – buvo, kolektyvinis vaikų auklėjimas – buvo, net savanorių judėjimas buvo, o juo labiau tautų maišymas, perkėlinėjimas, kalbos ir nacionalinės valstybės naikinimas. Visa tai buvo Tarybų Sąjungoje, dabar vadinamoje Sovietų, nor tai aiškus slavizmas. Aš manau, kad tai daroma dėl vienos priežasties – norima užmaskuoti ES panašumą į Tarybų Sąjungą, kurioje buvo tokie patys idiotai ir konformistai komisarai, pirmininkai-alkoholikai junkeriai-brežnevai.



Išsišiepę imbicilai Vilniaus mero ar Kultūros ministro kėdėse yra veidrodinis atspindys to, kas jau buvo Lietuvoje prieš 60 ar 40 metų. Jauni žmonės tiesiog to laikmečio neatsimena, negali palyginti ir galvoja, kad išsišiepę idiotai prie valstybės ar sostinės vairo yra kažkas naujo, pažangaus, dar niekada neišrasto, dar niekada anksčiau nematyto, kad tuo neokomunistiniu ir antidemokratiniu išsišiepusiu mėšlu galima nuneigti daugumos žmonių valią, jų meilę savo tėvynei, kad kelių šizofrenikų noras iš reprezentacinės aikštės padaryti kalnelius, raudų sieną, sunų šikdinimo vietą, yra kažkas naujo, modernaus.

Nieko panašaus. Penktojo dešimtmečio šimašiai lygiai taip pat elgėsi, kai iš Vilniaus arkikatedros padarė sandėlį, o pavertę šventovę sandėliu, kad dar labiau išsityčioti iš tikinčiųjų jausmų, čia ruošėsi padaryti traktorių remonto stotį.

O koks skirtumas tarp bažnyčios-traktorių remonto stoties ir šunų šikdykla paverstos reprezentacinės sostinės ir valstybės aikštės, kur daugumos tautos valia turėjo stovėti Vytis. Jokio skirtumo.

Prieš 60 metų sovietiniams komisarams pakako proto nutraukti pasityčiojimą. Ar pakaks šiandieniniams liberalizmo komisarams proto ir jie liausis tyčiojęsi iš demokratijos, nustos dergti ant tautos medžio? Aš tuo abejoju. Manau, kad terapija nepadės, reikalinga šimašinių neoliberalizmo navikų operacija.






Netylančios politinės aistros Vokietijoje po pasikėsinimo papjauti Altena merą, kuris užtvindė šį ramų senovinį miestelį pabėgėliais


Vokietijoje vią savaitę virė politinės diskusijos po to, kai lapkričio 27 dieną buvo pasikėsinta nužudyti Merkel partijos KDS narį, Altena miesto merą Šiaurės Reino Vestfalijos žemėje.

Šis meras buvo toks stropus pabėgėlių integratorius, kad priėmė 100 migrantų virš normos, valdžios nustatytos miesto komūnai.



Kaip lapkričio 28 dieną pranešė dienraštis Bild, Altena miesto meras Andreas Hollstein (57) 27 dienos vakare, apie 20 valandą, užsuko į kebabinę ir užsisakė kebabą. Prie jo priėjęs vyras (56) paklausė ar jis yra miesto meras, o išgirdęs teigiamą atsakymą, dūrė jam į kaklą peiliu. Sužeidimas, laimei, buvo nesunkus.

Ši naujiena sukrėtė Vokietiją. Vokiečiai buvo įpratę, kad vokiečius pjauna į Vokietiją atvykę „Merkel Svečiai“ staugdami Alah akbar, kurie čia netrukdomi gali prievartauti ir žudyti merginas, mušti policininkus, vaikams matant žaginti ponius vaikų zoologijos sode, vieni kitiems pjauti penius ir t.t.

Merkel jau pripratino prie šio nežmoniško vandalizmo vokiečius. Tai nesukelia jokio siaubo jos išprotėjusiems ir nužmogėjusiems partiečiams ir koalicijos partneriams, metodiškai naikinantiems Vokietiją.

Šiaurės Reino Vestfalijos viduramžių Alpių miesteliai, su pilimis ant kalnų, gyveno savo pavyzdingai tvarkingą ir ramų gyvenimą, kol Angela Merkel ir jos partijos išsigimėlai-neofašistai, tautų lydymo ir naikinimo specialistai, čia neatvedė tūkstančių necivilizuotų laukinių žmonių su jų laukiniais papročiais. Vokiečių nepasitenkinimas auga. Tai parodė rinkimai, Merkel nesugebėjimas sudaryti daugumos vyriausybę.

Jau kurį laiką Vokietijos intelektualai perspėdavo apie gresiantį pilietinį karą. Jų net nenorėjo girdėti. Valdantiesiems tai atrodė tik paistalai.

Ženklu, kad Merkel partietis užpultas Šiaurės Reino Vestfalijos žemėje. Tai įvyko ne kokioje postsovietinėje Saksonijoje, kur ypač stipri antimigracinė Alternatyva Vokietijai AfD partija ir judėjimas PEGIDA.

