Seimo rinkimai buvo sufalsifikuoti. Tai
mano nuomonė, kuri pagrįsta spaudoje aprašytais faktais. Tačiau
aš vis tiek nesuprantu, kaip lietuviai, turintys šeimas, auginantys
vaikus, turintys anūkų, galėjo balsuoti už partiją, kuri kovoja
už narkotikų legalizavimą.
Lietuva atsidūrė prie narkotikų
pragaro vartų, pro kuriuos lapkričio 3 dieną Sorošo padedama
įžengė JAV Oregono valstija. Dabar čia dekriminalizuoti sunkūs
narkotikai. O juk viskas prasidėjo nekaltai: narkotikai gydymo
tikslais, vėliau-relaksacijai, o dabar … visiškam nukvailinimui
ir Deep State nereikalingų žmonių genocidui.
Kodėl lietuviai į Seimą renka
parsidavusius Sorošui niekšus, vagis ir idiotus? Juk moraliai ir
dvasiškai sveikas žmogus, besirūpinantis savo šeimos, savo
valstybės, savo tautos ateitimi, negalėtų taip elgtis. Peršasi
išvada, kad per 30 metų globalistams, padedant Sorošo fondams,
laisvosios rinkos apologetams, pavyko didelę dalį mūsų tautos
paversti bepročiais. Narkotikai komplekse su LGBT ideologija
pribaigs greičiausiai pasaulyje išmirštančią lietuvių tautą.
Deep State rankose narkotikai yra
efektyvi priemonė mažinti žmonių skaičių mūsų planetoje iki 1
milijardo. Šį tikslą dar septintame dešimtmetyje paskelbė
Rokfelerių organizuotas Romos klubas [1].
„Pats vertingiausias rinkos
ekonomikos resursas yra… kvailys“, – teigia prof. Valentinas
Katasonovas [2]. Jo žodžiais, rinkos ekonomika – tai
perskirstymas, o efektyvus perskirstymas mažumos naudai vykdomas
dviem būdais – apgaule ir jėga. Jėga naudojama tais atvejais,
kada apgaulė neefektyvi, o apgaulė efektyvi tiktai tada, kada
žmonės nieko nesupranta, kada jie padaromi kvailiais.
Išrasta daug priemonių gaminti
kvailius: MIP, funkcinius beraščius gaminantis švietimas,
narkotikai ir taip toliau. Rinkos ekonomikos apologetai kvailių
gamybai kūrybiškai pritaikė literatūrą, kiną, meną, muziką ir
net sportą. Jie kvailio gamybai stengiasi panaudoti viską, kas supa
psichiškai sveiką žmogų.
Narkotikai – pati veiksmingiausia
priemonė pasigaminti kvailį, sunaikinti žmoguje žmogų, paversti
jį idiotu, todėl postmodernistinė Vakarų anticivilizacija ir
naudoja narkotikus visuomenės kvailinimui labai intensyviai.
Valstybės narkotizacija, valdžiai nuosekliai remiant, duoda
„puikius“ rezultatus: idiotų skaičius Lietuvos visuomenėje
sparčiai auga, kas užtikrina rinkos ekonomikos klestėjimą,
liberalų ir vagių pergales Seimo ir savivaldybių rinkimuose. Juk
sveiko proto žmonės negalėtų rinkti tuos, kurie juos apvaginėja,
kurie juos varo iš gimtųjų namų, kurie kursto karą, ardo šeimas,
propaguoja lytinius iškrypimus, kurie naikina valstybės
suverenitetą, kurie vykdo lietuvių Tautos genocidą.
Istorija
Pirmasis aprašytas alkoholio
psichozėmis sergantis herojus – Aleksandras Makedonietis,
nuolatos piktnaudžiavęs alkoholiu ir vienos orgijos metus, aiškiai
ištiktas psichozės priepuolio, užmušęs savo geriausią draugą
[3]. Įtariama, kad ir ankstyva mirtis jį ištiko dėl kepenų
cirozės.
Jeigu žąsys išgelbėjo Romą, tai
alkoholis buvo pagrindiniu kaltininku, kodėl šis miestas vos
nežuvo. Kaip teigia Plutarchas, miesto užgrobimą paskatino noras
gerti vyną, kurio, žinia, barbarai galai neturėjo [4].
Barbarai negalėjo turėti vyno, nes
vynuogės neaugo jų apgyvendintuose kraštuose. Bet pas juos augo
grybai, kuriais šie nuo gilios senovės vaišinosi.
Pas šiauriečius haliucinogeninių
grybų valgymas turi gilias tradicijas. Pagrindinis iš jų –
Raudonoji musmirė (Amanita muscaria). Keliautojai po Sibirą
pasakoja, kad ir mūsų laikais Šiaurės Sibiro gyventojai tuo metu
kai ima dygti raudonoji musmirė meta visus darbus ir puola rinkti
šiuos grybus.
Vikingai virdavo raudonosios musmirės
nuovirus ir jais stimuliuodavo save žygių metu.
Ispanų konkistadorai, nuvykę į
Centrinę Ameriką, pas inkus ir actekus atrado ten žynių apeigas,
per kurias prisivalgę Psilocybae genties grybų žyniai pasinerdavo
į transo būklę. Tiesa, jie nepiktnaudžiavo šiais grybais ir
kelias savaites po tokių apeigų valgė chokolotlį (šokoladą),
kad atstatyti į normą savo smegenų būklę. Jie net nežinodami
žmogaus Centrinės nervų sistemos biochemijos elgėsi labai
moksliškai teisingai.
Europoje, reikia pasakyti, irgi apstu
haliucinogeninių grybų, savo sudėtyje turinčio narkotiką
psilocybiną. Tik jo koncentracija Europoje augančiuose grybuose yra
žymiai mažesnė. Be to viduramžiais Europoje šių grybų
valgytojai buvo persekiojami bažnyčios tarnų, kaip ir už bet kokį
raganavimą jų prisivalgius.
Pasakojama, kad haliucinogeninių grybų
valgytojai, o šie grybai auga paprastai greta miško esančiose
pievelėse ir laukuose, tam, kad niekas neįtartų juos renkant, net
sugalvojo specifinį žaidimą – golfą. Vaikant po grybų
augimvietes kamuoliuką buvo patogu tuo pačiu vaišintis ir šiose
pievose augančiais grybais. Golfas – tai akronimas, jis
iššifruojamas Go Look For (Eik paieškok) – grybus! [5]. Psl.271
Pagrindiniu narkotiku Indijoje ir
kaimyninėse valstybėse buvo kanapės. Yra teorija, kuri skelbia,
kad Indijos visuomenė degradavo dėl kanapių naudojimo [5]. Psl.229
Didžioji Britanija opiumo pagalba
sąmoningai degradavo Kinijos visuomenę, primesdama šį kvaišalą
Kinijai ir taip šią unikalios kultūros šalį pasmerkė
atsilikimui [6].
Viduramžių Europa kentėjo nuo
masinių psichozių kurias sukeldavo skalsės. Nors su jomis aršiai
kovojama, skalsės grūdines kultūras puola po šiai dienai.
Iš skalse apkrėstų sėklų buvo
išskirta kelios dešimtys alkaloidų, turinčių haliucinogeninį
poveikį. Pirmasis šiuos alkaloidus ėmė tyrinėti Šveicarų
farmacijos firma „Sandoz“ (priklauso Rotšildams), o čia dirbęs
chemikas Hofmanas 1943 metais, modifikuodamas skalsės alkaloidą
lyzergo rūgštį, susintetino labai galingą psichotropinį
narkotiką lysergo rūgšties metilamidą (LSD), kurio panaudojimas
viso pasaulio visuomenės išdurninime buvo milžiniškas.
Kanapės
Kanapės yra aktyvus marihuanos
komponentas, tai vienas iš nuodų, sukeliančių psichozes ir
šizofreniją [7].
Svarūs įrodymai, kad kanapių
naudojimas yra šizofrenijos rizikos faktorius, buvo gauti tiriant
švedų šauktinius karius, rūkiusius marihuaną, pakartotinai juos
pašaukus į kariuomenę po 15 metų. Vyrai, kurie buvo stiprūs
kanapių naudotojai, pakartotino šaukimo metu buvo šešis kartus
labiau linkę į šizofrenijos išsivystymą negu nenaudojusieji. Yra
identifikuotas kanapių poveikio į smegenis mechanizmas. Šis
atradimas galiausiai leido suprasti kaip kanapių naudojimas kartais
sukelia psichotinius simptomus. Buvo atrasti specifiniai saitai
smegenyse į kuriuos veikia kanapės. Per šiuos saitus kanabioidai
prisiriša prie neuronų specifinių receptorių (kanabinoidiniai
receptoriai).
Medicinos moksliniame žurnale „The
Lancet“ 2019 m. kovą pasirodė fundamentalus straipsnis „The
contribution of cannabis use to variation in the incidence of
psychotic disorder across Europe (EU-GEI): a multicentre case-control
study.“ Tyrimas apėmė 11 Europos miestų, kuriuose kanapės yra
lengvai pasiekiamos. Buvo tirta kanapių vartojimo įtaka į
psichikos sutrikimų dažnį [8].
Tyrimai parodė koreliaciją tarp
pakantumo kanapių vartojimui ir psichozių daugėjimo.
Nustatyta, kad psichozės rizika pas kasdienius kanapių
vartotojus yra 3-5 kartus (priklausomai nuo THK koncentracijos)
didesnė, negu tarp žmonių nenaudojančių kanapių. Vienas iš
penkių psichozės atvejų yra surištas su kanapių naudojimu.
Beveik 30 procentų žmonių su psichozės diagnoze kanapes naudojo
kiekvieną dieną.
Tarp miestų rekordininkais yra
Londonas ir Amsterdamas, kur kanapės su aukštu kiekiu
psichoaktyvios medžiagos tetrahidrokanabinolio (THK) lengvai
pasiekiamos. Pusė naujai diagnozuojamų psichozių Amsterdame ir
trečdalis Londone gali būti surištos su kasdieniu kanapių
naudojimu.
Vokietijos vaikų ir paauglių
narkomanijos centro Hamburge (Eppendorf) vadovas Raineris Tomasius
pasakė: „Tyrimas yra dar vienas liudijimas, kad kanapių
legalizavimas turi griaunančias pasekmes sveikatos apsaugos srityje“
[9].
Ekspertai jau senai perspėja, kad
negalima neįvertinti kanapių naudojimo rizikos. Paaugliai 15-16
metų pradėję rūkyti žolę turi žymiai daugiau šansų susirgti
psichozėmis. Priežastis – galvos smegenyse sutrinka metabolizmas.
Turintys priklausomybę nuo žolės, nepajėgia susidoroti savo
emocijomis, yra konfliktiški. Vienintelis būdas jiems reguliuoti
nuotaiką – rūkyti žolę.
Vokietijos kasmetinė vaikų stebėjimo
ataskaita rodo, kad beveik 10 procentų 12-17-mečių mažiausiai
vieną kartą per gyvenimą naudojo kanapes. Vokiečių specialistų
nuomone, tyrimais tikslinga apimti ir į kitas psichikos problemas,
nes „tyrimai fokusuojasi į susirgimus psichozėmis“, būtų
įdomūs duomenys apie kitas psichikos problemas, kaip nerimas ir
depresija. Ekspertų nuomone, kanapės negali būti legalizuotos.
2017 metais JAV Nacionalinė medicinos
akademija paskelbė kanapių žalos tyrimo apžvalgą.
Kanapių lobistai
teigė, kad žolės rūkymas mažina pykinimą, kurį iššaukia
chemoterapija. Ekspertai nurodė, kad šis teiginys neturi
patvirtinimo. Taip pat buvo teigiama, kad kanapių vartojimas
teigiamai veikia sergančius epilepsija, Turetto sindromu, Šarko
liga, Gotingtono sindromu ir Parkinsono sindromu, sudirginto žarnyno
sindromu. Mokslininkų duomenys nepatvirtino šių teiginių. Kanapių
vartojimas turėjo neigiamą įtaką į demenciją ir glaukomą,
nerimą, depresiją, didino kelių-transporto įvykių su mirtina
baigtimi tikimybę.
JAV Nacionalinė medicinos akademija
padarė vienareikšmę išvadą: Kanapių vartojimas gali padidinti
šižofrenijos ir kitų psichozių išsivystymo riziką; kuo
aktyvesnis vartojimas, tuo didesnė rizika. Kanapėse esantis
tetrahidrokanabinolis pažeidžia nervines ląsteles ir kraujagysles.
Šizofrenijos rizika padidėjo tose
išsivysčiusiose šalyse, kuriose imta naudoti kanapes. Suomijos
šiaurės rajonuose sergamumas nuo 1993 metų padvigubėjo. Danijoje
nuo 2000 metų išaugo 25%.
JAV šizofrenijos padaugėjo 50% nuo
2006 metų. Jeigu čia pridėti atvejus, kuomet šizofrenija
nustatoma kaip lydinti diagnozė, hospitalizacijos atvejų skaičius
per pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 1,26 milijono iki 2,1
milijono per metus.
Kliedesiai ir paranoja, kurie dažnai
lydi psichozes, kai kada gali sukelti agresyvų elgesį. Marihuanos
vartotojai trys kartus labiau linkę į fizinę agresiją, lyginant
su tais kurie nieko nenaudoja.
Vašingtono valstija 2014 metais tapo
pirmuoju JAV administracijos vienetų, kuris įteisino rekreacinį
marihuanos vartojimą. Nuo 2013 iki 2017 metų skaičius
žmogžudysčių ir užpuolimų su sunkinančiomis aplinkybėmis
valstijoje išaugo 40% — du kartus daugiau, negu augimas
žmogžudysčių visoje šalyje.
Marihuana yra narkotikas, kurio
naudojimas veda prie tolimesnio naudojimo kitų narkotikų. Marihuana
aktyvuoja elgesio ir neurologinius ryšius, kurie provokuoja
atsiradimą didesnių priklausomybių.
Haliucinogeniniai narkotikai
Jau jų pavadinimas nusako, kad šie
preparatai sukelia haliucinacijas. Dažniausiai naudojami
haliucinogenai yra psilocybinas (grybai) ir meskalinas
(kaktusas). Minėtas LSD – lysergo rūgšties metilamidas
(LSD), bei sintetinis narkotikas MDMA(3-4
methylenedioxymethamphetamine, ekstazi). LSD 1943 metais
susintetino Šveicarų „Sandoz“ kompanijos chemikas Albertas
Hofmanas. Visą šio preparato istoriją jis nuodugniai aprašė savo
knygoje „LSD-mano problematiškas vaikas“ [8].
Ne viskas yra visai taip, kaip savo
knygoje pasakoja prof. A.Hofmanas. Žinoma, jis buvo tik įrankis
Laisvosios rinkos ir globalizmo diegėjų pasaulyje rankose, „Sandoz“
įmonės savininkų Rotšildų rankose. Jis daug ko galėjo ir
nežinoti, net nenutuokti savo šeimininkų užmačių. Panagrinėkim
šį klausimą.
Matomai haliucinogenų istoriją
reikėtų pradėti nuo nacistinės Vokietijos. Antrojo Pasaulinio
karo metu čia kareiviams buvo duodamas narkotikas pervitinas, kurį
XX amžiaus pradžioje susintetino japonų mokslininkai iš efedrino.
Pervitinas paprastus kareivius, jūreivius ir lakūnus paversdavo į
robotus, turinčius antžmogio savybių, kuriems nereikėjo poilsio
[9].
Karo metu kareiviams buvo skirta 200
pervitino tablečių. Nacistinės Vokietijos gydytojai nuolatos
tobulino šį preparatą, sukūrė naują sudėtį į kurią be
pervitino dar įėjo ir kokainas. Eksperimentai buvo vykdomi
Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje, kur kaliniai po narkotiko
panaudojimo kelias paras nešiojo ant pečių 20 kg svorio kuprines,
prikrautas akmenų. Šioje koncentracijos stovykloje buvo atliekami
eksperimentai ir su haliucinogeniniu narkotiku meskalinu.
Kilio universiteto chemikai sukūrė
dar efektyvesnį preparatą – energetines piliule „Energiepille“,
kurių sudėtyje buvo kokainas, pervitinas, ir morfinas. (Farmacijos
įmonės „Ernst Merck“ gamybos sintetinį kokainą Vokietijos
lakūnai naudojo dar Pirmojo pasaulinio karo metu.) „Energiepille“
naudojo povandeninių laivų ekipažai ir specialūs Otto Skorceni
daliniai.
Po karo visi vokiečių tyrimo
rezultatai ir patys mokslininkai buvo išvežti į JAV. Vietnamo karo
metu JAV panaudojo 225 milijonus pervitino tablečių. JAV nacistų
tyrimo rezultatai buvo panaudoti masinės visuomenės sąmonės
valdymui.
Kirilas Miamlinas rašo [10]: „1948
metais nacistinių chemikų kuratorius, cheminio JAV karo Europoje
planavimo skyriaus viršininkas brigados generolas Čarlzas Lauks ir
jo padėjėjas vokietis – Nobelio premijos laureatas Ričardas
Kunas – pradėjo programą karinio panaudojimo dietilamido lizergo
rūgšties (LSD), turinčio haliucinogeninį poveikį. Pagal
oficialią versiją, preparatas buvo atsitiktinai atrastas 1943 metų
balandžio 16 dieną Bazelyje, Šveicarijoje, daktaro Alberto Hofmano
(tuo metu, kai 200 kilometrų nuo jo laboratorijos su Dachau
koncentracijos stovyklos kaliniais buvo vykdomi eksperimentai su
meskalinu, kuris turi panašias savybes).“
LSD gali sukelti paranoją ir
nenuspėjamą elgesį. Po LSD vartojimo yra konstatuoti susirgimo
šizofrenija atvejai.
Karo metais JAV vykdė eksperimentus su
narkotinėmis medžiagomis, koncentruota marihuana ir meskalinu.
Vėliau CŽV su JAV karo chemikais sukūrė atskirą laboratoriją,
kuri vykdė eksperimentus su psichotropinėmis medžiagomis.
Jau 1951 metais CŽV atliko
eksperimentą su masiniu panaudojimu LSD su Prancūzijos miestelio
Pont-Sent-Espri, ko rezultate 5 žmonės žuvo, o likę 500 gyventojų
apėmė masinės beprotybės protrūkis. „Revoliuciniais“ 1968
metais LSD buvo pridedamas į Vašingtono vandens tiekimo sistemą.
Tarp kitko, ir šiomis dienomis vandentiekio vandenyje JAV
nepriklausomi tyrėjai atrado antidepresantų…
1968 metais judėjai Fropido-marksistai
iš „Frankfurto mokyklos“ LSD dalino nuprotėjusiems
„revoliuciniams studentams“ Paryžiuje. Jie net nešiojo plakatus
„Alkoholis žudo. Vartokite LSD“. Kaip tai sutampa su
šiandieniniu Sorošo šūkiu „Alkoholis žudo. Rūkykite
marihuaną“.
Tada LSD buvo imta platinti bandomuose
pakuotėse ir buvo nemokamai dalinamas kolegijose ir roko koncertuose
visoje JAV teritorijoje. LSD pripratino jaunimą ir prie kitų
narkotikų.
„LSD – į mases“, jį visų pirma
diegė Harvardo universiteto profesorius Timoti Liri.
Jo atminimui skirtoje jį pažinojusių
žmonių prisiminimų knygoje, šios knygos sudarytojas rašo:
„Tuo metu mažai kas žinojo, kad jau
dešimties metų bėgyje LSD jau buvo slaptų tyrimų Harvarde ir
kitose Jungtinių valstijų vietose. Dabar žinoma, kad CŽV per
Gešikterio fondą ir Žmogaus ekologijos fondą vykdė tyrimus
psichotomimetinį (imituojančiu psichozes) poveikį turinčiu LSD ir
kitais psichodeliniais narkotikais Bostono psiciatrijos ligoninėje.
Šiuose eksperimentuose dalyvavę Harvardo studentai (įskaitant
diplomantus) ir kiti savanoriai naudojo LSD. Eksperimentų tikslas
buvo sukelti laikiną pamišimą. „Tikslas buvo tame, kad padaryti
žmones bepročiais, – pasakojo Filipas Sleiteris, dalyvavęs šiame
projekte 1952 metais. – Nežiūrint į nemalonų charakterį ir
eksperimento koncepciją, dauguma iš mūsų įvertino
transcendentinę patirtį, gautą jo išdavoje, kaip naudingą“.
Jungtinių Amerikos valstijų vyriausybė inicijavo daug tokių
tyrimų, kurių tikslas buvo atskleisti galimybę panaudojimo
psichodelikus sąmonės kontrolei ir jos pakeitimui (zombinimui), ką,
jų nuomone, galima būtų panaudoti cheminio ginklo sukūrimui ir
šnipinėjimo tikslams. Šie žiaurūs eksperimentai yra aprašyti
knygoje Martin Lee, Bruce Shlain, Acid Dreams“ [11].
Amfetaminai. Amfetaminai sukelia
euforiją, susijaudinimą, judrumą, gebėjimą ilgai išbūti be
miego. Amfetaminas, kaip vaistas buvo pradėtas naudoti 1935 metais,
o jau 1938 metais pastebėta, kad jį naudojant išsivysto
psichozės, šizofreniją. Buvo nustatyta, kad amfetaminai ir
jiems giminingi narkotikai sukelia neurotransmiterių dopamino ir
noradrenalino funkcinį perteklių.
Angelų dulkės ir ekstazi.
Fenilciklidinas (angelų dulkės) buvo atrastas kaip bendras
anestetikas 1950. Anksčiau, kuomet jis buvo naudojamas, pusė
pacientų anestetizuotų su šiuo narkotiku rodė paranoinius
simptomus ir haliucinacijas, kurios tęsdavosi mažiausiai 72
valandas po narkozės. Panašūs efektai būdavo gaunami su mažomis
dozėmis, kurios nebuvo pakankamos, kad sumažinti sąmonės lygį.
Buvo stebimi suvokimo pokyčiai, pablogėjęs gebėjimas spręstis
kylančias problemas. Šis narkotikas buvo išimtas iš klinikinio
naudojimo. 1965, o 1960 ir 1970 buvo pastebėtas piktnaudžiavimas
juo. Žemos šio narkotiko dozės sukeldavo susijaudinimą,
haliucinacijas, manijas, paranoją, minčių padrikumą, ir kai
kuriuos katatonijos (šizofrenijos forma) bruožus.
Ketaminas. Taip pat yra
tiesioginis ryšys šizofrenijos su ketaminu. Jis buvo atrastas
1960 metais ir nors nebuvo naudotas medicinoje, jis iki šiol
naudojamas veterinarijos praktikoje. Pas žmogų jis sukelia
euforiją, išėjimo iš kūno išgyvenimus ir prie didelių dozių
psichotinius požymius, įskaitant haliucinacijas ir manijas. Jis yra
NMDA receptorių antagonistas. Tai yra seratonino ir dopamino
agonistas ir sukelia padidintą empatiją ir emocinį ekspresyvumą,
o esant didelėms dozėms ir haliucinacijas.
Nuorodos:
[1]http://lebionka.blogspot.com/2020/08/romos-klubas-trisale-komisija-europos.html
[2]http://ruskline.ru/news_rl/2011/09/30/valentin_katasonov_samyj_cennyj_resurs_v_usloviyah_rynochnoj_ekonomiki_eto_durak
[3] Plutarchas. Rinktinės biografijos.
„Vyturys“, 1996.
[4] Plutarchas. Biografijos. „Baltosios
lankos“, 1998.
[5]
http://royallib.com/book/forte_robert/timoti_liri_iskushenie_budushchim.html
[6]
http://azijoszinynas.vdu.lt/kinija-taivanas/opiumo-karai/
[7] Chtistopher Frith & Eve
Johnstone. Schizophrenia:A very short introduction. Oxford university
press. 2003
[8]
https://www.thelancet.com/pdfs/journals/lanpsy/PIIS2215-0366(19)30048-3.pdf
[9]
http://lebionka.blogspot.com/2019/03/the-lancet-rasoma-kanapes-sukelia.html
[10]
http://www.maps.org/images/pdf/books/lsdmyproblemchild.pdf
[11]
http://books.academic.ru/book.nsf/60078761/Наркотическая+аддикция%3A+социальные%2C+медицинские+и+психологические+аспекты