Šiuo metu Vokietijos aukštojo mokslo įstaigose studijuoja beveik 60 000 indų – tai 500 % daugiau nei prieš dešimtmetį, kai jų skaičius siekė 12 000.
Indijos studentų skaičiui Vokietijos universitetuose pasiekus rekordines aukštumas, švietimo institucijos ir universitetų atstovai skambina pavojaus varpais. Kaip praneša leidinys „Zeit“, naujausiose ataskaitose pabrėžiama auganti „abejotinų verslo modelių“ ir apgaulingų įdarbinimo agentūrų tendencija, kurios vis dažniau išnaudoja užsienio studentus.
Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) prezidentas Joybrato Mukherjee leidinyje „Zeit“ įspėjo apie „parazitus“, siekiančius pasipelnyti iš studentų antplūdžio. Jis konkrečiai nurodė komercines tarpininkavimo įmones Indijoje, kurios universitetų priėmimą pavertė pelninga, tačiau neskaidria pramonės šaka.
„Šios vadinamosios įdarbinimo agentūros Indijoje yra pilka rinka – ir pagrindinė problemos priežastis“, – teigė Mukherjee. „Indijoje agentūrų veikla iki šiol nebuvo reguliuojama, ji yra neskaidri ir joje veikia daug abejotinos reputacijos paslaugų teikėjų.“
„Remix News“ jau praėjusiais metais pranešė, kad nuo 2015 iki 2025 m. indų skaičius Berlyne išaugo 1 059 procentais, o tai atspindi spartų indų skaičiaus augimą Vakarų šalyse visame pasaulyje. Straipsnyje taip pat nagrinėjami daugelis neigiamų padarinių, kuriuos šis reiškinys sukėlė Vakarams.
Indijos studentų skaičiaus augimas yra stulbinantis
Statistiškai Indijos studentų skaičius auga milžinišku tempu: šiuo metu Vokietijos aukštojo mokslo įstaigose studijuoja beveik 60 000 indų, o tai yra penkis kartus daugiau nei prieš dešimtmetį užregistruoti 12 000 studentų.
DAAD duomenimis, Indijos tarpininkai dažnai veikia neskaidriai, todėl studentai atvykę į Vokietiją susiduria su dideliais lūkesčiais, kurie dažnai lieka nepatenkinti. Pranešama, kad tiek Vokietijos ambasada Naujajame Delyje, tiek Indijos valdžios institucijos pradėjo griežčiau stebėti šiuos pokyčius.
Tačiau Mukherjee pažymi, kad pastaraisiais metais Vokietijos valdžios institucijos aktyviai vilioja studentus iš Indijos, „taip pat atsižvelgdamos į kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir demografines tendencijas“.
Šiuos Indijos studentus labiausiai traukia STEM dalykai (mokslas, technologijos, inžinerija ir matematika), o daugelis jų įsilieja į darbo rinką. Tačiau tuo pačiu metu šie naujokai daro žalą ir taip jau susilpnėjusiai darbo rinkai daugelyje sričių, įskaitant programavimą. Pavyzdžiui, Silicio slėnyje naikinama dešimtys tūkstančių darbo vietų, nes dirbtinis intelektas ir veiklos perkėlimas į užsienį lemia esminius pokyčius užimtumo srityje.
Dėmesys taip pat kreipiamas į Vokietijos privatųjį švietimo sektorių. Šiuo metu maždaug kas penktas indų studentas studijuoja privačioje įstaigoje, o didžiausią jų dalį sudaro „IU International University“ studentai.
Nors M. Mukherjee pripažino, kad yra „labai gerą reputaciją turinčių, aukštos kokybės privačių universitetų“, jis išreiškė rimtą susirūpinimą dėl valstybinio pripažinimo ir tam tikrų akredituotų studijų programų kokybės. Jis pažymėjo, kad kai kuriais atvejais pasitaiko „labai abejotinų pasiūlymų“.
DAAD dabar ragina imtis ryžtingesnių veiksmų, siekiant apsaugoti šalies akademinę reputaciją, įskaitant griežtesnę kontrolę ir sustiprintą privačių universitetų akreditacijos priežiūrą, taip pat griežtus veiksmus prieš paslaugų teikėjus, kurių verslo modeliai kelia abejonių.
Be to, Vokietija turi rūpintis savo pačios švietimo reputacija, kuri priklauso nuo to, ar ji yra patikimas ir prestižinis „mokslo centras“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą