Nervegiška lašiša — pats toksiškiausias maistas visame pasaulyje.

Nikolia Daniel ir Lui Bardeirak tyrė žuvų auginimo industriją. Šio filmo autoriai aplankė Švediją ir Daniją, nukeliavo nuo Norvegijos iki Vietnamo. Jie pabandė atskleisti nuo vartotojų atidžiai slepiamą tiesą apie šią ūkio sritį ir žuvų kokybę.

Autoriai pradėjo savo tyrimus Vakarų Norvegijoje, kur yra daugybė žuvų fermų, kurios verčiasi lašišinių žuvų auginimu. Žurnalistai susitiko su Norvegijos aktyvistu, ekologu ir įkūrėju Norvegijos gamtos apsaugos sąjungos Kurtu Oddenkalvu, kuris atskleidė fiorduose vykstančius jo požiūriu neleistinus šių ūkų darbo faktus. Jis papasakojo:

„Norvegijoje situacija su žuvimis katastrofiška. Žuvų per daug: tokioje mažoje fermoje jie augina 2 milijonus žuvų! Žuvys serga, dabar jau galima kalbėti apie pandemiją: lašišinių kasos nekrozė ir infekcinė anemija apėmė visą Norvegiją. Bet tai slepia nuo vartotojų“, — sako Kurtas.

Jis pastaruosius 10 metų stebi stambius žuvininkystės ūkius, stebėjo, kaip kai kuriuose iš jų pila į vandenį pesticidus, turinčius stiprų neurotoksinį poveikį.

„Jie patys dėvi dujokaukes ir apsauginius kostiumus, kad apsisaugoti nuo chemikalų, kuriais apdirbamos žuvys apsaugant jas nuo parazitų. Žuvų fermose tai ne retenybė. Tokioje lašišoje galima rasti pačius įvairiausias chemines medžiagas. Tai gresia apsinuodijimu, ir žmogui to negalima valgyti.“

„Fiordų dugnas padengtas 15 metrų nuosėdų sluoksniu, jame knibžda bakterijos — visa tai atliekos nuo pašarų ir chemikalų, kurie pridedami parazitų naikinimui. Užterštumo lygis labai didelis.

Toksiškos medžiagos, žuvų ekskrementai... Jūros dugnas visiškai sunaikintas, jis kaip dujų fabrikas. Metano burbuliukai ir taip toliau, o pesticidai identiški medžiagoms, kurios pirmiausiai buvo naudojamos per pirmą pasaulinį karą dujų atakų metu“.

Žuvininkystė Norvegijai atneša 4 milijardus dolerių pajamų per metus ir yra antroje vietoje po naftos pramonės.

Pagrindinė Norvegijos žuvų augintojų problema — žuvinė utėlė, kuri parazituoja ant žuvų kūno. Žuvinė utėlė tampa atspari vaistams, todėl žuvų augintojai naudoja pesticidus, kurie žymiai efektyvesni. 

Tai turi neigiamą poveikį žuvims. Žuvys mutuoja, jos praranda prekinę išvaizdą. Pas lašiša mėsa suyra. To neturi būti, mėsa turi būti elastinga.

„Laukinės lašišos mėsa turi 5–7% riebalų, o pas dirbtinai išaugintą yra 15–34%. Riabaliniame audinyje susikaupia visi toksinai. Todėl tokia žuvis tampa pati nuodingiausia pasaulyje“.

Prancūzų toksikologas Žeromas Riuzzen pažymėjo, kad ekologų nuogastavimai pasitvirtino. Lašišų užterštumo laipsnis labai aukštas. Jos 5 kartus toksiškesnės ir kenksmingesnės už bet kokius kitus produktus ir maistui netinka.