Prof. Vytautas Radžvilas apie beviltiškai degradavusią LRT

Dienraščiui „Respublika“ „Nacionalinio susivienijimo“ partijos pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas išakė savo nuomonė apie LRT. Jis pažymėjo, kad „visa televizija, kaip ir dauguma šalies žiniasklaidos, yra beviltiškai degradavusi. Neįmanoma nepritarti amžiną atilsį profesoriaus Arvydo Šliogerio minčiai, kad Lietuvos žiniasklaida yra pavojingesnė valstybei už visas Rusijos ir kitų priešiškų šalių propagandas. Taip yra todėl, kad televizija šiandien aiškiai ir sąmoningai yra palenkta tarnauti ne Lietuvai, bet tiems globaliems galios centrams, kuriems Lietuva visų pirma yra politiškai nesavarankiška ekonominė kolonija.“

„Nacionalinio susivienijimo“ lyderis nurodė, kad šiandieninė padėtis LRT yra „gerokai blogesnė, negu liūdnos atminties direktoriaus Kuolelio laikais,“ o „Lietuvos radijas ir televizija užsiima atvira antitautinių ir antivalstybinių idėjų propaganda, kuri daugeliu atžvilgių yra ciniškesnė ir primityvesnė, negu sovietmečio laikais. Yra diegiama vadinamoji globalios Lietuvos ideologija, kuri iš esmės yra ne kas kita, o vakarietiška to paties komunizmo, iš kurio tokiais vargais manėme išsilaisvinę, versija. Ta propaganda kai kuriais atžvilgiais efektyvesnė, nes ji yra paslėpta, didelę jos dalį įvelkant į pramogų formą. Štai kodėl matome sukrečiančius visuomenės mankurtinimo vaizdus, juk tokios akcijos, kaip liūdnai nuskambėjusi eisena prieš rasizmą, iš tikrųjų parodė, kokio tipo žmonės kuria mūsų televiziją. Tai žmonės, kurių sąmonėje, vaizduotėje, net atmintyje nebėra tokių sąvokų, kaip Dievas, Tauta, Tėvynė, šeima. Formuojami naujieji žmonės, kuriuos teisiogine to žodžio prasme galima vadinti savos rūšies žmogaus pavidalo biomase.

Kalbame ne apie paprastą ideologinį doktrinavimą, bet tiesiogine to žodžio prasme Lietuvos istorijoje dar neregėtą elementarų tautos nužmoginimą. Šitos tendencijos televizijoje pradėjo aiškiai stiprėti po 2004 metų, kai tapome Europos Sąjungos nariais, bet lemiamas lūžis įvyko per buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės valdymo dešimtmetį, kai buvo kryptingai naikinama viskas, kas mus darė ne tik tauta ir valstybe, bet ir žmonėmis. Neatsitiktinai naujoji LRT vadovybė buvo paskirta beveik baigiantis antrajai buvusios prezidentės kadencijai. Naujoji LRT valdžia buvo paskirta tam, kad tęstų ir užbaigtų juodą darbą. Ir jeigu tai nebus sutabdyta, Lietuvai neišvengiamai reiškia mirtį.“

Profesorius pažymėjo, kad LRT vengia diskusijų su „Nacionaliniu susivienijimu“ ir konkrečiai su juo. Jo nuomone, režimas ir ideologinė sistema, kuriai tarnauja LRT, „traška Europos Sąjungoje, JAV, pirmieji trūkinėjimo požymiai ryškėja ir Lietuvoje, o prieš pabaigą būna nepaprastai suintensyvinamas ir tampa tiesiog brutalus ideologinis smegenų plovimas. Bet jie žino, kad moraliniu, intelektualiniu požiūriu tos jėgos, kurios remia globalios Lietuvos viziją, yra tokioje pat padėtyje, kokioje 1986-1987 metais, tai yra Sąjūdžio išvakarėse, buvo sovietiniai propagandininkai. Diskutuoti jie tiesiog yra nepajėgūs. Todėl temoka viena - gniuždyti ir neleisti kalbėti. Skirtumas tik tas, kad tada buvo galima lengvai patekti į kalėjimą ar kitaip patirti represijas, o dabar jie bailiai taiko totalinės cenzūros, informacinės blokados taktiką. Todėl neatsimenu, kada buvau kur nors kviestas.“

Po LRT deklaruojama nuomonių įvairove „slypi viena įtvirtinta ideologinė sistema, kuri kitokias nuomones šalina dar žiauriau, negu anoji sovietinė sistema. Ką turiu omeny? Vis dėlto ana ideologinė sistema dar skaitėsi, arba bent atsižvelgdavo į faktą, kad mes esame katalikiška šalis, buvome didingą valstybingumo tradiciją turinti tauta, kad tarpukariu turėjome savo valstybę, ir todėl, nors ir būdavo stengiamasi kritikuoti, trinti, klastoti mūsų istoriją, bet vis dėlto tokių dalykų, kad būtų atvirai tyčiojamasi iš mūsų šviesiausių žmonių, iškiliausių tautos lyderių, sovietmečiu nebuvo. Paskutinis šiandienos patyčių įrodymas - pliažas Lukiškių aikštėje birželio 23-iosios išvakarėse - yra tos pačios nuosekliai vykdomos ideologijos dalis. Be abejo, tokie veiksmai nebūtų buvę galimi be parengiamojo idėjinio auklėjamojo darbo, kurį kaip tik ir darė mūsų šaunioji LRT.“

https://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/prof_vytautas_radzvilas_beviltiskai_degradavusi_lietuvos_televizija/

R.N.Kudenhove-Kalergi kaip vieningos Europos „dvasinis tėvas“ . Šešėlinė Europos Sąjungos istorija. Planai, mechanizmai, rezultatai. Četverikova O.N. (6 dalis)

Nors sutartys lietė visas nacionalines mažumas, ypatinga reikšmė jų žydams nebuvo paslaptis [36]. Žydų delegacijų komitetas tęsė funkcionavimą ir pasibaigus Paryžiaus konferencijai, užsiimdamas žydų mažumos teisių gynimu pagal priimtas sutartis, o 1936 m. jį pakeitė vietoj jo sukurtas Pasaulio žydų kongresas (situacija pasikeitė ryšium su atėjimu į valdžią Vokietijoje nacistams).

Tarpukario vystymosi periodo metu būdama „tolerancijos“ modeliu, Čekoslovakija vaidino svarbų vaidmenį realizuojant sionizmo kontrolės europinės elitoms strategiją. Ir ne atsitiktinai būtent čia, esant idėjiniam ir finansiniam sionistų judėjimo palaikymui, buvo tiksliai suformuluota ir visapusiškai parengta programa kūrimo Pan-Europos arba „Jungtinių Europos valstijų“ (pati idėja turėjo seną istoriją), kurios autoriumi skaitomas Ričardas Nikolaus fon Kudenhove-Kalergi.

3. R.N.Kudenhove-Kalergi kaip vieningos Europos „dvasinis tėvas“

R.N.Kudenhove-Kalergi (1894―1972) buvo sūnus Austro-Vengrijos piliečio Henriko Kudenhove-Kalergi, ilgus metus dirbusio diplomatinėje tarnyboje. Aplinka, kurioje jis augo, buvo išimtinai kosmopolitinė: motina buvo japonė, o tėvas kilęs iš šeimos, kurios šaknys rėmėsi į senovines flamandų, graikų, lenkų, norvegų, vokiečių ir prancūzų aristokratų gimines [37]. Gimė jis Tokijuje, buvo auklėjamas vokiškoje Bohemijos dalyje, mokėsi Vienos universitete, o po Pirmojo pasaulinio karo pasirinko Čekoslovakijos pilietybę. 1922 metais jis įstojo į Vienos masonų ložę „Humanitas“, iš kurios vėliau išėjo, išlaikydamas ryšius su Centrinės Europos, Anglijos ir JAV masonais. Ypatingą interesą jis reiškė judaizmui, kas buvo nulemta jo tėvo idėjinių pažiūrų, rimtai studijavusiu antisemitizmo problemas ir draugavusio su Teodoru Herzliu. Henriko Kudenhove-Kalergi parašyta disertacija „Antisemitizmo esmė“ buvo apginta Paryžiaus universitete, kaip tik tuo metu, kai ten dėstė T.Masarik, ir jie gerai pažinojo vienas kitą [38]. Atkreipia dėmesį tai, kad ir pirmoji, ir paskutinė (trečia) Richardo Kudenhove-Kalergi žmonos buvo žydės.

1921 m. R. Kudenhove-Kalergi publikuoja straipsnį „Čekai ir vokiečiai“, kuriame pirmą kartą atsigręžia į paneuropizmo idėją. 1922 m., Berlyno dienraštyje „Vossische Zeitung“ skelbia straipsnį „Europos išlaisvinimas“, kuriame jis iškelia Europos suvienijimo projektą ir Vienoje organizuoja pirmą savo šalininkų susirinkimą, dalyvaujant 6 tūkstančiams delegatų. Sekančiais metai jis paskelbė knygą-manifestą „Pan-Europa“ ir pradeda leisti žurnalą tuo pačiu pavadinimu,

kuris taps oficialiu judėjimo organu, kurio nacionalinės sekcijos kuriamos įvairiose Europos valstybėse jau 1924 metais.

Oficialūs paneuropizmo tikslai, išdėstyti manifeste ir vėliau išėjusioje knygoje „Kova už Pan-Europą“, buvo ekonominis, politinis kultūrinis Europos suvienijimas, kad priešintis vidinėms ir išorės jėgoms, siekiančioms kurstyti naujus konfliktus Europos viduje, ir užtikrinti Europos hegemonijos JAV ir TSRS akivaizdoje. Atmesdamas Anglijos dalyvavimą sąjungoje, Kudenhove-Kalergi pagrindiniu susivienijimo motoru matė prancūzų-vokiečių bendradarbiavimą, kurio pagalba abiejų valstybių resursai būtų kolektyviai kontroliuojami. Numatyti šie susijungimo etapai: pan-Europos konferencija, sukūrimas paneuropinio biuro, arbitražinės sąjungos tarp valstybių, muitų sąjungos ir, pagaliau, europinės konfederacijos.

Tačiau pagrindine sąlyga suvienytos Europos, pagal Kudenhove-Kalergi, buvo vienijimasis bendros kultūros pagrindu, kurio pamatu yra krikščionių-elinų šaknys ir kuri leidžia kalbėti apie vieningą „europinę naciją“. Šiuo požiūriu charakteringa, kad jeigu politiškai jis pasaulį skirstė į Amerikos, Europos, Rytų Azijos, Rusijos ir Britanijos įtakos sferas, tai kultūros požiūriu - tiktai į keturias dideles sritis: europinę, kinišką, indišką ir arabišką. Tokiu būdu, sąvoka „Europa“ Kidenhove-Kalergi naudojo plačiąja civilizcine-kultūrine prasme, o Jungtines Europs Valstijas arba Paneuropos federaciją traktavo kaip šeštą projektą Europos apjungimo po imperijų Aleksandro Makedoniečio (elinų), Julijaus Cezario (romėnų), Karlo Didžiojo (vokiečių), Innocento II (popiežiaus), Napoleono I (prancūzų) [39]. Kelias „Šeštos Europos“ kūrimui atsivėrė po revoliucijų, įvykusių Centrinėje ir Rytų Europoje po Pirmojo pasaulinio karo, kada tapo įmanoma įvykdyti Innocento II „demokratinį projektą.

Remdamasis tuo, Kudenhove-Kalergi Europai priskyrė ir Rusiją, manydamas, kad ji laikinai atskirta nuo europinės demokratijos ir kad ateityje kultūrinės sienos tarp Europos ir Azijos eis net ne per Uralą, bet palei Altajaus kalnus, o Europa tęsis iki Kinijos ir Japonijos imperijų ir Ramiojo vandenyno. „Šeštoji Europa“, - nurodė Kudenhove-Kalergi, „tęsiasi taip toli į rytus, kiek tęsiasi demokratinė sistema“ [40].

Kultūriniu požiūriu Kudenhove-Kalergi vertino ir „nacijos“ sąvoką, manydamas, kad nacijos išskyrimas pagal kraujo ryšius yra labai neteisingas, apie ką byloja žydų tautų istorija. Kraujo giminystei jis priešpastato dvasinį bendrumą, išskirdamas vieningą „žydų naciją“ kaip dvasinę bendriją, turinčią bendrus dvasinius mokytojus. „Jei ši dvasia paneuropinės kultūros nugalės kovoje už savo egzistenciją, tuomet kiekvienas padorus vokietis, prancūzas, lenkas ar italas ateityje gali tapti geru europiečiu“ [41]. Nereikalaudamas likvidavimo kalbinių ir kultūrinių skirtumų tarp Europos tautų, Kudenhove-Kalergi siūlė atskirti nacijas nuo valstybės, taip pat kaip nuo jų buvo atskirta bažnyčia, tam, kad tautiškumo klausimas taptų kiekvienam asmeniniu klausimu. „Sąvoka„ savo valstybės pilietis “išnyks savaime, kaip ir „bažnyčios“sąvoka, ir užleis vietą principui: laisva nacija laisvoje valstybėje“.

Kadangi pilietybės klausimas taps antraeilis, tai padės išspręsti valstybės sienų problemą ir sustabdyti bandymus jas prievarta pakeisti. „Yra tik vienas radikalus būdas teisingai ir ilgam laikui išspręsti Europos sienų problemą. Šis kelias vadinamas ne sienų perkėlimu, o jų likvidavimu. Europietis ... turi skirti visą savo energiją nacionalinių ir ekonominių sienų likvidavimui.“. „Jei bus patenkinti abu šie reikalavimai, tuomet Europos viduje išnyks visos ginčijamos teritorijos, kurios galėjo sukelti kitą Europos karą. Valstybės sienos susiaurės iki regioninių ir praras savo reikšmę.“

Kudenhove-Kalergi taip pat planavo, kad „visos Europos įstatymų leidybos organas pareikalaus nutraukti dirbtinai sukurtą nacionalistinį persekiojimą švietimo sistemoje ir spaudoje. Pagal šį įstatymą bet koks nacionalinės neapykantos propagandos pasireiškimas bus laikomas išdavyste ir bus griežtai baudžiamas“ [42]. Savo kultūros formavimąsi Europa gali baigti tik puoselėdama visos Europos ekonomiką.

Visa tai buvo oficialūs judėjimo planai, kuriuose daug kas liko neatskleista, kas liečia turinį sąvokos europiečių „dvasinis bendrumas“. Tačiau realus supratimas prasmės europinio vieningumo buvo jo išdėstyta kitame darbe, išleistame nedideliu tiražu ir, sprendžiant iš visko, skirtame siauram asmenų ratui [43]. Kalbu apie 1925 m. paskelbtą knygą „Praktinis idealizmas“ [44], kurio pagrindine idėja buvo pagrindimas dvasinės judaizmo lyderystės europinėje civilizacijoje ir būtinybės žydų pavertimu į valdančiąją Europos elitą. Kaip išsireiškė vienas iš tyrinėtojų, charakterizuodamas šiuos ideologinius projektus, kad „kas pas slaptas bendruomenes mintyse, tas pas Kalergi ant liežuvio“

[45].

36. Электронная еврейская энциклопедия. http://www.eleven.co.il/article/I2449

37. Его корни по греческой линии восходят к древнему роду византийского императора Фокия и венецианской аристократии // Compte Richard Nikolaus von Coudenhove-Kalergi. http://www.multilingualarchive. com/ma/enwiki/fr/Count_Richard_Nikolaus_von_Coudenhove-Kalergi

38. Compte Richard Nikolaus von Coudenhove-Kalergi. http://www.multilingualarchive.com/ma/enwiki/fr/ Count Richard Nikolaus_von_Coudenhove-Kalergi#Views_on_Race_and_Religion

39. Как писал Куденхове-Калерги, если бы Наполеон «одержал победу над Лейпцигом, сегодня уже существовали бы Соединенные Штаты Европы — с бонапартистским или республиканским режимом. Свержение Бонапарта отбросило Европу назад в международный хаос. Но обновлённая им идея Единой Европы уже не могла быть уничтожена. Она жила дальше, как в реакционном, так и в революционном лагерях, и среди королей, и среди народов».

40. Куденхове-Калерги Р. «Пан-Европа». http://www.paneuropa.ru/home.php?id=4&id2=0&id3=6&lang=

41. Там же.

42. Куденхове-Калерги. «Пан-Европа». http://www.paneuropa.ru/home.php?id=4&id2=0&id3=6&lang=

43. Характерно, что эта книга не упоминается на официальном сайте Панъевропейского союза. На датском же сайте, посвященном этой книге, указано, что она негласно запрещена в Германии, хотя не входит в список официально запрещенной литературы (см.: http://da.wikipedia.org/wiki/Praktischer_ Idealismus).

44. См.: Coudenhove Kalergi R. Praktischer idealismus. Adel - Technik - Pazifismus. Wien-Leipzig. 1925. http://www.mediafire.com/7wwyl5p4stattbqm

45. Бондарев Г. Антропософия на скрещении оккультно-политических движений современности. В 2-х томах, http://rudolf-steiner.ru/50010010/1480.html

Vertimo pradžia:
1d.http://lebionka.blogspot.com/2020/06/cetverikova-on-seseline-europos.html

2d.http://lebionka.blogspot.com/2020/06/pradzia-httplebionka.html

3d.http://lebionka.blogspot.com/2020/06/cetverikova-on-seseline-europos_28.html

4d.http://lebionka.blogspot.com/2020/07/cetverikova-on-seseline-europos.html

5d.http://lebionka.blogspot.com/2020/07/cetverikova-on-seseline-europos_4.html

Liberal-idiotizmas Vilniuje. Jiems nesvarbi gyventojų nuomonė

Vienas epizodas. Vilnius, nedidelis parkas priešais namą Vileišio gatvėje Nr. 15, į žemę įkasti šiukšlių konteineriai už 50 metrų nuo namo. Staiga, liepos 1 dieną, priešais namą, esantį greta parko, atsiranda skelbimas, kad čia bus įrengta dar viena šiukšlių konteinerių aikštelė!? 

Niekas nesupranta kam jos reikia, kas sugalvojo šiukšliadėžes rengti parke, jei viena konteinerinė jau įrengta!

Gyventojai pasipiktinę protestuoja, surinkę parašus po Valstybės dienos šventės žygiuos su skundais į savivaldybę.

Kodėl vyksta toks gyventojų terorizavimas, kodėl nesiskaitoma su visuomenės nuomone, poreikiais?

Kažkoks idiotas, kitaip sunku tai pavadinti, sugalvoja pavogti miestiečių pinigus, įrengti gyventojams nereikalingą šiukšlyną parke, jiems po langais.

O kaip visą šitą bakchanaliją paaiškinti? Siaubas!

Bet juk tai Vilniuje egzistuojanti sistema. Jos pavadinimas liberal-idiotizmas, arba liberal-fašizmas. Kaip kam patinka.

Juk turime piktybinį idiotą merą, kurio pavardė Remigijus Šimašius.

Reikia įrodymų – prašom, ir ne tik iš Lukiškių aikštės, ir arčiau, iš tos pačios Vileišio gatvės.

2018 metais apgriuvusio namo Vileišio 14a. siena mero užsakymu už keliasdešimt tūkstančių eurų buvo nutinkuota ir ant jos išpiešta freska (žiūr.video).

https://youtu.be/5Poj3HbBVwI

Otkatas?

Žinoma, kaip dar galima paaiškinti tokį idiotizmą? 2018 metais šiame name buvo surastas benamio irstantis kūnas, bet visuomeninis higienos centras konstatavo, po mano skundo, kad sklindantis kvapas yra normos ribose!

https://youtu.be/P7lK7dRKxBo

2018 metai buvo paskelbtas straipsnis „Vilnius - valdomas neadekvataus mero. Brangi freska šiukšlyne“. Buvo rašoma:

Kodėl Vilniui taip nesiseka ir į mero postą čia nuolatos pasodinamas koks idiotas? Vienas, Šniobelio premijos laureatas, eismą tvarkė pasitelkęs šarvuotį, o dabartinis, irgi liberalas, apsivogusios partijos atstovas, žengė dar toliau beprotystės lankomis – sugalvojo tvarkyti šiukšles meno pagalba.

Ant sklidinai prišikto negyvenamo namo sienos Vileišio gatvėje, greta prastai tvarkomo šiukšlyno, puikus profesionalas Vytautas Poška tapo freską. Tokia Vilniaus miesto savivaldybės, vadovaujamos

liberalo Remigijaus Šimašiaus, valia.

Freskos buvo tapomos rūmuose, bažnyčiose, ant reprezentacinių pastatų sienų. Tai labai brangus, didelio profesionalumo reikalaujantis ir didelę išliekamąją vertę turintis darbas. Todėl, aš galiu tvirtai pasakyti – Vilniaus meras yra neadekvatus. Taip švaistyti pinigus, tapant avarinių namų sienas, bet to, esančias greta šiukšlyno, yra beprotystė, meno ir menininkų, miestiečių negerbimas.

Pernai prie freskos buvęs šiukšlynas buvo likviduotas ir perkeltas į Vileišio Nr.16 namo pusę, kur įrengtos šiuolaikinės požeminės šiukšliadėžės.

Žemiau pateikiu tekstą skundo, kurį pasirašė absoliuti dauguma mūsų namo gyventojų (likę atostogauja) ir dalis gyventojų kaimyninio namo:

Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius

Vileišio gatvės manų Nr. 15 ir 14 gyventojų SKUNDAS

dėl ketinimo nepasitarus su gyventojais parke, priešais namą Nr. 15 ir greta namo Nr. 14, įrengti šiukšlių konteinerius

Vilnius, 2020-07-03

Liepos pirmą dieną priešais Vileišio 15 namą esančiame parke buvo įkasta skelbimų lenta, kurioje nurodoma, kad šioje žaliojoje zonoje ketinama įrengti šiukšlių konteinerius. Mes prieštaraujame įrengimui šiukšlių konteinerių šioje vietoje dėl šių priežasčių:

Pirma. Dabartinė šiukšlių utilizavimo tvarka mus pilnai tenkina, nes konteineriai yra už 50-100 metrų nuo mūsų namų.

Antra. Skersgatvis, abipusio eismo, prie kurio norima statyti šiukšlių konteinerius yra labai judrus, siauras, vienoje juostoje yra parkuojami automobiliai.

Trečia. Minėtas skersgatvis liūčių metu tampa kalnų upe, užtvindančia aplinkinių namų rūsius, todėl konteineriai bus plaunami šių vandens srautų.

Ketvirta. Intensyviai skersgatviu automobiliais vykstantys miestiečiai iš Vilniaus priemiesčių ir sodų į darbą čia nuolatos mėtys savo šiukšles, palikinės stambiagabaričius daiktus. Tai vyko nuolatos greta šios vietos buvusioje šiukšlių surinkimo aikštelėje, kuri vos prieš metus čia buvo likviduota.

Penkta. Graži ir tvarkinga miestiečių poilsio zona bus sunaikinta.

Prašome jūsų nutraukti bet kokius darbus, surištus su projektavimu ar įrengimu šiukšlių konteinerių parke priešais Vileišio 15 ir 14 namus.

Žemiau pasirašo Vileišio 15 ir 14 namų gyventojai...

P.S.: Vos nepamiršau paminėti dar vieną Vilniaus miesto savivaldybės idiotizmą: ketinimą rengti feikinę gyventojų apklausą internetinės konferencijos pagalba, instaliavus specialią programą, kai butų sąvininkų dauguma yra pensininkai, neturintys tam nei reikalingų priemonių, nei įgūdžių!

Prezidentui laikas reaguoti į nesibaigiantį mūsų tautos didvyrių šmeižtą ir niekinimą!

Patyčios iš pakartų ir KGB nukankintų Lukiškių aikštėje nesibaigia. Sostinės meras-satanistas Remigijus Šimašius čia liepos 4 dieną surengė jomarką su hamburgerių ryjimu, neva minint JAV nepriklausomybės dieną. Dar kartą jo apdergta didvyrių atmintis, o kartu ir JAV valstybė: nejau šią didžią šalį simbolizuoja tik išsigimimas (gyvuliškas hamburgerių ryjimas)?

„Ženklai ir simboliai valdo pasaulį“, - sakė Konfucijus. Gal todėl lietuvių tautos nedraugai taip stengiasi ištrinti, sumenkinti ir apspjaudyti lietuvių tautos simbolius ir ženklus? Tuo, tenka apgailestauti, sistemingai užsiima Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky su talkininkais. Kai pristinga vietinių šmeižikų, pasikviečiamas koks Vokietijos žydas Christophas Dieckmanas, kad jis lietų ant mūsų galvų melą ir šmeižtą.

Liepos 2 dieną Lietuvos žydų bendruomenės portale (net ne kokiame nors centriniame, ar visuomeniniame (LRT)) buvo paskelbtas „Geros valios fondo pirmininkų Fainos Kukliansky ir Rabino Andrew Baker laiškas Seimo pirmininkui“. Nurodoma, kad „originalas nebus siunčiamas paštu“. Tai reiškia, kad susireikšminama taip, kad Lietuvos valdžia įpareigojama atidžiai klausyti jų balso, sekti ir stebėti jų liejamą ant lietuvių tautos purvą. Nepastebėjau, kad dešimtis kartų didesnės lenkų ar rusų bendruomenės būtų pasiekusios tokį arogancijos lygį. Tai, žinoma, tik pusė bėdos, bet tai, kad atlikti mūsų tautos istorijos reviziją užsimojo etatinė lietuvių tautos šmeižikė Faina Kukliansky ir fašistinės žydų sektos Chabad Liubavič rabinas Andrew Baker, peržengia bet kokius padorumo rėmus. Apie tai labai tiksliai rašo žinomas publicistas Raimondas Navickas:

„Kas nors dar mano, kad R.Vanagaitės išpuolis prieš A.Ramanauską-Vanagą buvo "netyčinė klaida"?
Kremliaus Agitpropas ir Holokausto industrija vienija jėgas. Bendromis pastangomis siekiama nepalikti lietuviams jokio heroiško naratyvo, jokių už mūsų tautos interesus kovojusių didvyrių - vietoje to įdiegiant kaltės kompleksą bei amžiną dėkingumą Armijai-Išvaduotojai.
Pastebėkite - jokių pagrįstų faktais pretenzijų dėl dalyvavimo taikių žydų žudymuose Jonui Noreikai-G.Vėtrai, Adolfui Ramanauskui-Vanagui ar Juozui Lukšai-Daumantui NĖRA. Nes ir negali būti.
Tačiau nuolat bandoma Lietuvos didvyrių vertinimo kartelę stumti vis aukštyn ir vis įžūliau reikalaujama mesti jų kaulus iš Panteono dėl kažkokių demagoginių insinuacijų.
Kuomet tai daro Kremliaus Agitpropas ir V.V.Putinas tragikomiškuose "istoriniuose straipsniuose" - tai viena, tačiau kuomet prie to prisideda Lietuvos tautinę mažumą atstovaujančios organizacijos vadovybė kartu su mūsų biudžeto lėšomis šeriamo fondo vadovybėje sėdinčiu JAV rabinu, dažnai siejamu su liūdno vardo Holokausto Industrija - vaizdelis jau kitoks.
Įdomu, ar mūsų valstybėje yra kokia nors institucija ar tarnyba, kuri suveda galus ir geba sudėti 1+1+1 tam, kad informuotu Vyriausybę bei politikus - su KUO jie turi reikalą ir KIENO INTERESUS atstovauja bandantys priversti perrašyti MŪSŲ istoriją pagal JŲ šablonus?
Ir jeigu yra - tai kodėl mes nematome spaudoje ar veiksmuose aiškių signalų tai publikai bei Lietuvos gyventojams, kad mes matome, kas slepiasi po jų kaukėmis ir kad nepasiduosime?. Kaip tai daro Lenkijos Vyriausybė.
O jeigu nėra tų tarnybų ar tiesiog politikams dar neužaugo tai, kas vadinama cojones, vadinasi tikimybė, kad Kremliaus Agitpropui bei Holokausto industrijos jungtinėms pajėgoms pavyks tai, ko jie siekia.
Nes lašas po lašo ir akmenį pratašo.
Jeigu nėra kam biudžetinių lėšų krano užsukti tiems, kas naudoja jas antilietuviškai veiklai...“

 

Gerb.Raimondas Navickas nuolatos paliečia opiausias lietuvių tautai problemas. O kur gausus istorikų būrys? Gal jie nežino, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę tradicinį judaizmą išpažįstančią žydų bendruomenę perėmė žydų fašistų sekta Chabad Liubavič, kuri mus, „gojus“, skaito besieliais gyvuliais, o jų rabinas Buločnik tiesiai teigia, kad visos žydams kenkusios tautos bus sunaikintos (www.hodos-video.com). Tai štai kokį gyvačių lizdą išauginome ant savo sprando. Ši publika dirba išvien su Rusiją ir V.Putiną kontroliuojančiais bendraminčiais, nes Rusijos Chabado rabinas Berl-Lazaras yra vyriausias rabinas visai postsovietinei erdvei. Turint omenyje Putino užmojus susigrąžinti buvusias TSRS respublikas po savo sparnu, kyla pagrįstas nerimas, kad šie du chabado sinagogos veikėjai Faina Kukliansky, rabinas Andrew Baker ir jų klapčiukas Vilniaus meras Remigijus Šimašius veikia prieš Lietuvos valstybę ir kenkia jos interesams.

Kam per sunku susipažinti su Eduardo Hodos knyga „Žydų fašizmas. Chabadas – kelias įpragarą“, gali apie sektą Chabad Liubavič išgirsti iš Izraelio publicisto ir visuomenės veikėjo Avigdoro Eskino lūpų. Jo pasisakymą šiuo klausimu įterpė Eduardas Hodos savo video (8:10):

https://youtu.be/b_UM6U8sZAs

Dar priminsiu, kad Vilniaus Gaonas yra sektą Chabad Liubavič du kartus išvijęs iš Vilniaus miesto. Fainai Kukliansky pasisekė, kad ji negyvena Gaono laikais!

Aš manau, kad pribrendo reikalas savo tvirtą poziciją dėl lietuvių tautos istorijos ir jos simbolių niekinimo išsakyti Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, nes jis yra vienintelis asmuo tiesiogiai rinktas Lietuvos piliečių. Toliau šis pasityčiojimas iš žuvusių už Lietuvos laisvę ir iš visos lietuvių tautos negali tęstis. Ir ne žydų fašistams lietuvius kaltinti fašizmu!

Nuorodos:

https://www.lzb.lt/2020/07/03/garsus-vokieciu-istorikas-christophas-dieckmannas-apie-lietuvos-nacionalinius-herojus-noreika-ir-skirpa-abu-jie-buvo-fasistai/

https://manolietuva.com/?p=1516

http://lebionka.blogspot.com/2019/10/kiekvienas-zydas-gaus-po-2800-vergu.html

http://lebionka.blogspot.com/2020/07/holokausto-industrija-prabilo-putino.html

http://lebionka.blogspot.com/2020/01/vilniaus-gaonas-ir-uz-jo-nugaros.html

Holokausto Industrija prabilo Putino balsu. Raimondas Navickas

Kas nors dar mano, kad R.Vanagaitės išpuolis prieš A.Ramanauską-Vanagą buvo "netyčinė klaida"?

Kremliaus Agitpropas ir Holokausto industrija vienija jėgas. Bendromis pastangomis siekiama nepalikti lietuviams jokio heroiško naratyvo, jokių už mūsų tautos interesus kovojusių didvyrių - vietoje to įdiegiant kaltės kompleksą bei amžiną dėkingumą Armijai-Išvaduotojai.

Pastebėkite - jokių pagrįstų faktais pretenzijų dėl dalyvavimo taikių žydų žudymuose Jonui Noreikai-G.Vėtrai, Adolfui Ramanauskui-Vanagui ar Juozui Lukšai-Daumantui NĖRA. Nes ir negali būti.

Tačiau nuolat bandoma Lietuvos didvyrių vertinimo kartelę stumti vis aukštyn ir vis įžūliau reikalaujama mesti jų kaulus iš Panteono dėl kažkokių demagoginių insinuacijų.

Kuomet tai daro Kremliaus Agitpropas ir V.V.Putinas tragikomiškuose "istoriniuose straipsniuose" - tai viena, tačiau kuomet prie to prisideda Lietuvos tautinę mažumą atstovaujančios organizacijos vadovybė kartu su mūsų biudžeto lėšomis šeriamo fondo vadovybėje sėdinčiu JAV rabinu, dažnai siejamu su liūdno vardo Holokausto Industrija - vaizdelis jau kitoks.

Įdomu, ar mūsų valstybėje yra kokia nors institucija ar tarnyba, kuri suveda galus ir geba sudėti 1+1+1 tam, kad informuotu Vyriausybę bei politikus - su KUO jie turi reikalą ir KIENO INTERESUS atstovauja bandantys priversti perrašyti MŪSŲ istoriją pagal JŲ šablonus?

Ir jeigu yra - tai kodėl mes nematome spaudoje ar veiksmuose aiškių signalų tai publikai bei Lietuvos gyventojams, kad mes matome, kas slepiasi po jų kaukėmis ir kad nepasiduosime?. Kaip tai daro Lenkijos Vyriausybė.

O jeigu nėra tų tarnybų ar tiesiog politikams dar neužaugo tai, kas vadinama cojones, vadinasi tikimybė, kad Kremliaus Agitpropui bei Holokausto industrijos jungtinėms pajėgoms pavyks tai, ko jie siekia.

Nes lašas po lašo ir akmenį pratašo.

Jeigu nėra kam biudžetinių lėšų krano užsukti tiems, kas naudoja jas antilietuviškai veiklai..

Četverikova O.N. Šešėlinė Europos Sąjungos istorija. Planai, mechanizmai, rezultatai. 5 dalis

Pagrindinis Vokietijos karinės mašinos tiekėjas „I.G.Farbenidustry“, finansavęs 1930 metais 45% Hitlerio rinkiminės kompanijos, buvo kontroliuojamas Rokfelerio „Standard Oil“. Morganai per „General Electric“ kontroliavo Vokietijos radijo ir elektros pramonę, atstovaujamą AEG ir Simens (1933 metais 30% AEG akcijų priklausė „General Electric“), per ryšių kompaniją ITT — 40% Vokietijos telefonų ryšių; be to jiems priklausė 30% lėktuvų gamybos firmos „Fokke-Wulf“. „Opel“ kontroliavo „General Motors“, priklausantis Diupono šeimai. Henri Fordas kontroliavo 100% Volksvageno akcijų. 1926 metais dalyvaujant Rokfelerio bankui Dilon Reed & Co. susikūrė antra pagal dydį po „I.G. Farbenindustry“ Vokietijos pramoninė monopolija - metalurgijos koncernas „Fereinigte Stahlwerke“ (plieno trestas) Thyssen, Flick, Wolf ir Fegler ir kt. [27]

Kas liečia suirusią Austrijos-Vengrijos imperiją, tai svarbiausią reikšmę įtakai anglosaksų kapitalo čia turėjo naujai suformuota nepriklausoma Čekoslovakija, kurios įkūrėjas buvo Tomas Masarykas (1850–1937), kuris vaidino lemiamą vaidmenį pokario Vidurio Europos istorijoje dėl savo glaudžių ryšių su Volstrito finansiniais sluoksniais.

Kelių tyrinėtojų teigimu, Masarykas, gimęs Moravijoje, buvo nesantuokinis sūnus turtingo žydo Nathano Redlicho ir jo tarnaitės, kilusio iš Moravijos vokiečių[28]. Ištekinęs tarnaitę už vieno iš savo kiemo žmonių Masarykui, Redlichas pasirūpino tuo, kad jo sūnus gautų gerą išsilavinimą, išsiuntė jį mokytis į geriausius Leipcigo ir Vienos universitetus. Leipcige Masarykas susitiko su amerikiečių studente Charlotte Garrig, turtingo Amerikos žydų bankininko Charleso Crane'o giminaite, kuri tapo jo žmona. Padedamas Crane'o, dalyvavusio W. Wilsono rinkimų kampanijos finansavime, Masarykas patenka į ratą žmonių, artimų prezidentui ir priklausomų nuo Volstryto bankininkų.

Masarykas sulaukė ypatingos Niujorko žydų bendruomenės simpatijos ir palaikymo, aukštai vertinusios jo nuopelnus (kaip advokato) byloje ginant žydą L. Gilznerį, kuriam grėsė mirties bausmė už krikščionės mergaitės nužudymą Bohemijoje [29]. Tačiau pagrindiniu faktoriumi čia buvo ta gili simpatija sionizmui, kuriuo Masarykas buvo įkvėptas per idėjas Ahad-Haamo, kuriam skyrė atskirą apybraižą. Masarykas pripažino sionizmo politinius tikslus, tačiau pirmiausia jis jam buvo judėjimas už žydų tautos dvasinį atgimimą, kuriam jis reikalavo ypatingos nacionalinės grupės statuso, vystančios savo religines ir kultūrines tradicijas [30].

Per Pirmąjį pasaulinį karą būdamas tremtyje(Ženevoje, Paryžiuje, Londone, Čikagoje, Vašingtone, Bostone ir kituose miestuose), jis susipažino su daugeliu sionistų veikėjų, glaudžiai susijusių su D. Lloydu George'u ir W. Wilsonu, kas sustiprino jo, kaip visuomenės veikėjo, poziciją. Tarp jų buvo ir L.L. Brandeisas (pirmasis žydas, buvęs JAV Aukščiausiojo Teismo nariu, suvaidinęs svarbų vaidmenį palaikant JAV Balfūro deklaraciją), S.S. Vaizas (rabinas, Amerikos sionistų federacijos kūrėjas, viceprezidentas, o vėliau prezidentas Amerikos sionistų organizacijos, Pasaulio žydų kongreso organizatorius), D.U. Mackas (Amerikos žydų komiteto valdybos narys, pirmasis Amerikos sionistų organizacijos prezidentas, pirmasis žydų delegacijų komiteto pirmininkas Paryžiaus taikos konferencijoje 1919–1920 m., Pasaulio žydų kongreso garbės prezidentas), N. Sokolovas (Pasaulio sionistų organizacijos prezidentas) ir X. Weizmannas ( pasekėjas Ahad- Ha'amo, turėjęs įtakos priimant Balfūro deklaraciją, sionistų organizacijos prezidentas, pirmasis būsimos Izraelio valstybės prezidentas) [31].

Būtent Pirmojo pasaulinio karo metu, viešėdamas JAV, Masarykas tapo pagrindiniu Amerikos Habsburgų imperijos išardymo ir atstatymo strategijos įgyvendinimo dalyviu: jam iš tikrųjų buvo suteikta ta pati misija, kurią L.Trotskis vykdė Rusijoje. Jau 1915 m. Liepą Masarykas dar neegzistuojančios Čekoslovakijos vardu paskelbia karą Austro-Vengrijai ir per kitą Amerikos agentą, būsimą Amerikos slaptųjų tarnybų atstovą Sankt Peterburge čekų žydą Emanuelį Voską [32] formuoja Rusijoje savo „žygdarbiais“ garsėjantį čekoslovakų korpusą, kuris tapo pagrindiniu mechanizmu perpumpuojant turtus, būtinus naujos valstybės statybai. Po vasario mėn. Revoliucijos Rusijoje Masarykas buvo paskirtas Čekoslovakijos korpuso vadu, jis atvyko į Rusiją, kur Kijeve vykusiame Čekoslovakijos kariuomenės susitikime paskelbė Nacionalinės tarybos suformavimą kaip kovos už „nacionalinę nepriklausomybę“ centrą.

Po Spalio revoliucijos paskelbta čekoslovakų vyriausybė pervažiuoja į Peterburgą, po to į Maskvą, o 1918 metų kovą tarp Mosariko ir Trockio buvo pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo. Faktiškai buvo kalbama apie tai, kad čekoslovakai padėtų stabilizuoti Trockio režimą [33]. Visa tai buvo daroma pagal Amerikos vadovybės nurodymus ir už amerikiečių pinigus (JAV Kongresas šiai operacijai skyrė 7 milijonus dolerių). 1918 m. Spalio mėn. Masarykas, tuo metu atvykęs į JAV, buvo paskirtas Centrinės Europos Sąjungos (savotiško Rytų Europos socialistinių šalių prototipo) vadovu, kuris sudarė karinį aljansą su JAV ir tuo pačiu paskelbė Čekoslovakijos nepriklausomybę, tuo padarydamas mirtiną smūgį Austrijos-Vengrijos imperijai.

Čekoslovakijos, šios niekada neegzistavusios valstybės, sukūrimas turėjo konkretų tikslą, kad Centrinėje Europoje suformuoti sionizmo kontroliuojamą valstybę. Jos sienos buvo sukirptos tokiu būdu, kad kiekviena iš į ją įeinančių tautų nesudarytų gyventojų daugumos. Į ją įjungtose Bohemijos, Moravijos, Slovakijos, dalies Silezijos ir Užkarpatės Rusios gyveno vokiečiai, slovakai, vengrai rusinai, taip kad čekai sudarė mažiau pusės gyventojų, t. y. buvo nacionaline mažuma. Tačiau rolė jungiančio prado vaidino čekų, vokiečių, slovakų ir vengrų žydai, dauguma komersantai, verslininkai, tarnautojai, atstovai laisvų profesijų, kurie tapo tikraisiais šalies šeimininkais [34]. Šis Čekoslovakijos, kaip stiprios žydų valstybės Europos centre, vaidmuo išliks ir po Antrojo pasaulinio karo, tas pasakytina ir apie šiuolaikinę Čekiją.

Nustatant Čekoslovakijos sienas, kaip ir sienas kitų Rytų Europos valstybių, didelį vaidmenį suvaidino Žydų delegacijų komitetas, sukurtas 1919 metų kovą, kad dalyvauti Paryžiaus taikos konferencijoje, kur jis turėjo pritraukti dėmesį pasaulio visuomenės į žydų padėtį Centrinė, Rytų ir Pietryčių Europos šalyse ir gauti tarptautines garantijas, apsaugančias jų teises. Komiteto darbe dalyvavo atstovai žydų nacionalinių susirinkimų, tarybų, sukurtų po Pirmojo pasaulinio karo daugumoje Europos žydų bendruomenių, o taip pat Amerikos žydų komitetas, Palestinos žydų bendruomenės delegatai, Pasaulio sionistų organizacija ir Bnai-Brit. Būtent ši struktūra pateikė konferencijai memorandumą su reikalavimu įjungti į sutartis su naujomis ir besiplečiančiomis valstybėmis susitarimus ypatingų sąlygų, garantuojančių sulyginimą visų nacionalinių mažumų pilietinių, ir politinių teisių su vietos gyventojais ir užtikrinimą jų autonomijos kultūros, religijos ir visuomeninio gyvenimo srityse. Šis memorandumas turėjo lemiamą poveikį į turinį ir formuluotę susitarimų dėl mažumų teisių, pasirašytų Nacijų Lygos su Austrija, Bulgarija, Vengrija, Graikija, Lenkija, Rumunija, Turkija, Čekoslovakija ir Jugoslavija [35].

27. См.: Sutton A. Wall Street and the Rise of Hitler. Arlington House Publishers, New Rochelle, New York. 1976. http://www.reformation.org/wall-st-hitler.html. Эпперсон P. Невидимая рука. Взгляд на историю как на заговор. Киев, 2003.

28. Hausner К. Essays on Liberty and Human Rights. http://www.gawhs.org/HumanRightsEssaysIII.html

29. Столешников А.П. Чехособаки, или Похождения бравых чешских солдат во время Гражданской войны // hedrook.vho.org/library/sobaki.htm

30. Масарик Томаш Гаррик. Электронная еврейская энциклопедия, http://www.eleven.co.il/article/12657

31. Масарик Томаш Гаррик. Электронная еврейская энциклопедия, http://www.eleven.co.il/article/12657

32. В 1918 и 1919 гг. Воск был начальником Центрально-Европейского отдела Генерального штаба США и выступал в качестве связного между Масариком и Вильсоном, обеспечивая доведение приказов Вильсона до чехословацкой армии. Во время Парижской мирной конференции он был консультантом американской делегации.

33. 12 Комитет еврейских делегаций. Электронная еврейская энциклопедия http://www.eleven.co.il/ article/12173

34. Румыния, например, даже официально оговорила, что принимаемые ею обязательства по такому договору относятся только к евреям, а предложение связать договором и Германию было отклонено

35. конференцией на том основании, что гражданские права евреев в этой стране не ущемлялись. Более того, британский премьер Д. Ллойд-Джордж охарактеризовал тогда Германию как образцовую страну с точки зрения положения евреев и указал, в частности, на еврейское происхождение половины чле

Nuotraukoje pirmasis Čekoslovakijos prezidentas Tomáš Garrigue Masaryk (1850-1937)

Vertimo pradžia:

1d.http://lebionka.blogspot.com/2020/06/cetverikova-on-seseline-europos.html

2d.http://lebionka.blogspot.com/2020/06/pradzia-httplebionka.html

3d. http://lebionka.blogspot.com/2020/06/cetverikova-on-seseline-europos_28.html

4d. http://lebionka.blogspot.com/2020/07/cetverikova-on-seseline-europos.html

LRT: karališki atlyginimai Lietuvos griovėjams?

Šių dienų LTR yra tas pats, kas prieš tris dešimtmečius buvo „kasparvizija“: ji kovoja prieš Lietuvą. Skirtumas tas, kad tuomet šitiems Lietuvos griovėjams atlyginimus mokėjo Maskva, o dabar šiai antivalstybinei organizacijai su protu prasilenkiančio dydžio atlyginimus priversti mokėti mes!

Pagrįsiu pavyzdžiais savo kaltinimus LRT.

JAV prezidentas Donaldas Trampas, šalies – Lietuvos strateginės partnerės prezidentas, turėtų būti gerbiamas. Bet to nėra. LRT užima JAV Demokratų partijos poziciją ir Donaldo Trampo portretą nuolatos piešia tik tamsiomis spalvomis, nevengia retransliuoti pletkų ir paskalų, kurias platina JAV Demokratų partiją remiančios „fake news“ apie JAV prezidentą. Ar tai ne atviras kenkimas Lietuvos valstybei?

LRT priešai ir kaimyninės Višegrado valstybės, ir jų vadovai. Komentuodami birželio 28 dieną vykusius Lenkijos prezidento rinkimus, LRT apžvalgininkai kojalos ir Co. neišpasakytai pergyveno, kaip man pasirodė, kad Lenkijos rezidento rinkimuose nelaimėtų dabartinis prezidentas Andžejus Duda, kuris neva griauna teismų sistemą ir seka įkandin Vengrijos prezidento Viktoro Orbano, tikro blogio įsikūnijimo ir viso šešiaspalvio ir raudono gėrio priešo. Visa širdimi šie kojalos buvo LGBT ideologijos diegėjo Lenkijoje Rafalo Tšarkovskio pusėje, kuris liko antras ir liepos 12 dieną kovos rinkimų antrame ture.

Net neabejoju, kad LRT svajonių prezidentu ir vėl bus Tšakovskis. Jis juk, kaip ir LRT, yra neotrockistinių pažiūrų, jis juk už Lenkiją be šeimos, be lyties, be valstybės, bet su „pabėgėliais“, nesibaigiančia holokausto industrija, su Briuselio diktatu, su Europa be sienų, be istorijos, be ateities, bet su Antifa, BLM ir LGBT paradais ir teroru prieš šeimą ir vaikystę.

Visos LRT laidos yra nukreiptos į kvailio ir funkcinio beraščio formavimą, geriausiu laiku rodant kulinarijos ir beprotiško rijimo laidas, kvailas viktorinas ir pokalbius, kurių vedėjai yra kitų televizijų nuvalkioti lūzeriai su labai menku intelektu. Tiesa, keli gudručiai dar atostogauja už mūsų pinigus, ieško „slėpinių“, kurių nuo jų niekas nepaslėpė, tiesiog jie tokie buki, kad nesugebėjo tų „slėpinių“ paieškoti Vokietijos archyvuose.

Už visą šią antivalstybinę veiklą Lietuvos piliečiai šiai LRT neotrockistų gaujai dar prievartaujami mokėti karališkus atlyginimus, vietoj to, kad kenkėjų šutvę nedelsiant išvaikius.

Respublika paskelbė apie šokiruojančius LRT vadovų gaunamus atlyginimus:

LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei 2019 m. priskaičiuota 70,4 tūkst. eurų darbo užmokesčio, administravimo ir veiklos vykdymo departamento vadovui Tomui Rytel - net 99 tūkst. eurų, LRT rinkodarininkui Ričardui Baltaduoniui - daugiau nei 121 tūkst. eurų.

Už ką šie milžiniški atlyginimai? Už valstybės griovimą? Šitiems parazitams, Lietuvos griovėjams?