Vakar P.Vileišio gatvėje, prie mūsų
namo esančiame parkelyje, išgirdome kažką cypiant. Varna buvo
pargriovusi ant žemės paukštelį ir nuožmiai badė jį snapu.
Nuvijome grobuonę. Kelias sekundes tas varnos žudytas paukštelis
pagulėjo ant nugaros. Tada pašoko, nusipurtė kelias išlestas
plunksneles. Tai buvo mažasis margasis genys (Dendrocopos minor),
mūsų parko medžių gydytojas-terapeutas. Kiek pastovėjęs, jis
pabandė skristi. Pavyko. Genys nutūpė ant šalia augusio medžio
kamieno, kelis kartus taukštelėjo į medį snapu, tarytum
instinktyviai, ir nuskrido. Varna stebėjo mus iš panery augusio
medžio viršūnės, bet nedrįso atakuoti genio.
Romėnai pagal stebimus reiškinius
gamtoje spėdavo savo ateitį, įvykių raidą jų valstybėje. O
kodėl man nepabandžius? Gal tas genys simbolizuoja Lietuvą,
globalizmo parblokštą ant nugaros, leisgyvę, kurios ateitis kybo
ant plauko? Dar keli tarptautinio finansinio plėšrūno snapo
smūgiai, dar kelios dešimtys tūkstančių varnų būrio atstovams
„išimties tvarka“ išdalintų Lietuvos piliečio pasų, ir
neprisikelsime, būsime sulesti!?
Sprendžiant iš mano stebėtos scenos,
mums padės tik išorinių jėgų įsikišimas,
kuris išbaidys plėšrias ir labai vieningas
varnas.
Ar mano spėjimai pasitvirtins, parodys
ateitis. Duok Die, kad taip įvyktų, nes mums patiems vargu ar be
pakaks jėgų atsikelti.
Tai toks ir būtų mano velykinis
palinkėjimas visiems mano draugams, visiems lietuviams ir visiems
Lietuvos draugams: kad Lietuva prisikeltų. Ji man tokia panaši į
tą mažą margą genį...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą