Ukmergės rajono savivaldybės narius šokiravo šio rajono merui Rolandui Janickui adresuotas LR Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pasirašytas raštas dėl paminklinio akmens, skirto Juozo Krikštaponio atminimui. Šiame rašte G. Landsbergis teigia, kad J. Krikštaponio atminimui skirtas paminklą reikėtų iškeldinti iš Ukmergės miesto.
Žinia apie šį raštą pasiekė ir visuomeninių organizacijų, kurios rūpinasi laisvės kovotojų atminimu, narius. Partizanų Vyčio apygardos vadas J. Krikštaponis žuvo 1945 m. sausio 12 d. Lėno kautynėse su NKVD kariuomene. Netrukus Krikštaponio vardu buvo pavadinta Vyčio apygardos rinktinė. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Ukmergėje buvo pastatytas paminklinis akmuo, skirtas J. Krikštaponio atminimui.
Savo rašte G. Landsbergis teigia, kad „geriausias sprendimas būtų paminklinį akmenį J. Krikštaponiui atminti iškelti iš Ukmergės miesto ribų“. Motyvai išdėstyti viename sakinyje „autoritetingų Lietuvos ir tarptautinių istorikų tyrimai pateikia aiškių įrodymų, kad J. Krikštaponis, būdamas 2-ojo Tautinio darbo apsaugos bataliono 2-ios kuopos vadu, asmeniškai prisidėjo prie nacistinės Vokietijos organizuoto civilių asmenų, daugiausia žydų tautybės, žudymo“.
Toks raštas primena gūdų sovietmetį, tarkime LSSR Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojo Kazio Preikšo stiliaus raštus, kurio iniciatyva 1950 m. nuo Vilniaus arkikatedros nuverstos ir susprogdintos šventųjų skulptūros arba vėliau kitų kolaborantų vardu susprogdintos Kryžiaus kelio kalvarijos Vilniuje ir Ukmergės rajone Vepriuose ir kitose vietose.
Anuomet užtekdavo tokios vieno sakinio argumentacijos: minėtos skulptūros nesiderina su socialistinės respublikos įvaizdžiu ir todėl turi būti sunaikintos. Tačiau demokratinėje visuomenėje vieno „sakinio argumentacijos“ nepakanka. Visuomenė privalo matyti kuo pilnesnį vaizdą ir vadovautis ne tik sovietiniais archyviniais KGB dokumentais. O kokie G. Landsbergio argumentai? Kas tie „autoritetingi“ anoniminiai Lietuvos ir tarptautiniai istorikai? Kokie jų tyrimai ir kokie aiškūs įrodymai? Kodėl nė žodžio nepasakyta apie konkrečius, didvyriškus Juozo Krikštaponio nuopelnus. Juozui Krikštaponiui, kaip buvusiam partizanų Vyčio apygardos vadui, Krašto apsaugos ministro įsakymu suteiktas (po mirties) pulkininko laipsnis. Tokie laipsniai karo nusikaltėliams nėra suteikiami. Tad J. Krikštaponio vardo niekinimas, nugriaunant jo paminklą Ukmergės mieste, reikštų Lietuvos kaip teisinės valstybės neigimą ir to iniciatoriams faktiškai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Reikėtų, kad G. Landsbergis įvardintų, kodėl jis staiga susirūpino paminklu Ukmergėje, kas paskatino jį kreiptis į Ukmergės rajono savivaldybės merą? Kokių istorikų tyrimais jis remiasi, kokius jų veikalus ar dokumentus yra išstudijavęs? Ar jis suvokia, kad tokiais nemotyvuotais pareiškimais diskredituoja pokario partizaninį pasipriešinimą sovietų okupacinei valdžiai?
Ar tik paties G. Landsbergio nemotyvuotas išpuolis prieš J. Krikštaponį nestokoja adekvatumo ir supratingumo, ar turi kažką bendra su jo vadovaujamos partijos bei Vyriausybės nuostatomis? Ar Lietuvos visuomenė turi teisę iš LR Užsienio reikalų ministro išgirsti išsamius motyvus, kuriais remdamasis jis daro spaudimą Ukmergės rajono savivaldybei, kad Ukmergės mieste neliktų paminklo J. Krikštaponiui?
Mes turime pakankamai medžiagos, kad apgintume kario savanorio, pulkininko Juozo Krikštaponio didvyrišką veiklą nacių ir antrosios sovietinės okupacijos metu ir Jo žūtį. Turime pakankamai paliudijimų, kad jis išliko ištikimas savo Tėvynei iki mirties, nesulaužė Lietuvos karininko ir partizanų vado priesaikos, savo veikla nenusikalto žmoniškumui. Manome, kad remtis keletu nerišlių kaltinimų iš KGB archyvų nepakanka, kad būtų suniekintas ir pasmerktas kadrinis Lietuvos karininkas ir partizanų vadas.
Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos garbės pirmininkas, laisvės kovų dalyvis
J. Burokas
http://www.propatria.lt/2021/05/jonas-burokas-bandymas-suniekinti.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą