Eurovizijos konkursas įsteigtas 1956 metais ir per 65 savo gyvavimo metus pakito neatpažįstamai. Pradžioje buvo ABBA, Selin Dion, o ilgainiui nusirito jis į mėšlo ir purvo balą su iškrypėliais Končita Dešra ir kudaktuojančia Netta Barzilai. Šiandien „Eurovizija“ - LGBT, satanizmo ir nužmogėjimo ideologijų nešėjas, vienas iš pasaulio finansinės oligarchijos įrankių, skirtų griausti europinę krikčionišką civilizaciją, prigimtines šeimas, tautas, valstybes.
Eurovizijos vadavietė yra Ženevoje, o JAV Eurovizija turi atstovybes Niujorke ir Vašingtone (jos dar yra Madride, Pekine, Dubajuje, Singapūre).
Teigiama, kad „Eurovizijos“ konkursas faktiškai yra įteisintas LGBT bendruomenės renginys. Bilietai čia parduodami į bendrąją salę, kurioje vyksta konkursas, o taip pat į vadinamą fanų zoną – į ją bilietai platinami gėjų klubams, gėjų bendruomenėms, LGBT judėjimams - tik šiai auditorijai.
„Eurovizijai“ vadovauja didelė komanda, kurią iš esmės galima suskirstyti į tris dalis. Tai Europos transliuotojų sąjunga, kuri 1956 m. paskelbė konkursą, organizacinis komitetas ir atskira vykdomojo prižiūrėtojo pareigybė.
Europos transliuotojų sąjungos vadovė yra prancūzė Delphine Hernotte. Ji buvo išrinkta į šį postą praėjusių metų spalį ir pradėjo eiti pareigas 2021 m. sausio 1 d.
2011-2015 m. Delphine Ernott buvo telekomunikacijų bendrovės "Orange France" generalinė direktorė. Per jos darbo laikotarpį 11 darbuotojų nusižudė, kai kurie iš jų paliko raštelius, kuriuose skundėsi dėl stresą keliančios darbo kultūros. Delphine Ernott vėliau prisipažino, kad šios tragedijos sukėlė jai „gilų kaltės jausmą ir neigimą“.
Dirbdama „Orange France“, Ernott įkūrė moterų organizaciją „Inov'Elles“, kurios tikslas - užtikrinti lyčių lygybę darbo rinkoje. Feministė kritikavo Prancūzijos televiziją dėl to, kad joje vyrauja vyresni nei 50 metų baltaodžiai vyrai. Pastangos buvo sėkmingos ir netrukus Prancūzijos televizijoje atsirado daugiau moterų. Štai ką ji sakė interviu žurnalui „Forbes“:
„Atlikome gerą darbą. Padidinome eteryje dalyvaujančių moterų ekspertų skaičių nuo 25 % iki 40 %. Tačiau turime išlikti budrūs, nes situacija gali labai greitai tapti nevaldoma. Aš asmeniškai tuo pasirūpinsiu. Kai esi moteris šiame galios pasaulyje, priklausai mažumai“.
Delphine Ernott lyčių lygybės temą atsinešė ir į savo naująjį darbą Europos transliuotojų sąjungoje.
„Eurovizijos“ organizavimo grandis yra organizacinis komitetas, arba referentinė grupė. Jos užduotys - patvirtinti „Eurovizijos“ dainų konkurso formatą, užtikrinti konkurso finansavimą, didinti jo žinomumą ir prižiūrėti kasmetinį priimančiojo transliuotojo pasirengimą.
Referencinei grupei vadovauja vokietis Dr. Frank-Dieter Freiling. Pagrindinė jo darbo vieta - visuomeninis transliuotojas ZDF. Jis taip pat yra Tarptautinės žurnalistų programos patikėtinių tarybos narys. Prie jo prisijungia, pavyzdžiui, 97 metų buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris.
Tarptautinę žurnalistų programą remia didžiausios JAV korporacijos, tokios kaip Rotšildų bankas „Goldman Sachs“, „MasterCard“, Niujorke įsikūręs Amerikos Ladenburgo fondas.
„Eurovizijos“ dainų konkurso nugalėtoją nustato žiuri ir žiūrovai. Tačiau kyla klausimų dėl taškų skyrimo švarumo. 2003 m. Didžioji Britanija ir Škotija Rusijai neskyrė nė vieno taško. Paaiškėjo, kad tai buvo melas. Balsavimą vykdžiusioms telefono ryšio bendrovėms buvo išsiųsti laiškai, ir bendrovės patvirtino, kad Didžioji Britanija Rusijai skyrė 5 balus, o Škotijai - 6 balus. Tai būtų garantavę „Tatu“ grupei pirmąją vietą.
Ar ką gali stebinti kažkokio konkurso rezultatų falsifikavimas, kai falsifikuojami JAV prezidento rinkimai? Satanistų pasaulyje visada taip.
Tai, kad ES yra valdoma satanistų buvo akivaizdžiai pademonstruota per San Gotaro tunelio po Alpėmis atidarymo ceremoniją, kurioje dalyvavo visas ES „elitas“. Šitiems satanistams yra paranku rūpintis saujele lytinių iškrypėlių, kokiais jie ir patys dažniausiai yra, ir kuriuos pusiau privati globalistinė Pasaulio sveikatos organizacija iš psichinių ligonių kategorijos per kelis dešimtmečius padarė „normaliais“, o ne šimtu milijonų skurstančių ES gyventojų.
2020 m. lapkričio 12 dieną EK spaudos tarnyba pateikė penkių metų strategiją, skirtą užtikrinti lygybę LGBT atstovams. Ji apima keturias pagrindines kryptis: kovą su diskriminacija, saugumo užtikrinimą, sukūrimą inkliuzinių bendruomenių, ES vaidmenį siekiant LGBT lygybės visame pasaulyje.
Komentuodama šią ES LGBT strategiją, Eurokomisarė Lygybės politikai Helena Dalli (Malta) pasakė, kad „lygybė ir diskriminacijos nebuvimas yra pagrindinės ES vertybės“. „Tai reiškia, kad visi žmonės Europos Sąjungoje jaučiasi laisvai ir saugiai...“ - pasako komisarė ir tuo atvirai tyčiojosi iš didelės dalies ES ir Lietuvos gyventojų. Bet pasirodo, komisarei rūpi ne šimto milijonų ES gyventojų diskriminacija, šių žmonių savijauta. Jai rūpi tik LGBT ir ji tęsia, kad tiktai „...LGBT atstovai neturi bijoti diskriminacijos arba prievartos dėl seksualinės orientacijos, genderinio identiteto, seksualumo reiškimo arba lytinės priklausomybės“.
Kaip lengva rūpintis saujele po pasaulį gastroliuojančių iškrypėlių, ginti jų teises, bet ignoruoti šimto milijonų skurstančių ES gyventojų žmogaus teises. Tik ar kas ruošiasi rūpintis europiečiais, jeigu dedamos pastangos juos sunaikinti?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą