Juodaodžių žydų
integracijos Izraelyje istorija tokia pamokanti (ne Briuselio
girtiems junkeriams suprantama, sergantiems sunkia amnezijos forma,
bet normaliems piliečiams), kad aš nutariau pratęsti šią
istoriją, joba „Šventojoje žemėje“ apstu informacijos apie
šią neišsprendžiamą problemą.
Liepos 8 dieną Izraelyje
atsinaujino Etiopijos žydų bendruomenės protestai. Masiškiausia
demonstracija vyko Tel-Avive.
Izraelio
gyventojos Ella Greifer nuomone, „etiopų maištas“ - ne
rasinis konfliktas. Jis socialinis. „Kad kokią tai dalį
bendruomenės išmoko gyventi „na chaliavu“, ji labai greitai
įpranta, jaučiasi aristokratais, ima įžūlėti. Autorė rašo,
kad „etiopų bendruomenė vėl ruošiasi pastatyti Izraelį ant
ausų“. Liepos 7 dieną baigėsi Taka – septynios dienos nuo
mirties.
Liepos 7 dieną Izraelio
policija gavo pranešimą, kad „etiopai“ nutarė surengti
keleivinio traukinio katastrofą Beit-Šemete. Pranešime buvo
sakoma, kad juodaodžiai krauna akmenis ant traukinio bėgių.
Informacija pasitvirtino, policijos dėka avarijos buvo išvengta.
Ten pat, Beit-Šemete,
vykusių demonstracijų metu buvo padegti laukai. Sulaikyti keli
įtariamieji.
Izraelio premjero sūnus
Jair Natnyahu Twitter parašė, kad etiopų akcijas finansavo
Naujasis Izraelio fondas, o taip pat organizacija „Stovime kartu“.
Dalis finansų buvo gauta iš Vokietijos.
Jair parašė: „Įdomu,
kas būtų, jei Izraelio vyriausybė finansuotų vokiečių
organizacijas, kurios degina policijos mašinas, užtveria
automagistrales ir vykdo prievartą Berlyno gatvėse.“
Liepos 7 dieną Kirulia
Askalonskaja tęsė savo pasakojimą bloge apie etiopų maištą.
Savo pasakojimo paskutinėje dalyje ji rašo:
„Izraelio visuomenėje
egzistuoja dvi priešingos nuomonės apie etiopus. Jie ir tylūs, ir
agresyvūs. Kaip tai išeina? Reikalas tame, kad pas etiopus
įžeidimas žodžiu skaitomas sunkiausiu įžeidimo veiksmu. Jie
gali čia pat pulti į muštines, ir po to tęsti bendravimą, bet
jei jį pavadino blogu žodžiu – tai priešas visam gyvenimui.
Kaip man pasakojo mano draugas, tarnavęs naktimis savanoriu
policijos pagalbininku, dauguma iškvietimų vyksta dėl etiopų
muštynių. Kažkodėl alus juos keistai veikia.
Kai aš
dirbau absorbcijos ministerijoje, tai buvau liudininke atvejo, kada
etiopas vyras užmušė žmoną. Paėmė kirvi ir viskas. Kodėl?
Moterys Izraelyje pajautė laisvę ir apsaugą, ir, greičiausiai,
ginčo įkarštyje vadino vyrus tabuliuotais žodžiais, kurie nebuvo
galimi Etiopijoje. O ką gali atsakyti žmogus, kurio leksikonas ne
toks turtingas? Tik paimti kirvį.
Dar pavyzdys pozityvios
diskriminacijos: kad patvirtinti teisę vairuoti semi treilerį –
daugiatonį sunkvežimį, reikia lankyti kelias pamokas ir išlaikyti
egzaminą. Tai kainuoja 15000 šek – tai 4000 dolerių. Suma
nemaža. Aš dirbau darbo biržoje. Etiopams šiuos kursus apmokėjo
mūsų kontora. Kai kreipdavosi rusas, irgi norėjęs šių kursų,
aš tik išskėsdavau rankas. Nepriklauso. (...)
Dabar, po 28 metų, mums
visiems parodė, kad nebūna šuolio iš akmens amžiaus į
civilizuotą pasaulį, kokie mes nebūtume
tolerantiški.
Etiopijos
kultūros dienos Izraelyje pasibaigė.“
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą