Senelis, anūkas ir Mamona

Žurnalistas Vidas Rachlevičius, mano gerbiamos kaimynės sūnus, parašė labai gražų straipsnį apie Britanijos ir Lietuvos konsevatorius, kuriame pataria Vytautui Landsbergiui atsisakyti nepotizmo ir į konservatorių vadovus paskirti ką nors padoresnio už savo neoliberalą (ar neokomunistą) anūką. Daug karčių žodžių autorius išlieja ant imbiciliškos valstiečių vyriausybės ir jų partijos.

Aš į šią situaciją Lietuvos valdžioje žiūriu kiek kitaip. Nėra Seimo rūmuose nei vieno kvailio. Kvailiais apsimetančių – į valias, o kvailio nei vieno. Jie aktoriai, ne ką blogesni už šiaudagalvį Britanijos „lietuvį“ (LRT versija) Borisa Džonsoną.

Nuo Britanijos mes skiriamės tuo, kad tenykštėje politikoje sukinėjasi ne patys kapitalistai, o jų samdomi pajacai. O mūsų veikėjai dažniausiai verslininkauja politikoje patys, be tarpininkų.

Anglų tautos apiplėšinėjimas trunka ilgus šimtmečius, todėl liaudį kvailinanti sistema veikia čia nepriekaištingai, o mes pradėti apvaginėti vos prieš 30 metų.

Kai tik koks lietuviškas plėšrūnas prisiplėšia milijoną, jis veža šeimą į Ispaniją, o kai prisiplėšia milijardą – išveža ne tik šeimą, bet ir privogtą milijardą į miestą - ofšorą Londoną, dažnai ir pats apsigyvena šalia savo pinigų.

Anūkas – tipiškas plėšrūnas, įvairiausiais būdais melžiantis Lietuvos valstybę ir dar, matyt, gaunantis pinigų už vaikų tvirkiną pagal genderizmo ir homoseksualizmo ideologijas. Ne kokią patirtį jam perleido ir uošvis, o ir pats senelis, nekaip pagarsėjo finansų srityje.

Taigi, ar įmanoma iš kompradorinės buržuazijos norėti, kad ji staiga nustotų tarnauti bankams, iš kurių gauna pigius kreditus, ir imtų tarnauti Lietuvos valstybei ir lietuvių tautai?

Lietuva į kapitalizmo periferiją sugrįžo iš komunistų valdomos TSRS ir, mūsų nelaimei, pateko į neokomunistinę ES. Mūsų politikai dresuojami tokiu pačiu principu, kaip šunys. Vykdys komandas: gaus iš „skandinaviško“ banko „skanuką.“ Jokio pasirinkimo.

Man labai nesimpatiškas seilėtaveidis Vilniaus meras Šimašius, bet aš puikiai suprantu, kad anūkas, ar koks nors Sorošo fondui vadovaujantis „pramonininkas“ taip pat amsės už „skanuką“, stos piestu prieš Vytį, su kūju daužys Tautos didvyrių atminimo lentas ir žygiuos LGBT paraduose. Kodėl? Jie minta iš tos pačios rankos ir tarnauja tam pačiam šeimininkui, kurio vardas – Mamona. Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis Mt 6,21. Viskas paprasta ir suprantama.