Per stebuklą likęs gyvas Merkel partietis pasižymėjo tuo, kad atvėrė duris dykaduoniams iš Afrikos ir Azijos, buvo pasiruošęs išdalinti visą socialinę rūpybos sistemą šiems „socialiniams parazitas“, gyvenantiems iš pašalpų, aukodamas jiems vokiečių vaikų ateitį.

Užpuoliko motyvai buvo politiniai, užpuolikas to neslėpė. Jis visaip įžeidinėjo merą už jo meilę atėjūnams.


Merkel ištiko šokas.

Nors merui buvo operatyviai suteikta medicinos pagalba ir jis nežuvo, įvykis sukėlė sprogusios bombos efektą. Berlynas sureagavo nedelsiant. Vokietijos vyriausybės oficialus atstovas Steffen Seibert parašė savo Tviteryje: „Kanclerė Merkel: mero Andreas Holstein užpuolimas su peiliu sukėlė man siaubą. Ir aš patiriu didelį palengvėjimą, kad jis vėl gali būti su savo šeima. Ačiū tiems, kas jam padėjo“.

Tai ne pirmas vokiečių nekenčiamų politikų užpuolimas. 2015 metais vokietis į kaklą sunkiai sužeidė Henriette Reker, kuri bolatiravosi į Kiolno mero postą. Irgi už „atvirų durų politiką“. Tada buvo sužeisti keli politikai iš krikščionių demokratų ir „žaliųjų“ partijų. 2016 metais po masinių vokiečių moterų išprievartavimų Kiolne per naujuosius metus ši politikė rekomendavo vokietėms „laikytis drauge“, kad išvengti seksualinių musulmonų antpuolių.

2014 metais į Vokietiją buvo atvežta 400 tūkstančių migrantų, 2015 – virš milijono, 2016 metais - 300 tūkstančių.

Maždaug 80% „pabėgėlių“ yra musulmonai. Šiuo metu pas tuos, kas gavo oficialų pabėgėlio statusą, atvyksta žmonos ir vaikai, kam šis statusas nesuteikiamas, tuos bandoma išsiųsti iš šalies, bet to niekaip nepavyksta padaryti.

Pasirodė pranešimų, kad 20000 pabėgėlių iš Vokietijos Bavarijos regiono, tarp kurių dominuoja negrai iš Nigerijos ir kitų Vakarų Afrikos valstybių, kurie faktiškai nėra jokie pabėgėliai ir pabėgėlio statusas jiems „nesišviečia“, sutiko priimti Ukraina. Šalis, kurioje vyksta karas, priims „nuo karo bėgančius“, kurių šalyse joks karas nevyksta, arba praktiškai baigėsi, kaip Sirijoje. Ar gali būti koks didesnis idiotizmas, šlykštesnė propaganda?

Musulmonų Vokietijoje šiuo metu yra apie 12 procentų. Pusė jų atsirado Merkel valdymo metu. Vokietijoje daugėja No-go rajonų, kur valdžia yra migrantų gaujų rankose, traukininių stočių aplinka virto „pipi-kaka-landais“ . Pabėgėlių stovyklų šalyje tiek, kad kai kuriuose miestuose ir kaimuose atėjūnų yra daugiau, negu vokiečių. Atėjūnų vaikai vaikų darželiuose ir mokyklose jau sudaro daugumą, o Vokietijos MIP viešpatauja melas ir propaganda, faktų nutylėjimas ir slėpimas.

Šiame melo fone šia savaitę išsiskyrė televiziniai debatai, kuriuose dalyvavo Bundestago deputatė Alisa Weidel iš AfD partijos gretų.



Altena Mero Hollsteino „Kova“

Andreas Holstein, rašoma portale Pi-news, daugelį metų kanclerės falangos gretose kovojo už kairiųjų politiką, vykdė kovą prieš valstybėje veikiančią teisę, apie ką parašė net knygą „Mano kova prieš teisę“ (ne juokas!). „Pabėgėlių“ įsiveržimo metu jis klusniai vykdė vokiečių tautos naikinimo politiką. Miestas priėmė daugiau taip vadinamų „pabėgėlių“, negu turėjo priimti, džiaugėsi „kiekvienu nauju vokiečiu“ ir būsimu rinkėju: „Mes norime, kad žmonės jaustųsi komfortiškai ir visiems laikams liktų su mumis“, aiškino jis. Visi atvykėliai Altena mieste buvo decentralizuoti po butus, kuo jis labai didžiavosi (man labai tai primena kairiųjų idiotų kukuraitininkų iš LR Socialinių reikalų ir darbo ministerijos antilietuvišką veiklą).

Kaip rašoma Pi-news, mažiausiai Refugee-Welcome-miesto meras rūpinosi miesto gyvenimu ir tais, „kas čia gyvena senai“.

Miestiečių kantrybės taurė persipildė. Įvyko tai, kas ir turėjo įvykti. O vokiečių liberastinė spauda vis nagrinėjo, kokio ilgio buvo peilis ar 15 centimetrų ar 30, su kuriuo buvo padarytas „įdrėskimas“ ant nutukusi mero kaklo.

Nuorodos: