Remiantis slaptu pranešimu, Vokietijos saugumo tarnybos baiminasi, kad daugelis Ukrainos karo pabėgėlių, kurie jau kelerius metus gyvena Lenkijoje, keliaus į Vokietiją. Mat kaimyninė šalis nuo kovo mėnesio žymiai sumažino socialines išmokas šiai grupei. Tuo tarpu Vokietijoje socialinė parama yra gana didelė.
Lenkijoje pašalpas būstui, maistui ir specialiosioms sveikatos priežiūros paslaugoms gauna tik „ypač pažeidžiami asmenys“. Tai apima nepilnamečius ir kankinimo ar išprievartavimo aukas. Lenkijoje tuo metu gyveno 960 000 ukrainiečių. Vokietijoje jų skaičius dabar siekia net 1,35 milijono. Dauguma jų gauna piliečių pašalpą bei nuomos ir šildymo išlaidų kompensaciją. Taip pat visiškai padengiamos jų sveikatos priežiūros išlaidos.
Remiantis vidaus dokumentu, apie kurį pranešė laikraštis „Bild“, jau dabar pastebimas atsitraukimo tendencija. Jame teigiama, kad tarp „nelegaliai įvežtų asmenų“ prie „Vokietijos rytinių sienų“ ukrainiečiai sudaro „statistiškai reikšmingiausią grupę“. „Daugiau nei pusė visų neteisėtų atvykimų“ į Vokietiją ten tenka būtent jiems.
Daugiausia tai yra karo tarnybos amžiaus vyrai, kuriems neleidžiama išvykti iš Ukrainos.
Iš Lenkijos atvyksta ne tik ukrainiečiai
Lenkijos premjero Donaldo Tusko vyriausybė reagavo į nuotaikas šalyje sumažindama išmokas. Dauguma gyventojų prieštarauja tolesniam naujų karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui. Taip pat nepasitenkinimą kėlė dosnios socialinės išmokos. Dabar tai baigėsi. Todėl Vokietija tampa traukos centru. Federalinė darbo ministrė Bärbel Bas (SPD) neseniai Bundestage dar tvirtino: „Niekas neimigruoja į mūsų socialines sistemas.“
Remiantis ataskaita, dabar keletas veiksnių lemia bendrą migracijos iš Lenkijos į Vokietiją padidėjimą – ne tik ukrainiečių. Be sumažintų socialinių išmokų, tai yra geresnis oras, kontrabandininkų veikla, taip pat migrantų, kurių Lenkija negalėjo deportuoti į jų tėvynę, išleidimas iš priėmimo centrų. Tai daugiausia afganai, eritreiečiai, pakistaniečiai ir somaliečiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą