2019-04-21

Makrono pažadas atstatyti „dar gražesnę" Notre-Dame pradeda materializuotis

Jei galima Luvro kieme suręsti masonišką stiklinę piramidę, kodėl Prancūzijos prezidentas masonas Emanuelis Makronas negalėtų Notre-Dame paversti jų šventykla? Po didžiosios masonų revoliucijos 19 amžiuje Prancūzijoje, jie jau buvo Dievo Motinos katedrą pavertę vyno sandėliu. Gal po šio gaisro pagaliau pavyks realizuoti masonišką svajonę?

Breitbart rašo, kad architektai varnų pulku jau sklando aplink sudegintą Dievo motinos katedrą ir siūlo, kad ji būtų perstatyta „šiuolaikiškai“, su stiklo stogu, plienine smaile be kryžiaus, o dar geriau su minaretu.



Makronas „dar gražesnės“ katedros atstatymo klausimą formulavo taip: „paklauskime apie tai, ar mes turime atkurti bokštą, kaip tai buvo sugalvota... ar jei, kaip tai dažnai būna evoliucionuojant gyventojams, mes turime Notre-Dame suteikti naują smailę“.

The Telegraph paskelbė straipsnį, kuriame buvo tvirtinama, kad katedros perstatymas būtų „parodija“ į jos atstatymą. Čia buvo cituojamas Harvardo architektūros istorijos profesoriaus Patricio del Real interviu žurnalui Rolling Stone kuriame jis pasakė, kad „Pastatas buvo taip perkrautas prasmėmis, kad jos sudeginimas atrodo išlaisvinimo aktu.“

Pasiūlymai dėl bokšto atstatymo ima fokusuotis į stiklo-betono konstrukcijas. Lordas Norman Foster, ko gero žinomiausias nūdienos architektas, siūlo Notre-Dame įrengti stiklinį stogą ir pastatyti plieninę smailę, kuri, jo žodžiais, bus „šiuolaikinė ir labai dvasinga“, atspindės „laiko dvasią“.

Tom Wilkinson žurnale „Domus“ eina dar toliau. Jis vietoj smailės siūlo įrengti islamo minaretą.

Mus laukia fantastiškas ES masonų spektaklis Notre-Dame tema. Jį mums organizuos satanistinės masonų organizacijos, neapkenčiančios krikščionybės, todėl gaisras Paryžiuje buvo jiems tikra šventė. Dabar seks ilgas išsityčiojimas iš vieno pagrindinių Europos krikščionybės simbolių.

Po žydų-masonų revoliucijos Rusijoje 1917 metais, buvo susprogdinta šios šalies pagrindinė stačiatikių šventykla „Kristaus Gelbėtojo“ katedra, kurios vietoje bolševikų valdžia įrengė atvirą plaukymo baseiną. Rusai atkūrė savo šventovę. Ar užteks stiprybės prancūzų tautai pasipriešinti masonų diktatui – klausimas.


"Geltonųjų liemenių trofėjai - keturi masonų kardai"

Prieš Makrono režimą protestuojančios „geltonosios liemenės“ supranta, kas yra jų tikrieji priešai.

Masonų portale oginski rašoma, kad Prancūzijos Tabro mieste „geltonosios liemenės“ kovo 8 dieną nusiaubė Didžiosios mišrios Prancūzijos ložės „Grande Loge Mixte de France“ patalpas.

Skirtingai nuo kiekviena dieną niokojamų Prancūzijos bažnyčių, kurių vandalizavimo aktų čia niekas netiria, į masonų lizdo išdraskymą buvo sureaguota nedelsiant. Vidaus reikalų ministras Christophe Castaner asmeniškai sureagavo į šią situaciją Tviteryje: „Po žydų masonai... Kada kvailumas konkuruoja su pačiu purviniausiu nepakantumu“.


Iliustratyvūs priedai  

Ištrauka iš 19 amžiaus pabaigoje rašytų „Siono išminčių protokolų“, kuriuose užfiksuoti planai yra, Eduardo Chodos nuomone, lig šiol pilnai įgyvendinti.

Protokolas Nr.9 – Masoniškų principų panaudojimas tautų auklėjimo reikaluose

Naudojimas masoniškų principų tautų auklėjimo reikaluose. Naudodami mūsų principus, kreipkite dėmesį į tautos charakterį, kurio šalyje jūs būsite ir veiksite; bendras, vienodas jų naudojimas perauklėjimo pagal mūsų norus negali būti sėkmingas.
Bet, žygiuodami jų naudojime atsargiai, jūs pamatysite, kad nepraeis ir dešimt metų, kaip pats labiausiai atšiaurus charakteris pasikeis, ir mes priskaičiuosime naują tautą į eiles paklususių mums.
Masonų slaptažodis. Žodžiai liberalaus, iš esmės, mūsų masoniško slaptažodžio „laisvė, lygybė, brolybė“, kada mes įsiviešpatausim, mes pakeisime ne slaptažodžio jau, o tik idėjiškumo: „teisė laisvės, lygybės pareiga, brolybės idealas“,- pasakysime mes ir… ir pagausime ožį už ragų…
De facto mes jau nutrynėme bet kokį valdymą, išskyrus mūsų, nors de jure tokių dar daug.
Antisemitizmo reikšmė. Dabar, jei kokios-nors valstybės keliam protestą prieš mus, tai šitai dėl formos ir pagal mūsų nuožiūra ir potvarkį, idant jų antisemitizmas mums reikalingas mūsų mažesniųjų brolių valdymui.
Aš to neaiškinsiu, nes tai jau buvo objektu daugkartinių mūsų pokalbių.
Masonijos diktatūra. Tikrovėje mums nėra kliūčių. Mūsų virš vyriausybė yra tokiose ekstra legaliose sąlygose, kurias priimta vadinti energingu ir stipriu žodžiu – diktatūra.
Aš galiu sąžiningai pasakyti, kad šiuo metu mes – įstatymų leidėjai, mes kuriame teismą ir susidorojimą, mes vykdome nuosprendį ir pasigailime, mes, kaip šefas visų mūsų kariuomenių, sėdime tėvo vietoje.
Mes valdome stipria valia, nes pas mus rankose skeveldros kažkada stiprios partijos, nunai mūsų įveiktos.
Mūsų rankose nesulaikomos savimeilės, deginantys godumai, negailestingi kerštai, piktos neapykantos.



Ištrauka iš „Šulchan Aruch“, šimto Talmudo įstatymų.

Įstatymas 9.
Praeidamas pro nusiaubtą akumų (gojų) šventyklą, kiekvienas žydas privalo ištarti: „Šlovė Tau, Viešpatie, kad Tu sunaikinai šitą stabų šventovę“. Kuomet gi žydas praeina pro dar nepaliestą šventyklą, tada jis turi pasakyti: “Šlovė Tau, Viešpatie, kad Tu tęsi savo rūstybę ant piktadarių“.
O kuomet jis mato 600000 žydų kartu, tai privalo sakyti: “Šlovė Tau, Viešpatie, kad Tu tiek teisingai sukūrei juos“; kada gi jis mato akumų susirinkimą, tuomet jis privalo pasakyti:“Didelėje gėdoje bus jūsų motina, paraudonuos pagimdžiusi jus!“.(Senasis Įstatymas: Jeremiejai 50:12).
Kada žydas eina šalia žydų kapinių, tai jam dera sakyti: „Šlovė Tau,Viešpatie, tad Tu taip teisingai sukūrei juos“; o prieš akumų kapines jis turi pasakyti: „Didelėje gėdoje bus jūsų motina ir t.t.“.
Kada žydas mato gerai pastatytus akumų namus, jis turi sušukti: „ Namus išpuikusių sužlugdys Viešpats“, bet kada jis mato griuvėsius akumo namo, jis turi ištarti: “Viešpats yra Dievas atkeršijimo”.
Įstatymas 10.
Vakare, šabo išvakarėse, kiekvienas žydas, pamatęs apšvietimą, privalo kalbėti:“Šlovė Tau, Viešpatie, Sukūrusiam šviesą“; bet ten kur šviesa išeina iš šventyklos akumų, ten draudžiama dėkoti Dievui už naudojimąsi tokia šviesa.
Įstatymas 12.
Bet koks darbas šabo metu, kurį galima atlikti vardan žydo išgelbėjimo nuo mirties, ne tik leidžiamas, bet netgi privalomas. Kada, tai reikštų, šabo metu namas arba akmenų krūva užgrius žydą, tuomet leidžiama pašalinti šitą krūvą ir išgelbėti žydo, gulinčio po ja, gyvybę. Netgi kuomet keli akumai guli kartu su žydu po šia krūva, ir akumai, jeigu mes išgelbėtume žydą, išsigelbėtų savo eile (o tai būtent, t. y. akumo išgelbėjimas nuo mirties, netgi šiokią dieną, kaip mes pamatysime toliau(žiūr. Įst.50), skaitoma didele nuodėme), vis tiktai, kad išgelbėti žydą, reikia pašalinti akmenų krūvą.
Įstatymas 13.
Žydei akušerei ne tik leidžiama, bet ji privalo padėti šabo metu žydei ir atlikti viską, kas kitomis sąlygomis suterštų šabą. Priešingai, padėti akumei (krikščionei) draudžiama netgi, kada tai būtų galima padaryti be šabo suteršimo, kadangi į ją turi būti žiūrima kaip į gyvulį.
Įstatymas 14.
Velykų išvakarėse (paskutinį vakarą prieš Velykas) kiekvienas žydas privalo skaityti maldą „Šefoch“ (kurioje šaukia Dievą, kad Jis išlietų savo rūstybę ant gojų). Jeigu žydai perskaitys maldą su nuolankumu, tai Dievas, be abejonės, išgirs juos ir pasiųs Mesiją, kuris išlies savo rūstybę ant gojų.
Įstatymas 15.
Per šventes, kada draudžiamas bet koks darbas, draudžiamas ir valgio gaminimas; kiekvienam leidžiama pagaminti tik tiek kiek jam būtina maistui. Vis dėlto, kuomet jam reikia ruošti sau, leidžiama į tą patį puodą pridėti maisto ir daugiau, negu reikia jam pačiam, netgi jei tai kas pridedama skirta šunims, todėl, kad mes privalome leisti gyventi ir šunims.
Pridėti gi maisto akumui griežtai draudžiama, todėl kad mes neprivalome leisti jam gyventi.

Tai tik kelios ištaukos iš raštų, kurie atspindi požiūri į krikščionis ir jų šventoves.

Nuorodos:








Pranešimą parašė ties

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)