2019-08-03

Štutgarte pabėgėlis kapojo vokietį jo 11- metės dukters akivaizdoje



Vakar paaiškėjo daugiau žvėriškos žmogžudystės Štutgarte aplinkybių. Liepos 31 dieną pabėgėlis šaltakraujiškai mieto vidury, matant kelioms dešimtims liudininkų, kalaviju sukapojo vokietį Vilhelmą L. jo 11-metės dukters akivaizdoje. Paskutiniu kirčiu jis nukapojo aukai ranką ir pabėgo.



Žmogžudystė vyko Štutgarto rajone Fazanenhof. Isa Mochamedas (28) dar nuo pietų tykojo aukos prie jo namo durų. Jis gerai žinojo vokiečio įpročius, nes dar prieš kelias savaites jie gyveno viename bute. 18:15 Vilhelmas L. (36), vokietis repatriantas iš Kazachstano, grįžo namo su dukterimi, gyvenančia atskirai nuo jo su motina. Isa Mochamedas ėmė šaukti Vilhelmui. Rajono gyventojai išgirdo šauksmus ir pribėgo prie langų, ėmė stebėti įvykį, jį įrašinėti. Arabas išsitraukė samurajaus kalaviją ir juo daugelį kartų badė ir kapojo auką. Nuotraukoje matyti, kaip išsigandusi aukos duktė bėga iš įvykio vietos.

                    Šokiruota aukos duktė bėga iš įvykio vietos. Nuotrauka Bild.de


Sužeistas Vilhelmas L. dar bandė šliaužti prie privažiavusios mašinos, tačiau budelis jį ištraukė iš automobilio salono. Jis parbloškė vokietį ant žemės ir smogė kardu į pilvą. Liudininkai tvirtina, kad jis nesiliaudamas rėkė aukai „Kam tu tai padarei?“

Vienas iš liudininkų bandė sustabdyti žmogžudystę ir arabų kalba prašė liautis. Po egzekucijos budelis sėdo ant dviračio ir pasišalino. Vokietis mirė vietoje.

Nusikaltėlio paieškai buvo mestos didelės policijos pajėgos, malūnsparnis. Jis buvo suimtas už 4 kilometrų nuo įvykio vietos.

Musa Muchamedas į Vokietiją atvyko kanclerės Angelos Merkel pakviestas 2015 metais, kaip siras „pabėgėlis“. Iš pradžių jis gyveno Brandenburge. Jis gerai žinomas policijai dėl vagysčių supermarketuose, kitų nusikaltimų, ne kartą teistas apylinkės teismo. Jo vardas, tautybė ir amžius išgalvoti. Manoma, kad jis yra palestinietis, jam 30 metų, jis panaudojo padirbtus asmens dokumentus. Ta proga reikia prisiminti mūsų valdžios tvirtinimus, kad visi į Lietuvą vežami pabėgėliai yra patikrinami. Tik kokiu būdu, jei to nepajėgia padaryti Vokietija? To nepajėgia padaryti net galingiausia pasaulio valstybė JAV, kurioje veikia bent 6 žvalgybos struktūros. Donaldas Trampas apie tai ne kartą sakė.

Garsus rusų žmogaus smegenų morfologijos specialistas prof. S.V. Saveljevas sako, kad integruoti afrikiečius ir arabus kartu su baltaisiais yra neįmanoma. Profesorius sako, kad šių Homo sapiens porūšių evoliucija skirtinga. Nebent būtų sukurtos rezervacijos Europoje ir 10 kartų atvykėlių būtų jose „integruojami“ į Europos visuomenę. Šių žodžių teisingumo patvirtinimą mes matome kiekvieną dieną Europos gatvėse.




2019-08-02

Paryžius greitai bus Trečiojo pasaulio sostinė


Demografinė tendencija yra tokia, rašoma analitiniame portale "Gefira", kad europiečių pastatytus miestus iš lėto užgrobia afrikiečiai. Daugelis Afrikos miestų anksčiau buvo balti. Nesvarbu, ar tai būtų Kongo sostinė Kinšasa (Léopoldville), Tanzanijos sostinė Dodoma, ar Kenijos sostinė Nairobis, juos visus įkūrė ir pastatė europiečiai. Priešingai paplitusiam įsitikinimui, europiečiai neužkariavo ir nekolonizavo Afrikos tautų. Kontinentas buvo retai apgyvendintas. Taip, buvo kovų, tačiau europiečiai apsigyveno dažniausiai tuščiose vietose.

Padedant Europai, o pastaruoju metu ir Japonijai bei Kinijai Afrikos šalių gyventojai dauginasi ir šios šalys tampa sparčiausiai gausėjančiomis Žemėje. Kinšasa, Dodomas, Nairobis, – kažkada europiniai – dabar tapo afrikiečių miestais, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad šis procesas sustos ties juodojo kontinento sienos. Dabar būtent Paryžius taps pirmąja tikra Afrikos sostine. Didelėje jo dalyje baltaodžius prancūzus pakeitė afrikiečiai, ir šis procesas nesustos artimiausiu metu. Paimkime Prancūzijos nacionalinę futbolo komandą: kartais atrodo, kad ji atstovauja Senegalui ar Kongui.


Iki šiol prancūzai švenčia savo nacionalinę šventę, surengdami didelį karinį paradą Eliziejaus laukuose liepos 14 d. Šiandien kai kurie „prancūzai“ švenčia „savo“ šalies pergalę Afrikos tautų taurėje, Paryžiaus centre išskleidę Alžyro, o ne Prancūzijos vėliavas. Tuo metu, kai baltieji prancūzai per nacionalinę šventę nušvilpė prezidentą Makroną, prancūzai su tamsesniu veidų atspalviu šventė savo pergalę Afrikos tautų taurėje ir gyrėsi užkariausią Prancūziją greičiau nei vokiečiai 1940 m., keršydami už prancūzų savo šalių kolonizaciją ankstesniais amžiais.

Kažkada Afrikoje, o dabar Europoje, prancūzai palaipsniui praranda teritoriją ir reguliariai skaitome, Prancūzijos valstybės atstovai, ar tai būtų policija ar greitosios pagalbos darbuotojai, patenka į pasalą, o policijos pareigūnai užpuolami naujų prancūzų. Visų dėmesį atkreipia Naujųjų metų šventimas, pažymėtas šimtų automobilių sudeginimu. Tai lydi ir kitus įvykius, tokius, kaip futbolo taurės pergalės.

Rinkti duomenis apie rasę, etninę priklausomybę ir religiją Prancūzijoje draudžiama nuo 1872 metų, todėl nelengva gauti skaičius, kurie suskirstytų Prancūzijos visuomenę pagal minėtas kategorijas. Reikia pasikliauti netiesioginiais vertinimais, sukuriant apskaičiavimo metodikas. Tačiau Paryžiaus ir kitų stambių Prancūzijos miestų svečiai neabejoja, kad vyksta spartūs etniniai pokyčiai. Naikinamas senasis pasaulio kultūros sostinės veidas ir išryškėja kažkas kokybiškai ir kiekybiškai naujo: Alžyras, Karačis ir Lusaka kartu paėmus.

Prancūzams nepavyko paversti afrikiečių tikraisiais prancūzais per labai trumpą kolonijinę erą, todėl nėra pagrindo manyti, kad greitai mažėjant prancūzų skaičiui tai pavyks dabar, kai Afrikos gyventojai persikelia į Prancūzijos metropoliją. Kadaise Paryžius buvo Europos centras, kėlęs pavydą daugeliui Europos sostinių, gerai žinomas dėl mados, universitetų, naujovių ir mokslo, bet tai jau yra praeitis. Po 25 metų Paryžius bus žinomas kaip pirmasis Afrikos miestas Europoje, turintis visas atitinkamas problemas. Šeštajame dešimtmetyje prancūzai buvo ištremti iš Azijos ir Afrikos; dabar jie yra ištremti iš paskutinės teritorijos, kurią vis dar išlaiko. Skirtumas tas, kad šį kartą nėra gimtosios šalies, į kurią galima pasitraukti.

Kliedinti Prancūzijos elita mano, kad bet kas gali būti Prancūzijos piliečiu, jei jis priima prancūziškumą. Galima būtų paklausti, kas yra prancūziškumas, kuriam atstovauja Emanuelis Makronas ar kurį paaiškino Marine Le Pen, bet nekreipkite dėmesio į šį niuansą, net jei kalbama apie Makrono prancūziškumą. Trečiojo pasaulio ne tik nesijaučia prancūzais, bet atvirai ir agresyviai pabrėžia savo skirtingumą: jie mosuoja užsienio vėliavomis Paryžiuje ir kalba apie tai, kad užkariavo Prancūziją efektyviau ir rezultatyviau nei vokiečiai 1940 m.









Senelis, anūkas ir Mamona



Žurnalistas Vidas Rachlevičius, mano gerbiamos kaimynės sūnus, parašė labai gražų straipsnį apie Britanijos ir Lietuvos konsevatorius, kuriame pataria Vytautui Landsbergiui atsisakyti nepotizmo ir į konservatorių vadovus paskirti ką nors padoresnio už savo neoliberalą (ar neokomunistą) anūką. Daug karčių žodžių autorius išlieja ant imbiciliškos valstiečių vyriausybės ir jų partijos.

Aš į šią situaciją Lietuvos valdžioje žiūriu kiek kitaip. Nėra Seimo rūmuose nei vieno kvailio. Kvailiais apsimetančių – į valias, o kvailio nei vieno. Jie aktoriai, ne ką blogesni už šiaudagalvį Britanijos „lietuvį“ (LRT versija) Borisa Džonsoną.


Nuo Britanijos mes skiriamės tuo, kad tenykštėje politikoje sukinėjasi ne patys kapitalistai, o jų samdomi pajacai. O mūsų veikėjai dažniausiai verslininkauja politikoje patys, be tarpininkų.

Anglų tautos apiplėšinėjimas trunka ilgus šimtmečius, todėl liaudį kvailinanti sistema veikia čia nepriekaištingai, o mes pradėti apvaginėti vos prieš 30 metų.

Kai tik koks lietuviškas plėšrūnas prisiplėšia milijoną, jis veža šeimą į Ispaniją, o kai prisiplėšia milijardą – išveža ne tik šeimą, bet ir privogtą milijardą į miestą - ofšorą Londoną, dažnai ir pats apsigyvena šalia savo pinigų.

Anūkas – tipiškas plėšrūnas, įvairiausiais būdais melžiantis Lietuvos valstybę ir dar, matyt, gaunantis pinigų už vaikų tvirkiną pagal genderizmo ir homoseksualizmo ideologijas. Ne kokią patirtį jam perleido ir uošvis, o ir pats senelis, nekaip pagarsėjo finansų srityje.

Taigi, ar įmanoma iš kompradorinės buržuazijos norėti, kad ji staiga nustotų tarnauti bankams, iš kurių gauna pigius kreditus, ir imtų tarnauti Lietuvos valstybei ir lietuvių tautai?

Lietuva į kapitalizmo periferiją sugrįžo iš komunistų valdomos TSRS ir, mūsų nelaimei, pateko į neokomunistinę ES. Mūsų politikai dresuojami tokiu pačiu principu, kaip šunys. Vykdys komandas: gaus iš „skandinaviško“ banko „skanuką.“ Jokio pasirinkimo.

Man labai nesimpatiškas seilėtaveidis Vilniaus meras Šimašius, bet aš puikiai suprantu, kad anūkas, ar koks nors Sorošo fondui vadovaujantis „pramonininkas“ taip pat amsės už „skanuką“, stos piestu prieš Vytį, su kūju daužys Tautos didvyrių atminimo lentas ir žygiuos LGBT paraduose. Kodėl? Jie minta iš tos pačios rankos ir tarnauja tam pačiam šeimininkui, kurio vardas – Mamona. Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis Mt 6,21. Viskas paprasta ir suprantama.






Stiprūs archivyskupo Jędraszewski žodžiai: Atsirado naujas maras, neomarksistinis. Ne raudonas, bet vaivorykštės spalvų


„Raudonas maras jau nevaikšto po mūsų žemę, bet atsirado naujas, neomarksistinis, kuris nori pavergti mūsų sielas, širdis ir protus. Ne raudonas, bet vaivorykštės spalvų, – pasakė Krokuvos metropolitas, arkivyskupas Marek Jędraszewski rugpjūčio 1 dieną pamokslo metu, kuris buvo skirtas Varšuvos Sukilimo 75-metų sukakties paminėjimui.


Iškilmingos Mišios įvyko 17: 00 Šventosios Marijos Bazilikoje Krokuvoje Centrinėje aikštėje.

Arkivyskupo žodžiai pasitvirtino Varšuvoje. Čia 17 valandą LGBT surengė provokaciją. Sukilimui skirtos daugiatūkstantinės eisenos metu Lenkijos sostinėje jie iškėlė banerį, kuriame vaizduojamas sukilimo ženklas Inkaras LGBT vaivorykštės fone, protestavo prieš Sukilimo minėjimą.


Pranešama, kad policija pašalino LGBT provokatorius iš Krasinskių aikštės. Kelios dešimtys jų buvo sulaikyti, jų bylos bus perduotos į teismą.

Prieš 75 metus, 1944 metų rugpjūčio 1 dieną, 17 valandą, prasidėjo Varšuvos sukilimas. Tai buvo Armija Krajova operacija, kurios tikslas buvo išvaduoti Lenkiją iš vokiečių okupacijos.


Šaltiniai:


2019-08-01

Štutgarte siras gatvėje sukapojo kardu vokietį (papildyta video)


Štutgarto Europaplatz gatvėje 36 metų vokietis buvo sukapotas kardu. Tai padarė „pabėgėlis“ iš Sirijos, 28 metų amžiaus, į šalį atvykęs 2015 metais, kuomet Angela Merkel į Vokietiją įleido apie du milijonus „pabėgėlių“. Nusikaltimo liudininkais tapo dešimtys žmonių (1, 2, 3).





Žmogžudystė įvyko liepos 31 dieną 18:40. Liudininkai pranešė, kad gatvėje pykstasi du vyrai, viena iš jų griebė ginklą, panašų į kardą, ir juo sukapojo priešininką. Po žmogžudystės nusikaltėlis nuvažiavo dviračiu. Tą pačią dieną policija sulaikė žmogžudį. Jis buvo policijai žinomas dėl vagystės parduotuvėje ir materialinės žalos padarymo. Šis prieglobsčio prašytojas gyveno su auka viename name Fazanenhof rajone. Iš šio buto siras turėjo išsikraustyti po Kalėdų, bet apsigalvojo. Žmogžudystės motyvas nežinomas.


Nusikaltėlis šiuo metu apklausiamas. Savo aukai jis nukapojo ranką.

„Pabėgėliai“ vos ne kiekvieną dieną žudo vokiečius. Šalis dar neatsigavo nuo siaubingos žmogžudystės liepos 29 dieną Frankfurte, kai „pabėgėlis“ iš Eritrėjos nužudė 8 metų berniuką, o kėsinosi nužudyti ir jo mamą, ir dar 78 metų perone stovėjusią senutę.

"Die Welt" pranešė, kad keli liudininkai nufilmavo šią žmogžudystę ir video paskelbė. Valdžia juos nubaudė už tai.

Paaiškėjo, kad žudikas ne siras, o palestinietis. Tai dar kartą įrodo, kad Vokietija net nežino, kas per žmonės vaikšto jos miestų gatvėmis, iš kur jie, kokia jų praeitis.

Šaltiniai:



Lietuvos kolonizavimas ir istorijos falsifikavimas


Birželio 30 dieną Lietuvos politinių ir visuomeninių organizacijų komiteto vardu Algis Avižienis, Astra Genovaitė Astrauskė ir Vladas Turčinavičius kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu artimiausiu metu priimti Lietuvos politinių ir visuomeninių organizacijų komiteto narius.


Prašyme sakoma: „Esame labai sunerimę, kad Lietuvoje, jos sostinėje Vilniuje, pastaruoju metu skleidžiama didžiulė nesantaika tarp piliečių, šmeižiami garbingi mūsų Laisvės kovų gynėjai: Partizaninio karo vadas Jonas Noreika – Generolas Vėtra ir diplomatas, Seimo narys, Lietuvos kariuomenės kūrėjas, LAF pasipriešinimo SSSR okupacijai vienas steigėjų, 1941 m. Birželio sukilimo organizatorius, pulkininkas Kazys Škirpa.“

Liepos 31 dieną pareiškimą „Dėl neteisėtų Vilniaus mero veiksmų“, adresuotą Lietuvos Respublikos Prezidentui ir kitoms institucijoms, paskelbė „Kauno forumas.“

Mano labai gerbiami patriotai, ir aš kartu su jais, naiviai tikimės, kad galima Valenbergų banko marionetė Gitanas Nausėda ims ginti lietuvius, jų didvyrius, jų istoriją, nuo totalios tarptautinės žydijos atakos, kurios įrankiu yra Vilniaus meras Remigijus Šimšius, o tikslas – perrašyti mūsų istoriją, reketuoti turtą, remiantis JAV įstytymu 447, ir galutinai pavergti Lietuvą. Tai, žinoma, mano asmeninė nuomonė, kurią turėti man dar nedraudžia Lietuvos Konstituciją. Aš tiesiog negaliu įsivaizduoti, kad buvęs sorošinio „Laisvosios rinkos“ instituto darbuotojas Šimašius ir aukščiausio rango SEB banko menedžeris Nausėda, abu „atestuoti“ Mamonos tarnai, nustotų laižyti šeimininkų rankas ir imtų jas kandžioti.

Gali būti, kad ir mūsų kaimynių Latvijos ir Ukrainos piliečiai tiki, kad jų žydų tautybės prezidentai V.Zelenskis ir E.Levits gins ukrainiečių ir latvių tautų interesus, o ne žydų kapitalo ir žydų tautos. Rekomenduoju optimistams pasiskaityti žydų šventraščius, o taip pat pagalvoti, ar įmanoma, kad arabas būtų Izraelio prezidentu?

Lenkai pasipriešino žydų spaudimui dėl turto restitucijos, nepakluso jų globalistų įsakymui įsileisti imigrantus ir pavirsti „tautų lydymo katilu“, nepanoro klauptis atgailauti už svetimus nusikaltimus, perrašinėti savo istorijos. Tuomet tarptautinis globalistų internacionalas surengė prieš Lenkijos valstybę jau du mėnesius trunkančią masinę LGBT ataką. Ji nukreipta prieš bažnyčią, šeimą, vaikus, lenkų tautos vienybę. Nepavyko palaužti lenkų tautos iš išorės, ji griaunama iš vidaus. Nieko naujo: skaldyk ir valdyk.

Lietuvoje įsišaknijusi mintis, kad atakos prieš Lietuvos didvyrius yra organizuojamos iš Rusijos. Neužginčysi. Ir iš ten. Bet kas valdo Rusiją nuo 1917 metų? Atsakymą davė Eduardas Hodos. Jo teigimu, šiandieninė Rusija yra trečiasis chazarų kaganatas. Net istoriją rusams šiandien rašo žydų istorikai. Rašo taip, kaip jiems tai naudinga.

Geriausias pavyzdys. Harvardo universiteto profesorius Anatolijus Kliosovas genetiniais metodais įrodė, kad rusai nieko bendro neturi su skandinavais, tačiau žydų istorikai, kurie Rusijos mokslų akademijoje vadovauja senovės slavų istorijos skyriui, toliau leidžia knygas ir filmus, meluodami, kad rusų kunigaikščiai Riurikai yra kilę iš skandinavų. Jiems nepatinka genetiniai tyrimai, kurie įrodo, kad slavų ir baltų protėvių istorija siekia 5 tūkstančius metų, o žydų – tik keturis. Įdomu tai, kad tas pats prof.Anatolijus Kliosovas yra gavęs aukso medalį už kilmingiausių žydų, priklausančių Šventyklos žynių Koenų kastai, geneologijos tyrimą.

Kad sunaikinti tautą, pirmiausiai reikia sunaikinti jos istoriją. Tai Lietuvoje ir daro šimašiai ir kacų nusamdyti kūjagalviai?

Aš vis dar naiviai tikiu, kad prezidento Gitano Nausėdos ėjimas prie Jono Basanavičiaus nebuvo piaro akcija.






Migracijos stabdymo politikai pritaria Afrikos kardinolai


Nelaukta parama Italijos vicepremjerui Matteo Salvini dėl migracijos stabdymo atėjo iš Afrikos krikščionių hierarchų. Jeigu popiežius Pranciškus remia imigraciją, tai jo Afrikos kolegos vyskupai yra priešingos nuomonės šiuo klausimu. Jie mano, kad jaunų žmonių migracija yra žalinga tiek jų kilmės valstybėms, tiek patiems migrantams, kurie nepritampa Europoje ir degraduoja moraliai.

Nigerijos kardinolas Francis Arinze kviečia europiečius liautis skatinti afrikiečius migruoti. Jo nuomone, žmonėms geriau likti jų gimtose valstybėse. Savo interviu „Catholic Herald“ kardinolas pasakė, pasakė, kad, kuomet šalys praranda savo jaunus žmones dėl migracijos, jos praranda tuos, kurie gali geriausiai statyti savo šalies ateitį.

„...Europa ir Amerika kai kada gali geriausiai padėti, neskatindamos jaunų žmonių vykti į Europą, taip kad jie žiūrėtų į Europą, kaip į dangų – vietą, kur pinigai auga ant medžių, - bet kad padėti šalims, iš kurių jie atvyksta”, - pasakė jis.


Kardinolo nuomone, šalys turi priimti tik tuos imigrantus, kuriuos gali efektyviai integruoti. „Tai ne teorija. Tai faktas, - pasakė Arinze. „Kur jų ateitis: darbas, šeimyninis gyvenimas, kultūra, religija? Pagalvokite apie visa tai.“

Panašią poziciją užima ir kiti Afrikos hierarchai. Visi jie pasisako prieš migracijos srautų iš Afrikos į Europą skatinimą.

Šių metų gegužę Nigerijos kardinolasJohn Onaiyekan pasakė, kad masinė migracija iš jo šalies yra aiškiu požymiu to, kad politinė valdžia patyrė nesėkmę.

„Valdžia Nigeriją turi padaryti namais. Tas pats turi būti pritaikyta ir kitų Afrikos valstybių atžvilgiu“, - pasakė jis. 

Aplankęs Italiją ir pamatęs didelį skaičių Nigerijos prostitučių Romos ir kitų miestų gatvėse, kardinolas pasakė, kad jam gėda. „Aš einu Romos, Milano, Neapolio gatvėmis ir matau savo dukteris parsiduodančias gatvėje“.

Nigerijos kardinolų žodžius pakartojo ir Gvinėjos kardinolas Robert Sarah, kuris yra Vatikano liturgijos skyriaus vadovas. Jis balandžio mėnesį pasakė, kad Bažnyčia neturi skatinti migracijos.

Neteisinga „naudoti Dievo žodį skatinant migraciją“, pasakė jis, todėl kad naudojimas Biblijos skatinti migraciją-tai „melaginga interpretacija“. „Geriau“ padėti žmonėms klestėti jų kultūroje, negu skatinti juos vykti į Europą“, - pasakė jis.

Kardinolas Sarah pasmerkė bažnyčios siekį skatinti migraciją neatsižvelgiant į tai, kad dauguma imigrantų atsiduria Europoje „be darbo arba ir orumo, ir užima vergų padėtį“.

„To nori bažnyčia?“. Jis pasakė, kad Bažnyčia neturi palaikyti „šią naują vergovės formą, tai yra masinę migraciją“.

Kardinolas pasakė, kad migracijos ir ekologijos bažnyčia „niekam neįdomi“ ir ji rizikuoja tapti viena iš NVO, jeigu susikoncentruos ties šiais „horizontaliais“ klausimais, o ne ties Jėzaus Kristaus Evangelijos skelbimu.

Matteo Salvini vadovaujamos partijos „Lyga“ populiarumas dėl griežtos antimigracinės politikos toliau auga. Per savaitę jos populiarumas padidėjo 0,2 procento ir šiuo metu yra 38 procentų. Tai pati populiariausia Italijos partija. Salvini toliau laukia, kol iš karo laivo Gregoretti 135 migrantus pasiims tai įsipareigojusios šalys. Tarp jų buvo ir Lietuva. „Euronews“ vakar pranešė, kad migrantus pasiims 5 ES šalys, Lietuva tarp jų nebuvo paminėta. Džiaugtis neverta, nes dažnai migrantus į Lietuvą persiunčia Vokietija. Tai, matyt, mokestis už Dalios Grybauskaitės protegavimą į europines struktūras. Dalis laive esančių migrantų serga infekcinėmis ligomis. Čia, kaip rašo „Il Giornale“ yra sergančių tuberkulioze, niežais ir virusiniu celiulitu.

Vokietijos URM vadovas Horstas Zeehoferis pareikalavo, kad Italija įsileistų piratinius NVO laivus, vežančius iš Libijos nelegalus. Italija atsisako atidaryti savo uostus, o kiekvienas NVO laivas su migrantais, įplaukęs į Italijos vandenis, bus baudžiamas 1 milijono eurų dydžio bauda.